Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-01-28][nuasmeninta nutartis byloje][eII-75-1189-2025].docx
Bylos nr.: eII-75-1189/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 191008196 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370–463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

?

           Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-75-1189/2025

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00091-2024-7

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

 (S)

                                                

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2025 m. sausio 28 d.

Kaišiadorys

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė,

sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. N., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. N., atstovo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. N. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. spalio 23 d. 8.27 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę viršijo leistiną ribotą 70 km/h greitį, važiavo 129 km/h greičiu, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, leistiną greitį viršijo 55 km/h. Nutarimu S. N. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį buvo paskirta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N. atstovas advokatas Giedrius Danėlius Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse 2024 m. gruodžio 12 d. pateikė skundą, kuriuo iš esmės nėra ginčijamas padarytas administracinis nusižengimas, tačiau prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba skirti poveikio priemonę vieno mėnesio laikotarpiui. Skunde nurodyta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini), šviesiu paros metu, todėl tikimybė sukelti neigiamas pasekmes sau ar kitiems, dėl viršyto greičio buvo minimali arba jos iš viso nebuvo. Dėl nusižengimo, kiti asmenys nenukentėjo, kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai nebuvo pažeisti. Atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), o jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Prie skundo pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, jog įmonė, kurios (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjas, subnuomosis žemę adresu (duomenys neskelbtini), kur vykdys komercinę veiklą, dėl ko matyti, jog pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones yra betarpiškai reikalinga vykdant darbinę veiklą, kadangi reikalinga vykti į darbą. Taip pat pareiškėjas vairuoja intensyviai, ilgus atstumus, o teisės vairuoti atėmimas apribos jo galimybes vystyti ir vadovauti naujiems planuojamiems verslams. Pareiškėjas leistiną greitį retkarčiais viršija vykdamas spręsti darbinių klausimų, o net ir minimaliai viršydamas leistiną greitį pareiškėjas visuomet atsižvelgia į kelio reljefą, eismo intensyvumą, paros metą, kelio dangą bei galimybę saugiai sustoti esant būtinybei. Skunde pažymėta, jog pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, o jam skirta administracinė bauda yra viršijanti galimos skirti baudos vidurkį. Skunde nurodoma, jog visos aukščiau paminėtos aplinkybės atskleidžia, jog administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas, šiuo atveju yra neproporcinga, prieštarauja teisingumo bei protingumo kriterijams. Atsižvelgiant į visa tai, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Institucija atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, jog paskirta administracinio poveikio priemonė yra adekvati administracinio nusižengimo prasme, o tai, kad asmuo patiria su tuo susijusius nepatogumus, taip pat yra natūraliai kylančios pasekmės dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taip pat atsiliepimu atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau yra ne kartą pažeidęs Kelių eismo taisykles viršydamas greitį. Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. N. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad nutarime nurodytu laiku vyko į darbą su verslo partneriu. Su pastaruoju užsikalbėjo ir nepamatė, jog įvažiavo į atkarpą, kurioje leistinas greitis 70 km/h, pradėjo stabdyti, tačiau jį sustabdė pareigūnai su nežymėtu automobiliu, kuomet jis greitį viršijo daugiau nei 50 km/h. Pareiškėjas nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), o jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), į kurią jam tenka važinėti 3-4 kartus per savaitę, jei tai reikėtų daryti neturint teisės vairuoti, itin pasunkėtų jo galimybė pasiekti darbo vietą, nes iki jos nevažiuoja viešasis transportas. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) įmonė plečia veiklą, taip kurdama pridėtinę vertę Lietuvos valstybei, o šiuo atveju teisės vairuoti atėmimas nebūtų proporcingas, apsunkintų jo galimybes vykdyti darbinę veiklą, plėsti įmonę, sukuriant darbo vietas. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir tenkinant šeimos poreikius, vežant mažametę dukrą į darželį. Dėl savo poelgio labai gailisi, supranta, jog elgėsi priešingai įstatymams.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N. skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. 

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu S. N. buvo pripažintas padaręs ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones tris mėnesius. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą skirti trumpesniam terminui.

ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas nustatytą greitį viršijo daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Tokiu būdu akivaizdu, jog valstybė vairavimą ženkliai viršijant greitį, laiko itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurio įvykdymą numatytas privalomas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, taip siekiant užkardyti administracinių nusižengimų pakartotinumą bei įgyvendinti teisingumo principą.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį S. N. bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Kaip jau aukščiau aptarta, greičio viršijimas daugiau nei 50 km/val., yra laikytinas itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, galinčiu sukelti negrįžtamas pasekmes ne tik vairuotojui, tačiau ir aplinkiniams. Skunde nurodytos aplinkybės susijusios su darbine veikla ir S. N. papildomi teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai tiek apie darbinę veiklą, tiek apie tai, kad administracinį nusižengimą padarė, nes mašinoje užsikalbėjo su kolega ir nepastebėjo greičio ribojimo, nėra laikytinos nei išskirtinėmis, nei asmens teisinę padėtį švelninančiomis. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nurodė, kad keliu (duomenys neskelbtini) vyksta 3-4 kartus per savaitę, atkarpoje kurioje buvo greičio ribojimas, kelio remontas, iki administracinio nusižengimo padarymo, vyko jau pusę metų, todėl pareiškėjui ši kelio atkarpa, kaip dažnai ja važinėjančiam turėjo būti žinoma, juo labiau, kad ir greitį ribojantys ženklai aiškiai nurodė draudimą viršyti leistiną greitį. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė susijusi su darbine veiklą, kuri yra nurodyta tiek skunde, tiek ją pareiškėjas nurodė teismo posėdžio metu, egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo priešingo Kelių eismo taisyklėms elgesio, pareiškėjo neapsaugojo, todėl ir vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą, negali būti išskirtinė. Skunde nurodyta, jog pareiškėjas leistiną greitį retkarčiais viršija vykdamas spręsti darbinių klausimų, o net ir minimaliai viršydamas leistiną greitį pareiškėjas visuomet atsižvelgia į kelio reljefą, eismo intensyvumą, paros metą, kelio dangą bei galimybę saugiai sustoti esant būtinybei, visos šios aplinkybės teismo vertinimu ne teigiamai, o priešingai išskirtinai neigiamai charakterizuoja pareiškėją, kaip asmenybę sąmoningai pažeidinėjantį Kelių eismo taisykles, taip keliantį grėsmę ne tik sau, tačiau ir aplinkinių saugumui, o kartu neigiamai S. N. charakterizuoja ir tai, kad Kelių eismo taisyklių požiūriu negatyvų savo elgesį pareiškėjas ir racionalizuoja. Tokį teismo vertinimą sustiprina ir administracinių nusižengimų registro duomenys apie pareiškėjo administracinius nusižengimus penkių metų laikotarpyje, iš kurių matyti, kad S. N., per nurodytą laikotarpį administracine tvarka baustas net 27 kartus, kas atskleidžia sistemingą, priešingą įstatymams elgesį, iš kurių net 11 kartų baustas už ANK 416 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, tai yra už greičio viršijimą. Tokiu būdu akivaizdu, kad 2024 m. spalio 23 d. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o atspindėjo pareiškėjo susiformavusias nuostatas, juo labiau, kad ir skunde pripažįstamas greičio viršijimo pakartotinumas, sumenkinant tokio pažeidimo pobūdį, nurodant, jog pareiškėjas darydamas administracinį nusižengimą – viršydamas leistiną greitį, atsižvelgia į įvairias sąlygas, kas leidžia daryti išvadą, jog bendrąją prasme pareiškėjas savo elgesį pateisiną, jo neigiamų aspektų neįžvelgia. Apibendrinant pasisakytina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių pareiškėjo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, o taip pat ir pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas mažiau pavojingu nei kiti tokio pobūdžio administraciniai nusižengimai, priešingai pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas ne tik Kelių eismo taisyklių požiūriu yra itin šiurkštus, tačiau ir bendruoju, saugumo kelyje aspektu yra išskirtinai pavojingas, juo labiau, kad greičio ribojimas buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame buvo atliekami kelio remonto darbai, kas tik leidžia spręsti, jog kelio atkarpos ruožas, kuriame buvo padarytas administracinis nusižengimas, atsakingiems asmenims sumažinant atkarpoje leistiną važiavimo greitį, jau buvo įvertintas kaip itin pavojingas. Kartu pažymėtina, jog nepaneigiamai nustatyta administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau sutiktina su skundžiamu nutarimu ir pritartina, jog nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai yra, kad  tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), kadangi iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 20 d. taip pat viršijo leistiną greitį, už ką 2024 m. rugsėjo 4 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu. Pažymėtina, kad ir po šia nutartimi nagrinėjamo administracinio nusižengimo įvykdymo, pareiškėjas vėl buvo baustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, kas itin neigiamai charakterizuoja S. N.. Tuo tarpu Institucija tinkamai įvertinusi atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes skyrė administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydį nustatė lygų sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, tuo tarpu specialiosios teisės atėmimo terminą paskyrė net gi mažesnį, nei numatytas teisės atėmimo termino vidurkis pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį.

 Pažymėtina, kad S. N.,  kuriam teisė vairuoti transporto priemones ypatingai svarbi yra darbui ir kitoms funkcijoms vykdyti, pats turėjo būti savikritiškas savo elgesiui ir suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat jis privalėjo ir turėjo numatyti, ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam ar net kitiems eismo dalyviams. Taigi, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti S. N. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

 

n u t a r i a :

 

netenkinti S. N. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus skundo, Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

 

 

Teisėja Gabrielė Kaktienė


Paminėta tekste:
  • e2AT-85-697/2016