Administracinė byla Nr. N575-141/2012

Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00419-2010-4

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 42.11

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties D. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. spalio 27 d. nutarimu D. T. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtas teisės medžioti atėmimas dvejiems metams su medžioklinio šautuvo konfiskavimu dėl to, kad 2010 m. spalio 17 d., apie 21 val., Radviliškio rajone, Sakalo medžiotojų būrelio medžioklės plotuose jis medžiojo su jam priklausančių medžiokliniu šautuvu „FAIR PREMIER“, 12x70; 12x70; Nr. 226609, neturėdamas medžioklės lapo.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs D. T. skundą, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi jį atmetė ir Inspekcijos 2010 m. spalio 27 d. nutarimu skirtą administracinę nuobaudą paliko nepakeistą. Teismas atmetė liudytojų J. T. ir V. T. parodymus, atsižvelgęs į tai, kad jie yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvai, liudytojo V. Ž. – atsižvelgęs į tai, kad jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pusbrolis, t. y. liudytojai yra šeimos nariai ir artimi giminaičiai, todėl jie akivaizdžiai suinteresuoti palankesne bylos baigtimi. Teismas taip pat vertino šių liudytojų parodymus kritiškai, nustatęs, kad aplinkybės, jog D. T. į tamsų kiemą ėjo nuo apšviesto namo, manydamas, jog atėjo agresyviai nusiteikę nepažįstami asmenys, ir pasiėmęs neužtaisytą medžioklinį šautuvą, kai tuo tarpu apšviestoje vietoje stovinčiame automobilyje buvo savigynai išduotas šaunamasis ginklas su šaudmenimis, yra nelogiškos. Iš specialaus žurnalo, kuriame registruojami atliekami patikrinimai, lapų kopijų teismas nustatė, kad sulaikydamas D. T. neetatitinis aplinkos apsaugos inspektorius D. M. elgėsi teisėtai bei neviršydamas savo kompetencijos. Konstatavo, kad liudytojų R. S., D. M. ir J. M. parodymai yra logiški, nuoseklūs, detalūs ir neprieštarauja vieni kitiems bei rašytiniams paaiškinimams. Teismas pažymėjo, kad vertinant D. M. ir J. M. parodymus patikimumo prasme, nustatyta, kad jie ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra pažįstami, taip pat jie jokio materialinio paskatinimo už nustatytą pažeidimą negaus. Pabrėžė, kad D. T. sulaikymo metu aktyviai priešinosi ir specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai neatitinka D. T. paaiškinimo, jog jam šautuvo buože buvo suduoti smūgiai į galvą.

II.

              Apeliaciniu skundu D. T. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, administracines nuobaudas panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad jam skirta nuobauda už tai, jog jis neva kieme medžiojo. Mano, kad teismas nepagrįstai abejojo J. T., V. T. ir V. Ž. parodymais dėl to, kad jie yra jo giminaičiai, tačiau išvadose rėmėsi skandalingai pagarsėjusių neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus D. M. bei jo brolio parodymais. Teigia, kad V. V. ir P. T. aplinkos apsaugos reide nedalyvavo ir atvyko tik kilus konfliktui. Tvirtina, kad žurnalai įrašais apie reidą buvo pildomi vėliau, kai įvykis peraugo į konfliktą policijoje. Mano, kad liko neaišku, ar pareigūnai asmeniškai davė nurodymą neetatiniam inspektoriui su pašaliniu asmeniu brautis į privačią sodybą bei naudoti smurtą. Teigia, kad teismas turėjo kritiškai vertinti V. V., kaip nesąžiningo pareigūno, parodymus, taip pat ir P. T., kuris už įstatymų nesilaikymą yra netekęs neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgaliojimų, parodymus. Pažymi, kad teismui nebuvo pateiktas apžiūrėti medžioklinis šautuvas, kuris neturi diržo laikiklių, todėl negalėjo būti nešamas per petį. Tvirtina, kad jei medžioklinis šautuvas būtų buvęs atlenktas, šautuvo šoviniai būtų išmesti automatiškai ir tamsoje juos būtų buvę sunku rasti. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino to, jog jis neturėjo jokio prožektoriaus ir todėl negalėjo medžioti, taip pat kad apie 21 val. buvo visiškai tamsu ir liudytojai negalėjo visko matyti kaip dieną. Mano, kad nebuvo įrodyta, jog jis medžiojo.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Paaiškina, kad D. T. buvo sulaikytas ne sodybos kieme, o netoli sodybos buvusiame suartame lauke. Pažymi, kad medžiotojų būrelio medžiotojai paskambino neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui D. M. ir pranešė, kad į jų medžioklės plotuose esantį miškelį nuėjo asmuo su šautuvu. Nurodo, kad sulaikytas D. T. turėjo medžioklinį šautuvą su pritvirtintu prožektoriumi ir neturėjo medžioklės lapo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paliko Inspekcijos 2010 m. spalio 27 d. nutarimą nepakeistą konstatavęs, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog D. T. 2010 m. spalio 17 d., apie 21 val., Radviliškio rajone, Sakalo medžiotojų būrelio medžioklės plotuose medžiojo su jam priklausančių medžiokliniu šautuvu „FAIR PREMIER“ neturėdamas medžioklės lapo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstai. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais argumentais ir jų nebekartoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus D. M. ir jo brolio J. M. parodymais, kurie įrodo apelianto padarytą pažeidimą. Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymai yra logiški ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Kaip matyti iš bylos duomenų, Radviliškio rajono Sakalo medžiotojų būrelio medžiotojai patys paskambino ir pranešė, jog iš vienkiemio į miškelį nuėjo vyriškis su ginklu (b. l. 16). Taigi neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius D. M., gavęs nurodymą iš V. V., turėjo pagrįstą pagrindą, nuvykęs į nurodytą vietą prie sodybos, stebėti aplinką. Šis inspektorius bei kartu su juo buvęs brolis J. M. tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek duodami parodymus paliudijo, jog pastebėjo iš miško link jų įstrižai lauko bėgantį vyriškį, kuris ant pečių turėjo šautuvą, šiam asmeniui pargriuvus, inspektorius bandė jį sulaikyti, nors pastarasis ir priešinosi (b. l. 13-15, 43, 44).

Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. S., D. M. ir J. M. parodymai yra logiški, detalūs ir atitinka jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus D. M. ir jo brolio J. M. blogos reputacijos bei V. V. ir P. T. anksčiau padarytų pažeidimų, nėra pagristos įrodymais ir todėl teisėjų kolegija jomis nesiremia. Be to, pastebėtina, kad nurodyti asmenys ir D. T. anksčiau nebuvo pažįstami ir konfliktų nėra turėję, todėl net ir įrodžius, kad neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius buvo baustas administracine tvarka ar pan., tai savaime nebūtų pagrindas abejoti minėtų liudytojų parodymais. Pastebėtina ir tai, kad tiek neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius D. M. ir jo brolio J. M., tiek ir Inspekcijos vyr. specialistas V. V. duodami parodymus ir paaiškinimus patvirtino, jog D. T. buvo sulaikytas ne sodybos teritorijoje, o maždaug už 30 metrų nuo namo suartame lauke (b. l. 41, 43, 44).

Taigi visuma byloje esančių įrodymų neabejotinai įrodo, kad D. T. 2010 m. spalio 17 d., apie 21 val., Radviliškio rajone, Sakalo medžiotojų būrelio medžioklės plotuose medžiojo su jam priklausančių medžiokliniu šautuvu „FAIR PREMIER“, neturėdamas medžioklės lapo, todėl teisėtai ir pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 85 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

              D. T. apeliacinio skundo netenkinti.

              Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.