Civilinė byla Nr. e2S-195-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00090-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17; 3.3.2.3; 3.3.2.5

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1063-420/2024 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Pakražantė“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Lukšių pieninė“.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Utenos apylinkės teismas Zarasų rūmai 2024 m. sausio 17 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lukšių pieninė“ (toliau – ir skolininkė) 300 000 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 17 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 806 Eur žyminį mokestį ir 453,75 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų kreditorės UAB „Pakražantė“ (toliau – ir kreditorė) naudai.

2.       Kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo prašė reikalavimų užtikrinimui taikyti skolininkės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 300 000 Eur vertės skolininkės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis, o nesant ar nepakankant šio turto, areštuoti skolininkės pinigines lėšas, esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis ir / ar skolininkės banko ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 300 000 Eur sumos.

3.       Prašymą motyvavo tuo, kad skolininkė, nesilaikydama teisės aktuose įtvirtintos tvarkos, neinformuodama visų kreditorių, 2023 m. pradžioje inicijavo neteisminę bankroto procedūrą, kuri galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu buvo pripažinta neteisėta ir nutraukta. Kas reiškia, kad 2022 m. lapkričio mėnesį skolininkė prisiėmė ženklaus dydžio įsipareigojimus kreditorei jau turėdama rimtų finansinių sunkumų ir žinodama, kad negalės įvykdyti prievolių pagal sutartį. Toks skolininkės elgesys yra neatsakingas ir nesąžiningas. Teigė, kad skolininkė pripažino 300 000 Eur skolą kreditorei, tačiau ji nebendradarbiauja, pretenzijas ir reikalavimus ignoruoja, savo turtinių įsipareigojimų nevykdo, vėluoja tai padaryti jau daugiau nei metus, dėl ko kreditorė patiria reikšmingus nuostolius vykdomoje ūkinėje – komercinėje veikloje. Iš viešai prieinamos informacijos apie skolininkę nustatė, kad ji nevykdo imperatyvių reikalavimų teikti ir metines finansines ataskaitas, nes pateikti tik 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, kas sudaro pagrindą manyti, jog skolininkė slepia duomenis apie savo turtinę padėtį. Toks skolininkės elgesys bei ketinimas inicijuoti neteisminį bankrotą, pagrindžia galimą nesąžiningo veikimo ateityje tikimybę, siekiant išvengti galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, tuo tikslu mėginant perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, arba kitais būdais sąmoningai bloginant turtinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2024 m. sausio 17 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo skolininkės UAB „Lukšių pieninė“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis 300 000 Eur sumai, uždraudžiant skolininkei areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti skolininkės UAB „Lukšių pieninė“ pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant 300 000 Eur sumos, uždraudžiant skolininkei vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditore, mokėti socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei, materialiu turtu leidžiant naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės; pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti; išaiškino kreditorei, kad dėl nutarties vykdymo ji turi kreiptis į pasirinktą antstolį.

8.       Pažymi, kad teismas nevertino, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo nėra prima facie pagrįstas ir dėl šios sąlygos nepasisakė. Teismas neįvertino to, kad kreditorė neįrodinėjo ir teismas nenustatė skolininkės nesąžiningumo, kaip būtinosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nevertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra gausinti turtą. Tvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neproporcingai.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

9.       Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises.

10.       Apeliacinio proceso prielaidos įtvirtintos CPK 315 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas būtinosios sąlygos pradėti apeliacinį procesą yra šios: 1) neturi būti praleistas sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine tvarka terminas; 2) skundą turi paduoti tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuriam pagal įstatymą suteikta teisė skųsti sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka; 3) turi egzistuoti tinkamas apeliacinio apskundimo objektas (sprendimas ar nutartis, kuris pagal įstatymus gali būti skundžiamas apeliacine tvarka). Nesant šių prielaidų apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti, o nurodytiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

11.       Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad po skundžiamos nutarties priėmimo pirmosios instancijos teisme buvo gauta (2024 m. vasario 14 d.) šalių pasirašyta taikos sutartis, kurią buvo prašoma rašytinio proceso tvarka patvirtinti, panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. sausio 17 d. priimtą teismo įsakymą, civilinę bylą nutraukti ir panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi šalių prašymą tenkino, priėmė ir patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, panaikino Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. sausio 17 d. teismo įsakymą ir civilinę bylą Nr. eL2-1063-420/2024 nutraukė, grąžinto kreditorei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio ir panaikino 2024 m. sausio 17 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

12.       Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartis nebegali būti apskundimo objektu, kadangi civilinė byla Nr. eL2-1063-420/2024 yra užbaigta ir nutraukta. Ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal skolininkės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties, nutrauktinas ir skolininkei grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1063-420/2024.

Grąžinti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Lukšių pieninė“, juridinio asmens kodas 300106070, 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8787.

Skolininkei išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                        Rita Dambrauskaitė