Civilinė byla Nr. e3K-3-80-823/2025

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00650-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.5.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Performa“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auksinės kopos“ dėl sutarties nutraukimo, skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Celsis“ ir mažoji bendrija „Elektromontus“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarką ir teismo teisę mažinti taikos sutartimi sulygtas kompensuojamąsias palūkanas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Plungės apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla pagal ieškovės UAB „Performa“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Auksinės kopos“ dėl sutarties nutraukimo, skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo (civilinė byla Nr. e2-21-995/2024). Plungės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės 2024 m. balandžio 22 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) ir civilinę bylą nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 22 d.

3.       Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties. Nurodė, kad, pagal Taikos sutarties 2 punktą, atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 15 d. sumokėti ieškovei 15 000 Eur su PVM sumą, tačiau šios prievolės neįvykdė. Pagal Taikos sutarties 4 punktą, praleidusi Taikos sutarties 2 punkte nustatytą mokėjimą arba įvykdžiusi jį ne visa apimtimi, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 8 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos sumos iki visiško atsiskaitymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Plungės apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

5.       Teismas konstatavo, kad Taikos sutarties sąlyga, kuria atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, yra aiški ir suprantama. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad Taikos sutartis buvo vykdoma ir kad atsakovė visiškai ar bent iš dalies sumokėjo ieškovei Taikos sutarties 2 punkte sutartą 15 000 Eur sumą. Terminas atsakovei sumokėti 15 000 Eur suėjo 2024 m. liepos 15 d., ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo teisme gautas 2024 m. rugpjūčio 16 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei išdavė vykdomąjį raštą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 2 punkte nurodytos sumos išieškojimo.

6.       Teismas taip pat nustatė, kad šalys Taikos sutarties 4 punktu susitarė, jog praleidusi Taikos sutarties 2 punkte nustatytą mokėjimo terminą arba sumokėjusi ne visą sumą atsakovė privalės mokėti ieškovei 8 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos iki visiško atsiskaitymo. Atsižvelgdamas į tai, kad prievolė sumokėti 15 000 Eur sumą neįvykdyta, teismas nusprendė išduoti vykdomąjį raštą ir dėl palūkanų išieškojimo pagal Taikos sutarties 4 punktą.

7.       Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą, 2025 m. sausio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

8.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė neneigia, jog nėra įvykdžiusi Taikos sutarties, pripažįsta 15 000 Eur skolą ieškovei pagal Taikos sutarties 2 punktą, tačiau ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl teismo patvirtintos Taikos sutarties 4 punkto vykdymo, ir argumentuoja iš esmės tuo, kad šioje Taikos sutarties sąlygoje nustatytos per didelės, neprotingos ir nesąžiningos palūkanos.

9.       Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalį, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau negalima keisti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Taigi, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, šalių ginčo iš naujo nesprendžia ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų neturi teisės nei revizuoti, nei pakeisti.

10.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, turėjo įvertinti, ar Taikos sutartis nebuvo vykdoma, kokia yra neįvykdytos prievolės pagal Taikos sutartį dalis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė Taikos sutarties nėra įvykdžiusi, t. y. 15 000 Eur skolos ieškovei nėra sumokėjusi, ir byloje nėra duomenų, kad būtų bent iš dalies pradėjusi mokėti skolą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl Taikos sutarties 4 punkto vykdymo, atsakovė nepagrįstai siekia, kad Taikos sutartis būtų pakeista ir kad būtų sumažintas šalių sutartų palūkanų dydis nuo 8 proc. už dieną iki 8 proc. metinių palūkanų arba kad jos iš viso nebūtų išieškomos iš atsakovės.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, kilus neaiškumų dėl taikos sutarties vykdymo, šalys turi galimybę prašyti teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė šia teise pasinaudojo ir 2024 m. spalio 23 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-21-995/2024, nurodydama argumentus dėl Taikos sutarties 4 punkte nustatytų palūkanų dydžio. Plungės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-7211-999/2024 atsisakė procesą atnaujinti. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad atsakovė yra verslininkė, turinti patirties derybose ir teisminiuose procesuose – šiuo metu dalyvaujanti beveik 100 teisminių procesų, iš kurių 73 bylose kaip atsakovė (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis). Be to, Taikos sutartį peržiūrėjo ir derino atsakovės atstovas – profesionalus advokatas, taip pat jos teisininkas ir įmonės direktorius. Teismas nurodė, kad susitarimo dėl finansinių sąlygų sudarymas tarp juridinių asmenų nėra laikomas teisės taikymo klaida. Juridiniai asmenys, būdami profesionalūs pelno siekiantys subjektai, gali susitarti dėl bet kokių juos tenkinančių sutarties neįvykdymo teisinių padarinių, įskaitant atsakomybės sąlygas.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 4 punkto sąlyga yra aiški, šalys ją supranta vienodai ir ši sąlyga gali būti priverstinai vykdoma. Atsakovės argumentus dėl per didelių palūkanų, neteisingo, neprotingo jų dydžio teismas pripažino teisiškai nereikšmingais nagrinėjamoje byloje, kurioje turi būti sprendžiamas tik procesinis klausimas, ar egzistuoja teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju toks pagrindas egzistavo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo nutarta išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl 8 proc. dydžio palūkanų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2024 m. liepos 16 d. iki visiško atsiskaitymo išieškojimo iš atsakovės, sumažinant palūkanų dydį iki 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, paneigė teismo patvirtintoje taikos sutartyje įtvirtintų palūkanų mažinimo galimybę vykdomojo rašto išdavimo procese, neatsižvelgdamas į tokių palūkanų dydžio prieštaravimą sąžiningumo bei protingumo principams ir viešajai tvarkai. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui ir iš jo kylančiam teisingumo principui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsniui, CPK 3 straipsnio 1 daliai ir juose įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, CK 6.37 straipsnio 3 daliai, reikalaujančiai, kad šalių susitarimai dėl palūkanų neprieštarautų įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, bei CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, įtvirtinantiems teismo teisę mažinti netesybas.

13.2.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados yra grįstos pernelyg formaliu proceso teisės normų taikymu, ignoruojant įstatymais saugotinas vertybes ir paneigiant jų apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimo būtinumą. Toks formalus požiūris nėra suderinamas su tinkamu teisingumo vykdymu, kaip jis yra suprantamas pagal Konstitucijos 109 straipsnį.

13.3.                      CPK 646 straipsnio 3 dalis išties draudžia keisti taikos sutartyje įtvirtinto šalių susitarimo esmę. Tačiau ši teisės norma jokiu būdu nedraudžia teismui vertinti, ar taikos sutartyje nustatytos netesybos ar palūkanos vykdomojo rašto išdavimo momentu nėra neprotingai didelės ir nesudaro sąlygų lupikauti. Netesybų ar palūkanų peržiūra šiuo atveju nereiškia taikos sutarties sąlygų keitimo, kadangi skolininko prievolė mokėti netesybas ar palūkanas išlieka ir nėra panaikinama. Tokia peržiūra reiškia tik kontrolę, kad iš skolininko išieškomos netesybos ar palūkanos atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus.

13.4.                      Teismo teisė ir pareiga vykdyti šalių sutartimi nustatytų mokėtinų palūkanų dydžio kontrolę kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies. Be to, kai yra sprendžiama dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio atitikties teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, ši teismo teisė ir pareiga taip pat yra įgyvendinamos taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, kadangi kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų tikslai sutampa.

13.5.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 yra pripažinęs galimybę vykdomojo rašto išdavimo procese mažinti netesybas, nustatytas teismo patvirtintoje taikos sutartyje. Nors minėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, joje suformuota kasacinio teismo praktika reikšminga tuo, kad ji aiškiai patvirtina teismo teisę vykdyti teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytų netesybų kontrolę sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Tokia kasacinio teismo praktika iš principo reiškia ir patvirtinimą, jog vykdomojo rašto išdavimo procese galima spręsti ir dėl teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytų kompensuojamųjų palūkanų dydžio peržiūrėjimo, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šią galimybę paneigė.

13.6.                      Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas galimybę mažinti Taikos sutartyje nustatytų palūkanų dydį, nepagrįstai nesprendė, ar nagrinėjamu atveju egzistavo teisinis ir faktinis pagrindas jas mažinti. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neatliko šio vertinimo ir skundžiamojoje nutartyje nepasisakė dėl to, ar pagal pirmosios instancijos teismo nutartį nuspręstame išduoti vykdomajame rašte nurodytų palūkanų dydis nėra neprotingai didelis, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas šioje civilinėje byloje yra neatsakęs į vieną iš pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų.

14.       Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Atsakovė neįrodė, jog skundžiama teismo nutartimi buvo pažeistas iš Konstitucijos 109 straipsnio kylantis teisingumo vykdymo imperatyvas. Teismo nutartis nėra formali, priešingai nei teigia atsakovė, ji yra teisinga, pagrįsta, inter alia (be kita ko), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija įsiteisėjusių teismų sprendimų (lot. res judicata) teisinės galios klausimu, yra aiški ir nedviprasmiška, t. y. kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas yra teisinės valstybės garantas, saugotinas Konstitucijos.

14.2.                      Skundžiama nutartis nepažeidžia CK 1.5 straipsnio ir CPK 3 straipsnio 1 dalies. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis materialiosios ir proceso teisės normomis, aktualia teismų praktika, vertindamas pačios atsakovės elgesį, priėmė išsamų ir tinkamai motyvuotą procesinį sprendimą nenaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas. Kitu atveju teismo patvirtinta taikos sutartis būtų panaikinta ar pakeista.

14.3.                      Atsakovės cituojamoje kasacinio teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020) nustatytos aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas minimoje byloje vertino neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų dydį, kadangi prievolė buvo iš dalies įvykdyta. Nagrinėjamu atveju prievolė nėra įvykdyta net iš dalies.

14.4.                      Negalima tapatinti teismo teisės CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka spręsti dėl teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytų palūkanų mažinimo, motyvuojant tuo, kad skolininkas savo prievolę kreditoriui, užtikrintą netesybomis (palūkanomis), iš dalies įvykdė, ir teismo teisės CPK 646 straipsnio 3 dalies tvarka spręsti dėl tokių palūkanų mažinimo, motyvuojant tuo, kad palūkanos yra nustatytos aiškiai neprotingo dydžio. Pirmuoju atveju (skolininkui iš dalies įvykdžius prievolę) CPK 646 straipsnio 3 dalis leidžia teismui išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, įpareigojant skolininką sumokėti kreditoriui palūkanas ta apimtimi, kuri yra lygi jo neįvykdytai prievolės, kurios įvykdymas buvo užtikrintas netesybomis (palūkanomis), daliai. Tuo tarpu antruoju atveju tai reikštų teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų reviziją, kuri nėra leistina pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį.

14.5.                      Atsakovės cituojamose kitose kasacinio teismo išnagrinėtose bylose ginčai buvo nagrinėjami iš esmės. Jie nebuvo baigti ginčo šalims sudarius taikos sutartį, o mokėtinų (kompensuojamųjų) palūkanų klausimai nebuvo sprendžiami vykdomojo rašto išdavimo išieškotojui stadijoje (CPK 646 straipsnis). Taip pat daugumoje skunde cituotų kasacinio teismo išnagrinėtų bylų ginčo šalys buvo fiziniai, ne juridiniai asmenys (verslininkai).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl galimybės teismui sumažinti teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytas kompensuojamąsias palūkanas vykdomojo rašto išdavimo procese

15.       CPK nustato galimybę šalims bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu taikos sutarties sudarymas, taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

16.       Šalys, sudarydamos taikos sutartį, turi teisę nustatyti tiek pagrindines, tiek papildomas prievoles, įskaitant jų įvykdymo užtikrinimo būdus, tokius kaip netesybos ar palūkanos. Tokios sąlygos užtikrina sąžiningos šalies nuostolių kompensavimą tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

17.       Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų. Teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-218-1075/2024, 18 punktas).

18.       Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 29 punktas).

19.       Vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarka reglamentuota CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Pagal šią teisės normą, teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

20.       Aiškindamas CPK 646 straipsnio 3 dalies normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau negalima keisti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 30 punktas). Nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).

22.       Taigi, pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo suponuoja proceso atnaujinimą byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių taikos sutartis. Kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas dėl to, kad tarp šalių kyla ginčas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, kadangi taikos sutarties sąlygas šalys supranta skirtingai, darytina išvada, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios. Tokiais atvejais konstatuotinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Šis proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios sąlygose nustatytų pareigų šalims nevykdant, jų priverstinai vykdyti neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 28–31 punktai). Kai kyla abejonių dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų galiojimo, šis klausimas taip pat spręstinas proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 31 punktas).

23.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Taikos sutartimi, kuri patvirtinta Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi, šalys susitarė, jog už ieškovės pagal sutartį atliktus projektavimo darbus atsakovės likusi atsiskaityti su ieškove suma yra 15 000 Eur, šią sumą atsakovė ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 15 d. įsipareigoja sumokėti ieškovei (Taikos sutarties 2 punktas). Praleidusi Taikos sutarties 2 punkte nustatytą mokėjimą arba įvykdžiusi jį ne visa apimtimi, atsakovė privalės sumokėti ieškovei 8 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos sumos iki visiško atsiskaitymo (Taikos sutarties 4 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė Taikos sutarties 2 punkte įtvirtintos prievolės nėra įvykdžiusi. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas išdavė ieškovei vykdomąjį raštą tiek dėl pagrindinės skolos, tiek dėl palūkanų išieškojimo.

24.       Atskiruoju skundu atsakovė ginčijo tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl palūkanų išieškojimo, prašydama šią nutarties dalį panaikinti arba pakeisti, sumažinant palūkanų dydį iki 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi atskirąjį skundą atmetė, nusprendęs, kad palūkanų mažinimas ar atsisakymas jas išieškoti šiuo atveju reikštų teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygų keitimą, kuris vykdomojo rašto išdavimo procese yra negalimas.

25.       Nesutikdama su šia apeliacinės instancijos teismo išvada atsakovė kasaciniame skunde argumentuoja, jog ji padaryta netinkamai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę mažinti netesybas, ir nukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar šalių sutartos netesybos nėra neprotingai didelės ir nesudaro prielaidų nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

26.       Nors kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis), kurios gali būti mažinamos, be kita ko, vadovaujantis netesybų mažinimą reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), materialiosios teisės normos, reglamentuojančios teismo teisę sumažinti netesybas, kuriomis kasaciniame skunde remiasi atsakovė, nereglamentuoja procesinės tvarkos, kuria toks mažinimas gali ir turi būti atliekamas. Taigi, šiose teisės normose įtvirtinta teismo teisė (ir pareiga) kontroliuoti šalių sutartų netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) dydį negali būti aiškinama kaip nustatanti tokią teismo pareigą bet kurioje proceso stadijoje, neatsižvelgiant į konkrečios stadijos tikslus ir jai taikytiną imperatyvų teisinį reglamentavimą (šios nutarties 17 punktas).

27.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad, ginčydama Taikos sutartyje įtvirtintą kompensuojamųjų palūkanų dydį, atsakovė iš esmės ginčija teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Visų pirma, asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

28.       Minėta, kad, pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismo, sprendžiančio vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo klausimą, įgaliojimai yra ribotos apimties – spręsdamas šį klausimą teismas tik patikrina, ar egzistuoja vykdomojo rašto išdavimo sąlygos ir atitinkamai jį išduoda arba atsisako išduoti, nekeisdamas šalių susitarimo (įskaitant ir susitarimą dėl papildomų prievolių, tokių kaip palūkanos ar netesybos) turinio (šios nutarties 20, 21 punktai). Šiame proceso etape teismas nenagrinėja šalių ginčo dėl teisės, nes jis jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, dėl kurio prašoma išduoti vykdomąjį raštą. Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą bei teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr e3K-3-159-781/2024, 45 punktas). Res judicata principas apima ir bylą nagrinėjančio teismo pareigą kontroliuoti, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo galia nebūtų paneigta ir neatsirastų tarpusavyje prieštaraujančių teismo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024, 18 punktas). Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia negali būti panaikinta kitaip, kaip taikant proceso atnaujinimo institutą, ir tik tuo atveju, kai nustatomi proceso atnaujinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2009).

29.       Kasaciniame skunde atsakovė iš esmės neginčija, kad, pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, teismui, sprendžiančiam vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo klausimą, draudžiama keisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Nors kasaciniame skunde argumentuojama, kad palūkanų mažinimas šiuo atveju nereiškia Taikos sutarties sąlygų keitimo, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Taikos sutartimi šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl 8 proc. dydžio palūkanų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, o atsakovė siekia tokią taikos sutarties sąlygą pakeisti – sumažinti palūkanų dydį iki 8 proc. metinių palūkanų dydžio. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad palūkanų mažinimas šiuo atveju pažeistų imperatyvią CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą ir būtų nesuderinamas su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtinta Taikos sutartis, res judicata galia. Priešingai nei kasaciniame skunde teigia atsakovė, tokia teismo išvada nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas proceso teisės normas taikė formaliai, ignoruodamas įstatymais saugotinas vertybes, nes pagarbą res judicata principui suponuoja vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinis apibrėžtumas (tikrumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr e3K-3-159-781/2024, 43 punktas).

30.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo išvada, jog teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytos netesybos (kompensuojamosios palūkanos) negali būti mažinamos vykdomojo rašto išdavimo procese, nereiškia teismo teisės kontroliuoti netesybų dydį paneigimo ar nepagrįsto apribojimo. Šalių sulygtų netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) dydis jų atitikties įstatymams aspektu, visų pirma, yra kontroliuojamas teismo, tvirtinančio taikos sutartį (šios nutarties 15 punktas). Be to, jei vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendžiančiam teismui kyla abejonių dėl netesybas nustatančių taikos sutarties sąlygų atitikties įstatymui, teismas gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, išaiškindamas šalių teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis (šios nutarties 21, 22 punktai). 

31.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė jau yra pasinaudojusi teise kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje patvirtinta Taikos sutartis, prašymą dėl proceso atnaujinimo grįsdama Taikos sutarties 4 punkte nustatytų palūkanų dydžio prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei viešajai tvarkai. Plungės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-7211-999/2024 atsisakė atnaujinti procesą, atmesdamas atsakovės argumentus dėl Taikos sutartyje sulygtų kompensuojamųjų palūkanų dydžio neatitikties įstatymui. Ši teismo nutartis apeliacine tvarka skundžiama nebuvo ir yra įsiteisėjusi. Taigi, teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutartyje nustatytų kompensuojamųjų palūkanų išieškojimo nagrinėjamu atveju prieštarautų ir įsiteisėjusiai Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. eA2-7211-999/2024. Pažymėtina, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas (CPK 374 straipsnis).

32.       Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 kasacinis teismas nekoregavo teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatyto netesybų (delspinigių) dydžio, o bendrą išieškotiną netesybų sumą sumažino atsižvelgdamas į įvykdytas ir neįvykdytas teismo patvirtintos taikos sutarties prievolių dalis, t. y. į tai, kad nors taikos sutartyje nustatytas terminas perdavimo–priėmimo aktui pasirašyti buvo praleistas, sutartinę prievolę nustatytu laiku įrengti automobilių stovėjimo aikštelę tretieji asmenys įvykdė tinkamai (laiku) (aptariamos kasacinio teismo nutarties 32–34 punktai). Taigi, civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 netesybos buvo sumažintos dėl aplinkybių, susijusių su teismo pavirtintos taikos sutarties vykdymu, kurios gali ir turi būti įvertintos teismo, sprendžiančio vykdomojo rašto išdavimo klausimą (šios nutarties 19 punktas). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė prievolės sumokėti ieškovei 15 000 Eur sumą vykdomojo rašto išdavimo metu nebuvo įvykdžiusi net iš dalies, o ginčydama teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl palūkanų išieškojimo atsakovė iš esmės siekia Taikos sutarties ir ją patvirtinančio teismo procesinio sprendimo peržiūros kita nei proceso atnaujinimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad teismui, sprendžiančiam vykdomojo rašto išdavimo klausimą, tokie įgaliojimai nėra suteikti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33.       Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarką, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

34.       Atmetus atsakovės kasacinį skundą, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant kasaciniame teisme. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 5759,60 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Prie prašymo pridėti šių išlaidų realumą patvirtinantys įrodymai.

35.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ši nuostata taikoma priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

36.       Kadangi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytą maksimalų išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atlygintiną dydį, nustatytą 7 ir 8.14 punktuose, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki maksimalios 3971 Eur sumos ir priteisiamas iš atsakovės.

37.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Performa“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos“ 3971 (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos        

        Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė