Civilinė byla Nr. e2A-984-480/2026

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00986-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2. 4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.19.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Edvervita“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Everena“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės  teismo 2026 m. sausio 7 d.  sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edvervita“ patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo, įpareigojimų bei servituto nustatymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Everena“, tretieji asmenys byloje: R. B., Rokiškio rajono savivaldybės administracija, akcinė bendrovė „Panevėžio energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Hokonlita“,

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

II.       Ginčo esmė

2.       Ieškovė UAB ,,Edvervita“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą,  patikslintu ieškiniu prašydama: 1) priteisti iš atsakovės UAB ,,Everena“ (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai 8 590,89 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti ieškovės naudai centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų atstatymo darbus (atstatyti šilumos vamzdyną, atvedant jį iš šilumos punkto (patalpos), 2005 m. Šilumos tinklų techniniame projekte (plane) pažymėto indeksu „9a“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), į ieškovės patalpas, esančias adresu - (duomenys neskelbtini), Rokiškis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jų aprūpinimui centriniu šildymu, įskaitant, gauti visus atstatymui reikiamus dokumentus (statybos leidimą, prijungimo sąlygas, sutikimus, kitus būtinus dokumentus, įskaitant statybos užbaigimo aktą ar kitą statybos užbaigimo dokumentą), ir perduoti (neatlygintinai) ieškovei atstatytus šilumos tinklus (nuosavybę) ir visą šilumos trasos atstatymo dokumentaciją; 3) nustatyti servitutą - teisę ieškovei patekti į patalpas, kuriose bus atstatyta šilumos trasa, priklausančias atsakovei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantis daiktas) su tikslu aptarnauti (prižiūrėti) ieškovei priklausančią šilumos trasą (viešpataujantis daiktas); 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimu nusprendė:

-       Ieškovės UAB „Edvervita“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

-       Priteisti ieškovei UAB „Edvervita“ iš atsakovės UAB „Everena“ 8 590,89 Eur sumą turtinės žalos (nuostolių) atlyginimui ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

-       Ieškovės UAB „Edvervita“ civilinio ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo atlyginti žalą natūra ir nustatyti servitutą – atmesti.

-       Priteisti iš atsakovės UAB „Everena“ ieškovei UAB „Edvervita“ 197,00 Eur žyminio mokesčio sumą.

-       Priteisti iš atsakovės UAB „Everena“ ieškovei UAB „Edvervita“ 25017,55 Eur sumą atlyginti išlaidas už teisinę pagalbą byloje.

-       Priteisti iš ieškovės UAB „Edvervita“ atsakovei UAB „Everena“ 6821,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

-       Trečiajam asmeniui R. B. priteisti iš ieškovės UAB „Edvervita“ ir atsakovės UAB „Everena“ po 6665,00 Eur sumą iš kiekvieno jų išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti.

-       Priteisti iš ieškovės UAB „Edvervita“ ir atsakovės UAB „Everena“ po 291,13 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą <...>.  

4.       Teismas nustatė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių būtent atsakovės kaltę dėl už ginčo šilumos trasos demontavimą. Teismas rėmėsi ikiteisminiame tyrime liudytojų parodymais. Darė išvadą, kad nors konkrečių atsakovės veiksmų, jų atlikimo laiko šioje byloje nėra nustatyta, iš įrodymų visumos galima spręsti, kad ginčo šilumos trasos vamzdžiai pašalinti ne anksčiau kaip po 2019 m., t. y. patalpoms jau esant atsakovės nuosavybėje. Byloje yra duomenų, kad būtent tuo laikotarpiu atsakovė remontavo tiek savo patalpas, tiek pastato sieną, juolab įvertinus byloje apklaustų liudytojų parodymus, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad būtent vadovo R. B. senelis P. B. su R. B. žinia (leidimu) atliko (organizavo) ginčo šilumos trasos, ėjusios per ieškovės atsakovės patalpas, demontavimą. Dėl to, remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi ir minėtais įrodymais teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog už ginčo šilumos trasos išmontavimą yra atsakinga būtent atsakovė.

5.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės veiksmai laikytini neteisėti, kadangi ginčo šilumos trasos dalis, ėjusi per UAB ,,Everena“ patalpas, atsakovės demontuota savavališkai, neturint tai leidžiančio teismo sprendimo. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad trasa buvo įrengta neteisėtai, kadangi AB ,,Panevėžio energija“ iki 2016 m. balandžio 18 d. tiekė šilumą, nėra duomenų, kad tokios statybos teisėtumo institucijos būtų kėlusios klausimą. Be to, jei statyba neteisėta, padariniai turi būti šalinami TPSVP įstatyme nustatyta tvarka.  

6.       Atsakovė UAB „Everena“ ieškovės UAB „Edvervita“ šilumos trasos dalį, kuria buvo tiekiama šiluma į ieškovei priklausantį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), demontavo neteisėtai. Taip sugadinus ginčo šilumos trasą, ieškovė, būdama 2020 m. rugpjūčio 3 d. Negyvenamojo pastato nuomos sutarties 4.1.4. punkto pagrindu įsipareigojusi nuomininkui UAB „Domimaks“ užtikrinti šilumos tiekimą į išnuomotą pastatą, todėl demontuotos ginčo trasos dalies nebegalėjo atlikti, dėl ko privalėjo apmokėti paties nuomininko šilumos sistemos įsirengimo kaštus (alternatyvi šildymo sistemos įrengimas), ir taip patyrė 8 590,89 Eur nuostolius. Tenkinus ieškovės materialųjį reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės, kartu tenkino ir dėl 6 proc. metinių palūkanų priteisimo.

7.       Teismas vertino, kad šioje byloje svarbu įvertinti, t. y. ar Šilumos trasos projektas, parengtas AB ,,Panevėžio energija“, yra Parduotuvės projekto dalimi. Teismas konstatavo, kad Šilumos trasos projekto netinkamumą ir jo nebuvimą Parduotuvės projekto sudėtine dalimi. Statytojas pagal Šilumos trasos projektą yra AB „Panevėžio energija“, o ne UAB „Hakonlita“, kuri yra statytojas pagal Parduotuvės projektą. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų apie demontuotos ginčo šilumos trasos įrengimo teisėtumą, dėl ko toks objektas laikytinas neteisėtu. Parduotuvės projekte nėra V tomo su šiluminėmis trasomis, nors yra kitas projektas su šilumos tinklais, kuris nėra minėtas V tomas. Minimame statybos leidime, eksperto teigimu, Parduotuvės rekonstravimui niekur nėra kalbama apie šiluminius tinklus, ar apie pripažinimą juos tinkamais naudojimui.

8.       Specialiųjų žinių turinčios V. J. vertinime Nr. (duomenys neskelbtini) daryta išvada, kad Šilumos trasos projektas detalizuoja Techninio projekto V tomo „Lauko šilumos tinklai“, sprendinius. Tačiau teismas pažymėjo, kad eksperto  S. M. ekspertizės aktu neturi pagrindo abejoti, jis turi didesnę įrodomąją galią. Tuo tarpu specialių žinių turinti V. J. nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o jai suteikta kvalifikacija išimtinai tik šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, šilumos gamybos (iki 10 MW galios) ir tiekimo srityje, dėl ko šio specialių žinių turinčio asmens kompetencija yra ribota, kai tuo tarpu teismo paskirtas ekspertas S. M. turi projekto ekspertizės vadovo kvalifikaciją, kuo remiantis ir buvo pasirinktas ši asmuo ekspertu byloje ir su kuo savalaikiai sutiko ieškovės atstovė. Dėl eksperto kompetencijos ieškovė pradėjo kelti klausimą tik gavus jai nepalankų ekspertizės aktą.

9.       Teismas sprendė, kad Šilumos trasos projektas Nr. 10-2005/1 ŠT yra atskiras projektas, o ne Parduotuvės projekto sudėtinė dalis, o tai reiškia, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie demontuotos ginčo šilumos trasos įrengimo teisėtumą, dėl ko toks objektas laikytinas neteisėtu, o ieškovės reikalavimas dėl žalos natūra – šilumos vamzdyno atstatymo darbus - yra nepagrįstas. Ginčo šilumos trasai esant įrengtai neteisėtai, statytojas AB „Panevėžio energija“ neįgijo nuosavybės teisės į be statybos leidimo pastatytą ginčo šilumos trasą ir negalėjo perleisti ieškovei teisių, kurių nebuvo įgijęs. Todėl nėra pagrindo ir šio ieškinio reikalavimo vertinti, kaip galimo negatorinio ieškinio atvejo. Teismui netenkinus reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti šilumos tinklų atstatymo darbus, ieškinio reikalavimas nustatyti servitutą - teisę ieškovei patekti į patalpas, kuriose bus atstatyta šilumos trasa, priklausančias atsakovei, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) su tikslu aptarnauti (prižiūrėti) ieškovei priklausančią šilumos trasą (viešpataujantis daiktas), taip pat atmetė kaip nepagrįstą. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

IV.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Everena“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, priteista ieškovei iš UAB „Everena“ 8 590,89 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priimti naują sprendimą - UAB „Edvervita“ ieškinį atmesti, o taip pat atmesti ieškovės reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kitų proceso dalyvių ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės UAB „Edvervita“. Priteisti iš ieškovės 194,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

1.1.                      teismas nenustatė apelianto neteisėtų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė apeliantui negali būti taikoma. Civilinė atsakovė apeliantui pritaikyta už kito asmens veiksmus, kai pagrindas netiesioginei atsakovo civilinei atsakomybei kilti nebuvo nustatytas. Teismo vertinimas, kad P. B. veikė su apelianto vadovo žinia byloje nebuvo nustatyta, teismo nepagrįsta išvada, kad ginčo šilumos trasą demontavo P. B., padaryta vadovaujantis vien nepatikimų liudytojų parodymais. Sprendime paminėti liudytojai susiję su ieškove, dėl liudytoju santykių su ieškove jų parodymai nėra laikytini patikimais. Tai, kad P. B. nedalyvavo byloje kaip proceso šalis rodo, kad pats teismas nelaikė, jog sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms, atitinkamai nematė pagrindo taikyti CK 6.265 str. 2 dalį. Nesant nustatytos netiesioginės apelianto atsakomybės, teismas negalėjo prieiti išvados, kad už ginčo šilumos trasos išmontavimą atsakingas apeliantas;

1.2.                      teismas pripažinęs, kad ginčo šilumos trasa įrengta neteisėtai, nepagrįstai iš atsakovės priteisė nuostolių, kai šilumos trasa nepriklausė nuosavybės teise nei statytojui AB „Panevėžio energija“, nei ieškovei. Ieškovė negali būti laikoma patyrusia žalą dėl neteisėtai įrengtos ginčo šilumos trasos demontavimo. Palikus galioti sprendimo dalį dėl 8 590,89 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų, ieškovė nepagrįstai praturtėtų apelianto sąskaita;

1.3.                      teismas taikė teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir sprendė, kad nesant institucijų pretenzijų, ieškovė pagrįstai tikėjosi galėsianti toliau naudotis ginčo šilumos trasa, tačiau toks teismo vertinimas neturi teisinio pagrindo. Šilumos trasa buvo įrengta neteisėtai, todėl ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio ja naudotis, toks lūkestis teisme nėra ginamas;

1.4.                      neturi reikšmės aplinkybė, kad ginčo šilumos trasa buvo demontuota, kadangi ieškovė vis tiek patirtų tas pačias išlaidas įrengiant alternatyvią šildymo sistemą, kadangi pastarąją naudoti draudžiama pagal įstatymą, o šis draudimas neatleistų ieškovės nuo pareigos vykdymo Nuomos sutarties sąlygų;

1.5.                      sprendime nepagrįstai vadovaujamasi TPSVPĮ 14 straipsniu. Byloje nebuvo nustatyta, kad ginčo šilumos trasą demontavo apeliantas. Apeliantas nėra subjektas, kuris galėtų būti laikomas pažeidusiu TPSVPĮ 14 numatytą padarinių šalinimo tvarką. Jis nėra ginčo šilumos trasos statytojas, nebuvo jos savininkas, valdytojas ar naudotojas. Byloje nėra duomenų, kad Inspekcija apeliantui būtų surašiusi privalomąjį nurodymą.

11.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atlyginti žalą natūra ir nustatyti servitutą atmetimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą (toje dalyje) - įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti ieškovės naudai centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų atstatymo darbus (atstatyti šilumos vamzdyną, atvedant jį iš šilumos punkto (patalpos), 2005 m. Šilumos tinklų techniniame projekte (plane) pažymėto indeksu „9a“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į ieškovės patalpas (esančias adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jų aprūpinimui centriniu šildymu, įskaitant, gauti visus atstatymui reikiamus dokumentus (statybos leidimą, prijungimo sąlygas, sutikimus, kitus būtinus dokumentus, įskaitant statybos užbaigimo aktą ar kitą statybos užbaigimo dokumentą), ir perduoti (neatlygintinai) ieškovei atstatytus šilumos tinklus (nuosavybę) ir visą šilumos trasos atstatymo dokumentaciją bei nustatyti servitutą – teisę ieškovei patekti į patalpas, kuriose bus atstatyta šilumos trasa (priklausančias atsakovei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantis daiktas) tikslu aptarnauti (prižiūrėti) ieškovei priklausančią šilumos trasą (viešpataujantis daiktas), atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš atsakovės apeliantei (ieškovei) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

2.1.                      teismas turėjo apsiriboti patikrinimu, ar egzistuoja savavališkos statybos aktas, o ne nagrinėti prieš 20 metų parengtus ir išlikusius nepilnos apimties projektinius dokumentus. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei. Atsakovė byloje atsikirtinėjo, kad sunaikintas ir ieškovės prašomas atstatyti turtas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, atsakovės atsikirtimų turinį sudarė aplinkybės dėl ieškovės statinio neteisėtumo, todėl būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovės šilumos trasa įrengta neteisėtai. Nesant įrodymų dėl ginčo trasos neteisėtumo, įrodymų trūkumą teismas turėjo įvertinti įrodinėjusios šalies (atsakovės) nenaudai, o ne atvirkščiai;

2.2.                      teismas padarė priešingą išvadą, nei padaryta įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo (toliau – PAT) (nagrinėjusio šią bylą apeliacine tvarka) 2024 m. sausio 18 d. nutartimi. Skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus bylą iš naujo, teismui nemotyvuotai atmetant įrodymus, nenustačius naujų faktinių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo PAT nutarties išvadų. Bylą nagrinėjant iš naujo papildomai surinkti įrodymai nepatvirtino teismo išvados, o teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl šiuos įrodymus atmeta;

2.3.                      teismas nevertino E. K. bei Parduotuvės rekonstrukcijos projektuotojos UAB „P(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimų. Šie įrodymai patvirtina, kad, pateikus savivaldybei visą Parduotuvės rekonstrukcijos projektą, jam išduotas statybos leidimas apėmė leidimą atlikti visus projekte suprojektuotus darbus (įskaitant šilumos trasos įrengimą) ir kad ginčo šilumos trasos statyba užbaigta tuo pačiu statybą užbaigiančiu dokumentu, kaip ir pati Parduotuvės rekonstrukcija - 2005-09-14 parduotuvės pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Teismas nepagrįstai V. J. išvadą atmetė ir nenurodė jokių motyvų, kodėl atmeta UAB „AIF LT“ vertinimo aktą, kurio išvados sutampa su V. J. vertinimo aktu;

2.4.                      teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto S. M. išvadomis, tačiau į bylą pateiktas SSVA raštas dėl eksperto kvalifikacijos apimties patvirtina, kad į klausimus, susijusius su projektavimo sąlygomis šilumos energijos tiekimui, šilumos dalies projektų vertinimu turi kvalifikaciją atsakyti šilumos gamybos ir tiekimo specialistas, o eksperto S. M. kvalifikacijos tam nepakanka. Teismas nesikreipė dėl eksperto kvalifikacijos apimties, nenurodė motyvų, kodėl šį įrodymą, keliantį abejonių eksperto S. M. kvalifikacijos pakankamumu, atmetė;

2.5.                       teismas nemotyvavo, kodėl nenuginčyti ir galiojantys statybą užbaigiantys dokumentai atmetami kaip įrodymai. Byloje pateikti Parduotuvės rekonstrukcijos (ir statybos trasos) statybų užbaigimo dokumentai, t. y. Valstybinės energetikos inspekcijos 2005-08-24 Šilumos įrenginių būklės patikrinimo aktas-pažyma, 2005-08-02 Šilumos punkto įrangos pastate (duomenys neskelbtini) Rokiškio m. pripažinimo tinkamu naudoti aktas, Statybų komisijos 2005-09-14 Maisto prekių parduotuvės PC24 “Rimi” Supernetto“ (duomenys neskelbtini), Rokiškis pripažinimo tinkamu naudoti aktas, - kuriuose esantys įrašai tiesiogiai prieštarauja teismo išvadai, kad inžineriniai tinklai - lauko šilumos trasa - nebuvo Parduotuvės rekonstrukcijos dalimi;

2.6.                      ekspertizės aktas patvirtina, kad Parduotuvės rekonstrukcijos projekto sudėtyje parengta lauko šilumos tinklų dalis (V tomas), kurią buvo leista statyti tuo pačiu statybos leidimu ir kuri pripažinta tinkama naudoti tuo pačiu pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Ekspertas S. M. nepateikė išvados, kad ginčo lauko šilumos tinklai įrengti neteisėtai. Ekspertas pateikė ekspertines išvadas, kad Parduotuvės rekonstrukcijos projekto sudėtyje buvo parengta lauko šilumos tinklų dalis, jos V tomas (išvada A aukščiau), o tai savaime reiškia, kad lauko šilumos tinklus buvo leista statyti tuo pačiu statybos leidimu ir pripažinta tinkama naudoti tuo pačiu pripažinimo tinkamu naudoti aktu;

2.7.                      ekspertizės aktas dėl klausimo, - ar AB Panevėžio energija projektas yra tas V tomas, - prieštarauja kitoms to paties eksperto tame pačiame ekspertizės akte pateiktoms išvadoms ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismas šių prieštaravimų neįvertino ir nepašalino, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Kitos eksperto išvados ir kitų specialistų išvados kitais esminiais bylos klausimais sutapo, todėl darytina loginė išvada, kad AB „Panevėžio energija“ projektas yra sudėtinė Parduotuvės rekonstrukcijos dalis, tačiau teismas sutampančiomis išvadomis nesirėmė; 

2.8.                      eksperto kandidatūra paskirta pažeidžiant LAT suformuotą praktiką. Teismas sprendime nurodė tikrovės neatitinkantį faktą, kad „ieškovės atstovė sutiko su tokia byloje atlikta ekspertize, parinktu ekspertu“. Ieškovė (per atstovą) teikė prieštaravimus ir dėl ekspertizės skyrimo ir eksperto kandidatūrai. Skirdamas išimtinai atsakovės pasiūlytą ekspertą, nepaisant žodinių ir rašytinių ieškovės prašymų skirti abu ekspertus, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumą ir Kasacinio teismo suformuluotą ekspertų kandidatūrų skyrimo taisyklę civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017;

2.9.                      teismo išvada prieštarauja ir kitiems įrodymams, kuriuos teismas atmetė be motyvų. Teismo išvados prieštarauja ir šilumos projekto dalies vadovo P. D. paaiškinimams, kurie sutampa su E. K. paaiškinimais. Teismas nevertino ir nepagrįstai atmetė Rekonstrukcijos projekto aiškinamąjį raštą, Rekonstrukcijos projekto sudėtį; AB „Panevėžio energija“ projekto Nr. 10-2005/1 ŠT aiškinamąjį raštą, Ginčo šilumos trasos geodezinę nuotrauką; UAB „Milgrana“ rengtos projekto dalies „Vidaus šildymas“ (VI tomo) aiškinamąjį raštą; AB „Panevėžio energija“ projekto Nr. 10-2005/1 ŠT sprendinius, Parduotuvės rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvadą; Ginčo trasos statybų užbaigimo žymą projektinėje dokumentacijoje; Projektinės dokumentacijos rejestrą; Faktą, kad parduotuvės rekonstrukcijai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Faktą, kad parduotuvės rekonstrukcija pripažinta tinkama naudoti. Šie įrodymai rodo ginčo trasos neatsiejamą sąryšį su Parduotuvės rekonstrukcija ir paneigia teismo išvadas;

2.10.                      ieškovė įrodė, kad yra ginčo šilumos trasos savininkė, o jos teisės pažeistos atsakovei demontavus trasą. Ieškovė, Parduotuvės rekonstrukcijos rezultatą įgijo nuo jo sukūrimo / pagaminimo ir daiktines teises į rekonstrukcijos rezultatą įregistravo savo vardu (per įgaliotinį UAB „Hakonlita“). Ieškovės teisės pažeistos, nes ji neteko centralizuoto šildymo tiekimo trasos, kaip turto vieneto, o taip pat galimybės ta trasa gauti šilumos energiją. Ieškovė niekada nesiekė atsisakyti centralizuoto šilumos tiekimo ir dar 2020 m. raštu išreiškė norą vėl pirkti šilumą iš centralizuotų tinklų. Šilumos tiekimo pirkimo-pardavimo sutartys buvo stabdomos, o ne šildymo sistemos atsisakyta. O UAB „Domimaks“ įrengtas šilumos tiekimas yra tik laikinas ir alternatyvus, kuris ieškovei nepriklauso; 

2.11.                      teismas nusprendė dėl byloje nepareikšto reikalavimo ir išėjo už bylos nagrinėjimo dalyko ribų, pripažindamas, jog ginčo šilumos trasa įrengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kai atsakovė reikalavimo pripažinti ginčo šilumos trasą neteisėta nepareiškė. Reikalavimui dėl trasos pripažinimo neteisėta pareikšti yra suėjęs senaties terminas, kuris prasidėjo 2005 metais ir pastato savininkų pasikeitimas senaties eigos laikotarpiu ar vėliau neturi įtakos jo skaičiavimui. Atsakovei reikalavimą dėl ieškinio senaties pareiškus, jis turėtų būti atmestas. Šiuo atveju turėjo būti atmestas toks atsakovės atsikirtimas į ieškovės reikalavimą;

2.12.                      nesutinkama su sprendimu dalyje, kuria trečiajam asmeniui R. B. priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. R. B. veikė atsakovės pusėje, teikė bylos nagrinėjimą apsunkinusius paaiškinimus, tad bylos išsprendimas tokiu būdu, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 50 proc., negalėjo sukurti tokios padėties trečiajam asmeniui, veikusiam atsakovės pusėje, kad jis bylinėjimosi išlaidų paskirstyme nepatyrė jokių neigiamų pasekmių. 100 proc. išlaidų trečiajam asmeniui priteisimas pažeidžia šią proporciją.

12.       Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės UAB ,,Everena“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

3.1.                      ginčo šilumos trasa demontuota po 2019 m. sausio 30 d., t. y. tuo metu, kai administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), kuriose ginčo šilumos trasa buvo sumontuota, nuosavybės teise priklausė atsakovei, todėl atsakovė laikytina atsakingu asmeniu. Ji buvo atsakinga už patalpų saugumą, tačiau nesilaikė savo rūpestingumo pareigos. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymais, liudytojų parodymai ir kt.;  

3.2.                      teismas netaikė atsakovei netiesioginės atsakomybės už kito asmens veiksmus. Tai yra tik atsakovės išvedžiojimai, siekiant suklaidinti. Sprendime aiškiai įvardinta, kad atsakovei atsakomybė kyla iš CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos elgtis tokiu būdu, kad nepadaryti kitam asmeniui žalos. Teismo išvada, kad būtent atsakovė atsakinga už šilumos trasos demontavimu ieškovei kilusius nuostolius visiškai atitinka tiek CK įtvirtintą teisinį reguliavimą, tiek LAT praktiką dėl generalinio delikto taisyklių ir atsakomybės taikymo;

3.3.                      nepagrįsti argumentai, kad teismas rėmėsi liudytojų, susijusių sus ieškove, parodymais, kai vieningus parodymus davė kur kas didesnis skaičius asmenų, kurie nėra niekaip susiję su ieškove. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių negalėjimą remtis liudytojo A. L. (ieškovės darbuotojo) parodymais. Nėra pagrindo pritarti, kad liudytojas D. G. taip pat yra susijęs su ieškove. Atsakovė tik „slepiasi“ po faktu, kad liudytojai nematė demontavimo proceso ir siekia apsunkinti tiesos nustatymą;

3.4.                       teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, todėl negalėjo nukrypti nuo apeliacinės instancijos teismo išvadų/išaiškinimų. Panevėžio apygardos teismas 2024-01-18 nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2023-07-05 sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau byla nebuvo grąžinta iš naujo nagrinėti atsakovės atsakomybės klausimo dėl trasos demontavimu kilusių nuostolių CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir atsakovė neteikė į bylą jokių naujų rašytinių įrodymų ar paaiškinimų, susijusių su būtent atsakovės civilinės atsakomybės (ne)taikymu dėl ieškovei trasos demontavimu kilusių nuostolių atlyginimo; 

3.5.                      byloje nebuvo pareikštas atsakovės priešpriešinis reikalavimas pripažinti ginčo šilumos trasą neteisėta. Taip pat nebuvo duomenų, kad ginčo šilumos trasa būtų buvusi pripažinta neteisėtu statiniu Statybos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Nepagrįstais laikytini atsakovės teiginiai, kad ieškovės pastatui šilumos energija visada buvo tiekiama neteisėtai ir kad ieškovė visu šiuo laikotarpiu negalėjo turėti pagrįsto teisėto intereso naudotis tiekiama šilumos energija ginčo šilumos trasa. Teismas Nuomos sutartį pagrįstai vertino kaip įrodymą, nagrinėdamas bylos duomenų visumą sprendžiant dėl ieškovės įrodinėjamo žalos fakto ir dydžio pagrįstumo bei priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Atsakovė klaidina teismą, įvardindama AB „Panevėžio energiją“ statytoju.

13.       Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimu prašo ieškovės UAB „Edvervita“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko atsakovės UAB „Everena“ apeliacinį skundą, kuriuo prašoma: panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Edvervita“ ieškinys tenkintas iš dalies, priteista ieškovei UAB „Edvervita“ iš atsakovės UAB „Everena“ 8 590,89 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priimti naują sprendimą — ieškovės UAB „Edvervita“ ieškinį atmesti, o taip pat atmesti ieškovės reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kitų proceso dalyvių ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Priteisti atsakovei UAB „Everena“ iš ieškovės UAB „Edvervita“ 194,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir advokato išlaidas, taip pat šio atsiliepimo rengimo išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

4.1.                      apeliantė klysta tvirtindama, kad teismas nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo naštą. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad ginčo šilumos trasa pastatyta neteisėtai. Atsakovės poziciją byloje patvirtinta teismo eksperto S. M. 2025 m. vasario 13 d. ekspertizės aktas. Ieškovė turėjo įrodyti, kad yra ginčo šilumos trasos savininkė, tačiau šios aplinkybės neįrodė, todėl negatorinis ieškinio reikalavimas negalėjo būti tenkintas. Teismas įrodinėjimo naštą paskirstė tinkamai. Teismo vertinimas atitinka teismų praktikos nuostatas;

4.2.                      nėra pagrindo spręsti, kad teismas dėl ginčo šilumos trasos teisėtumo turėjo spręsti taip, kaip buvo spręsta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-10-739/2024. Ekspertizės akto turinys sudarė pagrindą išvadai apie tai, kad trasa buvo pastatyta neteisėtai. Todėl bylos nagrinėjimo iš naujo metu į bylą pateikus Ekspertizės aktą, teismas galėjo / privalėjo spręsti dėl ginčo šilumos trasos teisėtumo kitaip nei buvo spręsta 2024 m. sausio 18 d. nutartimi;

4.3.                      apeliantė nepagrįstai tvirtina, esą pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė nepašalinęs prieštaravimų. Teismas įrodymų vertinimo principų laikėsi, analizavo ne atskirus byloje esančius įrodymus, o jų visumą ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Teismas vadovavosi Ekspertizės aktu, kurį parengė teismo paskirtas nešališkas ekspertas. Apeliaciniame skunde minimi kiti rašytiniai įrodymai ir specialistų paaiškinimai yra mažiau patikimi įrodymai nei Ekspertizės aktas. Vien tai, kad teismas atskirai nepateikė įrodymų atmetimo motyvų skundžiamame sprendime, nereiškia, kad jų netyrė;

4.4.                       nepagrįstai ieškovė nurodo, kad Ekspertizės aktas patvirtina, jog Parduotuvės projekto sudėtyje buvo parengta lauko šilumos tinklų dalis (V tomas). Priešingai, Ekspertizės akte aiškiai yra nurodyta, kad  Šilumos trasos projektas nėra sudėtinė Parduotuvės projekto dalis. Statybos leidimas ginčo šilumos trasos įrengimo neapėmė. Vadinasi, Ekspertizės aktas negali būti laikomas patvirtinančiu ginčo šilumos trasos teisėtumą. Ekspertizės akte prieštaravimų nėra, toks apeliantės argumentas grindžiamas klaidinga prielaida;

4.5.                      Apeliantė neteisingai teigia, kad vienoms projektavimo sąlygoms įgyvendinti rengiamas tik vienas projektas. Ekspertas nurodė, kad konkreti projektavimo sąlygų sąvado priedo sąlyga buvo įvykdyta Šilumos trasos projekte. Tačiau tai, kad šis projektas išpildė tam tikrą prisijungimo sąlygą, nepadaro jo Parduotuvės projekto dalimi. Ekspertas tokius dokumentus aiškiai atskyrė ir nustatė ne formalius, o esminius projektų skirtumus. Apeliantė nepagrįstai sutapatina du skirtingus projektus ir neteisingai juos interpretuoja;

4.6.                       teismas, skirdamas eksperto S. M. kandidatūrą, nurodė motyvus, todėl pagrindo spręsti, kad nebuvo vadovaujamasi apeliantės nurodoma teismų praktika, nėra. Apeliantė nepagristai kvestionuoja teismo eksperto kvalifikaciją, remdamasis į bylą pateiktu Statybos sektoriaus vystymo agentūros raštu, kadangi Agentūra vertino ne paties eksperto pateiktus atsakymus. Ji pasisakė tik dėl ekspertui pateiktų klausimų. Ekspertas nustatė, kad Šilumos trasos projekte nėra sprendinius pagrindžiančių skaičiavimų ir Techninių specifikacijų, todėl detalus inžinerinis sprendinių vertinimas net nebuvo įmanomas. Eksperto atliktai analizei jo žinios ir kvalifikacija buvo pakankami;

4.7.                       Kiti apeliantės argumentai: kad apeliantė įrodė esanti ginčo šilumos trasos savininkė, o jos teisės pažeistos atsakovei demontavus trasą, kad apeliantė niekada nesiekė atsisakyti centralizuoto šilumos tiekimo, kad UAB „Domimaks“ įrengtas šilumos tiekimas ieškovei nepriklauso, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nepareikštą reikalavimą (išėjo už bylos nagrinėjimo dalyko ribų, CPK 265 straipsnio 2 dalis), kuriam pareikšti suėjęs ieškinio senaties terminas, todėl turėjo jį atmesti, - nepagrįsti, klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, netinkamai aiškinant teisės normas ir remiantis subjektyviomis prielaidomis.

14.       Atsakovė UAB ,,Everena“ atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tenkinti jos apeliacinį skundą: 1) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, priteista ieškovei iš atsakovės 8 590,89 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilnai; 2) priteisti atsakovei iš ieškovės sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

5.1.                       nesutinka, kad teismas nepagrįstai ieškovei perkėlė įrodinėjimo naštą. Ieškovė pareiškusi ieškinį dėl žalos atlyginimo, turėjo įrodyti nuosavybės teises į ginčo šilumos trasą. Ji prašė įpareigoti atsakovę atstatyti demontuotą turtą, o tai negatorinis reikalavimas. Pareiškusi tokį reikalavimą, apeliantė turėjo įrodyti, kad yra ginčo šilumos trasos savininkė. Nors apeliantė laikėsi pozicijos, kad šilumos trasa pastatyta teisėtai, tačiau jos pozicija bylos eigoje buvo nenuosekli. Šilumos trasos projektas nėra Parduotuvės projekto dalis. Teismas vadovavosi S. M. ekspertizės aktu, kuris nenustatė, kad ginčo šilumos trasa įrengta turint statybos leidimą. Nenustatė ir to, kad ji būtų buvusi pripažinta tinkama naudoti. Tai rodo, kad trasa įrengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus;

5.2.                      bylos nagrinėjimo iš naujo metu į bylą buvo pateiktas Ekspertizės aktas. Jo išvados sudarė pagrindą spręsti apie ginčo šilumos trasos neteisėtumą, todėl teismas galėjo spręsti kitaip nei buvo sprendžiama 2024 m. sausio 18 d. nutartyje. Ekspertas ištyrė techninę dokumentaciją, jis nustatė bylai svarbią aplinkybę, t. y. kad šilumos trasos projektas nėra Parduotuvės projekto dalis. Tai reiškia, kad Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo šilumos trasos neapėmė;

5.3.                      teismas neturėjo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo individualiai. Tai, kad teismas nepasisakė dėl apeliantės nurodomų įrodymų, nėra pažeidimas ir nereiškia, kad įrodymai nebuvo ištirti. Teismas išvadas daro iš įrodymų visumos. Teismas išsamiai argumentavo, kodėl nesivadovavo V. J. atliktu vertinimu, atsižvelgdamas, kad ji nėra teismo ekspertė. Laikė, kad teismo ekspertizės akte esantys duomenys labiau patikimi. Kiti byloje esantys įrodymai Ekspertizės akto išvadų nepaneigė;

5.4.                      apeliantė teigdama, kad ekspertizės aktas patvirtino ginčo šilumos trasos teisėtumą, iškreipia ekspertizės išvadas. Skunde apeliantė nurodo faktus, kurių ekspertas net nenustatė, pateikiamos netikslios ekspertizės išvados. Pateikusi iškraipytas eksperto išvadas, apeliantė jas apjungia ir  daro išvadą, kad Ekspertizės aktas neva patvirtina ginčo šilumos trasos teisėtumą. Tačiau ignoruoja pagrindines ekspertinio vertinimo išvadas, kad šilumos trasos projektas nėra sudėtinė Parduotuvės projekto dalis, kurios yra esminės, o ne formalios;  

5.5.                      apeliantė, vadovaudamasi LAT 2017-01-20 nutartimi, nepagrįstai nurodė, kad draudžiama skirti tik vienos šalies paskirtą ekspertą. Teismas gali pavesti atlikti ekspertizę vienos šalies pasiūlytam teismo ekspertui ir tokio absoliutaus draudimo nėra. Kasacinės bylos Nr. 3K-3-87-969/2017 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos. Teismas motyvavo, kodėl ekspertizę pavedė atlikti ekspertui S. M., nurodydamas, kad kelių ekspertų skyrimas nepagrįstai padidintų proceso išlaidas. Ekspertizės akte pateikti atsakymai pagrįsti duomenų vertinimu;

5.6.                      ginčo šilumos trasa pastatyta neteisėtai, todėl toks statinys negali būti nuosavybės teisės objektu. Tai reiškia, kad nei ginčo šilumos trasos statytojas, nei apeliantas, nei kitas asmuo nuosavybės teisių į trasą neturėjo. Pagal LAT praktiką, nesvarbu, kiek laiko naudojamasi neteisėtai pastatytu statiniu, asmuo niekada neįgyja nuosavybės teisės į tokį statinį, kadangi neteisėtai sukurtas daiktas negali būti privačios nuosavybės teisės objektu. AB „Panevėžio energija“ neįgijo nuosavybės teisės į be statybos leidimo pastatytą ginčo šilumos trasą, negalėjo ir negalėtų perleisti ieškovei teisių, kurių pats nėra įgijęs. Apeliantė negali reikalauti atstatyti neteisėtą statinį. Centrinio šilumos tiekimo nutraukimo aplinkybės tam įtakos neturi, kaip ir tai, ar apeliantė nesiekė (siekė) atsisakyti centrinio šildymo;

5.7.                      apeliantė klaidina teismą, nurodydama, kad yra poreikis nustatyti, kokia šildymo sistema – laikina ar alternatyvi, yra įrengta apelianto pastate. Sprendžiant dėl negatorinio reikalavimo, naujos šildymo sistemos pobūdis neturi teisinės reikšmės. Ginčo šilumos trasa buvo neteisėta, todėl neteisėtas statinys negali būti atstatomas. Pati ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą. Atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti statybą neteisėtą. Teismas tokio reikalavimo nesprendė. Teismas nustatė, kad neteisėta ginčo šilumos trasa nebuvo nuosavybės objektas. Tai pagrindas negatoriniam ieškinio reikalavimui atmesti;

5.8.                      tretieji asmenys yra bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektai, turintys teisę prašyti priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas patenkino 1/2 apelianto reikalavimų. Pagal Sprendimą apeliantė turi atlyginti tik 1/2 trečiojo asmens R. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Trečiajam asmeniui iš apeliantės priteista lygiai tokia pat išlaidų proporcija, kokia priteista atsakovei.

k o n s t a t u o j a :

V.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

16.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad adresu Rokiškis, (duomenys neskelbtini), yra trys pastatai: 1) pastatas –parduotuvė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) pastatas – administracinis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3) pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat kiti inžinieriniai statiniai –kiemo statiniai, kurių unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas – parduotuvė 1998 m. gegužės 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotas ieškovės UAB „Edvervita“ nuosavybe. Pastatas – garažas 2026 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas UAB „Darola“ nuosavybe. 2018 m. liepos 25 d. Administracinių patalpų ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko pardavė, o R. B. asmeninės nuosavybės teise įgijo, laimėjęs viešą turto aukcioną, administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4B4p, adresu Rokiškis, (duomenys neskelbtini), ir ten pat esančio žemės sklypo 991/3265 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės UAB „Everena“ nuosavybės teisės į administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)įregistruotos nuo 2019 m. sausio 30 d., o įregistravimo pagrindas – 2019 m. Akcijų pasirašymo sutartis Nr. 424. Šiose atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra patalpa, kurioje buvo įrengtas šilumos punktas (2005 m. Šilumos tinklų techniniame projekte pažymėtas sutartiniu ženklu „9a“), iš kurio per kitas atsakovei priklausančias patalpas (pažymėtas sutartiniais ženklais „10a“, „11a“ ir „12a“) ir per atsakovei priklausančių patalpų išorinę sieną vamzdžiais ieškovei buvo tiekiamas šildymas.

18.       Iš 2011 m. gegužės 2 d. šilumos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 708, sudarytos tarp šilumos tiekėjo AB „Panevėžio energija“ ir šilumos vartotojo – ieškovės UAB „Edvervita“, matyti, kad buvo susitarta dėl šilumos tiekimo ieškovei priklausančiam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Rokiškyje (tuo metu pastatas įvardintas kaip prekybos centras (duomenys neskelbtini)s“). 2016 m. sausio 28 d. sudaryta Šilumos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 708 tarp šilumos tiekėjo AB „Panevėžio energija“ ir šilumos vartotojo UAB „Vip grupės“ ir pastato savininko ieškovės UAB „Edvervita“. AB „Panevėžio energija“ pagal gautą 2016 m. balandžio 18 d. UAB „Vip grupės“ atstovės A. N. Z. prašymą šilumos energijos tiekimą UAB „Vip grupė“, adresu - (duomenys neskelbtini), nutraukė, šio šilumos punkto priežiūros toliau nebevykdys, o surašytame 2016 m. balandžio 18 d. akte, pastabose nurodyta, kad „atjungta iš trasos užsukant ventilius“. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė UAB „Edvervita“ pastatą, adresu - (duomenys neskelbtini), Rokiškis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1, Negyvenamųjų pastato nuomos sutartimi Nr. 3 išnuomojo UAB „Domimaks“, o šios sutarties 4.1.4 punktu, ieškovė įsipareigojo užtikrinti pastato šildymo sistemos tinkamą funkcionavimą.

19.       Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 8 590,89 Eur nuostolių atlyginimo, nes dėl demontuotos trasos nuomininkui negalėjo užtikrinti šilumos tiekimo į išnuomotą pastatą, todėl privalėjo apmokėti paties nuomotojo šilumos sistemos įsirengimo kaštus, ir dėl žalos atlyginimo natūra, įpareigojant atsakovę atlikti ieškovės naudai centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų atstatymo darbus bei servituto nustatymo – teisės ieškovei patekti į patalpas, kuriose bus atstatyta šilumos trasa.

20.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 8 590,89 Eur sumą turtinės žalos (nuostolių) atlyginimui ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą patikslinto ieškinio reikalavimų dalį atmetė; proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisė dalyvaujantiems byloje asmenims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

21.       Su tokiu teismo sprendimu nesutinka abi šalys ir teikia apeliacinius skundus, iš kurių matyti, kad ieškovė skundžia tą sprendimo dalį, kuria atmesti jos patikslinto ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo natūra, servituto nustatymo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, atsakovė – sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovei priteista 8 590,89 Eur suma turtinės žalos (nuostolių) atlyginimui.

22.       Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, žalos atlyginimo natūra ir servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23.       Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu buvo atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas, kuriuo ieškovė prašė įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti ieškovės naudai centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų atstatymo darbus (atstatyti šilumos vamzdyną, atvedant jį iš šilumos punkto (patalpos), 2005 m. Šilumos tinklų techniniame projekte (plane) pažymėto indeksu „9a“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į ieškovės patalpas, esančias adresu - (duomenys neskelbtini), Rokiškis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jų aprūpinimui centriniu šildymu, įskaitant, gauti visus atstatymui reikiamus dokumentus (statybos leidimą, prijungimo sąlygas, sutikimus, kitus būtinus dokumentus, įskaitant statybos užbaigimo aktą ar kitą statybos užbaigimo dokumentą), ir perduoti (neatlygintinai) ieškovei atstatytus šilumos tinklus (nuosavybę) ir visą šilumos trasos atstatymo dokumentaciją.

24.       Nors tokį prieš tai minėtą ieškinio reikalavimą ieškovė įvardija kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimą natūra, tačiau teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).

25.       Įvertinus aplinkybes, kad ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimą grindė tuo, jog atsakovė savavališkai pašalino jos patalpose ir pastato išorėje buvusius ieškovės šilumos tiekimo vamzdžius, kurie buvo nutiesti pagal 2005 m. šilumos tinklų projektą, parengtą 2005 m. rekonstruojant ieškovės patalpas, dėl ko ieškovė neteko galimybės šildyti savo patalpų centralizuotu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tokį reikalavimą ji reiškia negatorinio ieškinio instituto pagrindu (CK 4.98 straipsnis).

26.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024 38 pastraipa ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025, 25 pastraipa).

27.       Ieškovės apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo apsiriboti patikrinimu, ar egzistuoja savavališkos statybos aktas, o ne nagrinėti prieš 20 metų parengtus ir išlikusius nepilnos apimties projektinius dokumentus. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei. Atsakovės atsikirtimų turinį sudarė aplinkybės dėl ieškovės statinio neteisėtumo, todėl būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovės šilumos trasa įrengta neteisėtai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu.

28.       Pažymėtina, jog rungtyniško proceso, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog analogiška įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė taikytina ir aptariamu atveju. Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, jog tik kai ieškovas įrodo, kad (1) jis yra turto savininkas ir kad (2) jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, tai tik tada atsakovai kyla pareiga įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

29.       Vadinasi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovei pirmiausiai teko pareiga įrodyti, kad ji yra šilumos vamzdyno, kurio įrengimo/atstatymo teismui pareikštu ieškinio reikalavimu reikalauja ieškovė, o taip pat, kad jos nuosavybė yra pažeista. Tik ieškovei įrodžius šiuos du dalykus, atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

30.       Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą. Turtą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę, šios teisės turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarką pirmą kartą ir grąžinęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2024 m. sausio 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-10-739/2024) atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti ieškovės naudai šilumos tinklų vamzdyno atstatymo darbus ir perduoti ieškovei visą šilumos trasos atstatymo dokumentaciją turi negatorinio ieškinio elementų (CK 4.98 straipsnis), tačiau byloje apskritai nebuvo įrodinėjama, kad ginčo trasos vamzdžiai nuosavybės teise priklausė ieškovei (minėtos nutarties 60 – 64 pastraipos). Pakartotinai nagrinėjant bylą teisme ieškovė laikėsi pozicijos, kad yra demontuotos antžeminės šilumos trasos savininkė, nes šilumos trasą pastato rekonstrukcijos metu rekonstravusi nuomininkė trečiasis asmuo UAB „Hakonlita“ perdavė rekonstrukcijos rezultatą (nuosavybę) ir dokumentaciją ieškovei. Po 2005 m. atliktos rekonstrukcijos ieškovė pastatą aptarnaujančią šilumos trasą valdė nuosavybės teise, o nuomininkė UAB „Hakonlita“ šilumos trasa tik naudojosi laikinai, kaip nuomininkė (nuomos pagrindais). Ieškovė nuosavybės teisę į šilumos trasą įgijo perdavimo būdu (CK 4.48 straipsnis), UAB „Hakonlita“ perdavus ieškovei rekonstrukcijos metu sukurtą rezultatą. 

32.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. buvo atliekama ieškovės pastato, esančios (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, rekonstrukcija pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Maisto prekių parduotuvės rekonstravimo PC24 „RIMI Supernetto“ Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), techninį projektą (toliau – ir Parduotuvės projektas). Užsakovas – UAB “Hakonlita”. UAB „Milgrana“ parengtos techninio projekto dalies „Šildymas“ aiškinamajame rašte nurodyta, kad šildymo nuomojamoms patalpoms nesprendžiama, tai atliks jų šeimininkai, tačiau šilumos kiekis, privedimai iki tų patalpų ir šilumos apskaita nurodyta šiame projekte. Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 20 UAB „Hakonlita“ išduotas 2005 m. gegužės 16 d. 2005 m. liepos 8 d. Rokiškio rajono savivaldybė išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos leidime nurodyta: statytojas – UAB „Hakonlita“; statybos objektas – Maisto prekių parduotuvės rekonstravimas PC24 „Rimi supernetto“ (Nr. (duomenys neskelbtini)); statybos techniniai rodikliai: bendras plotas 901,64 m2, naudingas plotas 528,14 m2, statybinis tūris 6855 m3; projekto Nr. (duomenys neskelbtini), parengimo metai 2005 m. birželio 8 d.; projektą parengė E. K. architektūros firma „(duomenys neskelbtini)“; projekto vadovas E. K.. 

33.       Byloje pateikta AB „Panevėžio energija“ parengta Viršžeminės šilumos trasos įvado ir šilumos punkto į parduotuvę „Rimi“ (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., techninio projekto šilumos tinklų (ŠT) ir šilumos mazgo (ŠT) dalis (projekto dalies vadovas R. S., projektą atliko A. K.), projekto dalis datuojama 2005 m., projekto dalies žymėjimas (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir Šilumos trasos projektas).

34.       Byloje ieškovė tvirtino, kad Šilumos trasos projektas yra Parduotuvės projekto dalis. Atsakovė tai kategoriškai neigė. Byloje buvo pateikti du skirtingi ekspertiniai vertinimai: 1) pagal ieškovės užsakymu UAB „AIF LT“ 2024 m. liepos 31 d. parengtą vertinimo aktą viršžeminės šilumos trasos rekonstrukcijos projektas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neatsiejama „AF (duomenys neskelbtini)“ parengto projekto dalis ir 2) pagal atsakovės užsakymu prof. dr. G. S. pateiktą Ekspertinę išvadą ir atsakymus į advokato L. V. klausimus dėl maisto prekių parduotuvės pastato rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., nėra pagrindo tvirtinti, kad AB „Panevėžio energija“ parengtas ir projekto dalies vadovės (PDV) R. S. nepasirašytas projektas „Viršžeminės šilumos trasos įvadas ir šilumos punktas į parduotuvę Rimi (duomenys neskelbtini), Rokiškis“ Nr. 10-2005/1-ŠT yra Parduotuvės rekonstrukcijos projekto Nr. P/0231 sudėtinė dalis. Esant byloje šiems dviem skirtingiems vertinimams ir atsižvelgiant į atsakovės atstovo prašymą, teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi byloje buvo paskirta statinio projekto ekspertizė ir pavesta ją atlikti ekspertui prof. dr. S. M., atsakant į šalių pateiktus ir teismo galutinai suformuluotus (pašalinus tik atsakovės formuluojamą 5 klausimą ir pakoregavus 8 klausimą) klausimus. 2025 m. vasario 13 d. Teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) teismo ekspertas prof. dr. S. M. pateikė vertinimą ir atsakė į esminį klausimą, kad Šilumos trasos projektas nėra sudėtinė Parduotuvės projekto dalis, jos V tomas (pastaba: nagrinėjamoje byloje Parduotuvės projekto dalis – Lauko šilumos tinklai, V tomas, nėra pateiktas). Tokią išvadą teismo ekspertas pagrindė byloje esančia konkrečia projektine dokumentacija: 1) Šilumos trasos projekte (nei tituliniame lape, nei kitur) nėra nurodyta, kad tai yra Parduotuvės projekto V tomas; 2) Šilumos trasos projekte projekto dalis įvardinta „Šilumos tinklai (ŠT) Šilumos mazgas (ŠT)“. Parduotuvės projekte V tomas įvardintas „Lauko šilumos tinklai“; t. y. nesutampa projekto dalių pavadinimai; 3) Šilumos trasos projekte nėra nurodytas projekto vadovas; tiriamuoju atveju Parduotuvės projekto vadovė buvo E. K.; 4) Šilumos trasos projekte nurodytas kompleksas – „AB „Panevėžio energija“, Rokiškio m. ŠTR“. Civilinės bylos duomenimis, Parduotuvės projektas buvo savarankiškas, nebuvo kažkokio projektuojamo komplekso dalis; 5) Šilumos trasos projekto tituliniame lape yra žyma „Tvirtinu. AB „Panevėžio energija“ Technikos direktorius P. D.“. Remiantis STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 59 ir 62 p. nuostatomis, projekto tvirtinimas – tai Statytojo pritarimas parengtam Projektui. Iš nurodytų aplinkybių matosi, kad statytojas pagal Šilumos trasos projektą yra AB „Panevėžio energija“, o ne UAB „Hakonlita“ (UAB „Hakonlita“ yra statytojas pagal Parduotuvės projektą). AB „Panevėžio energija“ kaip statytojas (užsakovas) nurodyta ir kituose Šilumos trasos projekto dokumentuose. Teismo ekspertas vertino, kad civilinėje byloje pateikto Šilumos trasos projekto negalima laikyti pilnos apimties, kadangi vadovaujantis STR 1.05.06:2005 33 p. nuostatomis (pažymėtina, kad vertinama civilinėje byloje pateikta Šilumos trasos projekto apimtis): 1) nėra sprendinius pagrindžiančių skaičiavimų; 2) nėra sprendinių techninių specifikacijų. Po ekspertizės atlikimo ir nesutikdama su Teismo ekspertizės akto išvadomis, ieškovė pateikė 2025 m. kovo mėn. V. J. parengtą Maisto prekių parduotuvės, (duomenys neskelbtini), Rokiškis rekonstravimo projekto Viršžeminės šilumos trasos įvado į parduotuvės „Rimi“ (duomenys neskelbtini) Rokiškio m. šilumos punktą šilumos tiekimo dalies projektinių sprendinių vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo V. J. atliktu vertinimu buvo pažymėta, kad nors iš šilumos tiekėjo gautas Šilumos trasos projektas (Šilumos tinklų ir šilumos mazgo dalis (ŠT)) yra nepilnos komplektacijos, tačiau įvertinus šilumos tiekimo sprendinius išlikusiuose Šilumos tinklų ir šilumos mazgo dalies (ŠT) darbo projekto (DP) arba techninio darbo projekto (TDP) tekstiniuose ir grafiniuose dokumentuose, padaryta išvada, kad Šilumos trasos projektas detalizuoja Techninio projekto V tomo „Lauko šilumos tinklai“, sprendinius.

35.       Šios bylos kontekste pažymėtina, kad ginčas sprendžiamas ne dėl viršžeminės šilumos trasos įvedimo teisėtumo į ieškovei priklausančias patalpas, o dėl ginčo šilumos trasos savininko nustatymo, tik kuris gali reikšti reikalavimą atstatyti šilumos vamzdyną. Vadinasi, šioje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar trasos vamzdžiai, ėję per atsakovės patalpas ir jos pastato išorinę sieną (toliau – ir ginčo šilumos trasa), kurie šiuo metu yra pašalinti, nuosavybės teise priklausė ieškovei.

36.       Visuma byloje surinktų įrodymų iš esmės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ieškovė neįrodė, kad yra teisėta ginčo šilumos trasos savininkė, kas yra būtina sąlyga negatorinio ieškinio reikalavimui (CK 4.98 straipsnis). Nors detaliai aptaręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas vertino tik tai, kad ginčo šilumos trasai esant įrengtai neteisėtai (nesant statybą leidžiančio dokumento) statytojas AB „Panevėžio energija“ neįgijo nuosavybės teisės į be statybos leidimo pastatytą ginčo šilumos trasą ir negalėjo perleisti ieškovei teisių, kurių pats nebuvo įgijęs. Be to, AB „Panevėžio energija“ 2020 m. spalio 22 d. rašte Nr. S20-010-1411 nurodyta, kad AB Panevėžio energija“ priklauso vamzdyno dalis iki pastato sienos, kaip nurodyta 2016 m. sausio 28 d. sutarties Nr. 708 priede „Šilumos perdavimo tinklų ir šilumos įrenginių nuosavybės, priežiūros, tiekimo–vartojimo ribų ir šilumos pirkimo–pardavimo vietos nustatymo aktas Nr. 708“. Kam priklauso vamzdyno dalis, kuri yra nupjauta ir pagrobta (pastaba: taip nurodyta rašte), AB „Panevėžio energija“ duomenų neturi. Tačiau byloje ieškovė neįrodė ir jos patikslintame ieškinyje deklaruojamų aplinkybių, kad  ieškovė nuosavybės teisę į ginčo šilumos trasą įgijo perdavimo būdu (CK 4.48 straipsnis), UAB „Hakonlita“ perdavus ieškovei rekonstrukcijos metu sukurtą rezultatą. Pateiktų įgaliojimų 2005 m. kovo 23 d. Nr. 036, 2005 birželio 7 d. Nr. 064, 2005 gruodžio 15 d., 2005 m. gruodžio 16 d. Nr. C5452, kuriuos ieškovė išdavė UAB „Hakonlita“, turinys liudija, kad ši bendrovė veikė tik kaip įgaliotinė ieškovės vardu. Toliau aptariamų dokumentų turinio, Teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados, o taip pat ir V. J. parengtas projektinių sprendinių vertinimas Nr. (duomenys neskelbtini) leidžia teigti, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie ūkio ministerijos 2005 m. rugpjūčio 24 d. išduota šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas - pažyma Nr. 05-79R skirta viršžeminės šilumos trasos įvado įrenginių įvertinimui, kad 2005 m. rugsėjo 2 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, jog atlikti statinio (parduotuvės) rekonstravimo darbai atitinka projektą, esminius statinio reikalavimus bei statinys gali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį (STR 1.11.01:2002 2 p.), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami fakto dėl ginčo šilumos trasos teisėto savininko, valdytojo konstatavimui. 2006 m. gegužės 22 d. Šilumos pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 708, jos šalys: AB „Panevėžio energija“ (sutartyje – teikėjas) ir UAB „Hakonlita“ (sutartyje –vartotojas) bei pastato savininkas UAB „Edvervita“ susitarė, kad prekybos centrų pastatai, tarp jų ir esantys Rokiškio m. (duomenys neskelbtini), yra prijunti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir vartoja tiekėjo tiekimą šilumą ir šilumnešį, tačiau šioje sutartyje nėra jokių duomenų apie ginčo šilumos trasos priklausomybę nei vartotojui, nei pastato savininkui, tik schemoje pažymėta, sutarties šalių įrenginių nuosavybės ribos nustatomos nuo ŠK-305-11(pastaba: schemoje yra pažymėta ir 59 m požeminė trasa, kuri byloje neminima). Pasak ieškovės, pasibaigus ieškovės ir UAB „Hakonlita“ nuomos santykiams 2010 metais ir UAB „Hakonlita“ grąžinus ieškovei nuomotas patalpas (su rekonstrukcijos rezultatu) ir dokumentaciją, ieškovė ir toliau pastatą aptarnaujančią šilumos trasą valdė nuosavybės teise, o kiti nuomininkai ja tik naudojosi laikinai, nuomos pagrindais. Tačiau 2010 m. spalio 19 d. patalpų perdavimo priėmimo akte, kuriuo nuomininkas UAB „Hakonlita“ grąžino nuomotojui –ieškovei patalpas, yra įrašas, kuriuo nuomininkas įsipareigoja įteisinti pastatą iki 2010 m. spalio 22 d. 2010 m. spalio 26 d. UAB „Hakonlita“ VĮ „Registrų centras“ buvo pateikusi prašymą tik dėl nuomos, subnuomos sutarties išregistravimo. 2010 m. lapkričio 8 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 30 ieškovė UAB „Edvervita“ patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškis, išnuomavo UAB „Virokis“, kurioje nurodyta tik tai, kad patalpose yra: elektros tinklai, vandens ir kanalizacijos tinklai, centrinis šildymas, apsauginė ir priešgaisrinė signalizacija, tačiau duomenų apie pastatą aptarnaujančios ginčo šilumos trasos priklausymą ieškovei nuosavybės teise nepateikiama. 2011m. gegužės 2 d. Šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 708, sudarytoje tarp šilumos tiekėjo AB „Panevėžio energija“ ir ieškovės nurodyta, kad pastato Rokiškis, (duomenys neskelbtini), šilumos vartotojas yra prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“, o šios sutarties priede Nr. 1 yra šalių pasirašytas Šilumos perdavimo tinklų ir šilumos įrenginių nuosavybės, priežiūros, tiekimo–vartojimo ribų ir šilumos pirkimo–pardavimo vietos nustatymo aktas Nr. 708, kuriame šilumos įrenginių schemoje atvaizduota, kad pastatas prijungtas šilumos kameroje ŠK-305-11, schemoje atvaizduotos atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaisų įrengimo vietos, antžeminė ir požeminė trasos. Nors ieškovė nurodo, kad aptariamu aspektu aplinkybes patvirtina trišalė 2016 m. sausio 28 d. Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau minėta sutartimi, sudaryta tarp šilumos tiekėjo AB „Panevėžio energija“ ir šilumos vartotojo UAB „Vip grupės“ bei pastato savininko ieškovės UAB „Edvervita“ buvo susitarta tik dėl šilumos tiekimo ieškovei priklausančiam pastatui.

37.       Ieškovės skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos padarė priešingą išvadą, nei padaryta įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi, neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumei ir pagrįstumui. Minėta 2024 m. sausio 18 d. nutartimi byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota nagrinėti iš naujo visa apimtimi. Bylos elektroninės kortelės duomenys ir medžiaga rodo, kad perdavus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus, šalys teikė naujus įrodymus (kaip pvz.: UAB „AIF LT“ 2024 m. liepos 31 d. parengtą vertinimo aktą, prof. dr. G. S. pateiktą Ekspertinę išvadą ir atsakymus ir kt.), byloje buvo paskirta ir atlikta statinio projekto ekspertizė, o pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal byloje pareikštus bei patikslintus reikalavimus, motyvuotas išvadas dėl ieškinio dalies pagrįstumo ir nepagrįstumo padarė pagal ir naujai į bylą pateiktais įrodymais nustatytas aplinkybes.

38.       Skunde ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Šiems savo argumentams pagrįsti nurodo, kad teismas nevertino Parduotuvės projekto turinio, projekto vadovės E. K. paaiškinimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto, UAB „AIF LT“ vertinimo akto, VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros rašto, specialių žinių turinčios V. J. išvados. Nenurodė, kodėl juos atmeta, arba atmetė paviršutiniškų išvadų pagrindu.

39.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su minėtais ieškovės skunde dėstomais argumentais (nutarties 37 pastraipa).

40.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Bylos aplinkybių visapusiškas išnagrinėjimas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

41.       Atmesdama nurodytus argumentus kaip nepagrįstus, šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė skunde ignoruoja nagrinėjamo pobūdžio bylų įrodinėjimo dalyko specifiką, teismo ekspertizės akto įrodomąją reikšmę, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl įpareigojimo atlyginti žalą natūra, tiesiog pakartotinai išdėstė savo reikalavimą, nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, cituodama jos pateiktų ir jai palankias dokumentų ištraukas bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė aptariamu aspektu, nesuponuoja išvados, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kad skundžiamas sprendimas aptariamoje dalyje yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

42.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinusi įrodymus pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikėtinumo principus, išnagrinėjusi skundžiamą sprendimą aptariamu aspektu, jo turinį, motyvaciją, ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, jog ieškinys dalyje dėl atsakovės įpareigojimo atlyginti žalą natūra yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neturi pareigos pasisakyti dėl absoliučiai visų ieškovės paaiškinimuose ar teismo posėdžio metu paminėtų aplinkybių, detaliai atsakyti į absoliučiai kiekvieną ieškovės atstovų bylos nagrinėjimo metu kokiu nors aspektu išsakytą argumentą. Teismas pirmiausia turi pasisakyti dėl esminių šalių argumentų, galinčių (turinčių) įtaką bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl tam tikrų šalies teiginių nepaminėjimas sprendime ar jų ne toks išsamus paminėjimas negali būti vertinamas, kaip bylos esmės neatskleidimas. Teismo pareiga ir bylos išnagrinėjimo tikslas – tinkamai įvertinti įrodymų visumą. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas). Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės paminėtų kai kurių dokumentų analizės trūkumas nereiškia viso bylos esmės neatskleidimo ar kad šie įrodymai nebuvo įvertinti vertinant įrodymų visumą.

44.       Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, kodėl jis nesivadovavo V. J. atliktu vertinimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus.  Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pirmosios instancijos teismas argumentuotai pasisakė, kodėl jis neturi pagrindo abejoti eksperto S. M. pateiktu ekspertiniu vertinimu ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pripažino, kad šio eksperto išvados nuoseklios, neprieštaringos ir pagrįstos tyrimo duomenimis bei konkrečiais byloje esančiais dokumentais, taip pat nenustatyta konkrečių pagrindų abejoti tokiu ekspertiniu vertinimu, kuriuo formuoja kasacinio teismo praktika. Teismas sprendime pažymėjo, kad teismo paskirtas ekspertas S. M. turi projekto ekspertizės vadovo kvalifikaciją, kuo remiantis ir buvo pasirinktas šis asmuo ekspertu byloje. Ekspertas S. M., tiek pateikdamas ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir teismo posėdyje nenurodė, kad akte vertinti klausimai, susiję su ieškovės pateikto Šilumos trasos projektu ir jo santykiu su Parduotuvės projektu, nėra jo kompetencija. Ir apeliaciniame skunde ieškovė tik deklaratyviai nurodo dėl eksperto S. M. kvalifikacijos nepakankamumo, tačiau šių savo teiginių objektyviais duomenimis nepagrindžia. Pažymėtina, kad dėl Parduotuvės rekonstrukcijos statybą užbaigiančių dokumentų teisėjų kolegija jau pasisakė nutarties 35 pastraipoje, ir teigia, kad juos pirmosios instancijos teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais darydamas išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji yra ginčo šilumos trasos savininkė (CPK 185 straipsnis).

45.       Analizuodama ir vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei 8 590,89 Eur sumą turtinės žalos atlyginimui, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad sprendimas turi būti nuoseklus ir logiškas, jo dalys neprieštarauti viena kitai ir išvados turi išplaukti iš visų nagrinėjant bylą nustatytų aplinkybių.

46.       Bylos medžiaga ir skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad ieškovė reikalavimą atsakovei dėl 8590,89 Eur turtinės žalos atlyginimo grindė generalinio delikto taisykle, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas byloje nustatęs, kad atsakovei priklausančiose patalpose neteisėtai demontavus ir taip sugadinus ginčo šilumos trasą, ieškovė, būdama 2020 m. rugpjūčio 3 d. Negyvenamojo pastato nuomos sutarties 4.1.4. punkto pagrindu įsipareigojusi nuomininkui UAB „Domimaks“ užtikrinti šilumos tiekimą į išnuomotą pastatą, to dėl demontuotos ginčo trasos dalies nebegalėjo atlikti, dėl ko privalėjo apmokėti paties nuomininko šilumos sistemos įsirengimo kaštus, ir taip patyrė 8 590,89 Eur nuostolius, tad už šių nuostolių atsiradimą yra atsakinga būtent atsakovė. Esant nurodytam ir nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, teismas sprendė, kad ieškovės patirta minėta turtinė žala (nuostoliai) jai priteistina iš atsakovės visa apimtimi (CK 6.246, 6.247, 6.263, 6.249 straipsniai).

47.        Atsakovė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti išvados, kad už ginčo šilumos trasos išmontavimą atsakinga atsakovė. Tačiau tokius skundo argumentus paneigia byloje surinktų iš ištirtų įrodymų visuma. Apklaustų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)liudytojų S. D., J. V., A. V., M. D. parodymai, atsakovės 2019 m. sausio 22 d. sudarytos statybos sutarties su A. A.  įmone „(duomenys neskelbtini)“ turinys, teisme apklaustų liudytojų A. L., A. V., P. D. parodymai, atsakovės įregistruotos nuosavybės teisės nuo 2019 m. sausio 30 d. į administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo šilumos trasa buvo demontuota 2019/2020 vasarą/pavasarį, kai administracinės patalpos, kuriose ginčo šilumos trasa buvo sumontuota, ir atsakovė savo patalpose vykdė remonto darbus.

48.       Skunde atsakovė argumentuoja, kad teismas taikė teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir sprendė, kad nesant institucijų pretenzijų, ieškovė pagrįstai tikėjosi galėsianti toliau naudotis ginčo šilumos trasa, tačiau toks teismo vertinimas neturi teisinio pagrindo.

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju abi šalys sutelkusios visą dėmesį į ginčo šilumos įrengimo teisėtumą ar neteisėtumą. Tačiau teisėjų kolegija jau aukščiau yra pasisakiusi, kad byloje nėra sprendžiamas šilumos trasos teisėtumo klausimas, o išvada dėl šilumos trasos (ne) teisėtumo reikšminga tik tiek, kiek yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl ginčo šilumos trasos atstatymo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje yra reikšminga aplinkybė, ar ginčo šilumos trasa ieškovės buvo naudojama visu jos faktiniu egzistavimo laikotarpiu ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. sudarydama negyvenamojo pastato nuomos sutartį, ieškovė, veikdama kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, pagrįstai įsipareigojo užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą išnuomotoms patalpoms Nuomos sutarties 4.1.4 punkto pagrindu.

50.       Nors pirmosios instancijos teismas ir nevertino, tačiau byloje yra ir kitų įrodymų, leidžiančių aptarti galimybes dėl tolimesnio naudojimosi ginčo šilumos trasa. 2022 m. sausio mėn. AB „Panevėžio energija“ raštas rodo, kad nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. UAB „Edvervita“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Rokiškis, nebuvo šildomos, nors 2010 m. sausio 7 d. ir buvo pasirašyta trišalė šilumos pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „Virokis“, UAB „Edvervita“ ir AB „Panevėžio energija“, galiojusi iki 2011 m. gegužės mėnesio. Iš AB „Panevėžio energija“ 2022 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. S20-010-1307 turinio matyti, kad UAB „Edvervita“ pateikė prašymą ir planuoja tiekti šilumos energiją jai priklausančioms patalpoms, esančioms pastate (duomenys neskelbtini), Rokiškyje. AB „Panevėžio energija“ 2021 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. S21-010-1656 pateikiami duomenys, kad objektui adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškis už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. sausio 1 d. sąskaitose faktūrose buvo pateikiami priskaitymai tik už šilumos pardavimo kainą (pvz. nuo 0,62 Eur iki 5,81 Eur), kadangi kitokių paslaugų nebuvo teikiama. 2016 m. sausio 18 d. Nuomojamų negyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo akte, kuriuo ieškovė nuomojamas patalpas perdavė nuomininkui UAB „Vip grupė“ nurodyta, kad šilumos mazgas šildymo sezonui neparuoštas, šildymo sistema nudrenuota. Taigi, pateikti įrodymai teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo šilumos trasa ieškovė nesinaudojo nuo 2010 m. gruodžio mėnesio, ir toks beveik 10 metų laikotarpis nesinaudojant ginčo šilumos trasa (10 metų laikotarpis be šildymo teisinėje praktikoje laikomas kritiniu rodikliu, rodančiu galimą sistemos nusidėvėjimą, užkalkėjimą ar net atjungimą (atjungta ji buvo 2016 m. balandžio 18 d. tuometinio nuomininko prašymu)), o taip pat aplinkybė, kad pagal bylos aplinkybes tuo metu, kai buvo sudaroma Nuomos sutartis, atsakovės pastato remonto darbai galėjo būti/ar buvo baigti ir ieškovė bent vizualiai galėjo apžiūrėti ir pastebėti ant pastato išorinės sienos nesamo šilumos vamzdžio, teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovė, veikdama kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, prieš pasirašant sutartį privalėjo įsitikinti, ar vamzdynai ir radiatoriai vis dar prijungti ir veikiantys, tačiau to nepadariusi,  negalėjo pagrįstai tikėtis galėsianti toliau naudotis ginčo šilumos trasa, o Nuomos sutarties 4.1.4 punkto pagrindu įsipareigodama užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą išnuomotoms patalpoms, pati ieškovė savo valia priėmė tokį sprendimą ir su tuo susijusias rizikas.

51.       Aukščiau nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pati ieškovė yra atsakinga dėl susidariusių nuomininko šildymo sistemos įrengimo išlaidų 8 590,89 Eur ir sprendžia, kad visa tai yra pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą dėl paminėtos sumos nuostolių atlyginimo (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). 

52.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

53.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 8 590,89 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo žalos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė (jos netaikė) materialiosios teisės normą ir tai nulėmė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė įrodė reikalaujamos atlyginti žalos (nuostolių) pagrįstumą. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieškovei iš atsakovės 8 590,89 Eur sumą turtinės žalos (nuostolių) atlyginimui, o taip pat 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo naikintina ir šioje sprendimo dalyje priimtinas naujas sprendimas – atmesti šį ieškovės reikalavimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  

54.       Ieškovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su sprendimu dalyje, kuria trečiajam asmeniui R. B. priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. R. B. veikė atsakovės pusėje, teikė bylos nagrinėjimą apsunkinusius paaiškinimus, tad bylos išsprendimas tokiu būdu, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 50 proc., negalėjo sukurti tokios padėties trečiajam asmeniui, veikusiam atsakovės pusėje, kad jis bylinėjimosi išlaidų paskirstyme nepatyrė jokių neigiamų pasekmių.

55.        Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išskyrus šioje dalyje numatytas išimtis.

56.       Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad trečiojo asmens R. B. išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 13 340,00 Eur, o teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies (iš esmės vieną iš dviejų pareikštų reikalavimų), pagrįstai priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui 6 665,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau neturėjo pagrindo tokios pat bylinėjimosi išlaidų sumos priteisti ir iš atsakovės, kurios pusėje jis dalyvavo byloje, bet dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo teisėjų kolegija pasisako toliau.

57.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

58.       Apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakinta taip, kad patikslintas ieškinys atmetamas, byla išspręsta atsakovės naudai, ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įgijo atsakovės pusėje dalyvavęs trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, – R. B. (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Ieškovė neturi teisinio pagrindo gauti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

59.       Atsakovė 2025 m. liepos 20 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nurodžiusi, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai šioje byloje apmokėti yra 9 528,75 Eur. Teismui pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus: PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimų nurodymus.

60.       Be to, šioje byloje atsakovė patyrė 4 114,00 Eur išlaidų, susijusių su ekspertizės byloje atlikimu: sumokėjo 3 630,00 Eur dydžio avansą ekspertizės atlikimo išlaidoms (2025 m. sausio 16 d. Mokėjimo nurodymas) ir 484,00 Eur dydžio avansą už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (2025 m. gegužės 29 d. Mokėjimo nurodymas), kurios taip pat priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

61.       Teismo ekspertas S. M. pateikė prašymą apmokėti už dalyvavimą 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 25 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą VSP Nr. 216 350 Eur sumai. Taip pat ekspertas pateikė prašymą apmokėti už dalyvavimą 2025 m. liepos 21 d. ir išrašytą PVM sąskaitą faktūrą VSP Nr. 266 484 Eur sumai. Pakartotinai 2025 m. spalio 1 d. ekspertas kreipėsi į teismą su prašymu apmokėti sąskaitą už dalyvavimą 2025 m. kovo 25 d. teismo posėdyje. Byloje nėra duomenų, kad 2025 m. kovo 25 d. eksperto išrašyta PVM sąskaita faktūra VSP Nr. 216 350 Eur sumai buvo apmokėta, tačiau už eksperto apklausą ieškovė 2025 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1136 į Panevėžio apylinkės teismo sąskaitą yra sumokėjusi 350 Eur. Minėta, ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o eksperto sąskaitos apmokėjimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

62.       Trečiojo asmens R. B. atstovė advokatė G. R. -V. 2025 m. rugpjūčio 5 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad trečiojo asmens išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti yra 13 340,00 Eur (4 020,00 Eur išlaidos, patirtos iki bylos nagrinėjimo iš naujo pradžios, ir 9 310,00 Eur išlaidos, patirtos bylos nagrinėjime po bylos grąžinimo nagrinėti pirmos instancijos teisme). Teismui pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus: PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimų nurodymus.

63.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju įvertinus minėtuose proceso dalyvių prašymuose dėl išlaidų pateikimo nurodytų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, byloje vykusių teismo posėdžių kiekį bei trukmę, bylos apimtį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, teiktų įrodymų gausą, ir sprendžia, kad šiuose proceso dalyvių prašymuose nurodytos išlaidos teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos ir pagrįstos.

64.       Taigi, patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistina 13 642,75 Eur (9 528,75 + 4 114,00 = 13 642,75), trečiajam asmeniui – 13 340,00 Eur jų turėtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

65.       Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą bylinėjimosi išlaidoms priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteisiama 232,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

66.       Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, jai ir trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Paduodama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 194,00 Eur žyminį mokestį, už apeliacinio skundo parengimą ir atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą sumokėjo 5 747,50 Eur (2050,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 2 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, be PVM).

67.       Atsakovės prašomos priteisti 5 747,50 Eur išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžio (maksimali suma būtų 6 069,00 + 3 155,88 = 9 224,88), apskaičiuoto pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), įvertinus jas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, pripažįstamos pagrįstomis visa apimtimi, todėl priteisiamos iš ieškovės. 

68.       Trečiasis asmuo nors ir pateikė prašymą priteisti atsiliepimo rengimo išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui klausimas nesvarstomas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei UAB „Edvervita“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Everena“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 8 590,89 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimties eurų 89 ct) suma turtinės žalos (nuostolių) atlyginimui panaikinti ir šioje reikalavimo dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o visą sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti nauja redakcija taip:

„Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Edvervita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Everena“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13 642,75 Eur (trylika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Edvervita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 340,00 Eur (trylika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Edvervita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 232,27 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus ir 27ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų (pasirinktinai esančių įvairiuose bankuose), nurodant juridinio asmens kodą - (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5662“.

Priteisti iš ieškovės UAB „Edvervita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Everena“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 941,50 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                        Gintautas Koriaginas                                                                                                      

                                                                                                                                                   Albina  Rimdeikaitė

      Egidijus Tamašauskas