Administracinė byla Nr. A552-1675/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02762-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. A. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Departamentas) 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (75)-163-1515 „Dėl tarnybos stažo perskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo neįskaityta pusė pareiškėjo mokymosi aukštojoje mokykloje laiko į saugumo pareigūno tarnybos stažą, ir įpareigoti atsakovą įskaityti į pareiškėjo pareigūno tarnybos stažą pusę mokymosi aukštojoje mokymo įstaigoje nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. vasario 19 d., t. y. 2 metus 3 mėnesius 9 dienas.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas perskaičiuoti pareigūno tarnybos stažą, įskaičiuojant pusę mokymosi laiko Vilniaus Gedimino technikos universitete nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. vasario 19 dienos. Atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti jo prašymą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas tarnybą Departamente pradėjo 2001 m. vasario 19 d., o Vilniaus Gedimino technikos universitetą baigė 2002 m. birželio 26 d., t. y. pareiškėjo tarnyba Departamente prasidėjo nepabaigus švietimo įstaigos, dėl to nėra teisinio pagrindo įskaityti pusę mokymosi laiko į pareigūno tarnybos stažą. Pareiškėjo manymu, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio nuostatos nesieja mokymosi laiko įskaitymo su atitinkamos kvalifikacijos įgijimu ar mokslo pasiekimais, todėl nelogiška būtų aiškinti Įstatymą taip, kad įsidarbinus anksčiau negu nustatytas apribojimas, suteikiamos mažesnės socialinės garantijos, negu įsidarbinus vėliau.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas rėmėsi Įstatymo 28 straipsniu, kuriame nustatyta, kad saugumo pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma saugumo pareigūno priėmimo į tarnybą Departamento sistemoje data. Šiame straipsnyje taip pat pažymėta, kad į Departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomi laikotarpiai – pusė mokymosi aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Atsakovas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė 2002 m. birželio 26 d., o į tarnybą Departamente buvo priimtas 2001 m. vasario 19 d., t. y. pareiškėjo tarnyba Departamente prasidėjo nepabaigus auštosios mokyklos, įskaityti pusę pareiškėjo mokymosi laiko Vilniaus Gedimino technikos universitete į jo saugumo pareigūno tarnybos stažą nėra teisinio pagrindo.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Departamento Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo pareigūno tarnybos stažą, įskaitant į jį pusę mokymosi Vilniaus Gedimino technikos universitete laikotarpio nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. vasario 19 dienos.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1620/2013 panaikino Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad iš bylos medžiagos neaišku, kada pareiškėjas buvo priimtas ir pradėjo studijuoti magistrantūroje, ar nuo bakalauro studijų baigimo iki magistrantūros studijų nepraėjo tam tikras laiko tarpas, kuris negali būti įskaičiuojamas į mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpį.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Departamento Sprendimą ir įpareigojo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo pareigūno tarnybos stažą, įskaitant į jį pusę mokymosi Vilniaus Gedimino technikos universitete laikotarpio nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. vasario 19 dienos.

Teismas nurodė, kad iš Įstatymo 28 straipsnio 8 dalies matyti, jog joje įstatymų leidėjas įtvirtino reikalavimą, kad asmuo turi būti priimtas į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, kad į pareigūnų tarnybos stažą būtų įskaitytas minėtas laikotarpis. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr. XI-242 redakcija) 46 straipsnio 2 dalimi, 52 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas Departamento direktoriaus 2001 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. K-36 yra priimtas ir dirba Departamente pareigūnu. Pareiškėjas nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Vilniaus Gedimino technikos universitete Elektronikos fakultete. 2000 m. birželio 29 d. pareiškėjas baigė minėtame universitete bakalauro studijas. Pareiškėjas į magistratūros studijų I kursą buvo priimtas rektoriaus 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu, 2000-2001 mokslo metų semestro pradžia 2000 m. rugsėjo 4 dieną. Pareiškėjas  magistro studijas baigė 2002 m. birželio 26 dieną. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, darė išvadą, kad nuo bakalauro studijų baigimo iki magistratūros studijų pradžios nebuvo praėjęs laiko tarpas, kuris Įstatymo 28 straipsnio 8 punkto taikymo prasme negali būti įskaičiuojamas į mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpį. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai gali būti padaryta su sąlyga, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą priimti į Departamentą pateikė 2000 m. rugpjūčio 2 d., t. y. nepraėjus trijų mėnesių terminui po bakalauro studijų baigimo, tačiau į tarnybą Departamente buvo priimtas 2001 m. vasario 19 d., praėjus 3 mėnesiams ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, t. y. tuo metu, kai pareiškėjas mokėsi Vilniaus Gedimino technikos universitete magistratūros studijose.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pradėjo tarnybą Departamente anksčiau nei jis baigė universitete magistro studijas ir jam buvo išduotas magistro diplomas, tačiau prašymą priimti į tarnybą Departamente pateikė per 3 mėnesius nuo bakalauro studijų baigimo Vilniaus Gedimino technikos universitete, taip įgyvendindamas Įstatyme nustatytą imperatyvą stoti į tarnybą Departamento sistemoje per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį nuo mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje baigimo. Teismas pažymėjo, kad laikas nuo stojimo į tarnybą (kai asmuo išreiškė savo valią pateikdamas prašymą) ir įsakymo priėmimo eiti tam tikras pareigas negali būti įskaičiuojamas į Įstatyme numatyto 3 mėnesių laiko tarpą nuo mokslo baigimo iki stojimo į tarnybą, kadangi patikros procedūrų, atliekamų prieš asmenis paskiriant pareigūnais, trukmė visiškai nepriklauso nuo to asmens ir objektyviai gali viršyti trijų mėnesių terminą. Tokias aplinkybes teismas laikė objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis, dėl kurių asmuo negali netekti Įstatymo suteiktų jam  teisių. Aplinkybė, kad pareiškėjas priimtas į tarnybą Saugumo departamente anksčiau nei jis gavo magistro studijų baigimą patvirtinantį diplomą, tai yra anksčiau negu jis tai galėjo padaryti pagal Įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatas, teismo vertinimu, negali bloginti jo padėties ir būti kliūtimi įskaityti mokymosi aukštojoje mokymo įstaigoje nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. gruodžio 19 d. laiką, tuo labiau, kad pareiškėjas savo valią dirbti valstybės saugumo sistemoje išreiškė iš karto po bakalauro studijų baigimo Įstatyme nustatytais terminais. Teismas darė išvadą, kad Departamento Sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, o atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjo pareigūno tarnybos stažą, įskaičiuojant pusę mokymosi Vilniaus Gedimino technikos universitete laiko.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas apeliaciniu skundu (b. l. 74-76) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Departamento manymu, teismo sprendimas yra identiškas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimui, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo panaikintas. Atsakovo teigimu, teismas neteisingai aiškino Įstatymo 28 straipsnio nuostatas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas bakalauro studijas universitete baigė 2000 m. birželio 29 d., o į tarnybą Departamente buvo priimtas 2001 m. vasario 19 d., t. y. jo tarnyba statutiniais pagrindais Departamente prasidėjo daugiau kaip 3 mėnesiams po bakalauro studijų baigimo. Atsakovas pabrėžia, kad Įstatymo 28 straipsnis nustatė imperatyvų terminą – 3 mėnesius po studijų baigimo. Atsakovo manymu, prašymo priimti į tarnybą Departamente padavimas nesuponuoja darbdaviui pareigos besąlygiškai priimti pareiškėją į tarnybą Departamente. Pareiškėjo prašymo stoti į tarnybą Departamente padavimo faktas negali būti sutapatinamas su priėmimo į tarnybą Departamente faktu. Atsakovas daro išvadą, kad įskaityti pusę mokymosi laikotarpio bakalauro studijose į pareiškėjo tarnybos stažą nėra teisinio pagrindo. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, nes Departamento pareigūnų tarnybos stažas skaičiuojamas skirtingai nuo vidaus reikalų sistemos pareigūnų stažo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai nurodė į Departamento pareigūno tarnybos stažą įskaityti ir dalį pareiškėjo magistro studijų, nes pareiškėjas buvo priimtas į tarnybą Departamente nebaigęs magistro studijų, o Įstatymo 28 straipsnis imperatyviai nustato, kad pusė mokymosi švietimo įstaigose laiko įskaitoma, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą Departamente po mokslų baigimo.

Pareiškėjas V. A. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 81-82) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nekelia klausimo dėl mokymosi laiko įskaitymo į tarnybos stažą trukmės, bet nesutinka, kad mokymosi laikas būtų įskaitytas į tarnybos stažą. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, nes Įstatymo 28 straipsnio 8 dalis yra identiška Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 9 daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje laiko įskaitymo į valstybės saugumo pareigūno tarnybos stažą.

Nagrinėjamai bylai aktualioje Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnio redakcijoje, galiojusioje skundžiamo sprendimo priėmimo metu, be kita ko, nurodoma, kad į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomi šie laikotarpiai (tarp jų ir laikotarpiai iki 1990-03-11):

8) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) ir karo mokyklose laikas. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas įskaitomas į tarnybos stažą, jeigu yra teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingos institucijos suteiktas profesinės kvalifikacijos pripažinimas. Į pareigūnų tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme.

...

14) mokymosi stacionarinėse aukštosiose civilinėse mokymo įstaigose laikas, jeigu jas baigę asmenys iki 1995 m. sausio 1 d. yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme.

Iš šių Įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintų nuostatų analizės matyti, kad mokymosi laikas (ar jo dalis) įskaitomas į pareigūno tarnybos stažą tik minėto straipsnio 8 ir 14 punktuose numatytais atvejais.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, remdamasis tuo, kad jis išreiškė savo valią stoti į tarnybą Valstybės saugumo departamente per tris mėnesius nuo aukštosios mokyklos baigimo,  o priėmimas į tarnybą užsitęsė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo situacija patenka į Įstatymo 28 straipsnio 8 punkte reglamentuotus atvejus.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas kitokiu Įstatymo 28 straipsnio 8 punkto supratimu, imperatyviai siejant papildomas socialines valstybės saugumo departamento pareigūno garantijas tik su priėmimo į tarnybą momentu.

Kartu apeliantas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra identiškas tam sprendimui, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi. Šis argumentas nėra pagrįstas, nes ankstesnis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ne dėl jame padarytų išvadų neteisingumo, tačiau dėl to, kad tos išvados nebuvo pakankamai pagrįstos faktiniais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, pašalino apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus trūkumus, išreikalavo papildomus rašytinius įrodymus, ir įvertinęs  jų visumą, išsprendė šalių ginčą iš esmės.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą aukštasis išsilavinimas yra išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių arba universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija. Aukštojo mokslo kvalifikacija yra kvalifikacinis (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią teisės aktų nustatyta tvarka suteikia aukštoji mokykla. Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad asmuo, baigęs pirmosios pakopos ( profesinio bakalauro ar bakalauro) studijas ir gavęs tai liudijantį diplomą, yra laikomas baigusiu aukštąją mokyklą.

Dėl šios priežasties nėra pagrįsti atsakovo atsiliepime išsakyti argumentai, jog pareiškėjas pradėjo tarnybą Departamente dar iki aukštosios mokyklos baigimo. V. A. baigė bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete 2000 m. birželio 29 d., o pradėjo tarnybą Departamente 2001 m. vasario 19 d., t.y. jau turėdamas aukštojo mokslo kvalifikacinį bakalauro laipsnį.

Pasisakydama dėl Įstatymo 28 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas šia teisės norma siekė skatinti aukštojo mokslo kvalifikacijas įgijusius asmenis iš karto po aukštosios mokyklos baigimo siekti stoti tarnauti valstybės saugumo departamento struktūroje. Būtent todėl įstatymų leidėjas numatė  konkretų terminą – tris mėnesius, per kuriuos asmuo paprastai turėtų būti priimtas į tarnybą, kartu numatė eilę išimčių, kai šis terminas yra prailginamas  ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose laikotarpiais.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 buvo nagrinėta panaši situacija, susiklostanti, kai asmuo siekia stoti į tarnybą vidaus reikalų sistemoje, tačiau priėmimo į tarnybą procedūra užsitęsia. Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, sistemiškai analizuojant priėmimą į tarnybą reglamentuojančias nuostatas bei atsižvelgiant į reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti, kad asmuo būtų priimtas į tarnybą (sveikatos, fizinio pasirengimo, tinkamumo tarnybai patikrinimas ir kt.), teigtina, kad įstatymų leidėjas pasirinkdamas sąvoką „iš karto“, siekė užtikrinti, kad asmenys nedelsdami pareikštų norą tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje bei pareigūnais būtų paskirti, t. y. įgyti pareigūno statusą, per kiek įmanoma trumpesnį laiką po mokslo (studijų) baigimo. Todėl manytina, kad įstatymų leidėjas vartodamas sąvoką „iš karto“, siekė nustatyti reikalavimą, jog tam, kad į tarnybos laiką būtų įskaityta pusė mokymosi laiko, asmens pirmoji tarnybos (darbo) vieta po mokslo baigimo turi būti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemos institucijoje, kuriose tarnauja (dirba) turėdami pareigūno (kario) statusą. Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija terminą „stoti į tarnybą“ interpretavo kaip valios teisės aktų nustatyta tvarka būti priimtam į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ar kitose institucijose pareiškimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad konkretaus valstybės tarnautojo teisinį statusą (visumą teisių ir pareigų) reikia vertinti atsižvelgiant į konkrečią valstybės tarnybos sritį. Pareiškėjo statusą visų pirma apibrėžia specialūs teisės aktai – Valstybės saugumo departamento statutas ir Valstybės saugumo departamento įstatymas, kurie nustato valstybės saugumo pareigūnų priėmimo į tarnybą ir atleidimo iš jos tvarką, šių pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus.

Valstybės departamento statuto 14 ir 15 straipsniai numato, kad asmenys tarnauti saugumo pareigūnais priimami atrankos būdu. Atranka atliekama Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymo nustatyta tvarka, siekiant nustatyti, ar asmuo tinkamas tarnauti saugumo pareigūnu. Asmenys, pareiškę norą tarnauti Saugumo departamente, siunčiami sveikatos būklės tikrintis į Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Ši komisija pateikia išvadą dėl asmens tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę.

Atsakovas šioje byloje patvirtino, kad pareiškėjui išreiškus norą stoti į tarnybą Valstybės saugumo departamente, jo priėmimo į tarnybą laikas užsitęsė ne dėl kokių nors kitų priežasčių, o būtent dėl Statuto 14 ir 15 straipsniuose taikytų atrankos ir sveikatos būklės tikrinimo procedūrų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Taip pat Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai).

Situaciją, kai asmuo išreiškia savo valią stoti tarnauti, tačiau priėmimo į tarnybą procedūra užsitęsia dėl priežasčių, nesusijusių su pačiu pretendentu, traktuoti kitaip nebūtų pateisinama asmenų lygybės prieš įstatymą bei teisingumo ir protingumo principo požiūriais. Toks teisės normos aiškinimas ir taikymas sutektų skirtingas socialines garantijas pareigūnams, vienu metu ( iš karto po studijų baigimo) išreiškusiems valią stoti į tarnybą Departamente, tačiau dėl atrankos procedūrų atlikimo priimtiems į tarnybą skirtingu metu. Toks asmenų diferencijavimas nebūtų pagrįstas objektyviais kriterijais.

Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Pareiškėjas, 2000 metais stodamas į tarnybą Departamente, pagrįstai tikėjosi, jog jam į tarnybos stažą bus įskaičiuotas mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpis, kaip tai numatė tuo metu galiojęs Įstatymo 28 straipsnio 4 punktas, numatęs, kad į saugumo departamento pareigūno ištarnautą laiką įskaitomas mokymosi stacionarinėse aukštosiose civilinėse mokymo įstaigose, taip pat stacionarinėse vidaus reikalų, krašto apsaugos ir kitose statutiniais pagrindais veikiančiose mokymo įstaigose laikas, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti į šiame straipsnyje numatytas pareigas ir jas ėjo. Tokia Įstatymo norma, reglamentuojanti Departamento pareigūnų ištarnauto laiko skaičiavimą, galiojo iki 2009 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje taip pat naudojo sąvoką „iš karto“, dėl kurios tikslo, prasmės ir taikymo buvo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008.

Konstatuotina, kad atsakovo veiksmai, atsisakant įskaityti mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje laiką į pareiškėjo tarnybos stažą, prieštaravo konstituciniams asmenų lygybės prieš įstatymą ir  teisėtų lūkesčių principams, todėl buvo neteisėti.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir taikė teisės normas, todėl apeliacinio skundo motyvais teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo laikotarpį, kuris turi būti įskaičiuotas į pareiškėjo tarnybos stažą. Aktualios teisės normos tokio laikotarpio nesieja su priėmimo į tarnybą Departamente data, o tik su gauta aukštojo mokslo kvalifikacija iki stojant į tarnybą. Pusė mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje laiko nagrinėjamu atveju skaičiuotina nuo pareiškėjo mokymosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalauro studijų laikotarpio, t.y. nuo1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2000 m. birželio 29 d.

Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant laikotarpį, kurį atsakovas turėtų įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos stažą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip :

„Pareiškėjo V. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (75)-163-1515 „Dėl tarnybos stažo perskaičiavimo“.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą  perskaičiuoti V. A. pareigūno tarnybos stažą, įskaitant į jį  pusę mokymosi Vilniaus Gedimino technikos universitete laikotarpio nuo 1996-09-01 iki 2000-06-29.“

Nutartis neskundžiama.