Civilinė byla Nr. e2-1540-803/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00027-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.9.1.; 2.1.2.3;2.1.2.4.3.;3.2.3.8.

 (S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

sekretoriaujant Anai Prutkovskai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ atstovei advokatei I. B., trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, likviduojamos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ atstovei advokatei L. R., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lupra“ atstovui advokatui M. Ž., trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje N. R. ir Obshchestvo s ogranichennoi otvestvennostiu „KARTBLANSH“ atstovui advokatui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kuri pradėta pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ netiesioginį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lupra“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia ir nuostolių priteisimo, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, likviduojamos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia ir nuomos, komunalinių mokesčio priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lupra“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „8 STEBUKLAS“, N. R. ir Obshchestvo s ogranichennoi otvestvennostiu „KARTBLANSH“.

 

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Globersa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Lupra“, kurį, kaip ji teigė, patikslino pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, prašydama:

1.1.       pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) ieškovės ir atsakovės 2017 m. gruodžio 7 d. sudarytą susitarimą dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/09/13 nutraukimo;

1.2.       įpareigoti atsakovę tęsti 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/09/13 vykdymą;

1.3.       priteisti trečiajam asmeniui likviduojamai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LBUAB) „FINIENS“ iš atsakovės: a) 753 866,92 Eur nuomos mokestį su vartojimo kainų indeksu (toliau – VKI), pridėjus pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), komunalines išlaidas ir procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. sausio 6 d., b) nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2024 m. birželio 12 d. 209 441,16 EUR sumą, kurią sudaro 11 635,62 EUR periodinės mėnesinės įmokos (iš kurių: 7 240,00 EUR/mėn. nuomos mokestis 1 520,40 EUR PVM mokestis; 2 875,22 EUR/mėn. komunalinės išlaidos) + tų metų VKI ir PVM mokestį nuo VKI + 6 proc. procesines palūkanas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė UAB „FINIENS“ bankroto bylą, o 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo patvirtintas ieškovės 220 938,14 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Ieškovė sužinojo apie LBUAB „FINIENS“ 2013 m. rugsėjo 13 d. su atsakove sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13/09/13, pagal kurią UAB „FINIENS“ išnuomojo atsakovei 10 metų patalpas už 9 725,24 Eur nuomos mokestį per mėnesį, o nuo 2015 m. lapkričio 13 d. – už 8 760,40 Eur. UAB „FINIENS“ su atsakove 2017 m. gruodžio 7 d. sudarė susitarimą dėl šios sutarties nutraukimo prieš terminą, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 31 d., o atsakovė sumokėjo nuomotojai 43 802,00 Eur kompensaciją. Nuo šios sutarties nutraukimo patalpos nebuvo niekam išnuomotos ir iki šiol yra nenaudojamos. Susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo pažeidžia imperatyvias teisės normas, jis buvo nenaudingas šiuo metu likviduojamai BUAB „FINIENS“ ir jos kreditoriams, nes bankrutuojanti įmonė iki 2024 m. birželio 12 d. negavo pajamų už patalpų nuomą, taip pat turėjo mokėti komunalinius mokesčius. Pagal 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 13.2 punktą, jeigu šalims nepavyksta ginčo išspręsti derybų keliu per 15 dienų nuo derybų pradžios, tai ginčas perduodamas spręsti nuomotojo buveinės vietos teismui, todėl byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.

3.       Ieškovė nurodė, kad ji teikia netiesioginį ieškinį, nes yra LBUAB „FINIENS“ kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę. LBUAB „FINIENS“ nemokumo administratorės 2020 m. vasario 21 d. prašymas (ieškinio priedas Nr. 5) įrodo, kad nuomos teisiniai santykiai nutraukti neteisėtai, nes nutraukus terminuotą 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bendrovė nebegavo likusių nuomos pajamų iki 2024 m. birželio 12 d. Kadangi LBUAB „FINIENS“ nemokumo administratorė apie negautas patalpų nuomos pajamas nutraukus nuomos sutartį minėjo dar 2020 m., o iki šios dienos nebuvo imtasi jokių veiksmų dėl tokių negautų nuomos pajamų priteisimo iš atsakingų asmenų, nuomos sutarties atnaujinimo, ieškovė, kaip LBUAB „FINIENS“ kreditorius, įgyvendina šią LBUAB „FINIENS“ teisę ir kreipiasi į teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo vykdyti nuomos sutartį bei nuostolių priteisimo.

4.       Ieškovė įrodinėja, kad 2017 m. gruodžio 7 d. sudarytas susitarimas dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/09/13 (toliau ir Nuomos sutartis) prieštarauja:  

4.1.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 daliai, nes pažeidžia imperatyvias įstatymo normas.

4.2.           CK 1.82 straipsniui, nes bendrovė neprivalėjo sudaryti šio sandorio, šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Nuomos sutartis buvo nutraukta 2017 m. gruodžio 7 d., jau tuo metu UAB „FINIENS“ turėjo finansinių sunkumų, nepadengtų kreditorių reikalavimų. UAB „FINIENS“ 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo iškelta nemokumo byla, todėl 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo buvo akivaizdžiai nenaudingas tiek UAB „FINIENS“, tiek jos kreditoriams, kadangi įmonė dėl nuomos sutarties nutraukimo neteko galimybės gauti patalpų nuomos pajamų ir tokiu būdu neįsiskolinti.

4.3.       CK 2.83 straipsnio 1 daliai (sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežino. Ieškovė mano, kad Susitarimas neatitinka ABĮ 34 straipsnio 5 dalies, kuriame numatyta, jog įstatuose gali būti numatyta, kad valdyba, prieš priimdama šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus. Ieškovė teigia, kad susitarimas dėl nuomos teisinių santykių pabaigos prieštarauja UAB „FINIENS“ Įstatų 13 straipsnio 17 punktui, kuriame įtvirtinta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą dėl pritarimo bendrovės vadovui sudaryti įstatų 15 straipsnio 10, 11, 12, 13 punktuose nurodytus sandorius. UAB „FINIENS“ Įstatų 15 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu yra gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Susitarimą pasirašė tuometinė UAB „FINIENS“ direktorė N. R., o UAB „FINIENS“ vienintelis akcininkas buvo OOO „KARTBLANSH“, kuris priklausė N. R.. OOO „KARTBLANSH“ teigia, jog jokių veiksmų, susijusių su Susitarimo sudarymu, vienintelis akcininkas neatliko, darytina išvada, jog privalomas UAB „FINIENS“ įstatų 13 straipsnio 17 punkte ir 15 straipsnio 10 punkte nurodytas vienintelio akcininko sutikimas Susitarimui sudaryti nebuvo gautas.

4.4.       CK 4.170 straipsnio 5 daliai (hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Paskesnė įkeisto turto hipoteka leidžiama, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip). UAB „FINIENS“ išnuomotas patalpas buvo įkeitęs hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB 2011 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutarties Nr. 11-031922-IN pagrindu. Hipotekos lakšte buvo nustatytas draudimas be kreditoriaus AB „Swedbank“ sutikimo disponuoti patalpomis laisvai

4.5.       CPK 675 straipsnio 1 daliai (skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas). „Swedbank“, AB 2016 m. balandžio 27 d. areštavo UAB „FINIENS“ priklausančias ginčo patalpas. Nuoma ir bet koks su nuoma susijęs sandoris laikomas disponavimu patalpomis.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2744-794/2022) pripažino BUAB „FINIENS“ bankrotą tyčiniu. Tačiau nepaisant to, kad UAB „FINIENS“ 2018 m. buvo iškelta bankroto byla, tai nėra kliūtis toliau vykdyti Nuomos sutartį. UAB „FINIENS“ patalpos nuo pat Nuomos sutarties nutraukimo nenuomojamos, jos iki šiol nėra parduotos. Vadinasi, jei LBUAB „FINIENS“ nemokumo administratorės būtų nuomotos atsakovei, atitinkamai būtų gaunamos pastovios nuomos pajamos. Dėl Nuomos sutarties nutraukimo LBUAB „FINIENS“ neteko ilgalaikių pajamų, kurios būtų prisidėjusios prie ir taip tuo metu UAB „FINIENS“ turėtų didelės apimties skolų dengimo. Ieškovės nuomone, Susitarimas, akivaizdu, kad pažeidžia LBUAB „FINIENS“ ir jos kreditorių, tame tarpe ieškovės, teises. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. UAB „Lupra“, sudarant Susitarimą su UAB  „FINIENS“, buvo nesąžininga šalis, kadangi žinojo, jog be UAB „FINIENS“ sutikimo Nuomos sutartis nebūtų nutraukta iki pat sutarties pabaigos, o tokios sutarties nutraukimas pažeidžia LBUAB „FINIENS“ juridinio asmens tikslus, negana to – yra žalingas LBUAB „FINIENS“.

6.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, LBUAB „FINIENS“, savarankiškai suformulavęs reikalavimus, teismo prašė tenkinti jos reikalavimus, kurie iš esmės sutapo su UAB „Globersa“ ieškinio dalyku. Anot trečiojo asmens, jeigu Nuomos sutartis nebūtų nutraukta, ji būtų toliau vykdoma. Vadovaujantis Nuomos sutarties sąlygomis, nuomininkas ne tik moka nuomos mokestį nuomotojui, bet ir dengia patalpų išlaikymo išlaidas. UAB „Lupra“, sudarydama Susitarimą su UAB „FINIENS“, buvo nesąžininga šalis, kadangi žinojo, jog be UAB „FINIENS“ sutikimo Nuomos sutartis nebūtų nutraukta iki pat Nuomos sutarties pabaigos, o tokios sutarties nutraukimas pažeidžia UAB „Finiens“ tikslus, negana to – yra žalinga. Nuomos sutarties nutraukimui UAB „FINIENS“ prarado daugiau nei 1/20 nuo įstatinio kapitalo (UAB „Finiens“ įstatinis kapitalas – 40 544,00 Eur).

7.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, LBUAB „FINIENS“ nurodė, kad, jos manymu, Susitarimas prieštarauja CK 2.83 straipsnio 1 daliai, CK 4.170 straipsnio 5 daliai ir CPK 675 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas CK 1.80 straipsnio pagrindu. Trečiasis asmuo, nors ir tiesiogiai reikšdamas ieškinį atsakovei UAB „Lupra“, perrašė iš ieškovės patikslinto ieškinio argumentus dėl Susitarimo negaliojimo pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį. Trečiasis asmuo prašė, pripažinus Susitarimą negaliojančiu, taikyti restituciją. Anot trečiojo asmens, LBUAB „FINIENS“ padaryta žala yra lygi 753 866,92 Eur sumai. Kadangi UAB „FINIENS“ iš UAB „Lupra“, nesant ginčijamo Susitarimo, turėjo gauti 797 668,92 Eur (nuo 2017-12-07 iki 2023-01-06 apskaičiuotas nesumokėtas nuomos mokestis su VKI plius PVM, komunalinės išlaidos, palūkanos), atėmus UAB „Lupra“ sumokėtą 43 802,00 Eur kompensaciją, priteistina suma jos naudai sudaro 753 866,92 Eur. UAB „Finiens“ iš UAB „Lupra“ nesant ginčijamo Susitarimo taip pat turėjo gauti per laikotarpį nuo 2023-01-05 iki 2024-06-12 (nuomos sutarties pabaigos datos) iš viso 209 441,16 Eur sumą, kurią sudaro 11 635,62 Eur periodinės mėnesinės įmokos (iš kurių: 7 240,00 Eur/mėn. nuomos mokestis; 1 520,40 Eur PVM mokestis; 2 875,22 Eur/mėn. komunalinės išlaidos) + tų metų VKI ir PVM mokestį nuo VKI + 6 proc. palūkanas.

8.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, LBUAB „FINIENS“ 2023  m.  spalio  22  d. paaiškinimuose nurodė, kad turi pagrindo manyti, jog vienintelio bendrovės akcininko OOO „KARTBLANSH“ sutikimas sudaryti Susitarimą nebuvo gautas. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-338-538/2023 2023 m. rugsėjo 13 d. vykusio teismo posėdžio metu N. R. patvirtino, jog sandoriams, kurių vertė viršija 10 000 Eur, reikalingas bendrovės akcininko leidimas, o pats leidimas įforminamas raštu, bet ji nematė reikalo prašyti sutikimo.

9.       UAB „Globersa“ atsiliepdama į LBUAB „FINIENS“ savarankiškus reikalavimus nurodė, kad sutinka su jos reikalavimais. Nurodė, kad siekdama mažinti savo nuostolius (t. y. siekdama tik sau naudos) UAB „Lupra“ tiesiog ieškojo įvairiausių būdų, kaip nutraukti su UAB „FINIENS“ patalpų, kuriomis daugiau nei du metus UAB „Lupra“ faktiškai nesinaudojo, nuomos sutartį.

10.       LBUAB „FINIENS“ atsiliepime į UAB „Globersa“ ieškinį nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2-794/2022 buvo patvirtintas UAB „Globersa“ 132 233,58 EUR finansinis reikalavimas BUAB „FINIENS“ nemokumo byloje. Administratorei neperduoti visi bendrovės dokumentai, todėl ji nereiškė ieškinio, bet palaiko ieškovės ieškinį. Susitarimą pasirašė bendrovės vadovė N. R.. Susitarimo sudarymo metu UAB „FINIENS“ vienintelis akcininkas buvo OOO „KARTBLANSH“. Tokiu būdu, sudarant Susitarimą, turėjo būti gautas vienintelio Bendrovės akcininko OOO „KARTBLANSH“ sutikimas. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-162-372/2023 bendrovės buvusi vadovė N. R. paaiškino, kad OOO „KARTBLANSH“ yra jos firma, ji yra akcininkė, direktorė ir steigėja, todėl neprivalėjo prašyti sutikimo sudarant ginčo Susitarimą. Nuomos sutartimi bendrovė turėjo garantuotas 8 760,40 Eur/mėn. patalpų nuomos pajamas, todėl tiek buvusi bendrovės direktorė, tiek atsakovė neabejotinai žinojo, jog Nuomos sutarties nutraukimas yra akivaizdžiai nenaudingas. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio bei reikalavimų, ieškovė iš esmės siekia restitucijos taikymo tuo atveju, jeigu Susitarimas būtų pripažintas negaliojančiu ab initio. Administratorė neturi pagrindo nesutikti su ieškovės reiškiamais reikalavimais, kadangi jie iš esmės reiškia bendrovės turto gausinimą.

11.       Atsakovė UAB „Lupra“ atsiliepime į ieškinį ir į patikslintą ieškinį nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-162-372/2023 pagal UAB „Globersa“ netiesioginį ieškinį N. R., OOO Kartblansh ir UAB „Lupra“ dėl žalos, nutraukus Nuomos sutartį, atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo pasakyta, jog UAB „Globersa“ yra viena iš nusikalstamame pasaulyje žinomo S. R. priedangos įmonių, su kuriomis jis turi ~70 panašaus pobūdžio procesų. Atsakovė mano, kad nemokumo administratorius yra laikytinas specialiu subjektu ir negali nei sutapti su skolininku, nei deleguoti šios specifinės teisės trečiajam asmeniui. Ieškovė, anot atsakovės, neturi tiesioginės reikalavimo teisės į ją. Skolininkas (LBUAB „FINIENS“) neturi reikalavimo teisės į atsakovę, nemokumo administratorė UAB „Reniva“ aktyviai palaiko netiesioginį ieškinį, o tai paneigia netiesioginio ieškinio instituto esmę ir atitinkamai paneigia tokio ieškinio pareiškimo galimybę trečiojo asmens vardu. Ieškovė net nebando pagrįsti ir įrodyti atsakovės nesąžiningumo ir/ar neteisėtų veiksmų, nors nesant šio pagrindo, objektyviai negalima net pradėti svarstyti apie bylos iškėlimą.

12.       Atsakovė pažymi, kad atsakovės įsiskolinimas nėra užfiksuotas skolininko apskaitoje ir/ar balanse. Jokiam skolininko reikalavimui į UAB „Lupra“ nėra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (CK 6.68 straipsnio 2 d dalis). Skolininkas apskritai nėra jokiame teisiniame santykyje su UAB „Lupra“, todėl neabejotino ir vykdytino reikalavimo tarp tokių šalių objektyviai negali būti. Ieškovė teikia neadekvačius ir neprotingus teiginius, kad nuompinigiai būtų galėję stabilizuoti UAB „FINIENS“ finansinę padėti. Ieškovės teigimu, UAB „FINIENS“ turėjo 7 906 407 Eur dydžio pradelstų įsiskolinimų, todėl nurodyto dydžio nuompinigiai objektyviai negalėjo turėti jokios reikšmingos įtakos finansinei skolininko padėčiai. Ieškovė nepateikia finansinių apskaičiavimų ir/ar specialistų išvadų, kurios galėtų pagrįsti jos deklaratyvius teiginius.

13.       Atsakovės vertinimu, pastatui (adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame yra patalpos, toliau ir pastatas/patalpos) skubiai reikėjo kapitalinio remonto, kadangi pagrindinės pastato konstrukcijos (stogas) buvo pažeistos, į nuomojamas patalpas dideliais kiekiais sunkėsi vanduo. Būdavo situacijų, kada po didelio lietaus patalpose tiesiog susidarydavo balos. Tokios patalpos yra nesaugios ir negali būti naudojamos. Patalpų nuoma ir Nuomos sutartis buvo derinama su S. R.. Jis UAB „Lupra“ pristatė šiek tiek kitokią situaciją nei kad buvo realybėje. Buvo žadama, kad į pastatą bus investuojama, jis bus sutvarkytas, pritraukta nuomininkų. Bus ofisai, kiti prekybininkai, vieta bus patraukli, bus žmonių srautai. Pažadai liko neįvykdyti, pastatas merdėjo ir nebuvo tvarkomas. Atsakovei nebebuvo prasmės nuomotis patalpas, kurios neteikė naudos. Derybų metu buvo rastas kompromisas ir situacija sureguliuota bendru sutarimu be teisminių ginčų. Vertinant retrospektyviai ir per teisinę prizmę, atsakovė mano, kad susitarimas LBUAB „FINIENS“ buvo ypatingai naudingas ir visiškai nenaudingas UAB „Lupra“, kadangi esamoje situacijoje UAB „Lupra“ galėjo nutraukti sutartį tiek remdamasi Nuomos sutarties 11.3.1., tiek 11.3.2. punktais, taip pat CK 6.498 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais. Tokiu atveju, LBUAB „FINIENS“ ne tik nebūtų gavusi 5 mėnesinių nuomos mokesčių dydžio kompensacijos, bet ir būtų privalėjusi pati sumokėti 6 mėnesinių nuomos mokesčių dydžio baudą UAB „Lupra“ naudai (Nuomos sutarties 10.3 p.). Taigi, sudarydama Susitarimą, LBUAB „FINIENS“ ne tik nepatyrė nuostolio, bet ir gavo akivaizdžia naudą, kadangi išvengė netesybų, teisminių procesų ir gavo labai didelę kompensaciją, kuri jai teisiškai netgi nepriklausė. UAB „Lupra“, savo ruožtu, suprato, kad sutarties nutraukimas, pastato savininko pareiga daryti remontą ir bet kokie kiti nesutarimai būtų sprendžiami ilgais teismo procesais, todėl įsivertino savo nepatogumus ir priėmė skausmingą verslo sprendimą susitarti geruoju, sumokėti didelę kompensaciją ir tokiu būdu išvengti verslo požiūriu nereikalingų ginčų bei nebetęsti santykių su nesąžiningu ir savo pareigų nevykdančiu ūkio subjektu.

14.       Atsakovė pabrėžė, kad Nuomos sutarties nutraukimui OOO Kartblansh pritarė ir niekad neneigė, kad yra davusi pritarimą 2017 m. gruodžio 7 d. Susitarimui. Susitarimą pagal kompetenciją ir įstatymus atitinkančias nuostatas sudarė tuometinė LBUAB „FINIENS“ vadovė N. R.. Ieškovė nepagrįstai CK  2.83 straipsnį sieja su CK 1.80 straipsniu, nes privataus juridinio asmens kompetenciją viršijantis sandoris nėra niekinis. CK 4.170 straipsnio 5 dalies norma yra dispozityvi, todėl jos pažeidimas objektyviai negalėtų būti sietinas su CK 1.80 straipsniu. Iškovė nėra hipotekinis kreditorius, todėl ji neturi subjektinės reikalavimo teisės reikšti bet kokio pobūdžio reikalavimus hipotekinio kreditoriaus („Swedbank“, AB) vardu. Jeigu ieškovė sumokėtų žyminį mokestį ir reikalavimą reikštų savo kaip LBUAB „FINIENS“ kreditoriaus vardu, tai ji yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinys privalo būti atmestas šiuo pagrindu (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

15.       Atsakovė UAB „Lupra“ atsiliepime į trečiojo asmens LBUAB „FINIENS“ savarankišką reikalavimą nurodė, kad ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme. LBUAB „FINIENS“ reikalavimas yra formuluojamas kaip restitucija, nors reikalavimo turinys iš tikrųjų neatitinka nei restitucijos lingvistinės sampratos, nei restitucijos teisinės sampratos (tame tarpe, suformuluotos teismų praktikoje), nei restitucijos esmės. UAB „Lupra“ pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra gavusi LBUAB „FINIENS“ turto, todėl iš jos restitucijos atveju negalėtų būti nieko išreikalauta ar priteista. Abi šalys išreiškė savo valią sudaryti sandorį ir susitarti atitinkamomis sąlygomis. Toks sandoris gali būti sudarytas nepriklausomai nuo pastato ar patalpų būklės. Praktikoje daugelyje nuomos sutarčių yra sulygtos sąlygos, kada bet kuri iš šalių turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį sumokant 1-12 mėnesių nuomos mokesčio kompensaciją. Nagrinėjamu atveju buvo sumokėta penkių mėnesinių nuomos mokesčių dydžio kompensacija.

16.       Atsakovė nurodė, kad kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje N. R. paaiškino, jog jai nereikėjo gauti leidimo (sutikimo), siekiant sudaryti 2017 m. gruodžio 7 d. Susitarimą dėl nuomos sutartinių santykių nutraukimo. N. R. buvo UAB „FINIENS“ vadove ir OOO Kartblansh (UAB „FINIENS“ akcininkė) vienintelė steigėja, akcininkė ir vadovė (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. posėdžio garso įrašas 2 h. 31 min. 40 s.; 2 h. 42 min. 00 s.). Per teismo posėdį N. R. patvirtino, kad pagal 2017 m. gruodžio 7 d. Susitarimą gauta kompensacija buvo pervesta UAB „FINIENS“ ir panaudota jos reikmėms. Kompensacija buvo panaudota ir kitų UAB „FINIENS“ priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), sutvarkymui/remontui. Atsakovė pakartojo argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškovės ieškinį, dėl stogo konstrukcijos defektų. Atsakovės nuomone, neegzistuoja nei vienas iš trečiojo asmens nurodytų teisinių sandorių negaliojimo pagrindų. Susitarimo ekonominis naudingumas byloje neturi teisinės reikšmės.

17.       Atsakovė UAB „Lupra“ atsiliepime į trečiojo asmens LBUAB „FINIENS“ savarankišką reikalavimą teigė, kad LBUAB „FINIENS“ nėra hipotekinis kreditorius, todėl neturi subjektinės reikalavimo teisės reikšti bet kokio pobūdžio reikalavimus hipotekinio kreditoriaus vardu. Nutraukus Nuomos sutartį, nuomotojas atgauna nuomos objektą ir gali juo laisvai disponuoti. Todėl prievolės pobūdis (abipusiai įsipareigojimai pagal nuomos sutartį) ir jos pasibaigimo teisinės pasekmės (LBUAB „FINIENS“ atgauna savo daiktą ir neperduoda jokio turto) suponuoja, kad tai objektyviai negali pažeisti kreditorių interesų, vertinant per actio Pauliana instituto reguliavimo prizmę. Trečiasis asmuo, nutraukęs sutartį su atsakove, išnuomojo ginčo patalpas V. Š. IĮ „1001 smulkmena“. Ieškinyje skolininko nesąžiningumas nepagrįstai yra siejamas vien su žinojimu apie bendrovės turimus įsipareigojimus ar tariamai sunkią bendrovės finansinę būklę. Viena vertus, tai tik patvirtina, kad LBUAB „FINIENS“ šioje byloje neturi subjektinės ieškovo reikalavimo teisės, nes ji yra skolininkė. Susitarimu UAB „Lupra“ negavo jokio LBUAB „FINIENS“ priklausančio turto. UAB „Lupra“ yra niekaip nesusijusi su LBUAB „FINIENS“, jos vadove, akcininkais ar bet kokiais naudos gavėjais. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

18.       Trečiasis asmuo UAB „8 STEBUKLAS“ atsiliepime nurodė, kad nėra ginčo patalpų savininkė, taip pat nedalyvavo jokiuose UAB „FINIENS“ ir UAB „Lupra“ tarpusavio nuomos teisiniuose santykiuose, todėl UAB „8 Stebuklas“ nežinomos nei nuomos sutarties sudarymo, nei jos vykdymo, nei sutarties nutraukimo aplinkybės. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog UAB „FINIENS“ ir UAB „Lupra“ nuomos teisiniai santykiai nutrūko tuo metu, kai hipotekos kreditoriumi buvo „Swedbank“, AB.

19.       Posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, atsakovė ir trečiasis asmuo prašė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.  

 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

 

II.                      Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

 

20.       Byloje nustatyta, kad prašoma pripažinti teisinių santykių dėl patalpų (adresu: (duomenys neskelbtini)) nuomos nutraukimą neteisėtu ir priteisti nuomos mokestį, įskaitant komunalines išlaidas, į ateitį (iki 2024 m. birželio 12 d.), kaip žalą. Kitaip tariant, ieškovė ir trečiasis asmuo LBUAB „FINIENS“ prašė priteisti konkrečias pinigų sumas, apskaičiuotas pagal Nuomos sutartį, kuri negalioja, nes yra nutraukta, o patalpos grąžintos nuomotojai LBUAB  FINIENS“ dar 2017 m. gruodžio 29 d. (LBUAB „FINIENS“ 2023-08-29 pateikto dokumento priedas Nr. 4).

21.       Pastebėtina, kad ieškovės ir LBUAB „FINIENS“ savarankiškas reikalavimas prieštarauja teisei. Iš esmės tokiu reikalavimu siekiama iš atsakovės gauti nuomos mokestį kaip baigtinę sumą už visą sutarties galiojimo laikotarpį, jei ji galiotų, nors atsakovė dar net neturėtų mokėti nuomos už ateityje būsiantį mėnesį. Kitaip tariant, dar nėra suėjęs 2024 m. birželio 12 d. terminas, bet ieškovė ir trečiasis asmuo LBUAB „FINIENS“ jau prašo priteisti galutinę visų nuomos mokesčių sumą, įskaitant komunalines išlaidas, kurių dar nėra. Be kita ko, tarp šalių buvo susitarta, jog komunalinės išlaidas, pvz., elektros, vandens sąnaudos, yra skaičiuojamas pagal suvartotą kiekį, kurių kiekis perduodant patalpas buvo nurodytas pasirašytinai (LBUAB „FINIENS“ 2023-08-29 pateikto dokumento priedas Nr.3). Neįmanoma protingai paaiškinti, kaip ieškovė ir trečiasis asmuo apskaičiavo 182 863,76 Eur priteistiną sumą, kuri turėtų būti mokama pagal skaitiklių parodymus ateityje.

22.       Nuomos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad už patalpų nuomą nuomininkas kas mėnesį moka nuomotojui nuomos mokestį, kuris lygus per atitinkamų mėnesių pagal to mėnesio apyvartą apskaičiuotam kintamam mokesčiui. Minimalus nuomos mokestis už einamąjį mėnesį mokamas iki einamojo mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos (6.4.1 papunktis). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal cituojamą Nuomos sutarties sąlygą numos mokestis yra priklausomas nuo mėnesio apyvartos, todėl numatyta, kad nuomininkas jį sumokės mokamas iki einamojo mėnesio 20 d.

23.       Taigi reikalavimas pareikštas net ne pagal Nuomos sutartį, kurios nutraukimą prašo pripažinti neteisėtu. Atsižvelgdamas į tai, teismo daro išvadą, kad tokie ieškovės ir LBUAB „FINIENS“ reikalavimai parodo tikruosius ieškovės ir trečiojo asmens ketinimus, iš kurių galima spręsti, kad atsakovei neketinama suteikti patalpų, neprašoma jos įkeldinti į norimas nuomoti patalpas, bet prašoma per se pripažinti, kad nuomos santykiai nenutrūko ir priteisti nuomos mokestį, kurio mokėjimo terminas nesuėjęs, bet nurodo, kad tai yra žala. Vien tai sudaro pagrindą atsisakyti ginti ieškovės ir LBUAB „FINIENS“ teises (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

24.       CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis).

25.       Kasacinis teismas išaiškino, kad nuomotojo pareiga perduoti daiktą laikinai valdyti ir (ar) naudoti reiškia priešpriešinę nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį už laikiną daikto valdymą ir (ar) naudojimą. Šios pagrindinės nuomos sutarties savybės ją atskiria nuo kitų sutarčių rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-1075/2023 29 punktas).

26.       Taigi tam, kad būtų galima skaičiuoti nuomos mokestį, būtina perduoti daiktą. Nagrinėjamu atveju atsakovė patalpas grąžino 2017 m. gruodžio 31 d. ir iki šiol jomis nesinaudoja, bet ieškovė ir trečiasis asmuo teisme reikalauja ne tik nuomos mokesčio, bet ir komunalinių išlaidų, kaip žalos.

27.       Atsižvelgdamas į tai, kas prieš tai išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimas dėl nuomos mokesčio, įskaitant komunalines išlaidas, priteisimo nuo 2017 gruodžio 31 d. iki 2024 m. birželio 12 d. prieštarauja ne tik įstatymui, bet kasacinio teismo teisės aiškinimui ir taikymui. Atsakovei neperdavus patalpų, nėra teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti nuomos mokesčio. Tai reiškia, kad šie asmenys, atstovaujami advokačių, pažeidė CK 1.137 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Įstatyme aiškiai yra nurodyta, jog žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

28.       CK 6.2 straipsnyje numatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Nagrinėjamoje byloje galiojanti Nuomos sutartis suteiktų teisę skaičiuoti nuomos mokestį ir prašyti priteisti šį mokestį (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Byloje Nuomos sutartis nutraukta, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti nuomos mokestį, įskaitant komunalines paslaugas. Teismas negalėtų priteisti prašomų priteisti sumų, net jei būtų pripažinta, kad Nuomos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes atsakovei nėra perduotos patalpos.

29.       CK 6.2 nuostata turi būti sistemiškai aiškinama su CK 1.136 straipsniu - jame pateikiamas sąrašas juridinių faktų, su kuriais įstatymas sieja civilinių teisių ir pareigų atsiradimą. Pažymėtina dar kartą, ieškovė ir trečiasis asmuo nekildina atsakovės atsakomybės iš deliktinės prievolės, bet remiasi buvusiais sutartiniais nuomos santykiais. Kaip jau nurodyta, pagal CK 6.2 straipsnį prievolė gali kilti iš sutarties, kurios teisėtos ir galiojančios iki 2024 m. birželio 12 d. (CK 6.189 straipsnio 1 dalies reikalavimas) ieškovė nepateikė. Sutartis yra nutraukta, todėl ieškovė galėtų prašyti ne nesumokėtų nuomos mokesčių, komunalinių išlaidų, bet reikalaudama žalos atlyginimo dėl paprastos galimybės piniginės vertės, įrodžiusi 2017 m. gruodžio 7 d Susitarimo dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nutraukimo neteisėtumą. Bet kuriuo atveju, minėta, teisiškai yra nepaaiškinama, kokiu faktiniu pagrindu galima apskaičiuoti komunalinių išlaidų dydį per laikotarpį, kuomet atsakovė nesinaudojo patalpomis.

30.       Vilniaus apygardos teismas du kartus nustatė ieškinio pagal pateiktus reikalavimus nagrinėjimo negalimumą. Teismas laiko, kad įvykdė kasacinio teismo išaiškintą teismo pareigą patikslinti įrodinėjimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-350-701/2018 46 punktas). Ieškovė, trečiasis asmuo vedė bylą, pasinaudodami profesionalia pagalba – advokatu.

31.       CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas). Šie proceso normoje nustatyti reikalavimai ieškiniui tiesiogiai susiję su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris užtikrina proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti įstatymu nustatytomis procesinėmis teisėmis.

32.       Dispozityvumo principas reiškia, kad civilinio proceso dalyvis laisvas pasirinkti, kokiomis ir kaip naudotis proceso normų nustatytomis teisėmis. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžią reikalavimą.

33.       Asmens nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, prieš priimdamas sprendimą, vadovaudamasis proceso normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 ir kiti straipsniai) bei jas aiškinant suformuota teismine praktika, įvertina byloje surinktus įrodymus ir konstatuoja, kurios ieškinio pagrindu nurodytos ir ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas privalo išaiškinti visas ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos reikšmingos ginčui išspręsti ir kiek reikšmingos; teismas negali tenkinti (atmesti) ieškinio kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu.

34.       Byloje nustatyta, kad per laikotarpį, kai Nuomos sutartis buvo nutraukta, LBUAB „FINIENS“ išnuomojo ginčo patalpas kitam juridiniam asmeniui (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 17 ir LBUAB „FINIENS“ 2023-10-05 raštu į bylą pateikta 2019-05-21 Nuomos sutartis su V. Š. IĮ „1001 smulkmena“). LBUAB „FINIENS“ iš V. Š. IĮ „1001 smulkmena“ yra gavusi patalpų komunalinių išlaidų apmokėjimą. UAB „FINIENS“ nuo 2019-05-21 iki 2022-09-30 nuomojo 800 kv. m ploto patalpų dalį. UAB „FINIENS“ nuomos sutartį su V. Š. IĮ „1001 smulkmena“ dėl 300 kv. m. ploto patalpų dalies jau buvo sudariusi nuo 2018 m. sausio 1 d. Sutarta numos kaina 1000 Eur pridedant PVM. Vadinasi, UAB „FINIENS“ ir V. Š. IĮ „1001 smulkmena“ nuomos santykiai tęsėsi nuo 2018-01-01 iki 2022-09-30, kol ši nuomos sutartis taip pat buvo nutraukta bendru sutarimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį ir komunalines išlaidas per tą patį laikotarpį, kuomet patalpos buvo išnuomotos, reiškia nepagrįstą praturtėjimą.

35.       Teismas, įvertinęs ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimus dėl nuomos mokesčio ir komunalinių išlaidų priteisimo, kaip 753 866,92 Eur žalos atlyginimą, nutraukus nuomos teisinius santykius, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo LBUAB „FINIENS“ žinojo, jog patalpos buvo išnuomotos kitam juridiniam asmeniui, bet vis tiek palaikė reikalavimą dėl mokesčių už tą patį laikotarpį priteisimą, atmeta jų ieškinius, kaip nepagristus, prieštaraujančius CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių esmei.

36.       Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra neįrodyta teisės pažeidimo sudėtis, t. y. neįrodyta reikalavimo suma, priežastinis ryšys tarp atsakovės veikos ir apskaičiuotos žalos, kaip nuomos mokesčio, įskaitant komunalines išlaidas, nuo ginčo Susitarimo sudarymo iki 2024 m. birželio 12 d. (CK 6.246-6.247 straipsniai). Atsakovė nesinaudojo patalpomis, todėl nepadarė ieškovei žalos, kuri skaičiuojama lygiai buvusiam sutartam nuomos mokesčiui ir komunalinių išlaidų apmokėjimo principui.

37.       Be to, nagrinėjamoje byloje pasisakant dėl ieškovės ir LBUAB „FINIENS“ pasirinkto teisių gynimo būdo, paminėtina ir tai, kad jos prašo taikyti restituciją (pvz., konkrečiai LBUAB „FINIENS“ ieškinio 69 punktas), ginčydamos Susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo.

38.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

39.       Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

40.       Pastebėtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo LBUAB „FINIENS“ ginčija ne Nuomos sutartį, iš kurios kildina prašomas priteisti sumas. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neperdavė 753 866,92 Eur pagal Susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovė sumokėjo 36 200 Eur pridedant 7 602 Eur PVM. Vadinasi, restitucijos atveju pagal Susitarimo 3 puntą maksimali iš šio sandorio grąžintina suma būtų 43 802 Eur. Teismas pažymi, kad taikomos būtent to sandorio negaliojimo pasekmės, kurį siekiama pripažinti negaliojančiu.

41.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir LBUAB „FINIENS“ prašo pripažinti negaliojančiu Susitarimą, bet pasekmes prašo taikyti pagal kitą sandorį – Nuomos sutartį. Tai yra teisiškai neįmanoma. Nuginčijus sandorį, grąžinant šalis į pradinę padėtį, taikomos būtent šio sandorio sąlygos, o ne kitų pasirinktinų sandorių sąlygos.

42.       Bet kuriuo atveju, ieškovės ir trečiojo asmens LBUAB „FINIENS“ reikalavimai yra prieštaraujantys tarpusavyje, t y. jos tai prašo sutartinės atsakomybės taikymo, bet kartu formuluoja ir deliktinės atsakomybės taikymo faktines aplinkybes. Tačiau teismas pažymi, kad ieškinio dalyke yra reiškiamas reikalavimas iš sutarties, t. y. prašoma: „Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2017-12-07 tarp UAB „Lupra“ ir UAB „FINIENS“ sudarytą susitarimą dėl 2013-09-13 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/09/13 nutraukimo“. Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę tęsti 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/09/13 vykdymą. Tokiu atveju, eksplicitiškai vertinant ieškinio dalyke nurodytas formuluotes, galima nuspręsti, kad teismo yra prašoma priteisti sumas, apskaičiuotas pagal Nuomos sutarties sąlygas ir į ateitį, bet neprašoma iš LBUAB „FINIENS“ priteisti atsakovės naudai 43 802 Eur, kurie buvo sumokėti pagal ginčijamą Susitarimą.

43.       Atmesdamas ieškovės ir trečiojo asmens LBUAB „FINIENS“ reikalavimus dėl prašomų priteisti sumų, teismas vadovaujasi ir kasacinio teismo išaiškinimu, kad esant sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencijai, taikoma sutartinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. e3K-3-44-313/2021 36 punktas). Teismas konstatuoja, jog nenustatė ieškovės ir trečiojo asmens LBUAB „FINIENS“ įrodinėjamos atsakovės sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Dėl ieškovės teisės pareikšti netiesioginį ieškinį

 

44.       Byloje taip pat yra keliamas sandorio negaliojimo actio Paulina pagrindu klausimas, nurodant, kad nekilnojamojo turto nuomos sandorio nutraukimas pažeidė kreditorių teises.

45.       CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.

46.       Nagrinėjamoje byloje, pirmiausia, pastebėtina, jog tam, kad atsirastų bet kokia piniginė prievolė, į kurią galėtų LBUAB „FINIENS“ kreditorius UAB „Globersa“ nukreipti reikalavimą, neužtenka pripažinti Susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo negaliojančiu. Būtina, kad tarp šalių susiklostytų nuomos santykiai, kurių pagrindu atsirastų teisė skaičiuoti reikalaujamą priteisti sumą. Bet tai nėra kompensacijos teise grindžiamas nemokios įmonės kreditoriaus reikalavimas, kuris yra būtina sąlyga netiesioginiam ieškiniui pareikšti pagal CK 6.68 straipsnį. 

47.       Be to, UAB „Globersa“ neturi valdymo, naudojimo ir disponavimo daiktinių teisių į ginčo patalpas, jas valdo LBUAB „FINIENS“ nemokumo administratorė. Taigi ieškovė UAB „Globersa“ negali priverstinai įgyvendinti LBUAB „FINIENS“ nemokumo administratorės teisės pareikšdama reikalavimą tęsti nuomos teisinius santykius jos vardu. Sutarties šalimi galėtų būti tik LBUAB „FINIENS“ ir ji galėtų sudaryti Nuomos sutartį, atstovaujant nemokumo administratorei. Teismo vertinimu šis ieškovės reikalavimas neatitinka CPK 5 straipsnio 1 dalies, bet apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nusprendė kitaip, todėl byla nenutraukiama, bet pasisakoma dėl ieškovės reikalavimų iš esmės. Kaip ir dėl UAB „Globersa“ reikalavimo priteisti nuomos mokestį, įskaitant komunalines išlaidas, nors tai nėra kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti.

48.       Nemokios įmonės kreditorius gali ginčyti sandorį, siekdamas sugrąžinti turtą. Nagrinėjamu atveju UAB „Globersa“ siekia prisiteisti būsimai galimą nuomos mokestį, komunalines išlaidas, kurie galėtų būti pradėti skaičiuoti nuo galiojančios Nuomos sutarties nustatymo fakto, perdavus nuomotis atsakovei patalpas, bet nėra kompensacinis teisių gynimo būdas.

49.       Netiesioginis ieškinys gali būti taikomas esant šioms sąlygoms: 1) skolininkas turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vienareikšmiškai nurodoma, kad pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-312/2008).

50.       Nagrinėjamoje byloje būtent netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ieškovė UAB „Globersa“ ginčija Susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Tik nuginčijus tokį Susitarimą, trečiajam asmeniui perdavus atsakovei nuomai patalpas, galėtų būti pradėtas skaičiuoti nuomos mokestis. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo LBUAB „FINIENS“ nėra jokiame teisiniame santykyje su UAB „Lupra“, todėl neabejotino ir vykdytino reikalavimo tarp tokių šalių objektyviai negali būti nuo ginčo Susitarimo nutraukimo momento.

51.       Kaip nagrinėjamoje byloje teisingai pastebėjo atsakovės atstovas, ieškovė UAB „Globersa“ neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio. UAB „Globersa“ privalėjo įrodyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d. (Susitarimo sudarymo metu) ji jau turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Tai būtų patalpų naudojimosi faktas. Tačiau į bylą yra pateiktas perdavimo aktas, patvirtinantis, kad atsakovė grąžino ginčo patalpas. Bet koks reikalavimas į atsakovę galėtų atsirasti perdavus atsakovei patalpas nuomotis ir jai dėl to atsiradusiai priešpriešinei pareigai mokėti nuomos mokestį, todėl pirmoji actio Pauliana sąlyga yra neįrodyta.

52.       Ieškovė akcentuoja atsakovės nesąžiningumą, įrodinėdama, kad Susitarimas buvo sudarytas tiek atsakovei turint finansinių sunkumų, tiek žinant, jog LBUAB „FINIENS“ buvo nemoki.

53.       Pažymėtina ir tai, kad skolininko nesąžiningumas yra siejamas su sąmoningu siekiu sumažinti kreditorių galimybes pasitenkinti savo reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nesąžiningumo teiginys yra paneigtas pačios ieškovės, ieškinyje ne kartą pabrėžiant, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, nevykdė veiklos ginčo patalpose, todėl inicijavo Susitarimo sudarymą. Siekis išspręsti verslo klausimus, sudarant atlygintinį sandorį, kaip teigia pati ieškovė, susidūrus su finansinėmis problemomis, negali būti pasipažintas kaip sąmoningas tyčinis neleistinas veikimas prieš kreditorių teises (CK 1.5 straipsnis). Tokia veika neturi privalomojo teisės pažeidimo požymio – veikos pavojingumo.

54.       Kaip išaiškino kasacinis teismas, actio Pauliana instituto pagrindu, pirma, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, antra, ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, trečia, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, o tai pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką reiškia, jog kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008).

2.       Nagrinėjamoje byloje joks turtas nebuvo perleistas, šalys sudarė atlygintinį susitarimą dėl nuomos teisinių santykių pabaigos, kuris tuo metu atitiko jų valią ir interesus.

 Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką.

3.       Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.

4.       Kaip byloje pažymėta, įstatymas laiduoja nuomos sutarties šalims teisę prieš tris mėnesius įspėti apie valią nutraukti nekilnojamojo daikto nuomos sutartį, o atsakovė UAB „Lupra“ ir UAB „FINIENS“ sutarė dėl penkių mėnesių kompensacijos, siekdamos taikiu būdu sureguliuoti Nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Susitarimas yra ginčijamas šios nagrinėjamos bylos procese, o tai pagal kasacini teismo išaiškinimą reiškia, kad kreditorius neturi galiojančios reikalavimo teisės, todėl  nenustačius vienos iš actio Pauliana privalomų taikymo sąlygų – UAB „Globersa“ neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, dėl kitų nepasisakoma, o ieškovės ieškinys atmetamas, kaip neapgrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

 

 

Dėl Susitarimo negaliojimo pagal 1.80 straipsnį

 

55.       Pagal CK 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja

56.       Ieškovė ir trečiasis asmuo teigė, jog ginčo Susitarimas pažeidžia CK 1.82, CK 2.83 straipsnio 1 dalį, CK 4.170 straipsnio 5 dalį ir CPK 675 straipsnio 1 dalį. Trečiasis asmuo nurodė, kad Susitarimas sudarytas pažeidžiant Bendrovės valdymo organų kompetenciją, prieštarauja UAB „FINIENS“ tikslams. Susitarimą pasirašė bendrovės vadovė N. R.. Susitarimo sudarymo metu UAB  „FINIENS“ vienintelis akcininkas buvo OOO „KARTBLANSH“. Anot ieškovės ir trečiojo asmens, tokiu būdu, sudarant ginčo Susitarimą, turėjo būti gautas vienintelio bendrovės akcininko OOO „KARTBLANSH“ sutikimas. Trečiasis asmuo cituoja UAB „Globersa“ ieškinį, pakartodamas, jog UAB „FINIENS“ Įstatų (UAB „Globersa“ ieškinio priedas Nr. 14) 13 straipsnio 17 punkte yra įtvirtinta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą dėl pritarimo bendrovės vadovui sudaryti Įstatų 15 straipsnio 10, 11, 12, 13 punktuose nurodytus sandorius. UAB „FINIENS“ Įstatų 15 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu yra gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.

57.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad su CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu susijusios CK 2.83 straipsnio normos, reglamentuojančios sandorių, sudarytų pažeidžiant privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 32 punktas).

58.       CK 2.83 straipsnyje numatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas, t. y. juridinio asmens vardu gali veikti tik keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir atstovas kartu, ar valdymo organo narys ir kito organo narys kartu, ar valdymo organo narys ir dalyvis kartu. Kiekybinis atstovavimas turi būti numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose, nurodytas juridinių asmenų registre ir paskelbtas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Asmuo, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis, yra subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkina.

59.       Byloje nustatyta, kad ginčijamą Susitarimą UAB „FINIENS“ vardu sudarė jos vadovė N. R.. Byloje nėra ginčo, kad vienintele UAB „Finiens“ akcininke Susitarimo sudarymo momentu buvo OOO Kartblansh, o N. R. buvo vienintelė steigėja, akcininkė ir vadovė OOO Kartblansh (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr.16). UAB „FINIENS“ vadovė ir UAB „FINIENS“ akcininko atstovė 2017 m. gruodžio 7 d. buvo tas pats asmuo – N. R.. Vadinasi, sudarant ginčo Susitarimą, buvo išreikšta tiek įmonės vadovo, tiek akcininko valia. Sutiktina su atsakove, kad N. R. objektyviai negalėjo nepritarti savo pačios priimamam sprendimui.

60.       Akcinių bendrovių įstatymo (aktuali ginčui 2017-12-07 galiojusi redakcija) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus šiame Įstatyme ar bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jeigu pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Vadinasi, įstatų normos, kurios vienasmenio vadovo kompetenciją dalina ar perkelia visuotiniam akcininkų susirinkimui, netaikytinos kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms.

61.       Taigi byloje yra nustatyta, kad ginčo Susitarimo sudarymo metu N. R., OOO Kartblansh, UAB „FINIENS“ valdymo organai tarpusavyje buvo susiję taip, jog sprendimai dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos buvo suderinti taip, kad jų esmė atitiko teisės keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieškovės ir LBUAB „FINIENS“ teiginį, jog ginčo Susitarimas gali būti pripažintinas negaliojančiu vadovaujantis CK 1.82 straipsniu, 2.83 straipsniu.

62.       Ieškovė ir trečiasis mano, kad Susitarimas, kuriuo nutraukta Nuomos sutartis, yra akivaizdžiai nenaudingas LBUAB „FINIENS“, žalingas bendrovei bei prisidėjo prie bendrovės nemokumo.

63.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.); taip pat kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016 33 punktą).

64.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualus nuomos sutartinių santykių nutraukimo klausimas, bet ne naujų finansiškai žalingų sutartinių įsipareigojimų prisiėmimų klausimas. Vadinasi, visi ieškovės ir trečiojo asmens argumentai dėl ginčo Susitarimo negaliojimo pagal CK 1.82 straipsnį yra niekiniai. LBUAB „FINIENS“, nutraukusi Nuomos sutartį, neprisiėmė jokių naujų įsipareigojimų. Primintina, kad Nuomos sutarties nutraukimas buvo atlygintinis sandoris. Įstatymas laiduoja sutarties šaliai ją nutraukti tiek remiantis sutarties sąlygomis, tiek pagal įstatymą.  

65.       Konstitucija 46 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Pagal CK 6.480 straipsnį, jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai.

66.       UAB „FINIENS“ ir UAB „Lupra“ Nuomos sutarties 11.3 papunktyje yra numatyta nuomininko teisė tik teisme nutraukti sutartį prieš terminą, bet tai neeliminuoja šalies teisės naudotis CK 6.480 straipsnyje nustatytu terminu, kaip protingu, siekiant nutraukti terminuotą sutartį. Preziumuojama, kad įstatyme nustatyti terminai yra pripažįstami kaip protingi ir teisingi. Dogmatiškai aiškinant teisę, jei neterminuotos nekilnojamojo daikto nuomos sutarties nutraukimui yra numatytas trijų mėnesių įspėjimo terminas, tai šalių sutartas penkių mėnesių kompensacijos dydis už terminuotos sutarties nutraukimą, remiantis protingumo, šalių interesų pusiausvyros principu, teisingumo principu pripažįstamas kaip atitinkantis CK 1.5 straipsnio nuostatas.

67.       CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Taigi sutarties laisvės principas turi atitikti CK 6.480 straipsnio nuostatas. Tai, kad Nuomos sutartyje neaprašyta šalies teisė inicijuoti vienašališką sutarties nutraukimą ne teismo tvarka, nereiškia, kad šalys negali dėl tokios subjektinės teisės įgyvendinimo sudaryti atskirą susitarimą. Primintina, kad sutarties šalis (šiuo atveju UAB „Lupra“) gali laisvai naudotis savo nuožiūra įstatyme laiduojama teise. Taigi nepaisant to, kad Susitarimas buvo nenaudingas LBUAB „FINIENS“, kaip teigia trečiasis asmuo, žalingas šiai bendrovei, atsakovė negali būti priversta tęsti nuomos santykius, paneigiant Konstitucijos laiduojamą ūkinės laisvės principą.

68.       Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teisme 2018 m. sausio 30 d. buvo priimtas pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB „FINIENS“, nėra teisiškai reikšminga. Atsakovė nėra nei UAB „FINIENS“ akcininkė, nei kitu teisiniu pagrindu atsakinga už šios bendrovės verslo sėkmės riziką, nei įpareigota užtikrinti UAB  „FINIENS“ finansinę gerovę, paneigiant savo kaip privataus juridinio asmens tikslus. UAB „Lupra“ ir LBUAB „FINIENS“ yra atskiri juridiniai asmenys, tenkinantys savo privačius interesus, nagrinėjamoje byloje paremtus nuomos teisiniais santykiais. Tai, kad iš nuomos mokesčio gautomis lėšomis buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais (pvz., atliekant nuskaitymus antstoliams D. P., R. K., D. Š., B. P., N. Š.), nedraudžia atsakovei pasinaudoti CK 6.480 straipsniu.

69.       Teismas konstatuoja, kad Susitarimas dėl Nuomos sutarties nutraukimo buvo sudarytas šalių laisva valia. Tai prilygsta sutartinių santykių pakeitimui dėl Nuomos sutarties nutraukimo sąlygų. Įstatyme nėra draudžiama keisti sutarties sąlygas dėl sutartinių santykių pabaigos atskiru susitarimu.

70.       Pagal CK 6.223 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos (CK 6.223 straipsnio 3 dalis). 

71.       Kasacinis teismas nurodė, kad sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolimesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir pan., turi galimybę sutartinius santykius nutraukti ar juos pakeisti. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurioms esant konkrečiu atveju pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012).

72.       Nagrinėjamoje byloje net pati ieškovė įrodinėja, kad atsakovei nebuvo naudinga nuomotis patalpas. Atsakovės atstovas patvirtino, kad išsinuomotos patalpos neatitiko lūkesčių. Ieškovė, pateikusi teismo ekspertizės išvadą prieš bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą, kuris buvo padaryta Šiaulių apygardos teisme, šioje nagrinėjamoje byloje, siekė įrodyti, kad ginčo patalpos buvo geros ir tikrai turėjo tikti atsakovei. Teismas pastebi, jog dėl patalpų tinkamumo ir noro jas nuomotis nusprendžia nuomininkas, turintis ūkinės laisvės teisę. Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „Lupra“ iniciatyva buvo pradėtos derybos dėl Nuomos sutarties sąlygų pakeitimo dalyje dėl jos nutraukimo.

73.       Taigi, jei UAB „FINIENS“ būtų atsisakiusi tartis dėl Nuomos sutarties sąlygų pakeitimo dėl sutartinių santykių nutraukimo, atsakovė vis tiek būtų galėjusi įgyvendinti savo, kaip kita sutarties šalis, valią inicijuoti Nuomos sutarties pabaigą teismo sprendimu, t. y. iš karto prašyti nutraukti Nuomos sutartį, arba vienašališkai keisti sutarties sąlygą, išlaikiusi ne teisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, prašant pakeisti taip sąlygą, kaip ji suformuluota Susitarime.

74.       Susitarime šalys nenurodė, dėl kokių priežasčių susitaria nutraukti Nuomos sutartį, bet atsakovė procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad patalpų būklė neatitiko jos lūkesčių. Anot atsakovės, patalpose galėjo būti sandėliuojamos prekės, bet ne vykdoma prekyba. Vadinasi, nenurodžius Susitarime priežasties dėl sutartinių santykių pabaigos, Nuomos sutarties pakeitimo sąlygos dėl nuomos sutarties nutraukimo negali būti vertinamos retrospektyviai, todėl teismo eksperto S. Š. ekspertizės aktas, kuris buvo pateiktas 2023 m. gruodžio 4 d. į Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-162-372/2023, nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingas, todėl nevertinamas, kaip nesantis ginčo objektu (CPK 13 straipsnis). Taigi nei LBUAB „FINIENS“ nemokumo momentas, nei patalpų būklė neturi teisinės reikšmės nagrinėjant ieškinius prieš UAB „Lupra“ dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

75.       Ieškovės ir trečiojo asmens LBUAB „FINIENS“ teiginiai, kad atsakovė buvo nesąžininga, atmestini. Minėta, pagal įstatymą nekilnojamojo turto nuomos sutartis negali būti nutraukta anksčiau nei trys mėnesiai nuo įspėjimo. Nagrinėjamoje byloje buvo susitarta dėl penkių mėnesių nuomos mokesčio sumokėjimo.

76.       Tai, kad UAB „Lupra“, kaip teigia LBUAB „FINIENS“, sudarė ginčo Susitarimą dėl pačios UAB „Lupra“ verslo nesėkmės, nes Vilniaus mieste patalpomis galimai nesinaudojo nuo 2015 m. ir tiesiog ieškojo būdų kaip sau ekonomiškai naudingu būdu nutraukti sudarytą 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.13/19/13, teismo vertinimu, kaip tik įrodo atsakovės sąžiningumą. Kitaip tariant, jei juridinis asmuo stengiasi pasitraukti savalaikiai iš teisinio santykio, kaip teigia trečiasis asmuo, turėdamas finansinių sunkumų, tai parodo atsakingo verslo požiūrį į kontrahentą.

77.       Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo formuojamą praktiką, ginčijant sandorį CK 1.82 straipsnio pagrindu nepakanka nurodyti vien juridinio asmens valdymo organų kompetencijos pažeidimo fakto, bet tokį reikalavimą pareiškusiam asmeniui būtina įrodyti kitos tokio sandorio šalies nesąžiningumą. Bet kuriuo atveju teismui nustačius, kad asmuo turi galimybę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais, turėtų būti siekiama išsaugoti civilinių santykių stabilumą, teisinį tikrumą ir apibrėžtumą bei pačią sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011; 2016 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016 38 punktą).

78.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai). CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu netaikoma. Pažymėtina, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytos aplinkybės negali tapti išankstiniu teisiniu vertinimu, lemiančiu įrodinėjimo naštos paskirstymą, kai sprendžiamas klausimas dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens teisnumui, tačiau jos gali būti taikomos kaip sąžiningumo vertinimo matas, įrodinėjant kitos sandorio šalies nesąžiningumą (taikant sąžiningumo prezumpciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012

79.       Taigi pagal prieš tai nurodytas kasacinio teismo nutartis pats savaime trečiojo asmens LBUAB „FINIENS“  ir ieškovės teiginys, kad N. R. neturėjo teisinių įgaliojimų nutraukti Nuomos sutartį, neveikia sandorio galiojimo. Byloje šalys turėjo įrodyti UAB „Lupra“ nesąžiningumą. Teismas konstatavo, jog atsakovės naudojimasis laiduojamomis įstatyme teisėmis nutraukti sutartį, laikantis teisės akte numatytos tvarkos ir terminų, savaime paneigia bet kokius ieškovės ir trečiojo asmens BUAB „Finiens“ teiginius dėl atsakovės nesąžiningumo.

80.       Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieškovės ir trečiojo asmens ieškininius reikalavimus dėl Susitarimo negaliojimo pagal 1.82 straipsnį, CK 2.83 straipsnio 1 dalį, kaip nepagrįstu ir neįrodytus (CPK 178, 185 straipsniai).

81.       Pasisakant dėl ieškiniuose nurodyto teiginio, t. y., kad Susitarimas prieštarauja CK 4.170 straipsnio 5 daliai, konstatuotina, jog nei ieškovė, nei trečiasis asmuo negali šiuo pagrindu reikšti atsakovei reikalavimo, ginčijant Susitarimą.

82.       Šiuo atveju buvo registruojama sutartinė svetimo daikto hipoteka (CK 4.175 straipsnio 3 dalis, 4.181 straipsnis). Patalpos buvo įkeistos hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB. Lietuvos Respublikos hipotekos registro išraše 8 p. nurodyta, kad „įkeičiamo daikto (įkeičiamų daiktų) savininkas (savininkai) be raštiško Kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamo daikto (įkeičiamų daiktų), taip pat be raštiško Kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą (įkeičiamus daiktus). Kitos sąlygos lakšte“.

83.       Teismas pažymi, kad ieškovė ir trečiasis asmuo LBUAB „FINIENS“ neturi teisės atstovauti ir ginti hipotekos kreditoriaus interesų, ypatingai remdamos argumentu – sudarant Susitarimą nebuvo gautas hipotekos kreditoriaus leidimas tokio susitarimo, kuriuo nutraukiama Nuomos sutartis, sudarymui.

84.       „Swedbank“, AB nagrinėjamoje byloje nurodė, kad nėra LBUAB „FINIENS“ kreditorius, neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. „Swedbank“, AB ir UAB „FINIENS“ 2011 m. rugpjūčio 9 d. buvo pasirašiusios Kredito sutartį Nr. 11-031922-IN (su visais pakeitimais ir papildymais), kuri dėl jos pažeidimų buvo nutraukta. „Swedbank“, AB ir UAB „8 stebuklas“ 2021 m. spalio 12 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-21-106 ir Reikalavimo ir dokumentų perdavimo priėmimo aktą, kurių pagrindu „Swedbank“, AB naujajam kreditoriui UAB „8 STEBUKLAS“ perleido reikalavimo teisę į LBUAB „FINIENS“. Taigi įkaito davėja nelaiko, kad ginčo Susitarimu buvo apribotos jos teisės, dėl nagrinėjamoje byloje ginčo objekto neturi teisinio suinteresuotumo. Pažymėtina, kad CK 4.175 straipsnio 3 dalies pagrindu galima nuginčyti sandorį, bet ne pripažinti jį negaliojančiu, atsižvelgiant į tai, atmetamas trečiojo asmens ir ieškovės argumentas dėl ginčo Susitarimo negaliojimo pagal CK 4.170 straipsnio 5 dalį.

85.       Susitarimas ginčijamas ir kaip galimai pažeidžiantis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalį. Trečiasis asmuo LBUAB „FINIENS“ teigia, kad „Swedbank“, AB 2016 m. balandžio 27 d. areštavo UAB „FINIENS“ priklausančias ir atsakovei nuomotas patalpas (UAB „Globersa“ ieškinio priedas Nr. 22). Vadinasi, Susitarimas negalėjo būti sudaromas, nes nebuvo galima patalpomis disponuoti.

86.        Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas.

87.       Pažymėtina, kad Susitarimu dėl Nuomos sutarties nutraukimo atsakovė grąžino patalpas LBUAB „FINIENS“, t. y. daikto atlaisvinimas. Vadinasi, Susitarimo sudarymas nėra nukreiptas BUAB „FINIENS“ nurodytus hipotekos sąlygų ar arešto apribojimus, todėl jų teisiškai neveikia. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir LBUAB „FINIENS“ reikalavimai pripažinti Susitarimą negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį dėl CPK 675 straipsnio 1 dalies pažeidimo  atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 175,185 straipsniai).

88.       LBUAB „FINIENS“ savo pateiktame ieškinyje nurodė, kad ji ginčija Susitarimą ir actio Pauliana pagrindu.

89.       Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal JANĮ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

90.       LBUAB „FINIENS“ nenurodė kitų CK 6.66 straipsnio taikymo faktinių pagrindų nei ieškovė. Byloje konstatavus, jog ieškovės pareikšti reikalavimai neatitinka vienos iš CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos, t. y. skolininkas neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės, o tam, kad kiltų turtinė teisė, yra ginčijamas Susitarimas dėl Nuomos sutarties nutraukimo toje pačioje byloje netiesioginio ir tiesioginio ieškinio pareiškimo metu, LBUAB „FINIENS“ prašymas pripažinti Susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo CK 6.66 straipsnio pagrindu atmetamas.

91.       Atmetus ieškovės ir LBUAB „FINIENS“ reikalavimą dėl turtinio ginčo esmės, atmetami ir išvestiniai reikalavimai dėl metinių palūkanų priteisimo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl galimybės tęsti nuomos teisinius santykius 

 

92.       LBUAB „FINIENS“ mano, kad reikia tęsti nuomos sutartinius santykius, o tai, jog bendrovei 2018 m. buvo iškelta bankroto byla, anot trečiojo asmens, nėra kliūtis toliau vykdyti Nuomos sutartį.

93.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi BUAB „FINIENS“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-569-798/2020 pirmosios instancijos teismo nutartis dėl pripažinimo likviduojama palikta nepakeista, konstatuojant, jog būtina prioritetą suteikti atsakovės BUAB „Finiens“ likvidavimo stadijos paskirčiai – būtinumui realizuoti bankrutavusios bendrovės turtą, jog būtų patenkinti bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai ir skolininkei likviduotųsi skolų našta, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio LBUAB „FINIENS“ atsiskaitymų uždelsimo, nekilnojamojo turto mokesčio ir jo delspinigių skolų didėjimo.

94.       Taigi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 29 d., o apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra labai aiškiai nurodyta, kad per likvidacijos procesą reikia realizuoti bankrutavusios bendrovės turtą ir jokia galimybė tęsti nemokios bendrovės ūkinę komercinę veiklą nenumatyta.

95.       Pagal JANĮ 84 straipsnio 2 dalį likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie: 1) yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu; 2) yra susiję su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo; 3) yra numatyti teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.

96.       Taigi patalpų nuomos veikla yra negalima, nes neatitinka nei vienos JANĮ 84 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Vadinasi, LBUAB „FINIENS“ pareiškė reikalavimą ne tik prieštaraujantį įstatymui, bet ir pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-569-798/2020 įpareigojimus, kurie yra nemokumo administratorei privalomi.

97.       Atsižvelgiant į tai, atmetamas tiek ieškovės, tiek LBUAB „FINIENS“ reikalavimas dėl nuomos teisinių santykių tęsimo, nes vien pats savaime reikalavimas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2017 m. gruodžio 7 d. tarp UAB „Lupra“ ir UAB „FINIENS“ sudarytą susitarimą dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/09/13 nutraukimo, kai ieškinių pareiškimo teismui dieną buvo labai aiškiai apeliacinės instancijos teismo nurodyta, jog būtina jau realizuoti bankrutavusios bendrovės turtą, yra piktnaudžiavimas teise (JANĮ 84 straipsnio 2 dalis, CPK 18 straipsnis). Tai sudaro pagrindą spręsti ir dėl atsakovės prašymo skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.

 

Dėl baudos skyrimo

 

98.       Atsakovė prašė skirti baudą ieškovei ir trečiajam asmeniui už piktnaudžiavimą procesu. Atsakovė nurodė, kad LBUAB „FINIENS“ sąmoningai nuslėpė nuo UAB „Lupra“ ir teismo, kad patalpos buvo išnuomotos kitam juridiniam asmeniui (V. Š. IĮ „1001 smulkmena“) ir atitinkamu laikotarpiu yra gauti jų komunaliniai mokesčiai. Trečiųjų asmenų atstovas advokatas J. V. palaikė prašymą dėl baudos skyrimo.

99.       Pagal Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalį advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti.

100.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad advokatas veikia ne tik kaip paslaugų teikėjas, bet taip pat ir kaip teisingumo įgyvendinimo proceso dalyvis. Tai sukuria jam specialius reikalavimus ir įpareigojimus siekti teisingumo, būti padoriam ir nepažeisti tam tikrų pamatinių reikalavimų, kurie šiuolaikinėse valstybėse keliami teisininkui, teisiniam proceso ir teisingumo įgyvendinimui. Advokatai, būdami teisinės sistemos dalis, savo veikloje ne tik turi laikytis įstatymo, bet taip pat ir patys ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus. Įstatymo reikalavimų nepaisymas diskredituoja advokato profesiją ir žemina jos prestižą. Viena svarbiausių advokato teisinio statuso turėjimo ir advokato veiklos prielaidų yra nepriekaištingos asmens reputacijos (elgesio) principas. Nurodytos prielaidos išnykimas, t. y. profesinių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pažeidimas, yra pagrindas atimti asmeniui teisę verstis advokato praktika ir panaikinti advokato teisinį statusą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023 31, 32, 34 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi tik tam tikrus profesinius ir reputacijos kriterijus atitinkantys asmenys gali būti praktikuojančiais advokatais. Tuo atveju, kai kyla rimtų abejonių dėl atitikties šiems reikalavimams, Advokatūros įstatymo 23 straipsnyje nustatyti tokio elgesio padariniai – advokato veiklai taikomos priemonės, be kita ko, laikinas išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

101.       Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl bylos vilkinimo, nebendradarbiavimo, svarbių bylos nagrinėjimui dokumentų nepateikimo galėtų atsakyti ieškovės ir LBUAB „FINIENS“ atstovės advokatės, bet ne CPK 95 straipsnio tvarka, o pagal prieš tai nurodytą teisinį reguliavimą dėl advokatui keliamo reikalavimo laikytis Etikos kodekso reikalavimų. Teisę kreiptis į advokatų veiklą kontroliuojančią instituciją turi šioje byloje priešingą suinteresuotumą turinčios šalys.

102.       Tačiau vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Taigi teismas turi kontroliuoti proceso eigą, jog nebūtų pažeidžiamos viešosios teisės normos, skirtos bylos nagrinėjimui, ypatingai tuo atveju, kai byloje dalyvaujančiu asmeniu yra nemoki įmonė.

103.       Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

104.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

105.       CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

106.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).

107.       Nagrinėjamoje byloje teismas, be kita ko, įvertinęs ir LBUAB „FINIENS“ nemokumo proceso stadiją, 2023 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, vadovaudamasi JANĮ nuostatomis dėl galimybės tęsti ūkinę komercinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismas panaikino nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat įpareigojo sumokėti ieškovę UAB „Globersa“ žyminį mokestį, sistemingai įvertindamas nuosekliai formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstų skundų pateikimą teismui, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas). Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, siekiant išlaikyti nuoseklų požiūrį į bylinėjimosi apmokestinimą nemokumo bylose, buvo priimtas sprendimas įpareigoti ieškovę sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, pareikštą ne bankroto byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas panaikino nutartį dėl UAB „Globersa įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį.

108.       Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, konstatavo, kad UAB „Globersa“ 2023 m. sausio 9 d. ieškinys yra pareikštas piktnaudžiaujant teise kreiptis į teismą. Be kita ko, ieškovė UAB „Globersa“ prašė, kad teismas įpareigotų atsakovę tęsti 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/09/13 vykdymą, LBUAB „FINIENS“ palaikė šį reikalavimą, ir, kaip trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, prašė priteisti už nuomą ir komunalinius mokesčius iki 2024 m. birželio 12 d. 753 866,92 Eur sumą, nors tikrai žinojo apie tai, kad yra priimta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis, kuri įsiteisėjo 2021 m. balandžio 29 d., o apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra labai aiškiai nurodyta, kad per likvidacijos procesą reikia realizuoti bankrutavusios bendrovės turtą ir jokia galimybė tęsti nemokios bendrovės ūkinę komercinę veiklą nenumatyta. Teismas vertina, kad nepagrįsto teisminio proceso pradėjimas didina nemokios bendrovės finansinius įsipareigojimus ir yra žalingas jos kreditoriams. Byloje šalis atstovauja advokatai, kuriems privalo būti apmokamos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą; ir nepareiškus nepagrįstą ieškinį, didėja LBUAB „FINIENS“ skola, išlaidaujant be pagrindo, pažeidžiant teismų procesinius sprendimus dėl bendrovės likvidavimo.   

109.       Taigi UAB „Globersa“ 2023 m. sausio 9 d pateikė ieškinį, o LBUAB „FINIENS“, atstovaujama nemokumo administratorės, įstojo į bylą su savarankiškais reikalavimais, pateikdama 2023 m. rugpjūčio 28 d. parengtą kitą ieškinį, prašydama teismo įpareigoti tęsti nuomos teisinius santykius, nors nemokumo administratorė UAB „Reniva“ žinojo apie pradėtą LBUAB „FINIENS“ likvidavimo procedūrą, kurioje jai neleidžiama vykdyti ūkinės komercinės veiklos.

110.       Pažymėtina ir tai, kad nemokumo administratorė UAB „Reniva“ 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą dėl UAB „Globersa“ procesinės padėties pakeitimo, nurodydama, jog ieškovė su UAB „Globersa“ netiesioginiu ieškiniu sutinka ir jį palaiko, teikia teismui šį prašymą dėl UAB „Globersa“ procesinės padėties pakeitimo, kuriuo prašo ieškovės UAB „Globersa“ procesinę padėtį pakeisti iš ieškovės į trečiojo asmens ir šią civilinę bylą nagrinėti pagal ieškovės BUAB „FINIENS“ ieškinį.

111.       Teismas atskirai pažymi, kad prieš tai nurodytas UAB „Reniva“ procesinis elgesys reiškia, jog LBUAB „FINIENS“ advokatas teikia paslaugas ir UAB „Globersa“, parengdamas kito juridinio asmens vardu ir už ją pačią prašymus. LBUAB „FINIENS“, veikdama per advokatą G. B.,  kuris yra nemokios įmonės advokatas, neturi teisės atstovauti kito mokaus juridinio asmens ir teikti už ieškovę UAB „Globersa“ prašymus dėl jos procesinio statuso pakeitimo. Teismas pažymi, kad tokiu būdu yra neteisėtai naudojamos LBUAB „FINIENS“ lėšos, nes nemoki bendrovė turi apmokėti už advokato G. B. teisines paslaugas, veikiant UAB „Globersa“ interesais.  

112.       Pažymėtina ir tai, kad siekis pakeisti netiesioginį ieškinį pareiškusią ieškovę UAB „Globersa“, kuri neatsisakė, neatsiėmė savo ieškinio, kaip tariant, tiesioginiu ieškiniu perimti mokios ieškovės civilines teises ir pareigas, yra nukreiptas į tai, kad UAB „Globersa“ išvengtų pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

113.       Teismas, gindamas viešąjį interesą, t. y. LBUAB „FINIENS“ sąžiningus kreditorius, atmetė LBUAB „FINIENS“ prašymą pakeisti ją vietoje UAB „Globersa“ išaiškindamas, kad CPK 45 straipsnis suteikia teisę keisti ieškovą, jei teismas nustato, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas UAB „Globersa“ pripažino kaip tinkamą ieškovę. Pažymėtina, kad pakeitus ieškovę, atmetus ieškinį, visos bylinėjimosi išlaidos būtų perimtos LBUAB „FINIENS“, tai būtų nesąžininga prieš nemokios įmonės sąžiningus kreditorius, priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinčius asmenims, nes bylinėjimosi išlaidos būtų nukreiptos į administravimo lėšas. Bet kuriuo atveju, ieškovė UAB „Globersa“ per visą bylos procesą nurodė, kad palaiko netiesioginį ieškinį, todėl nebuvo teisinio pagrindo jos pakeisti LBUAB „FINIENS“, remiantis CPK 45 straipsniu.

114.       Teismas prieš tai aprašytus ieškovės UAB „Globersa“ ir LBUAB „FINIENS“ laiko nesąžiningais, nes jie trukdė operatyviai išnagrinėti bylą, o ieškinio reikalavimų dėl sutartinių santykių palaikymo nemokios bendrovės likvidavimo stadijoje, kai turėjo būti pereita į turto pardavimo etapą, vertinamas, kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.

115.       Atsižvelgiant į ieškovės UAB „Globersa“ neteisėtos veikos pavojingą ir priešingumą teisei, pasireiškusi tuo, kad: a) ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nenurodydama procesiniuose dokumentuose aplinkybės apie ginčo patalpų nuomą V. Š. IĮ „1001 smulkmena“, b) ieškovė prašė nuomos mokesčio už tas pačias patalpas, kurias jau buvo išnuomotos kitam juridiniam asmeniui, nesiekdama perduoti patalpų atsakovei, c) ieškovė procesiniuose dokumentuose, veikdama prieš teisingą bylos nagrinėjimą, teigė, kad nuo Nuomos sutarties nutraukimo patalpos nebuvo niekam išnuomotos ir iki šiol yra nenaudojamos, d) ieškinio pareiškimas piktnaudžiaujant teisėmis netiesiogiai paveikė ir nemokios bendrovės sąžiningų kreditorių interesus, inicijuojant naują bylą, nemokios įmonės advokatui atstovaujant moką įmonę taip, kad pastaroji galėtų išvengti bylinėjimosi išlaidų, vilkindama procesą, e) kreipdamasi į teismą pažeidė JANĮ 84 straipsnio 2 dalies reikalavimus, prašydama tęsti nuomos santykius, f) ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-569-798/2020 įpareigojimus, ieškovei UAB „Globersa“ skirtina 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 2 500 Eur paskiriant atsakovei

 UAB „Lupra“. Prašymas dėl baudos LBUAB „FINIENS“ skyrimo netenkinamas, kadangi UAB „Globersa“ ieškinys buvo papiloma prielaida įsitraukti į teismo procesą LBUAB „FINIENS“, bet tai iš esmės neužvilkino bylos proceso, kadangi abiejų šių juridinių veiksmų reikalavimai buvo pagrįsti tais pačiais įrodymais, įskaitant, kad būtent piktnaudžiavimas subjektinėmis teisėmis buvo vykdomas ieškovės UAB „Globersa“ iniciatyva, nors ir bendrininkaujant LBUAB „FINIENS“.

 

Dėl ieškinio senaties

 

116.       Atsakovė nurodė, kad prašo taikyti ieškinio senatį, nes UAB „FINIENS“ nemokumo byla buvo iškelta 2018 m. rusėjo 10 d., o nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Anot atsakovės, pagal tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi iškovė yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2019 m. lapkričio 7 d. Net ir tuo atveju, jeigu šioje byloje būtų taikytinas šiuo metu galiojantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, senaties terminas vis tiek yra praleistas, nes ieškinys pareikštas praėjus nustatytam 6 mėnesių terminui po BUAB „FINIENS“ tyčinio bankroto bylos. Be to, LBUAB „FINIENS“ yra praleidusi trejų metų ieškinio senaties dėl žalos priteisimo terminą, kuris baigėsi 2021 m. lapkričio 7 d.

117.       Byloje atmetus UAB „Globersa“ ieškinį ir LBUAB „FINIENS“ savarankiškus reikalavimus dėl materialinių reikalavimų, ieškinio senaties termino klausimas tapo teisiškai nereikšmingas, todėl dėl jo plačiau nepasisakoma. Tačiau teismas konstatuoja, kad po BUAB „FINIENS“ tyčinio bankroto bylos iškėlimo ieškinius pareiškę asmenys privalėjo vėliausiai sužinoti ir suvokti, ar Susitarimas pažeidžia kreditorių ir LBUAB „FINIENS“ teises ir interesus.

118.       Pagal JANĮ 64 straipsnio 1 dalį įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

119.       Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „FINIENS įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2744-794/2022 LBUAB „FINIENS“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, patvirtinta, kad LBUAB „FINIENS“ nemokumas yra tyčinis.

120.       Byloje nustatyta, kad nagrinėjant bankroto bylą ieškovei ir LBUAB „FINIENS“ buvo gerai žinoma apie Susitarimą, tyčinio nemokumo byloje UAB „Globersa“ rėmėsi šio dokumento sudarymo aplinkybėmis. UAB „Globersa“ 2023 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu ne bankroto byloje, o nemokumo administratorė palaikė UAB „Globersa“ reikalavimus. Vadinasi, kaip teisingai nurodė atsakovė, iškovė yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą, o teismo skaičiavimu jis baigėsi 2020 m. gegužės 7 d., ir tai eliminavo teisę pareikšti ieškinį actio Pauliana.  Be to, jau yra praėjęs ir trijų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalis atlyginimo, įrodinėjant Susitarimo sąlygų ydingumą.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

121.       Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reguliuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

122.       Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

123.       Ieškovės UAB „Globersa“ ieškinys yra atmestas, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškovės pusėje LBUAB „FINIENS“ reikalavimai taip pat atmesti, todėl atsakovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

124.       Atsakovė UAB „Lupra“ nurodė, kad dėl ieškovės UAB „Globersa“ pateikto reikalavimo dalyje buvo patirta 5 747,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, o LBUAB „FINIENS“ pateikto reikalavimo dalyje –  5 929 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės atstovas nurodė, kad pateiktų ieškinių sumos yra labai didelės, o sandoris ginčijamas penkiais atskirais pagrindais.

125.       Atsakovės UAB „Lupra“ prašoma bendra priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Bylos nagrinėjimas užtruko beveik metus, bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (2023 m. kovo 30 d. PVM sąskaita faktūra ir apmokėjimo dokumentas (UAB „Globersa“, 2023 m. spalio 16 d. PVM sąskaita faktūra ir apmokėjimo dokumentas (LBUAB „FINIENS“ dalis), todėl, atmetus ieškovės UAB „Globersa“ reikalavimą, iš jos priteisiama 5 747,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Lupra“ naudai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), o iš LBUAB „FINIENS“ – 5 929 Eur.

126.       Valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, atsižvelgianti į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023, formuojamą praktiką.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas 

 

n u s p r e n d ž i a:

 

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ ieškinį.

Atmesti trečiojo asmens likviduojamos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ savarankiškus reikalavimus.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Lupra“ (juridinio asmens kodas: 245608240) 5 747,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ (juridinio asmens kodas: 305944184).

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Lupra“ (juridinio asmens kodas: 245608240) 5 929 Eur iš trečiojo asmens likviduojamos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ skirtų administravimo išlaidų.

Skirti ieškovei UAB „Globersa“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 2 500 Eur paskiriant atsakovei UAB „Lupra“ (juridinio asmens kodas: 245608240). Valstybei 2 500 Eur bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800, nurodant mokėjimo paskirtį: „bauda Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje\. Nr. e2-1540-803/2023“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                    Rūta Petkuvienė