Administracinė byla Nr. A2.11.-6-496-2017

Teisminio proceso Nr.4-23-3-00711-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.1.; 2.1.2.; 2.8.; 2.12.5.; 2.14.3. 

(S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. vasario 14 d.

Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė,

sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. E., jo atstovui, advokatui Arnui Ilgauskui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovėms D. M., J. M.,

nukentėjusiajam M. S., jo atstovui, advokatui Evaldui Onaičiui,

išnagrinėjusi A. E.,  a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, 

n u s t a t ė :

A. E. nuo 2016 metų lapkričio 26 dienos iki 2016 m. gruodžio 19 dienos, (duomenys neskelbtini), neturėdamas bendrasavininkio M. S. sutikimo ir pritarimo statinio griovimo aprašui, nugriovė gyvenamąjį namą. Griovimo metu A. E. nebuvo pasamdęs darbų vadovo ir techninio prižiūrėtojo. Šiais veiksmais A. E. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15.6.1., 12.1.3., 231.4 punktus, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 7 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-542, 3.6 punktą; Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 “Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 211, 54.2 punktus.

A. E. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jis turėjo 4/5 dalis pastato, o M. S. priklausė 1/5 dalis pastato.  Nurodo, kad šis pastatas buvo senas, nenaudojamas, jame lankydavosi asocialūs asmenys. Jis gaudavo pastabų  iš miestelio gyventojų dėl namo būklės ir vaizdo. Jam nepavyko susisiekti su bendraturčiu, neturėjo šio jokių koordinačių. A. E. paaiškino, kad jis atliko statinio techninę ekspertizę, akte nurodyta pastatą rekonstruoti arba griauti. Jis ketino atlikti statinio rekonstrukciją. Pradedant darbus prie pastato buvo atvykęs bendraturčio tėvas R. S., kuris matė, kad atliekami darbai. Jie kalbėjosi, šiam paaiškino, kad ketina keisti pastato stogą. R. S. netrukus nuvažiavo. A. E. paaiškino, kad jam pradėjus atlikti darbus dėl stogo pakeitimo, pastatas pradėjo griūti. Pastatas kėlė grėsmę praeiviams, nes stovėjo visiškai šalia gatvės, todėl jis per trumpą laiką nugriovė griūnantį pastatą. Jis nežinojo, kad statinio griovimui reikia gauti leidimą. Vėliau jis gavo nurodymą nutraukti griovimo darbus, tačiau tuo metu pastatas jau buvo nugriautas.

A. E. atstovas nurodo, kad pažeidimas yra padarytas, asmuo turi būti baudžiamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, o ne pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, nes seniau galiojęs kodeksas numato mažesnes baudas. Tačiau mano, kad A. E. pažeidimą padarė dėl būtinojo reikalingumo ir tai yra atsakomybę švelninanti aplinkybė. Nurodo, kad visi statiniai (duomenys neskelbtini) buvo avarinės būklės, jie kėlė grėsmę praeiviams. Kitas bendraturtis gyveno Vilniuje, jis sava 1/5  pastato dalimi visiškai nesirūpino.  

Protokolą surašiusios institucijos atstovės prašo A. E. nubausti pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atstovė nurodė, kad apie savavališką griovimą gavo du pranešimus  - karštąja linija ir rašytinį M. S. skundą. Iš anksto nustatytą dieną – 2016-12-16, apie kurią buvo pranešta pastato savininkams,  nuvyko į vietą. Buvo  atvykęs M. S., o A. E. nebuvo. Šią dieną matė, kad yra likę statinio pamatai. Su A. E. susisiekė telefonu. Gruodžio 19 dieną buvo užfiksuota, kad nebėra ir statinio pamatų. Gyvenamojo namo griovimo darbams reikėjo projekto ir leidimo. Kitų statinių griovimui tokių dokumentų nereikėjo.

Nukentėjusio asmens M. S. atstovas prašo A. E. nubausti, nes jis be kito savininko sutikimo nugriovė gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Registrų centro duomenyse nėra įrašyta, kad pastatai buvo avarinės būklės. Bendraturtį M. S. pažeidėjas galėjo surasti, pranešti apie planuojamą griovimą, nes anksčiau jie bendraudavo telefonu, griovimo dieną A. E. kalbėjo su bendraturčio tėvu R. S..

A. E. kaltė įrodyta.

  Nukentėjęs asmuo M. S. paaiškino, kad jam A. E. apie namo griovimą nepranešė. 2016 metų lapkričio 26 dieną jo tėvas R. S. pamatė, kad A. E. atlieka darbus prie namo (duomenys neskelbtini). A. E. jo tėvui pasakė, kad keis namo stogą. Nurodo, kad tuo metu jau buvo išimti namo langai. Kitą dieną, lapkričio 27 dieną kaimynai jam pranešė, kad gyvenamasis namas yra griaunamas. M. S. nurodo, kad su juo bendraturtis laisvai galėjo susisiekti. Anksčiau jie yra kalbėję telefonu, A. E. jam siūlė parduoti turimą gyvenamojo namo dalį. M. S. nurodė, kad gyvenamasis namas buvo gyvenamas, A. E. leido jame gyventi asmeniui, kurį laiką pastate buvo parduotuvė, už gaunamus nuomos pinigus A. E. namą prižiūrėjo. Jis pats gyvena Vilniuje, namu nesinaudojo, namo viduje nebuvo ilgą laiką. Tik važiuodamas pro šalį jis matė, kad name vykdoma veikla. Pastatų nugriovimu jam padaryta apie 16000 Eur turtinė ir neturtinė žala. Jos tiksliai nesuskaičiavo. 

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (l.23-28) matyti, kad pastatai: gyvenamasis namas ir ūkio pastatai nuosavybės teise priklauso 4/5 dalys A. E. ir 1/5 dalis  M. S.. Gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 11 086 Eur.

2016-12-20 dieną Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (l.5-17) nurodyta, kad 2016-11-29 ir 30 dienomis buvo gauti skundai, kuriuose nurodyta, kad yra savavališkai nugriauti pastatai (duomenys neskelbtini), priklausantys dviem savininkams. Nugriauta be kito savininko sutikimo, nesuderinus griovimo darbų aprašo su Kelmės m. savivaldybe. Atlikus patikrinimą, buvo pateiktos išvados, kad skundas pagrįstas dėl gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) griovimo, neturint LR statybos įstatymo 23 str. 1 dalies 4 punkte ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ aktualios redakcijos 6 priedo 7 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo griovimo aprašui.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016-12-08  priėmė Privalomąjį nurodymą (l. 35-36) A. E., kuriame nurodė 2016-12-16 d. dalyvauti ir užtikrinti liudytojų dalyvavimą skundo tyrime dėl  galimai savavališkai griaunamų statinių adresu (duomenys neskelbtini) neturint statybą leidžiančių dokumentų ir padarant žalą bendraturčio nuosavybei.

Iš fotonuotraukų (l.18-22) matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2016 metų gruodžio 16 dieną buvo  statinių pamatai, o gruodžio 19 dieną sklype statinių visiškai nebebuvo.

A. E. 2016-12-20 dienos paaiškinime (l.31) nurodė, kad pastatas buvo avarinės būklės, prieš nugriovimą jis buvo atlikęs pastato ekspertizę. Pastatas yra miesto centre, jis kėlė pavojų aplinkiniams.

Pagal M. S. skundą dėl pastato nugriovimo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (l.38-42).

2016-12-20 dieną  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą (l. 43-49), kuriame nurodė, kad statytojas A. E. atliko gyvenamosios paskirtis  (vieno buto pastatų) statinio  griovimą. Statinio kategorija – neypatingas. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

A. E. užsakymu 2016-03-29 buvo atliktas Statinio dalinės techninės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (l.71 - 146). Akte nurodyta, kad pastato 1A1m būsena avarinė, ją įtakoja pastato pamatų deformacijos ir nevienodi sėdimai, žymūs išorės sienų nuokrypiai nuo horizontalės ir vertikalės, sienų ir perdangų medienos masiniai  pažeidimai. Destrukciniu puviniu ir kinivarpomis. Medinių perdangų įlinkiai daugiau kaip 1/50 tarpatramio. Stogo konstrukcijų (gegnių) neleistini įlinkiai ir medienos pažeidos destrukciniu puviniu, ko pasėkoje žymiai sumažėjusi nešančioji galia. Pastato laikančiųjų konstrukcijų pažeidos ties riba, keliančia tiesioginę grėsmę piliečių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pažeidimų pašalinimui būtinas neatidėliotinas pastato kompleksinis kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Nesant ekonominio pagrindimo – pastato griovimas.

ATPK 159 4 str. 3d. numato atsakomybę už neypatingo statinio savavališką griovimą ir

užtraukia baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.

ATPK 159 5 str. 1d. numato atsakomybę už fizinio asmens atlikimą statybos darbų, kai nėra teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas (pasamdytas) statinio statybos darbų vadovas ar statinio statybos specialiųjų darbų vadovai, ir užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

ATPK 189 12 str. numato atsakomybę už statinio projekto vykdymo priežiūros ir statinio statybos techninės priežiūros normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimą ir užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.

Administracinių nusižengimų kodeksas už šias veikas numato griežtesnę atsakomybę,  t. y. didesnes baudas, todėl A. E. veika yra vertinama pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, neperkvalifikuojama pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, galiojusio nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01,  12 straipsnio 1 dalies 3) punktas numatė, kad statytojas (užsakovas) privalo  turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; 4) punktas numato, kad statytojas privalo  šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.  Šio įstatymo  15.6.1. punktas numato, kad privaloma paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 7 punktas numato, kad rašytinis pritarimas griovimo aprašui privalomas, išskyrus atskirus atvejus. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 “Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 211, 54.2 punktas numato, kad statinio statybos vadovą skiria (samdo) statytojas (užsakovas), jeigu jis vykdo ir rangovo funkcijas arba atlieka statybą ūkio būdu.

Iš visų aptartų įrodymų matyti, kad A. E. (duomenys neskelbtini), savavališkai nugriovė neypatingą statinį - gyvenamąjį namą, priklausantį nuosavybės teise ne tik jam, bet ir kitam bendraturčiui M. S.. Jis bendraturčiui nepranešė apie ketinimus griauti statinį ir apie griovimo darbų atlikimą. Griovimo metu A. E. neturėjo griovimo aprašo,  nebuvo pasamdęs darbų vadovo ir techninio prižiūrėtojo, neturėjo bendraturčio  M. S. sutikimo ir pritarimo statinio griovimo aprašui,  todėl jis pažeidė ATPK 159 4 str. 3d., ATPK 159 5 str. 1d., ATPK 189 12 str.

A. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino padaręs pažeidimą, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Teismas nepritaria pažeidėjo atstovo nuomonei, kad A. E. atliko griovimo darbus, pažeisdamas įstatymų reikalavimus dėl būtinojo reikalingumo. Ekspertizę A. E. užsakė, ji buvo atlikta 2016 metų kovo 29 dieną, o griovimo darbai atlikti tik 2016 metų lapkričio pabaigoje – gruodžio mėnesį. T. y. nuo statinio būklės užfiksavimo iki griovimo darbų atlikimo praėjo daugiau nei pusė metų, per tokį laiką A. E. galėjo pasiruošti griovimo darbų atlikimui bei pranešti bendraturčiui. A. E. aiškinimas, kad jis negalėjo bendraturčio M. S. surasti ir jam pranešti yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Priešingai, M. S. tėvas R. S. griovimo darbų atlikimo pradžios rytą buvo atvykęs prie pastato, kalbėjo su A. E., tačiau šis jokios informacijos apie numatomą ar galimą pastato griovimą nieko nepasakė.    

ATPK 33 str. 2 d. numato, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. A. E. parenkama nuobauda pagal ATPK 159 4 straipsnio 3 dalies  sankciją.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad A. E. visiškai pripažino kaltę, gailisi, jis pažeidimą padarė dėl nežinojimo, kad griovimo darbams reikalingas griovimo aprašas, darbų vadovas, jo nugriautas neypatingas  statinys buvo avarinės būklės, pastato bendraturtis ilgą laiką nesidomėjo statinio priežiūra, todėl A. E. skirtina mažesnė už vidutinio dydžio bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

A. E. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 4 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

A. E. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 5 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

A. E. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189 12 straipsnyje  ir skirti jam 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  33 straipsnio 2 dalimi, administracines nuobaudas subendrinti ir A. E. skirti galutinę nuobaudą - 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

              Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui tiesiogiai per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Daiva Valčiukienė