Administracinė byla Nr. AS502-415/2008
Procesinio sprendimo kategorija 56.1.1; 63.3.4; 73; 79.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl praleistų terminų atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas atnaujinti praleistus terminus paduoti prašymui dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko M. S. (M. S.) nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią (duomenys nesklebtini) kaime, Mickūnų valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje, atkūrimo bei pilietybę, giminystės ryšį su buvusiu savininku ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas J. P. (J. P.), kuris senatvėje sunkiai sirgo psichine liga, mirė 2002 m. birželio 4 d. Pažymėjo, jog jo tėvas nuo 2000 m. rugsėjo 6 d. iki 2002 m. birželio 4 d. buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, ką patvirtina prie prašymo pridėta pažyma. Nurodė, kad tėvo liga objektyviai apribojo pareiškėjo galimybes realizuoti teisę atkurti nuosavybės teises. Taip pat nurodė, kad dirba tolimųjų reisų vairuotojų, dėl ko jis, būdamas išvykęs į komandiruotę, negalėjo dalyvauti administracinės bylos Nr. I-586-121/2008, kurioje buvo sprendžiamas tas pats klausimas, nagrinėjime, todėl negalėjo paaiškinti teismui visų bylai reikšmingų aplinkybių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas su prašymu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu į administracinį teismą jau buvo kreipęsis 2007 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-586-121/2008 pareiškėjo prašymo netenkino. Pažymėjo, kad minėtas sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir 2008 m. vasario 15 d. įsiteisėjo. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 4 dalimi ir 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Vertino, kad pakartotiniame prašyme pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos administracinės bylos Nr. I-586-121/2008 nagrinėjimo metu.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartį ir išspręsti prašymo priėmimo klausimą iš esmės.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas pakartotiniame prašyme nurodė naują prašymo pagrindą – visiškai naują aplinkybę, t. y. kad įstatymo nustatytus terminus praleido dėl tėvo ligos. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški prašymo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ numatytais atvejais, o to paties įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis skundas.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis į administracinį teismą kreipėsi dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Pažymėtina, kad teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą, o pareiškėjo (ieškovo) materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui (nagrinėjamu atveju – trečiajams suintersuotam asmeniui) sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką.
Kaip matyti iš pareiškėjo pakartotinio prašymo bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-586-121/2008 turinio, tiek pirminio, tiek ir pakartotinio pareiškėjo prašymo dalykas yra tas pats, t. y. reikalavimas atnaujinti praleistus terminus paduoti prašymui dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko M. S. (M. S.) nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime, Mickūnų valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje, atkūrimo bei pilietybę, giminystės ryšį su buvusiu savininku ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Dėl pareiškėjo pakartotinio prašymo pagrindo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu vertinimu, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui administracinės bylos Nr. I-586-121/2008 nagrinėjimo metu. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad svarbiausia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra jo tėvo sunki psichinė liga ir mirtis 2002 m. birželio 4 d., tačiau pats pripažįsta, jog apie tai žinojo ir anskčiau (teigia, kad jo tėvas iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo pateikęs prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, į kurią nuosavybės teises atkurti dabar pretenduoja pareiškėjas, ir pan.), vadinasi, žinojo ir tada, kai pirmąkart kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o tai reiškia, jog galėjo ja grįsti pirminį prašymą administraciniam teismui. Pareiškėjo argumentas, jog administracinės bylos Nr. I-586-121/2008 nagrinėjimo metu jis buvo išvykęs, dėl ko negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti reikšmingų aplinkybių, apskritai vertintinas kritiškai, nes, kaip matyti tiek iš pareiškėjo pakartotinio prašymo administraciniam teismui, tiek ir iš atskirojo skundo turinio, jis apie minėtą teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, o tai, jog jis dėl būtinybės vykti į komandiruotę neprašė atidėti teismo posėdžio, buvo jo subjektyvus sprendimas, kuris, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pakartotiniame prašyme nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju nėra teisiniu požiūriu reikšmingas. Taigi pakartotinio pareiškėjo prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagrindas yra analogiškas pirminio pareiškėjo prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teimui turiniui.
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip pagrįsta ir teisėta, paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Anatolijus Baranovas |
| Artūras Drigotas |
| Stasys Gudynas |