ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano sodas ir kiemas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano sodas ir kiemas“ ieškinį  atsakovei UAB „Radviliškio autoverslas“ dėl sutarties nutraukimo, kainos už transporto priemonę grąžinimo, nuostolių priteisimo; trečiasis asmuo Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Mano sodas ir kiemas“ ieškinyje nurodė, kad su Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos subsidija iš atsakovės „Radviliškio autoverslas“ (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis arba Transporto priemonė), tačiau nors komerciniame pasiūlyme ir pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis be defektų, pradėjus jį eksploatuoti pradėjo ryškėti įvairūs trūkumai, o nuo (duomenys neskelbtini) automobilis nustojo važiuoti. Atsakovė atsisakė šalinti trūkumus, o ieškovės pasirinkta bendrovė nuodugniai patikrinusi automobilį užfiksavo trūkumus, susijusius su varikliu, stabdžių sistema, šarnyrais, pavarų dėže, rėmu ir kt., bei preliminariai nurodė remonto kainą – 2 557,09 Eur,  (duomenys neskelbtini) antstolis automobilio būklę aprašė faktinių aplinkybių konstatavimo akte. Pareiškus pretenziją, atsakovė sutiko pašalinti trūkumus, ir automobilį apžiūrėjus automobilį laišku informavo, kad rasti trūkumai kilo dėl natūralaus nusidėvėjimo arba netinkamos eksploatacijos. Ieškovė nesutiko su tokiais motyvais, tačiau norėdama greičiau naudotis automobiliu, sutiko, kad defektai būtų pašalinti atsakovės servise. (duomenys neskelbtini) atsiėmusi automobilį, ieškovė pamatė, kad variklio tepalai nuplauti, tačiau automobilis nesuremontuotas. Atsakovė į kompromisus nesileido ir nesilaikė savo, kaip pardavėjo, pareigos patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie jo trūkumus, pateikdama transporto priemonę, ir sutartyje nurodė neteisingą informaciją, kad parduodamas automobilis yra be trūkumų, pateikė jį nekokybišką, todėl yra nesąžiningas. Ieškovė reiškia reikalavimą nutraukti sutartį, taikyti restituciją – grąžinti sumokėtus 10 446,50 Eur bei priteisti patirtus nuostolius: 150 Eur už antstolio paslaugas, 100 Eur už automobilio nutempimą, 87,52 Eur draudimo išlaidas ir 40 Eur už automobilio patikrą, 6 procentų procesines  palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), 397 Eur žyminį mokestį ir išlaidas už advokato pagalbą.

Atsakovė UAB „Radviliškio autoverslas“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad kelios dienos iki automobilio pardavimo buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, o ieškovė į atsakovę kreipėsi tik po 4 mėnesių nuo pardavimo, tačiau atsakovė sutiko atlikti automobilio remontą savo servise. Ieškovė automobilio nepristatė, nesuderinusi su atsakove kreipėsi į kitą servisą. (duomenys neskelbtini)  atsakovė informavo ieškovę, kad paslėptų trūkumų nėra, jo nurodyti tariami gedimai netrukdo eksploatuoti automobilį. Atsakovė buvo pasirengusi už 1 085,58 Eur pašalinti ieškovės nurodytus trūkumus, t.y. atlikti einamąjį remontą, bet šie trūkumai nebuvo paslėpti, aiškiai matomi, o eilinis remontas reikalingas kiekvienam dėvėtam automobiliui. Ieškovė nepateikė įrodymų (specialaus tyrimo), kad kokie nors trūkumai buvo automobilio pardavimo metu, taip pat neįrodė, kad juo dabar neįmanoma važiuoti, o defektai nustatyti tik praėjus 5 mėnesiams. Ieškovė nurodo eiliniam kiekvieno automobilio eiliniam remontui būtinus darbus ir detales, todėl atsakovės vertinimu, ieškovė siekia už atsakovės pinigus susiremontuoti jo paties metus laiko naudotą automobilį; ieškovė pasirinko neproporcingą savo teisių gynybos būdą, iš karto prašo nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, o ne prašo jį remontuoti. Su paskaičiuotais nuostoliais atsakovė nesutinka, nes automobilis parduotas be paslėptų trūkumų, patikra su atsakove nederinta, antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi reikšmės, o draudiminė apsauga galėjo būti sustabdyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo parduotas važiuojantis, ieškovė jį išbandė pasitelkusi specialistą, šis pastabų neturėjo, automobilis savo eiga nuvyko daugiau kaip 200 km iki pirkėjo buveinės ir buvo naudojamas komerciniais tikslais maždaug 5 mėnesius, per tą laiką jis nuvažiavo 781 km. Teismas vertino, kad atsakovė įrodė pardavusi kokybišką transporto priemonę, nes transporto priemonė važiavo pakankamai ilgą laiko tarpą ir atstumą, per kurį dėvėtam automobiliui gali kilti nenumatytų techninių trikdžių.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo perkamas pakankamai senas, (duomenys neskelbtini)  metų gamybos automobilis, jo rida pirkimo dieną buvo (duomenys neskelbtini), tai yra komercinės paskirties krovinis automobilis, skirtas padidintai apkrovai, techninė apžiūra numatyta trumpesniam, vos 12 mėnesių periodui, tai gi, pirkėjas turėjo protingai įvertinti riziką, kad toks automobilis gali būti reikalingas kruopštesnės, padidintos, o gal ir dažnesnės priežiūros, kuri bus neišvengiamai susijusi su papildomomis išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nesinaudojo savo teise byloje prašyti specialaus tyrimo, ar išklausyti specialisto, tačiau tokie požymiai, kaip didelė rida, radiatoriaus, automobilio rėmo korozija, stabdžių kaladėlių susidėvėjimas negalėjo atsirasti nei per mėnesį, nei per 5 mėnesius, buvo matomi ir pirkimo dieną, todėl ieškovei, kaip vidutiniam vartotojui turėjo būti aišku, kad perkama transporto priemonė buvo intensyviai naudojama.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovė UAB „Mano sodas ir kiemas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nustatyti trūkumai galimai atsirado po automobilio pardavimo ieškovei. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad maždaug po 5 mėnesių ir nuvažiavus (duomenys neskelbtini) išaiškėję automobilio trūkumai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovė įrodė pardavusi kokybišką transporto priemonę, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad jeigu neįrodyta kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Trūkumai buvo nustatyti nepraėjus 6 mėnesių laikotarpiui, o (duomenys neskelbtini) Alytaus Bosch Car Service įvertinime nurodyta, kad dėl nustatytų defektų automobilio negalima eksploatuoti ir saugiai naudoti viešajame eisme – tai įrodo, kad automobilis negali būti pripažintas tinkamos kokybės, nes neatitinka įprastų tokiam daiktui keliamų reikalavimų ir pagrįstų ieškovo lūkesčių. 

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad automobilio defektai buvo aptarti sutartyje, kadangi sutartyje nėra jokio įrašo apie defektus ar automobilio trūkumus. Pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinį bei jų tarpusavio ryšį su kitais objektyviais duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad aplinkybė, jog transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra įrodo, kad ji atitiko kokybės reikalavimus ir teismas suklydo vertindamas šio rašytinio įrodymo turinį bei jo įrodomąją galią bendrame įrodymų visete, kadangi pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros aprašo nuostatas, techninė apžiūra atliekama vizualios apžiūros metodu (11 punktas), kurios metu yra tik apžiūrimos tikrinamos transporto priemonės dalys ir, reikalui esant, jas pabandoma valdyti, įvertinti triukšmą. Apžiūros metu nėra tikrinama, ar nėra kokių nors paslėptų tikrinamos transporto priemonės defektų, todėl techninę apžiūrą atliekantis asmuo negali nustatyti defektų, kurie nėra akivaizdūs ir gali būti užfiksuojami tik išardžius kurias nors tikrinamos transporto priemonės dalis.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pasirinko neproporcingą savo teisių gynimo būdą, kadangi CK 6.334 straipsnio 1 dalies  4 punktas numato, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos taikyti būtent ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą. Esminiai automobilio trūkumai lėmė negalėjimą jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį ir draudimą tokį automobilį eksploatuoti bei saugiai naudoti viešajame eisme. Tiek iki teisminio proceso vykusios šalių komunikacijos, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė neigė, kad ji yra atsakinga už automobilio defektus, nepateikė objektyvių duomenų, kad įvardinti trūkumai atsirado dėl paties pirkėjo, trečiųjų asmenų, ar ieškovei eksploatuojant automobilį, tai reiškia, kad atsakovė atsisakė atlyginti ieškovei visus dėl netinkamos kokybės parduoto daikto patirtus nuostolius.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino dalies įrodymų ir nenurodė argumentų, kodėl juos atmeta. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės pateikto UAB „Vilktukas“ akto, kuriame buvo užfiksuoti automobilio defektai, Alytaus Bosch Car Service automobilio techninės būklės įvertinimo, kuriame buvo užfiksuoti automobilio gedimai/defektai, atlikta diagnostika ir pateikta specialistų išvada, kad automobilio negalima eksploatuoti ir saugiai naudoti viešame eisme, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame buvo užfiksuota automobilio rida, automobilio defektai, susiję su tokiu dideliu variklio alyvos prasisunkimu, kad ja buvo aplietas beveik visas variklis ir po automobiliu telkšojo alyvos balos, UAB „Mano sodas ir kiemas“ vadovo D. B. paaiškinimų, teiktų teismo posėdžio metu dėl automobilio defektų atsiradimo datos ir laiko, jų kilimo priežasties ir pobūdžio, dėl atsakovės atsisakymo bendradarbiauti ir savo sąskaita pašalinti automobilio trūkumus.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims nuostatas, kadangi teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Vilktukas“ akte, Alytaus Bosch Car Service automobilio būklės įvertinime, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti defektai buvo automobilio pirkimo-pardavimo metu, nors tokia įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei.

Atsakovė UAB „Radviliškio autoverslas“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Mano sodas ir kiemas“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovei iš apelianto visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

(duomenys neskelbtini) t. y. kelias dienas iki transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra ir nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Tariami automobilio defektai atsirado tik po sutarties sudarymo praėjus 5 mėnesiams ir automobiliui nuvažiavus gana didelį atstumą. Tai reiškia, kad sutarties sudarymo metu transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir defektų ar gedimų neturėjo. Be to, ieškovės nurodytų automobilio trūkumų pobūdis – einamojo remonto darbai – rodo, kad daikto trūkumai negali būti laikomi buvusiais daikto perdavimo metu. 

Naudotų automobilių pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams neturėtų būti taikoma CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta taisyklė, nes ji nesuderinama su daikto pobūdžiu. Naudoto automobilio pardavėjas objektyviai negali garantuoti, kad automobilis tam tikrą terminą, t. y. 6 mėnesius, išsaugos savo naudingąsias savybes, kadangi tai priklauso ir nuo kitų aplinkybių – ar įsigytas automobilis buvo paruoštas eksploatavimui, ar automobilis buvo prižiūrimas, ar jam atliekamas einamasis remontas ir techninis aptarnavimas bei ar automobilis buvo naudojamas esant padidintai apkrovai.

Ieškovė automobilį pirko kartu su specialistu, kuris automobilį atidžiai apžiūrėjo ir pastabų neturėjo, ieškovės atstovas pats juo važiavo, jokių trūkumų nebuvo. Taigi, jokių pretenzijų dėl transporto priemonės būklės ir kokybės ieškovė neturėjo. Atsižvelgiant į tai, sutartyje buvo nurodyta, kad parduodama transporto priemonė apžiūrėta, įvertinta jos būklė ir jokių pretenzijų dėl jos kokybės nėra. Tai reiškia, kad automobilio defektai tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo aptarti, t. y. buvo nurodyta, kad jų nėra.

Tiek atliekant automobilio privalomąją techninę apžiūrą, tiek atliekant automobilio apžiūrą ieškovės pasirinktuose autoservisuose buvo naudojamas tas pats vizualios apžiūros metodas. Akivaizdu, kad, jeigu ieškovės nurodomi trūkumai būtų susiformavę iki transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, šių trūkumų požymiai vienareikšmiškai būtų pastebėti vos kelios dienos iki sutarties sudarymo atliktos techninės apžiūros metu, ko nebuvo nustatyta. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelės, kaip įrodymo, įrodomąja galia.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. Ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad automobilis yra nevažiuojantis. Iš byloje esančių dokumentų galima daryti išvadą, kad ieškovės nurodyti automobilio trūkumai yra ne paslėpti defektai, o automobilio einamojo remonto darbai, kuriuos atlikus, automobilį galima eksploatuoti toliau. Tai rodo, kad ieškovė pasirinko sau parankiausią, tačiau neproporcingą savo teisių gynimo būdą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės teisės nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, ir restitucijos taikymo, t. y. automobilio grąžinimo pardavėjui, o už jį sumokėtos kainos – pirkėjui.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Mano sodas ir kiemas“ ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) buvo sudaryta savarankiško užimtumo rėmimo sutartis (duomenys neskelbtini), kuria buvo susitarta dėl darbo vietos subsidijavimo. Šia sutartimi kvalifikuoto apželdinimo darbininko darbo vietos iki įsteigimui Užimtumo tarnyba įsipareigojo sumokėti ieškovei 15 668,15 Eur dydžio subsidiją. Ieškovė atsakovei išsiuntė kvietimą pateikti pasiūlymą pagal kvietime nurodytas sąlygas, kvietime nurodyta ketinamos įsigyti transporto priemonės specifikacija, t. y. automobilis lengvasis komercinis (N1 kategorija), pagaminimo data, variklio galingumas, kuro tipas, kėbulo tipas bei kita, įskaitant tai, kad pageidaujama įsigyti transporto priemonė turi būti be defektų. Ieškovė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) pasirašė transporto priemonės rezervavimo sutartį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra ir nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) ieškovė iš atsakovės už 10 466,50 Eur įsigijo automobilį. Sutartyje užfiksuota automobilio rida – (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini) UAB „Vilktukas“ automobilio preliminaraus numatomų darbų atlikimo ir remontui reikalingų detalių aktu nustatė įvairius automobilio trūkumus ir nurodė preliminarių remontui reikalingų detalių ir darbų kainą – 2 557,09 Eur (su PVM). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu automobilio (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rida buvo (duomenys neskelbtini) km, automobilio variklis apibėgęs tepalu ir/ar kitu skysčiu, taip pat matyti, kad iš variklio ant žemės ir toliau bėga tepalas ir/ar kitas skystis, faktinių aplinkybių konstatavimo metu automobilio komplektacijoje buvo galinių sėdynių.

Dėl įrodymų vertinimo

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai). 

Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus, o pardavėjas turi įrodyti aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Ieškovė byloje įrodinėjo, kad daikto trūkumai yra esminiai ir kad jo negalima naudoti pagal paskirtį. Ieškovės teigimu, šias aplinkybes patvirtina UAB „Vilktukas“ aktas, kuriame buvo užfiksuoti automobilio defektai, Alytaus Bosch Car Service automobilio techninės būklės įvertinimas, kuriame buvo užfiksuoti automobilio gedimai/defektai, atlikta diagnostika ir pateikta specialistų išvada, kad automobilio negalima eksploatuoti ir saugiai naudoti viešame eisme, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame buvo užfiksuota automobilio rida, automobilio defektai, susiję su tokiu dideliu variklio alyvos prasisunkimu, kad ja buvo aplietas beveik visas variklis ir po automobiliu telkšojo alyvos balos. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nepagrįstai neįvertino. Su tokiu ieškovės apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, pirmosios instancijos teismas nutartyje įvertino ieškovės nurodytus įrodymus. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė dėl Alytaus Bosch Car Service automobilio techninės būklės įvertinimo, UAB „Vilktukas“ akto ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, tačiau teismas pabrėžė, kad ieškovo pateikti defektavimo aktai įrodo, kad maždaug jų surašymo dienomis automobilis buvo su trūkumais, tačiau šiuose aktuose nėra nurodyta, kurie trūkumai yra esminiai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės atstovė tvirtino, jog trūkumų visuma sąlygoja negalimumą automobilį naudoti pagal paskirtį, tačiau teismas tokį samprotavimą laikė neišsamiu ir juo nesirėmė. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl automobilio trūkumų fakto sutinka.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės pateiktų įrodymų galima spręsti, kad automobilis minėtų įrodymų surašymo metu turėjo įvairaus pobūdžio trūkumų (prasisunkia variklio alyva, aušinimo skystis, vairo stiprintuvo sistemos skystis, nesandarus turbokompresoriaus oro aušinimo radiatorius, kondicionieriaus radiatorius pažeistas korozijos, sudilusios stabdžių trinkelės, pažeistas kondicionieriaus diržas, automobilio rėmas paveiktas korozijos ir kt.). Vis dėlto teisėjų kolegija vertina, kad šie įrodymai patvirtina, jog automobilis yra ne sugedęs, o susidėvėjęs ir remontuotinas, kadangi byloje nėra įrodymų, jog automobilis negali būti užvestas ar pajudėti, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio nėra galimybės naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį – užkurti, pajudėti iš vietos ir važiuoti.

Šiuo atveju sutiktina su atsakovės išreikšta pozicija, kad iš byloje esančių dokumentų galima daryti išvadą, jog ieškovės nurodyti automobilio trūkumai (įvairių eksploatacinių skysčių pratekėjimas, sudilusios stabdžių trinkelės, korozijos pažeistas automobilio rėmas, radiatoriai ir kt.) yra ne paslėpti defektai, o automobilio einamojo remonto darbai, kuriuos atlikus, automobilį galima eksploatuoti toliau. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, galimi remonto kaštai sudarytų apie 1 607 Eur ( Alytaus Bosch Car Service transporto priemonės įvertinimas), tai atitiktų tik apie 15 procentų automobilio kainos.

Dėl trūkumų atsiradimo momento

Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 15 punkte, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pardavėjas turi įrodyti aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan.

Ieškovė apeliaciniame be kita ko, teigia, kad pagal CK 6.363 straipsnio 11 dalį, jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Tačiau nagrinėjamu atveju ši teisės norma netaikytina, nes CK 6.363 straipsnis taikomas vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims, o nagrinėjamu atveju ieškovė nėra vartotojas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akte nurodyta, jog „užfiksuota, kad automobilio (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklis apibėgęs tepalu ir/ar kitu skysčiu, taip pat matyti, kad iš variklio ant žemės ir toliau bėga tepalas ir/ar kitas skystis“. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kelios dienos iki transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra ir nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Be to, ieškovė automobilį pirko kartu su specialistu, kuris automobilį atidžiai apžiūrėjo ir pastabų neturėjo, ieškovės atstovas pats juo važiavo, jokių trūkumų nebuvo, alyva nevarvėjo. Taigi, nei privalomą techninę apžiūrą atlikę specialistai, nei ieškovė ar kartu su juo transporto priemonę apžiūrėjęs specialistas nepastebėjo alyvos varvėjimo, tuo tarpu antstolis galėjo akivaizdžiai konstatuoti faktą, jog apžiūros metu iš automobilio bėgo alyva ir/ar kiti skysčiai. Sutiktina su atsakove, kad, jeigu ieškovės nurodomi trūkumai būtų susiformavę iki transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, šių trūkumų požymiai būtų pastebėti vos kelios dienos iki sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutarties sudarymo metu transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir defektų ar gedimų neturėjo.

Teisėjų kolegija papildomai pasisako dėl ieškovės argumento, susijusio su privalomosios automobilio techninės apžiūros kortelės įrodomąja galia. Ieškovė teigia, kad pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros aprašo nuostatas, techninė apžiūra atliekama vizualios apžiūros metodu (11 punktas), todėl privalomąją techninę apžiūrą atliekantis asmuo negali nustatyti defektų, kurie nėra akivaizdūs ir gali būti užfiksuojami tik išardžius kurias nors tikrinamos transporto priemonės dalis. Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, Alytaus Bosch Car Service įvertinime yra nurodyta, kad automobilio gedimai buvo nustatyti atlikus transporto priemonės vizualinę techninio stovio patikrą, o UAB „Vilktukas“ automobilio preliminaraus numatomų darbų atlikimo ir remontui reikalingų detalių akte nėra nurodyta, kokiu metodu buvo atliekama transporto priemonės apžiūra, todėl nėra pagrindo spręsti, kad privalomosios automobilio techninės apžiūros kortelės įrodomoji galia yra mažesnė, nei kitų ieškovo pateiktų įrodymų.

Dėl ieškovės pasirinkto teisių gynybos būdo

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė pasirinko neproporcingą savo teisių gynimo būdą, kadangi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovės manymu, nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos taikyti būtent ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą - esminiai automobilio trūkumai lėmė negalėjimą jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį ir draudimą tokį automobilį eksploatuoti bei saugiai naudoti viešajame eisme; tiek iki teisminio proceso vykusios šalių komunikacijos, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė neigė, kad yra atsakinga už automobilio defektus, nepateikė objektyvių duomenų, kad įvardinti trūkumai atsirado dėl paties pirkėjo, trečiųjų asmenų, ar ieškovei eksploatuojant automobilį, tai reiškia, kad atsakovė atsisakė atlyginti ieškovei visus dėl netinkamos kokybės parduoto daikto patirtus nuostolius.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nors CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pirkėjo teisė pasirinkti vieną iš gynybos būdų, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, vis dėlto kiekviena iš pirkėjo pasirenkamų jo teisių gynimo priemonių yra apibūdinta ir tam tikromis specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pakeisti daiktą kitu, jei jis sutartyje buvo apibūdintas pagal rūšį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti pirkėjo turėtas išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas paminėta pirmiau, sprendžia, kad byloje nėra nustatyta, kad ieškovė nusipirko netinkamos kokybės daiktą, kadangi atsakovė įrodė, jog pardavė tinkamos kokybės automobilį. Vis dėlto, pažymėtina, kad kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje yra nustatyta, kad automobilis yra remontuotinas ir jo trūkumus galima ištaisyti juos remontuojant už sąlyginai nedidelę sumą, lyginant su automobilio verte, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pasirinko neproporcingą savo teisių gynimo būdą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

1.                      Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

2.                      Nepatenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo 1331,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 6 d.  sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano sodas ir kiemas“ (j. a. k. 305176126) atsakovės UAB „Radviliškio autoverslas“ (j. a. k. 171655621) naudai 1331,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos                              Jurga Kramanauskaitė – Butkuvienė

                      Lina Muchtarovienė

                      Irena Stasiūnienė