Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1381-524/2015
Teisėja V. Vasiliauskienė (Proceso Nr. 2-10-3-00399-2015-5)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
110.1.; 122.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugpjūčio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos patikslintą prevencinį ieškinį atsakovei UAB „Adrenalino parkas“, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę, ir
n u s t a t ė :
ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su patikslintu prevenciniu ieškiniu, atsakovei UAB „Adrenalino parkas, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, prašydama uždrausti atsakovei UAB „Adrenalino parkas“ organizuoti ir vykdyti veiklą - eksploatuoti įrenginius (žaidimų automatus, kino teatrą) 0,4450 ha žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovę išmontuoti ir išgabenti įrenginius (žaidimų automatus, kino teatrą) iš 0,4450 ha žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei organizuoti ir vykdyti veiklą - eksploatuoti įrenginius (žaidimų automatus, kino teatrą) 0,4450 ha žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-06-15 nutartimi ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. V. B. ir M. R., atsakovė minėtą sklypą valdo 2014-09-17 nuomos sutarties pagrindu. Taip pat teismas nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, jos skirtos prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti, atsakovė vykdo pramoginių atrakcionų veiklą minėtame žemės sklype. Remiantis byloje pateiktas įrodymais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovės naudojamų atrakcionų keliamos grėsmės, fizinio poveikio aplinkos pokyčiams, vizualinės apsaugos pažeidimo, nėra pagrįstos. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė vykdo pramoginių atrakcionų veiklą minėtame žemės sklype, neturint leidimo, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad pati veikla yra draudžiama, o už veiklą neturint tam reikalingo leidimo numatyta administracinė atsakomybė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl minėto leidimo išdavimo 2014-12-12 bei 2015-05-21.
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas ieškinyje. Nurodo, kad atsakovės vykdoma veikla neatitinka LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XIX skirsnio nuostatų, jas pažeidžia. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pastatui „(duomenys neskelbtini)“, esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatyta ne tik apsaugos nuo fizinio poveikio zona, bet ir vizualinės apsaugos zona.
Atsakovė atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą, su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės pateikti įrodymai apie atsakovės veiklą nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės veikla daro žalą pastatui „(duomenys neskelbtini)“, esančiam (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ieškovė nepaneigė atsakovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ir pirmosios instancijos teismo poziciją, jog atsakovės veiksmai, vykdant veiklą su žaidimų automatais, neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduoto leidimo, nekelia jokios realios fizinės ir vizualinės žalos „(duomenys neskelbtini)“ pastatui (duomenys neskelbtini). Mano, kad, nesant byloje jokių įrodymų apie įrenginių daromą bent menkiausią žalą pastatui, bei ieškovei nenurodžius jokių išimtinių atvejų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kuris iš esmės byloje sutampa su ieškinio reikalavimu, pažeistų atsakovės interesus.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektas – Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, be to, jeigu tai būtina, siekiant apginti viešąjį interesą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei, reikalaudama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią grėsmę žalai atsirasti, t. y. uždrausti atsakovei vykdyti pramoginių atrakcionų veiklą 0,4450 ha žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiam reikalavimui užtikrinti pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurio turinys visiškai atitinka minėtą ieškovės prevenciniu ieškiniu pareikštą reikalavimą. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės sutampa su ieškinyje vienu pareikštu reikalavimu, bet šis atvejis nėra išimtinis, todėl minėtas prašymas negali sutapti su ieškinio reikalavimu, priešingu atveju pažeis atsakovės teises, todėl negali būti ir tenkintas. Su tokia atsakovės pozicija apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.
Vienu (minėtu) ieškinio reikalavimu yra siekiama nutraukti atsakovės neteisėtus veiksmus. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra susijęs su minėtų veiksmų atlikimo ribojimu. Nagrinėjamu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, prevencinio ieškinio reikalavimas netenka prasmės, nes toliau atliekami veiksmai, kuriems išvengti skirtas prevencinis ieškinys. Dėl to darytina išvada, kad būsimo teismo spendimo įvykdymas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
Pažymėtina, kad prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad taikydamas tokią priemonę teismas pasisako dėl bylos esmės. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654-2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-2011). Taigi, atsakovės aukščiau nurodyta aplinkybė, jog ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas atsakovei vykdyti pramoginių atrakcionų veiklą – iš esmės atitinka ir pačius materialaus pobūdžio teisinius reikalavimus, pati savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių ginčas jau išsprendžiamas iš esmės, pažeidžiant atsakovės teises.
Be to, kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir tuo atveju, jei tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovei nėra išduotas leidimas vykdyti pramoginių atrakcionų veiklą. Minėtą aplinkybę nustatė ir, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino pirmosios instancijos teismas, anot kurio, atsakovės vykdoma veikla nėra draudžiama, o už veiklą neturint tam reikalingo leidimo numatyta administracinė atsakomybė. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės vykdoma atrakcionų veikla, neturint tam leidimo, pažeidžia viešąjį interesą, kurio tikslas – užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiamos saugios paslaugos. Be to, minėta atsakovės vykdoma veikla, neturint tam leidimo, pati savaime nėra draudžiama Lietuvos Respublikoje, tačiau būtent atsakovei ji yra draudžiama, nes pastaroji neturi atitinkamo leidimo, suteikiančio jai teisę vykdyti tokią veiklą. Pavyzdžiui, lengvųjų automobilių vairavimas Lietuvos Respublikoje yra leidžiamas, bet tik tokiems asmenims, kurie įgijo atitinkamą teisę (vairuoti minėtas transporto priemones). Pagal Civilinio kodekso 2.77 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jo veiklos sąlygos (CK 2.77 str. 2 d.). Kaip minėta, atsakovė tokios licencijos neturi, minėtą aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikta.
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra tik laikino pobūdžio procesinės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti galimą teisių pažeidimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima. Pažymėtina, kad atsakovei įstatymo suteikta teisė kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148- 149 str.), taip pat prašyti teismo įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str.).
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė minėtus teisnius santykius reglamentuojančias teisės normas, to pasekoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Atsižvelgdamas į tai, kad yra pateikta šalių nuomonė ieškovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, panaikinus skundžiamą nutartį, klausimo išsprendimas iš esmės nepažeis šalių teisės apeliacine tvarka skųsti apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Be to, minėto klausimo išsprendimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme užtikrins efektyvesnę viešojo intereso apsaugą, tai atitinka proceso operatyvumo ir protingumo principus.
Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas aukščiau nurodytais motyvais. Uždraustina atsakovei UAB „Adrenalino parkas“ organizuoti ir vykdyti veiklą - eksploatuoti įrenginius (žaidimų automatus, kino teatrą) 0,4450 ha žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 145, 147, 150, 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Tenkinti ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Uždrausti atsakovei UAB „Adrenalino parkas“, į.k. 300036024, buveinės adresas Paupio g. 28, Vilnius, organizuoti ir vykdyti veiklą - eksploatuoti įrenginius (žaidimų automatus, kino teatrą) 0,4450 ha žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos, kodas 125196077, buveinės adresas Vytauto g. 112, Palanga, reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.
Teisėja Erika Misiūnienė