Administracinė byla Nr. TA-28-821/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01188-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas E. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 27,3 Eur turtinei ir 10 480 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas savo poziciją grindė šiais argumentais:
2.1. Nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. balandžio 29 d. E. V. atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų departamento Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Pravieniškių 1-asis kalėjimas), tualeto durys neužsidarė, kadangi jų lankstai buvo sulūžę, todėl pareiškėją galėjo stebėti kiti asmenys, o jis taip pat buvo priverstas stebėti kitus toje pačioje kameroje buvusius asmenis, todėl nebuvo užtikrinta E. V. teisė į privatumą. Nors pareiškėjas reikalavo sutvarkyti tualeto durų gedimus, tačiau įstaiga nurodė, kad to padaryti negali, kadangi neturi durų lankstų. Dėl šio pažeidimo E. V. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 7 000 Eur suma.
2.2. Padarius išvadą, jog pareiškėjas yra mokus, jam nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. nebuvo sudaryta galimybė elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti dokumentus (laiškus) advokatams, valstybės ir savivaldybės institucijoms. Dėl to E. V. dokumentas turėjo siųsti paštu, o tai jam sukėlė nepatogumų, 27,3 Eur turtinę ir 1 800 neturtinę žalą.
2.3. Pareiškėjas neturtinę žalą patyrė dėl to, kad 2023 m. kovo 27 d. pietums pagal valgiaraštį priklausė kisielius, tačiau vietoje jo buvo patiektas kompotas. Pažeidus jo teisę gauti valgiaraštyje nustatytą maistą, buvo pablogintos E. V. kalinimo sąlygos ir jis patyrė 10 Eur neturtinę žalą.
2.4. Nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. vasario 27 d. dušo galvučių rageliai buvo nešvarūs, todėl pagal nustatytą grafiką prausdamasis tris kartus per savaitę, E. V. patyrė neigiamų emocijų, o patirtą neturtinę žalą vertino 1 000 Eur.
2.5. Nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 11 būrio kameroje Nr. 1, kurios stiklas buvo įskilęs, todėl jis jautėsi nesaugus ir dėl to patyrė 600 Eur neturtinę žalą.
2.6. 2023 m. gegužės 15 d. E. V. nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore kitu laiku, nei nustatyta pagal grafiką (nuo 13.10 val. iki 15.15 val.), kadangi praėjus pasivaikščiojimo laikui, kitu laiku jis nebuvo išvestas pasivaikščioti. Grįžęs iš teismo posėdžio, pareiškėjas pareigūnui nurodė, kad pasivaikščioti gryname ore pageidauja, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pažeidus E. V. teisę į pasivaikščiojimą, jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 50 Eur suma.
2.7. 2023 m. gegužės 14 d. vakarienei pagal nustatytą valgiaraštį turėjo būti patiektas kefyras, tačiau jis buvo pakeistas pienu. Dėl šių pažeidimų patirtą žalą pareiškėjas vertino 20 Eur suma.
2.8. Dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo E. V. patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą, nerimą, buvo pažeisti jo garbė ir orumas, jis jautėsi pažemintas.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Savo poziciją atsakovo atstovas grindė šiais argumentais:
4.1. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio kameros Nr. 3 tualeto durų lankstai buvo pakeisti ūkio būdu. E. V. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio kameroje Nr. 3 bausmę atliko nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. vasario 27 d., tuo metu jis taip pat buvo konvojuotas ir į kitas įstaigas.
4.2. 2023 m. gegužės 10 d. rašte Nr. 2S-1030 „Dėl atsakymo į prašymus pateikimo“ pareiškėjui buvo atsakyta, kad atsižvelgiant į įkalinimo įstaigoje galiojantį teisinį reguliavimą, yra sudarytos sąlygos išsiųsti prašymus, skundus ir pareiškimus elektroninių ryšių priemonėmis. Šiame rašte buvo nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi, norėdamas išsiųsti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, nuteistasis turi parengti rašytinį kreipimąsi pasirinktam gavėjui, šis dokumentas kartu su prašymu turi būti įteiktas už būrį atsakingam pareigūnui, gavęs dokumentą kartu su prašymu, jis turi dokumentus išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis. E. V. 2023 m. kovo 23 d. skundas (reg. Nr. NPS-22-5687) ir 2023 m. kovo 27 d. prašymas (reg. Nr. NPS-22-5871) buvo išsiųsti: 2023 m. kovo 27 d. Lietuvos advokatūrai registruotu laišku paštu; 2023 m. kovo 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybai per dokumentų valdymo sistemą „DBSIS“; 2023 m. kovo 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams registruotu laišku paštu. Pareiškėjo reikalavimai išsiųsti minėtus prašymus ir skundus buvo patenkinti ir išlaidos už dokumentų išsiuntimą nebuvo išskaičiuotos.
4.3. Nuteistųjų maitinimas vykdomas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais. Maitinimo organizavimo administratoriai yra griežtai įspėti kontroliuoti, kad dalinimo metu būtų laikomasi patvirtintų valgiaraščių reikalavimų ir juose nurodytų porcijų svorių. Kisielius Pravieniškių 1-ojo kalėjimo virtuvėlėje verdamas 4 kartus per mėnesį. Maitinimo organizavimo administratorės teigimu, buvo gauta daug žodinių prašymų, kad vietoje kisieliaus būtų duodamas kompotas, kadangi ne visi jį nori gerti, todėl buvo verdamas kisielius ir kompotas bei sudaroma galimybė kiekvienam nuteistajam pasirinktinai gauti kisielių ar kompotą. Kisielių sudaro: džiovinti vaisiai (10 g), citrinos rūgštis (0,2 g), krakmolas (8 g), cukrus (12 g) ir vanduo. Kompotą sudaro: džiovinti vaisiai (10 g), citrinos rūgštis (0,2 g), cukrus (12 g) ir vanduo. Savo sudėtimi abu gėrimai yra identiški, jie skiriasi tik krakmolo kiekiu. Minėtame Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. V-447 nėra numatyta teisė rinktis kompotą ar kisielių, tuo labiau įkalinimo įstaigos administracijai nėra nustatyta pareiga nuteistiesiems duoti gėrimus pagal jų individualius pageidavimus.
4.4. Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuteistasis, atliekantis valytojo pareigas, palaiko švarą ir tvarką dušo patalpose kiekvieną dieną, tam jam yra išduodamos priemonės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 39.6 punktu, suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir šių elgesio taisyklių: tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją, darbinės (individualios) veiklos vykdymo, pasivaikščiojimo ir sporto vietas, savo drabužius ir avalynę bei kitus asmeninius daiktus laikyti (kabinti) tik tam skirtose (specialiai įrengtose) vietose. Lietuvos kalėjimų tarnyba užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 28.2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną.
4.5. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 11 būrio kameroje Nr. 1 nustatyti trūkumai / pažeidimai buvo pašalinti ūkio būdu, suskilęs lango stiklas, kėlęs pavojų atsirasti nelaimingiems atsitikimams, buvo pakeistas nauju. Administracija nustatytus tam tikrus pažeidimus operatyviai šalina. Pareiškėjas dėl suskilusio stiklo jokių sužalojimų nepatyrė.
4.6. Pasivaikščiojimas gryname ore nėra nuteistojo pareiga, tai jo pasirinkimo teisė, kurios galima atsisakyti dėl netinkamų oro sąlygų ar kitų priežasčių. 2023 m. gegužės 23 d. buvo pateikti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai
(reg. SV-22-16115 ir SV-22-16116), kuriuose nurodyta, kad E. V. skunde minimi teiginiai, jog 2023 m. gegužės 15 d. jis nebuvo išvestas pasivaikščioti, yra klaidingi, pareiškėjui grįžus iš teismo posėdžio, jam buvo pasiūlyta eiti į pasivaikščiojimo kiemelį, kadangi nebuvo pasibaigęs jam nustatytas pasivaikščiojimo laikas. Pasakęs, kad pasivaikščioti eis, grįžęs į kamerą iki pasivaikščiojimo laiko pabaigos E. V. noro eiti į pasivaikščioti nepareiškė, o tai leido suprasti, jog pareiškėjas persigalvojo. Tik pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, E. V. piktybiškai pareiškė, kad privalo būti išvestas pasivaikščioti.
4.7. 2023 m. gegužės 14 d. vakarinio maitinimo metu tiekėjui laiku nepristačius reikiamo kefyro kiekio, vietoje trūkstamo maisto davinio kefyro (200 g) buvo pateiktas maisto davinys – pienas (200 g). Maitinimo metu maisto daviniai gali būti sukeičiami vietomis ir tai nėra sutarties pažeidimai. Maistas gaminamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais, kuriuose užtikrinama maisto energetinė vertė, kaloringumas, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis.
4.8. Nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. balandžio 29 d. pareiškėjas Resocializacijos skyriaus psichologo buvo konsultuotas tik dėl netinkamų kalinimo sąlygų (pasivaikščiojimo grafiko), todėl pareiškėjo teiginiai apie tai, kad dėl įvairių jo įvardintų priežasčių jis jautė emocinę depresiją, pažeminimą ar dvasinę skriaudą, yra nepagrįsti.
4.9. E. V. skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo atstovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalą, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
5. Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą E. V. prašė jo skundą tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad su Lietuvos kalėjimų tarnybos argumentais nesutinka ir iš esmės nurodė tuos pačius, jo nuomone, padarytus pažeidimus. Pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos neturi įrodymų galios.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą bei aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad byloje esanti pažyma patvirtina, jog nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. pareiškėjas E. V. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje, kuris nuo 2023 m. sausio 2 d. buvo reorganizuotas į Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais ir Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu pareiškėjas buvo paskirtas gyventi 9, 11 ir 12 būriuose, patalpose Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 8. Pravieniškių 1-ajame kalėjime 9 būrio patalpoje Nr. 3 pareiškėjas buvo laikomas iki 2023 m. vasario 27 d. E. V. ne kartą buvo konvojuojamas į kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigas.
8. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.6 punkte yra nurodyta, kad klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros yra ne žemesnės kaip 1,5 m. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, paprastai gali sudaryti prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Teismas nurodė, kad duomenų, jog pareiškėjas naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu, nėra. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pakankamos privatumą sudarančios sąlygos buvo sudarytos, todėl nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.
9. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2022 m. spalio 25 d. atsakymas į pareiškėjo skundą reg. Nr. 7-6153 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“, byloje esanti pažyma ir fotonuotraukos patvirtina, jog po to, kai E. V. 2022 m. spalio 3 d. kreipėsi dėl sugadintų 9 būrio kameros Nr. 3 durų, jis buvo informuotas, kad yra pradėta 9 būrio kameros Nr. 3 pačių nuteistųjų sugadintų durų lankstų remonto procedūra ir jie buvo pakeisti naujais. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo Pravieniškių 1-ąjį kalėjime metu pareiškėjo teisė į privatumą buvo užtikrinta.
10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės įstaigoje nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepagrįstai atsisakius elektroniniu būdu išsiųsti E. V. kreipimąsi į Lietuvos Respublikos teismus, pareiškėjo skundas buvo pripažintas pagrįstu ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui buvo rekomenduota išsiaiškinti, ar E. V. vis dar aktualu elektroninių ryšių priemonėmis kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus taip, kaip nurodyta jo 2023 m. vasario 20, 21, 22 ir 24 d. prašymuose, jei – taip, sudaryti sąlygas tai padaryti.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateiktame atsiliepime į skundą yra nurodyta, kad pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. galimybė išsiųsti pateiktus dokumentus elektorinėmis ryšių priemonėmis jam buvo sudaryta, pateikiant atsakymą, įformintą 2023 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 2S-1030 „Dėl atsakymo į prašymus pateikimo“; pažymėta, kad E. V. 2023 m. kovo 23 d. skundas (reg. Nr. NPS-22-5687) ir 2023 m. kovo 27 d. prašymas (reg. Nr. NPS-22-5871) buvo išsiųsti: 2023 m. kovo 27 d. Lietuvos advokatūrai registruotu laišku paštu, 2023 m. kovo 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybai per dokumentų valdymo sistemą „DBSIS“, 2023 m. kovo 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams registruotu laišku paštu. Pareiškėjo reikalavimai išsiųsti minėtus prašymus ir skundus buvo patenkinti ir išlaidos už dokumentų išsiuntimą nebuvo išskaičiuotos.
12. Atsižvelgęs į tai, kad nebuvo paneigta, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. E. V. galimybė elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti dokumentus (laiškus) advokatams, valstybės ir savivaldybės institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, buvo sudaryta ir išlaidos už dokumentų išsiuntimą nebuvo išskaičiuotos, turtinės žalos padarymo faktą teismas laikė neįrodytu, todėl reikalavimas iš atsakovo pareiškėjui priteisti 27,3 Eur turtinės žalos atlyginimą buvo laikomas nepagrįstu ir nebuvo patenkintas.
13. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 ir 6 punktais, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi kiekvienai kalinamų asmenų grupei: dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir kitoms išvardytoms grupėms. Šių taisyklių 22 punktas nustato, kad nuteistieji maitinami kalinimo įstaigos valgykloje arba gamybiniame objekte specialiai tam skirtoje patalpoje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintą būrių (skyrių) ir brigadų nuteistųjų maitinimo grafiką.
14. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-447 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 1 d.) pastabų 3 punkte yra pažymėta, jog mėnesio laikotarpiu patiekalai gali būti sukeičiami vietomis ir tai nėra sutarties pažeidimas.
15. Teismas nustatė, kad dėl kisieliaus pakeitimo kompotu bei kefyro pakeitimo pienu pareiškėjas kreipėsi su 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. skundais. Atsakymai į skundus buvo įforminti Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. raštu Nr. SN-22-1095 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ ir 2023 m. gegužės 22 d. raštu Nr. SN-22-1583 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“. Dėl atsakymo į 2023 m. kovo 27 d. skundą, įforminto Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. raštu Nr. SN-22-1095 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą, kuri 2023 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 2S-1229 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad jo skundas yra nepagrįstas.
16. Įvertinęs aplinkybę, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. V-447 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 1 d.) nėra įtvirtinta pareiga patiekalus sukeičiant vietomis atsižvelgti į individualius nuteistųjų pageidavimus, teismas E. V. skundo argumentą dėl netinkamo maitinimo atmetė kaip nepagrįstą.
17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, jog bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad siekiant įvertinti pareiškėjo 2023 m. kovo 9 d. skunde nurodytus faktus dėl nešvarių dušų galvučių ragelių, nesilaikančių dušo galvučių ragelių dangtelių, suskilusio lango stiklo ir nepakankamo dirbtinio apšvietimo, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir 2023 m. balandžio 18 d. rašte Nr. (24.80 Mr)2-17873 „Dėl E. V. 2023 m. kovo 9 d. skundo“ konstatavo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio dušų galvučių rageliai yra nešvarūs, neatitinka Lietuvos higienos normos HN 34 punkto reikalavimo, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 11 būrio kameroje Nr. 1 lango stiklas suskilęs, kyla pavojus atsirasti nelaimingiems atsitikimams, pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimas.
18. Įvertinęs tai, kad skundo padavimo metu pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko ne Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio patalpose, o 11 būrio kameroje Nr. 1, Lietuvos higienos normos HN 34 punkto reikalavimo pažeidimo, nustatymo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio dušuose, konstatavimo faktas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl tokio pažeidimo E. V. patyrė neturtinę žalą.
19. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos kalėjimo tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. birželio 19 d. pažyma Nr. LV-27895 „Apie nuteistojo E. V. laikymo sąlygas“ bei kameros 2023 m. birželio 22 d. fotonuotrauka patvirtina, jog reaguojant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu konstatuotą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimo pažeidimą, įskilęs lango stiklas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 11 būrio kameroje Nr. 1 buvo pakeistas nauju.
20. Įvertinęs tai, kad dėl konstatuoto Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo E. V. jokių sužalojimų nepatyrė, dėl neigiamų išgyvenimų šiuo aspektu į Resocializacijos skyriaus psichologą nesikreipė, pareiškėjo teiginys dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei buvo laikomas deklaratyviu, todėl neturtinės žalos padarymo faktas nebuvo konstatuotas.
21. Teismas pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 117 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog nuteistųjų dienotvarkėje privaloma griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti dalyvavimo užimtumo veikloje, poilsio, buvimo gryname ore ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo dienotvarkė yra griežtai reglamentuota, teismas sprendė, jog yra privaloma laikytis patvirtinto pasivaikščiojimo grafiko, kuriuo vadovaudamiesi kalėjimo pareigūnai suteikia galimybę pasinaudoti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta teise.
22. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių 2023 m. gegužės 23 d. tarnybinių pranešimų Nr. SV-22-16115 ir Nr. SV-22-16116 matosi, jog pareiškėjui grįžus iš teismo posėdžio, jam buvo pasiūlyta eiti pasivaikščioti, kadangi nuteistųjų pasivaikščiojimo laikas dar nebuvo pasibaigęs, tačiau grįžęs į savo kamerą, E. V. nebegrįžo ir noro eiti pasivaikščioti nebeišreiškė, o argumentą dėl pageidavimo pasivaikščioti pareiškė jau pasibaigus nustatytam pasivaikščiojimo laikui.
23. Lietuvos kalėjimų tarnybos administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl pasivaikščiojimo, jį atmetė kaip nepagrįstą, tokį sprendimą institucija įformino 2023 m. gegužės 23 d. raštu Nr. SN-22-1619 „Atsakymas į skundą“. Išnagrinėjęs E. V. skundą dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. gegužės 23 d. rašto Nr. SN-22-1619 „Atsakymas į skundą“, Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjas 2023 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 2S-1254 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
24. Atsižvelgęs į tai, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų neteisėti veiksmai nėra konstatuoti, skundo argumentas, jog neteisėtai, praėjus pasivaikščiojimo laikui, kitu laiku E. V. nebuvo išvestas pasivaikščioti, buvo laikomas nepagrįstu.
25. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), o nenustačius atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas.
III.
26. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.
27. Pareiškėjas savo poziciją grindžia šiais argumentais:
27.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, neteisingą sprendimą, kuriuo E. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir teismų praktiką esant analogiškoms situacijoms bei nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
27.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal kito pareiškėjo A. T. skundą, kuriame jis skundėsi dėl privatumo kameroje neužtikrinančio tualeto, skundą tenkino iš dalies ir šiam asmeniui priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Minėtas asmuo kartu su E. V. kalėjo toje pačioje kameroje ir tuo pačiu metu, tačiau situacija buvo įvertinta skirtingai.
27.3. Teismas nesilaikė įrodymų pateikimo naštos nustatymo principų ir nevertino pareiškėjo pretenzijos dėl pažeidimus patvirtinančių įrodymų ir jų neanalizavo. Teismas įrodymų naštą perkėlė E. V., nors jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir pareiškėjo galimybės pateikti įrodymus yra labai ribotos.
27.4. Teismas atkreipė dėmesį į byloje esančią pažymą ir fotonuotraukas, nors šie įrodymai neturi jokios įrodomosios galios. Pateiktos fotonuotraukos neįrodo ginčo laikotarpiu buvusių kalinimo sąlygų, taip pat nėra aišku, kurios kameros fotonuotraukos buvo pateiktos. Pažyma, kuria remiamasi, neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjas ne kartą buvo kreipęsis dėl netvarkomų durų ir įstaiga pripažino, jog neturi galimybės jų sutvarkyti.
27.5. Teismas nurodė, kad E. V. buvo sudaryta galimybė siųsti laiškus elektroninių ryšių priemonėmis, pateikiant atsakymą, įformintą 2023 m. gegužės 10 d. raštu, tačiau ši diena nepatenka į pareiškėjo nurodytą ginčo laikotarpį. E. V. teismui pridėjo įrodymus, jog laiškai nebuvo siunčiami, ir pašto išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas atmestinai išnagrinėjo bylą, visiškai nevertindamas pareiškėjo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir nurodytų aplinkybių. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad laiškus teko siųsti paštu ir už tai mokėti pinigus, tačiau to daryti nebūtų reikėję, jeigu įstaiga jo raštus būtų sutikusi siųsti elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas nepatikėjo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pažyma.
27.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas daro gėdą valstybės vardu vykdomam teisingumui, teismas atsižvelgia tik į valstybės interesus ir gerovę, tačiau nepripažįsta valstybės institucijų daromų klaidų ir pažeidimų. Teismas netinkamai vertino bylos medžiagą bei paniekimo įstatymuose nustatytas pareiškėjo teises.
27.7. Teismas atmetė E. V. argumentus dėl maisto davinio ir jo pakeitimą įvardijo sukeitimu. Pareiškėjas kreipėsi ne dėl maisto davinio sukeitimo, o dėl jo pakeitimo; maistas nebuvo sukeistas, jis buvo tiesiog pakeistas, todėl teismas išnagrinėjo ne E. V. nurodytą pretenziją. Kitą mėnesio dieną maisto produktai nebuvo atkeisti, todėl maisto davinio sukeitimas šioje byloje nėra aktualus.
27.8. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos užfiksavo pažeidimus. Kreipdamasis į šį centrą, pareiškėjas viską aiškiai išdėstė, t. y. kad duše buvo nehigieniškos sąlygos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tai pripažino, tačiau teismo tai neįtikino. Atsakovas neįrodė, kad pažeidimų nebuvo.
27.9. Pareiškėjas turi teisę pasivaikščioti lauke, tačiau pasivaikščioti jis nebuvo išvestas, todėl buvo pažeista ši jo teisė. Nors teismas nurodė, kad, grįžęs į savo kamerą, E. V. nebegrįžo, tačiau nėra aišku, kur jis negrįžo. Kameroje pareiškėjas yra laikomas užrakintas, todėl nėra aišku, kaip ir kur jis turėjo grįžti. E. V. turėjo teisę dvi valandas pasivaikščioti gryname ore, jis pasivaikščioti neatsisakė, tačiau šios jo teisės įstaiga neužtikrino. Pareiškėjui nebuvo svarbu, kokiu laiku jis būtų buvęs išvestas pasivaikščioti, tačiau E. V. iš viso nebuvo išvestas.
28. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o E. V. apeliacinį skundą atmesti.
29. Atsakovo atstovas savo poziciją grindžia šiais argumentais:
29.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.
29.2. Visa su skundu susijusi medžiaga ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir buvo tinkamai išnagrinėti bei įvertinti. E. V. teismui nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo yra grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, o jo teiginiai apie neva padarytą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. E. V. rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą lemti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.
29.3. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, padarė išvadą, jog E. V. neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Taip pat byloje nėra jokių įrodymų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kurios galėtų turėti įtakos pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei bei kurios būtų reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
29.4. Pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų neįvertinęs kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos E. V. buvo išdėstęs ginčą nagrinėjant teisme. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.
29.5. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala buvo patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jo galima konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
30. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo E. V. prašymo priteisti jam 27,3 Eur turtinei ir 10 480 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje, kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo reorganizuotas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, sąlygų, atlyginti.
31. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), E. V. skundą atmetė.
32. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai. E. V. nuomone, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, netinkamai vertino bylos medžiagą, nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų bei argumentų ir jam nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą.
33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
34. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje E. V. reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (Pravieniškių 1-ojo kalėjimo) – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde E. V. nurodė keletą, jo nuomone, netinkamų ir teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų: privatumo neužtikrinimą, negalėjimą elektroninių ryšių priemonėmis siųsti dokumentų advokatams ir valstybės institucijoms, maisto, kuris turėjo būti duodamas pagal patvirtintą valgiaraštį, pakeitimą, nešvarius dušo galvučių ragelius, įskilusį lango stiklą ir teisės pasivaikščioti gryname ore neužtikrinimą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs E. V. nurodytus galbūt padarytus kalinimo sąlygų pažeidimus, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatė.
36. Savo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas pirmiausiai argumentuoja tuo, kad nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. balandžio 29 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, tualeto durys neužsidarė, todėl nebuvo užtikrinta E. V. teisė į privatumą, o paprašius sutvarkyti tualeto durų gedimus, įstaiga nurodė, kad to padaryti negali, kadangi neturi durų lankstų. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad pareiškėjas naudojosi ne visiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu, sprendė, kad jam buvo sudarytos pakankamos privatumą užtikrinančios sąlygos, tačiau teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovas atsiliepime į E. V. skundą nurodė, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio kameros Nr. 3 tualeto durų lankstai buvo pakeisti ūkio būdu. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 2022 m. spalio 25 d. rašte Nr. 7-6153 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ nurodė, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas: Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio kameros Nr. 3 sanitarinio mazgo durys yra sugadintos, o jų sutvarkymui yra reikalingi lankstai, kurių Lietuvoje negalima įsigyti. Minėtame rašte taip pat yra pažymėta, kad įstaiga pradėjo lankstų pirkimo procedūrą, o atlikus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas procedūras ir gavus reikiamas prekes, durų užraktas bus suremontuotas, tačiau konkrečios datos, kada bus gauti lankstai ir suremontuotos durys, nėra galimybės nurodyti (b. l. 25). Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. birželio 19 d. pažymoje Nr. LV-27895 „Apie nuteistojo E. V. laikymo sąlygas“ yra nurodyta, kad įstaigoje privatumas yra užtikrintas, 9 būrio kameros Nr. 3 pačių nuteistųjų sugadinti durų lankstai yra pakeisti naujais, durys atsidaro ir užsidaro (b. l. 63). Administracinėje byloje nėra jokių atsakovo argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius dėl netinkamų tualeto durų ir jų lankstų ginčo laikotarpiu (minėtoje patalpoje E. V. buvo laikomas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. vasario 26 d.; b. l. 51). Aptarti įrodymai patvirtina, kad sanitarinio mazgo durys tam tikru (-ais) momentu (-ais) neužsidarė. Šios aplinkybės neneigė ir atsakovo atstovas. Pareiškėjui 2022 m. spalio mėnesį kreipusis į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, durys nebuvo operatyviai sutvarkytos, remonto darbai galbūt buvo atlikti tik įvykdžius viešųjų pirkimų procedūrą ir gavus reikiamas prekes, o tai akivaizdžiai užtruko per ilgai ir E. V. galėjo sukelti nepatogumų. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kada tiksliai buvo įvykdyti 9 būrio patalpos Nr. 3 tualeto durų remonto darbai ir pareiškėjo teiginių dėl nuolat neužsidarančių durų nepaneigė. E. V., gyvendamas minėtoje patalpoje, naudojosi sanitariniu mazgu, esant netinkamoms sanitarinio mazgo durims ir jų tvirtinimo mechanizmui, kadangi durys neužsidarė.
38. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atstovas pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus – nebuvo operatyviai sutvarkytos sanitarinio mazgo durys taip, kad jos visiškai užsidarytų, todėl pareiškėjui dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, o tai jam galėjo sukelti neigiamas emocijas ir išgyvenimus.
39. Tiek turtinės tiek neturtinės žalos atsiradimą E. V. kildino ir iš to, kad jam nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. nebuvo suteikta galimybė elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti dokumentų (laiškų) advokatams, valstybės ir savivaldybės institucijoms; dėl to pareiškėjas dokumentas turėjo siųsti paštu, o taip jam sukėlė nepatogumų ir neturtinę bei 27,3 Eur turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nebuvo paneigta, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjui galimybė elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti dokumentus advokatams ir kitoms institucijoms buvo suteikta ir išlaidos už dokumentų išsiuntimą nebuvo išskaičiuotos.
40. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nuteistieji, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis, atitinkamai laisvės atėmimo vietos pareigūnams kyla pareiga sudaryti sąlygas šią teisę įgyvendinti. Taigi, visi nuteistieji, kurie yra išreiškę valią elektroninių ryšių priemonėmis kreiptis į advokatą, valstybės ir savivaldybės institucijas ir tarptautines organizacijas, turi teisę, o laisvės atėmimo vietų pareigūnai turi pareigą ją įgyvendinti.
41. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės įstaigoje nagrinėjant pareiškėjo 2023 m. kovo 6 d. gautą skundą dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), atsisakius elektroniniu būdu išsiųsti E. V. kreipimąsi į Lietuvos Respublikos teismus, bei skundo papildymą, 2023 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 4D-2023/1-235 „Dėl E. V. skundo prieš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą“, pareiškėjo skundas buvo pripažintas pagrįstu ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui buvo rekomenduota išsiaiškinti, ar E. V. vis dar yra aktualu elektroninių ryšių priemonėmis kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus taip, kaip nurodyta jo 2023 m. vasario 20, 21, 22 ir 24 d. prašymuose, jei – taip, sudaryti sąlygas tai padaryti (b. l. 107). Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, neteisėti atsakovo atstovo veiksmai aptariamu aspektu buvo nustatyti, o Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepime ir 2023 m. gegužės 10 d. rašte Nr. SN-22-1419 „Dėl atsakymo į prašymus pateikimo“ pateikta informacija apie E. V. 2023 m. kovo 23 d. skundo išsiuntimą paštu, 2023 m. kovo 27 d. prašymo išsiuntimą per duomenų valdymo sistemą ir 2023 m. kovo 29 d. skundo išsiuntimą paštu (b. l. 54) Lietuvos Respublikos kontrolierės minėtoje pažymoje nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas 2023 m. vasario mėnesį kelis kartus raštu kreipėsi į Pravieniškių kalėjimo pareigūnus ir prašė elektroniniu būdu išsiųsti jo kreipimusis į Lietuvos Respublikos teismus, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti, nepaneigia.
42. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atstovas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio 3 dalies nuostatas, o tai E. V. galėjo sukelti neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Atsakovo atstovas nurodė, kad išlaidos už dokumentų išsiuntimą iš pareiškėjo nebuvo išskaičiuotos, E. V. jokių įrodymų apie patirtas pašto išlaidas taip pat nepateikė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.
43. E. V. taip pat teigė, kad nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. jis buvo apgyvendintas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 11 būrio kameroje Nr. 1, kurios stiklas buvo įskilęs, todėl jis jautėsi nesaugus. Įvertinęs tai, jog konstatuotas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas buvo pašalintas (įskilęs lango stiklas buvo pakeistas nauju) ir E. V. jokių sužalojimų dėl nustatyto pažeidimo nepatyrė, pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos padarymo fakto nekonstatavo.
44. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
45. Administracinėje byloje esantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. balandžio 18 d. raštas Nr. 24.80Mr)2-17873 patvirtina, kad atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, buvo nustatyta, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 11 būrio kameroje Nr. 1 lango stiklas buvo suskilęs ir tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimo (b. l. 17–19). Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. birželio 19 d. pažymoje Nr. LV-27895 „Apie nuteistojo E. V. laikymo sąlygas“ yra pažymėta, kad ūkio būdu Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 11 būrio kameros Nr. 1 lango stiklas buvo pakeistas nauju (b. l. 63).
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naštos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusią neturtinę žalą taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-173-556/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-502/2020). Pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepaisė. Nustačius, kad atsakovo atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kokios būklės langai buvo patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas ginčo laikotarpiu, ir neįrodė, kada buvo atlikti defektų šalinimo darbai, o E. V. aplinkybes konkretizavo, abejonės turi būti sprendžiamos pareiškėjo naudai.
47. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba nepaneigė pareiškėjo teiginių apie netinkamas kalinimo sąlygas nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. balandžio 23 d. dėl suskilusio Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 11 būrio kameros Nr. 1 lango stiklo, todėl pažeidimas pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai nekonstatuotas.
48. E. V. taip pat pažymėjo, kad 2023 m. gegužės 15 d. jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Teigė, kad grįžęs iš teismo posėdžio, pareigūnui nurodė, kad pasivaikščioti gryname ore pageidauja, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
49. Bausmių vykdymo kodekso 44 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimai vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje bausmės atlikimo vietos teritorijoje laikantis šio kodekso 74 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pasivaikščiojimų trukmė yra nustatyta šio kodekso 33, 34, 35, 71 ir 81 straipsniuose. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik esant nepalankioms oro sąlygoms, jeigu su tuo sutinka nuteistasis (Bausmių vykdymo kodekso 44 str. 2 d.). Aptartos nuostatos suponuoja išvadą, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra asmens pasirinkimo teisė, kurios jis gali atsisakyti.
50. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2023 m. gegužės 23 d. tarnybiniuose pranešimuose (reg. SV-22-16115 ir SV-22-16116) yra nurodyta, kad E. V. skunde minimi teiginiai, jog 2023 m. gegužės 15 d. jis nebuvo išvestas pasivaikščioti, yra klaidingi, pareiškėjui grįžus iš teismo posėdžio, jam buvo pasiūlyta eiti į pasivaikščiojimo kiemelį, kadangi nebuvo pasibaigęs jam nustatytas pasivaikščiojimo laikas. Pasakęs, kad pasivaikščioti eis, grįžęs į kamerą iki pasivaikščiojimo laiko pabaigos E. V. noro eiti į pasivaikščioti nepareiškė, o tai leido suprasti, jog pareiškėjas persigalvojo (b. l. 79, 81). E. V. teigia, kad jis eiti pasivaikščioti neatsisakė, tačiau ši jo teisė nebuvo užtikrinta.
51. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2023 m. gegužės 23 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. V. pasivaikščioti pageidavo, pareiškėjui grįžus iš teismo posėdžio, jo pasivaikščiojimo pagal grafiką laikas nebuvo pasibaigęs, administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad jis šios teisės būtų atsisakęs, todėl įstaigos pareigūnai teisę pasivaikščioti gryname ore E. V. privalėjo užtikrinti. Nėra aišku, kaip pareiškėjas dar turėjo išreikšti savo norą eiti pasivaikščioti. Administracinėje byloje nesant objektyvių duomenų, paneigiančių E. V. skunde išdėstytus argumentus dėl teisės pasivaikščioti gryname ore nesudarymo, jam to pageidaujant, visos abejonės dėl to turi būti vertinamos pareiškėjo naudai.
52. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų 2023 m. gegužės 15 d. nebuvo sudarytos sąlygos pasivaikščioti gryname ore, o tai jam galėjo sukelti neigiamas emocijas ir išgyvenimus.
53. E. V. taip pat pažymėjo, kad nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. vasario 27 d. dušo galvučių rageliai buvo nešvarūs, todėl pagal nustatytą grafiką prausdamasis tris kartus per savaitę, pareiškėjas patyrė neigiamų emocijų.
54. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. balandžio 18 d. raštas Nr. 24.80Mr)2-17873 patvirtina, kad atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, buvo nustatyta, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio dušų galvučių rageliai yra nešvarūs ir tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimo (b. l. 17–19). Minėtoje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. vasario 27 d., tačiau jokių duomenų apie tuo metu buvusią dušo ragelių būklę nėra pateikta. E. V. ginčo laikotarpiu skundo dėl nešvarių dušų galvučių ragelių pataisos įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms neteikė, o šiuo metu dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo ginčo laikotarpio tuo metu buvusių kalinimo sąlygų objektyviai negalima nustatyti. Pareiškėjas nenurodė jokių įrodymų ar reikšmingų dušų galvučių ragelių netinkamumą ar nešvarumą apibūdinančių aplinkybių, kurie patvirtintų jo skundo teiginius. Apeliaciniame skunde E. V. nurodytų aplinkybių taip pat tinkamai nepagrindė ir įtikinančių argumentų nepateikė, tik apsiribojo deklaratyviais argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad neteisėti atsakovo atstovo veiksmai aptartu aspektu pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo nustatyti.
55. E. V. taip pat nurodė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad 2023 m. kovo 27 d. pietums pagal valgiaraštį priklausė kisielius, tačiau vietoje jo buvo patiektas kompotas, o 2023 m. gegužės 14 d. vakarienei pagal nustatytą valgiaraštį turėjo būti patiektas kefyras, tačiau jis buvo pakeistas pienu.
56. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių administracinėje byloje nėra. Nors Pravieniškių 1-asis kalėjimas neužtikrino, kad pareiškėjo nurodytomis dienomis būtų teikiami visi patiekalai pagal patvirtintą valgiaraštį, tačiau skirtumas tarp valgiaraštyje nurodytų patiekalų ir E. V. pateiktų patiekalų nebuvo toks, jog būtų galima teigti, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas. Teisėjų kolegija nustatė, kad vietoj kisieliaus nuteistiesiems buvo teikiamas kompotas, o vietoje kefyro – pienas. Atsakovo atstovas nurodė, kad kompotas, kuris savo sudėtimi yra identiškas kisieliui, nuo jo skiriasi tik krakmolo kiekiu. Kefyras ir pienas taip pat yra panašūs produktai, buvo teikiamas toks pats jų kiekis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl nurodytų skirtumų pareiškėjui kilo sveikatos problemų ar atsirado kitų nepatogumų.
57. Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo reorganizuotas į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, pareigūnų veiksmus (privatumo, teisės elektroninių ryšių priemonėmis siųsti laiškus bei teisės 2023 m. gegužės 15 d. pasivaikščioti gryname ore ir saugios aplinkos dėl įskilusio lango stiklo neužtikrinimą), spręstina, kad institucijos veiksmai buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, o E. V. teisės buvo pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (Pravieniškių 1-ojo kalėjimo) veiksmai negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui.
58. Administracinėje byloje yra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos galėjo turėti byloje konstatuotas teisės pažeidimas, todėl jam neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti atsakovo atstovo padaryti pažeidimas sudarė prielaidas patirti E. V. nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo padarytų pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.
59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar teisės pažeidimo fakto pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka.
60. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-427-1047/2023, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020).
61. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kaip jau minėta, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-895-821/2022, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).
62. Įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, E. V. kalinimo bei pažeidimų trukmę, taip pat atsižvelgusi į ginamų vertybių turinį ir į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, turi būti priteisiama 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, ji suma yra proporcinga atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Nors skunde E. V. prašė, kad jam būtų priteistas 10 480 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
63. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė dalies pataisos įstaigos padarytų pažeidimų ir pareiškėjo skundą atmetė. Atsižvelgus į tai, E. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisiant 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimas keičiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjui E. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis