Civilinė byla Nr. e2A-774-796/2019

                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02200-2017-5

                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

                                3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui D. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo D. K. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. I. ieškiniu prašė: nustatyti nepilnamečių A. M. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir S. J. K., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. I.; priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametėms dukroms A. M. K. ir S. J. K., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; nepilnamečių vaikų gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną I. I.; iki vaikų pilnametystės nustatyti uzufruktą nepilnamečių A. M. K., S. J. K. ir jų motinos I. I. naudai naudotis 1/2 dalimi atsakovui D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su bendro naudojimo patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovės santykiai su atsakovu ypatingai pašlijo 2016 metais, kada dviejų nepilnamečių vaikų tėvas – atsakovas – nustojo teikti išlaikymą nepilnametėms šalių dukroms ir neišlaikė jų apie 8–9 mėnesius, visiškai nepagrįstai motyvuodamas tuo, kad jo asmeninės piniginės lėšos, skirtos ieškovės ir atsakovo bendriems vaikams, yra panaudojamos ieškovės sūnaus iš pirmosios santuokos G. I. išlaikymui. Pastaruoju metu atsakovas abiejų dukrų išlaikymui perveda 260,00 Eur per mėnesį, po 130,00 Eur kiekvienai, tačiau šio jo teikiamo išlaikymo nepakanka nepilnametėms / mažametėms išlaikyti, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir jų tėvų turtinę padėtį. Nurodė, kad vienai dukrai išlaikyti reikia apie 563,49 Eur mėnesiui, neįtraukiant būsimų išlaidų. Į šią sumą įeina išlaidos maistui, vaistams, vitaminams, esant poreikiui išlaidos auklei, būsto išlaidų dalis, transporto išlaidos, išlaidos drabužiams, avalynei, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms, vaikų ugdymo išlaidos ir kitos išlaidos.

3.       Prašė nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaikų motina, nes ją su dukromis sieja artimas, stiprus ir šiltas mamos ir vaikų ryšys. S. J. yra penkerių metų amžiaus, o A. M. yra šešerių metų amžiaus, jos labai prisirišusios prie mamos, nes kūdikystėje ir vėliau ieškovė jas augino viena. Ieškovė geriausiai žino ir tenkina mergaičių kasdienius poreikius, atsakovas nesugebėtų su dukromis gyventi savarankiškai, nes iki šiol nėra to daręs.

4.       2018 m. gegužės 16 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas, kuriuo ji atsisakė reikalavimo iki vaikų pilnametystės nustatyti uzufruktą nepilnamečių A. M. K., S. J. K. ir jų motinos I. I. naudai naudotis 1/2 dalimi atsakovui D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su bendro naudojimo patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)

5.       Atsakovas D. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su dukromis A. M. K. ir S. J. K. tvarką taip: 1) kiekvienos savaitės antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį atsakovas bendrauja su dukromis nuo 17.00 val. pasiimdamas dukras iš darželio ar mamos gyvenamosios vietos, vėliau mokyklos, neformalaus ugdymo užsiėmimų ar mamos gyvenamosios vietos ir parveždamas dukras tą pačią dieną iki 20.00 val. į mamos gyvenamąją vietą; 2) kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, penktadieniais tėvas D. K. iki 17.00 val. pasiima dukras iš darželio ar mamos gyvenamosios vietos, vėliau mokyklos, neformalaus ugdymo užsiėmimų ar mamos gyvenamosios vietos ir parveža jas į mamos gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 19.00 val.; 3) atsakovas įsipareigoja prieš 7 dienas informuoti ieškovę apie jo numatomas komandiruotes; atsakovo komandiruočių metu bendravimas su dukromis nukeliamas; 4) komandiruočių metu atsakovo bendravimas su dukromis perkeliamas ateinančiam savaitgaliui (jei nesutampa su tėvo bendravimo grafiku), atsakovui informavus ieškovę SMS žinute, su galimybe pasiimti dukras šeštadienį iki 18.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parvežti dukras sekmadienį iki 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą; 5) nepilnamečių dukrų gimtadienio šventėse gali dalyvauti abu tėvai; dukrų gimtadienio šventes poriniais metais organizuoja tėvas D. K., neporiniais metais motina – I. I.; 6) Tėvo dieną dukros švenčia su tėvu, pasiima dukras nuo 10.00 val. iki 19.00 val., Motinos dieną dukros švenčia su motina; 7) poriniais metais Naujųjų metų, šv. Kalėdų, šv. Velykų pirmąją dieną dukros švenčia su motina, antrąją šių švenčių dieną dukros praleidžia su tėvu, neporiniais metais šių švenčių pirmąją dieną dukros praleidžia su tėvu, kuris jas 10.00 val. pasiima iš dukrų gyvenamosios vietos ir iki 19.00 val. grąžina atgal; 8) atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų informuoti ieškovę apie savo kasmetines atostogas, kurios gali būti tris kartus per metus, bet ne ilgiau kaip tris savaites (dvidešimt vieną kalendorinę dieną), ir atostogauja su dukromis Lietuvoje ar užsienio valstybėje; apie konkrečią atostogų vietą (maršrutą), trukmę, vaikų buvimo vietą atostogų metu, tėvas informuoja dukrų motiną SMS žinute iki pirmos kasmetinių atostogų dienos; tėvas turi teisę paimti dukras iš jų gyvenamosios vietos ir praleisti savo atostogas tėvo pasirinktoje vietoje Lietuvoje ir užsienyje; tėvas gali paimti dukras pirmą savo kasmetinių atostogų dieną nuo 9.00 val. ir pristatyti dukras į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.; 9) atsakovas, norėdamas atostogauti su dukromis daugiau kaip 21 kalendorinę dieną užsienio valstybėje, privalo apie tai informuoti ieškovę prieš 30 dienų iki atostogų pradžios ir gauti iš vaikų motinos raštišką sutikimą; 10) nepilnamečių motina I. I. ne vėliau kaip prieš 30 dienų informuoja atsakovą – nepilnamečių dukrų tėvą D. K., apie savo kasmetinių atostogų laiką, kurios gali būti tris kartus per metus, bet ne ilgiau kaip tris savaites (dvidešimt vieną kalendorinę dieną), atostogauja su dukromis Lietuvoje ar užsienio valstybėje; apie konkrečią atostogų vietą (maršrutą), trukmę, vaikų atostogų metu buvimo vieta motina informuoja dukrų tėvą SMS žinute iki pirmos kasmetinių atostogų dienos; 11) ieškovė, norėdama atostogauti su dukromis daugiau kaip 21 kalendorinę dieną užsienio valstybėje, privalo apie tai informuoti atsakovą prieš 30 dienų iki atostogų pradžios ir gauti iš vaikų tėvo raštišką sutikimą; 12) motina įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“ su dukromis ir, priešingai, dukrų buvimo pas tėvą metu vaikų tėvas įsipareigoja netrukdyti vaikams bendrauti su motina telefonu ar kompiuterine programa „Skype“; 13) nepilnamečių tėvai susitaria, kad atsižvelgiant į augančių dukterų poreikius bei šalių galimybes bendravimo su dukromis tvarka gali būti koreguojama abipusiu sutarimu; 14) abu tėvai įsipareigoja geranoriškai vykdyti savo teises ir pareigas: dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametes dukras, rūpintis jų sveikata, išlaikyti jas, sudaryti palankias sąlygas dukroms visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad jos būtų parengtos savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

6.       Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad pritaria ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo, kuris turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, priteisimo, išlaikymo dydis turi būti nustatytas vaikų interesų naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių A. M. K. ir S. J. K. gyvenamąją vietą su motina I. I.; priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametėms dukroms, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki vaikų pilnametystės; nepilnamečių vaikų gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta nepilnamečių dukrų motina I. I.; nustatė bendravimo su nepilnametėmis A. M. K. ir S. J. K. bendravimo tvarką: 1) vieno mėnesio pirmadienį ir trečiadienį, kito mėnesio antradienį ir ketvirtadienį, taip keičiant kas antrą mėnesį, atsakovas bendrauja su dukromis nuo 17.30 val. pasiimdamas dukras iš vaikų lankomos ugdymo įstaigos ar motinos gyvenamosios vietos ir parveždamas dukras tą pačią dieną iki 20.00 val. į mamos gyvenamąją vietą; 2) kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės savaitgalį penktadieniais iki 17.00 val. pasiima dukras iš vaikų lankomos ugdymo įstaigos ar motinos gyvenamosios vietos ir parveža jas į mamos gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 19.00 val.; 3) nepilnamečių dukrų gimtadienio šventėse gali dalyvauti abu tėvai; dukrų gimtadienio šventes poriniais metais organizuoja tėvas, neporiniais metais – motina; 4) Tėvo dieną dukros švenčia su tėvu, jis pasiima dukras nuo 10.00 val. iki 19.00 val., Motinos dieną dukros švenčia su motina, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų savaitgalis su vaikais yra švenčių metu; 5) Naujųjų metų, šv. Kalėdų šventes dukros švenčia su motina poriniais metais, neporiniais metais – su tėvu, šv. Velykų šventes poriniais metais dukros švenčia su tėvu, neporiniais metais – su motina; tėvas vaikus pasiima 10.00 val. iš mamos gyvenamosios vietos ir parveža jas į mamos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 6) atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų informuoti ieškovę apie savo kasmetines atostogas, kurios gali būti tris kartus per metus, bet ne ilgiau kaip tris savaites (dvidešimt vieną kalendorinę dieną), ir atostogauja su dukromis Lietuvoje ar užsienio valstybėje; apie konkrečią atostogų vietą (maršrutą), trukmę, vaikų atostogų metu buvimo vietą tėvas informuoja dukrų motiną SMS žinute iki pirmos kasmetinių atostogų dienos; tėvas turi teisę paimti dukras iš jų gyvenamosios vietos ir praleisti savo atostogas savo pasirinktoje vietoje Lietuvoje ir užsienyje; tėvas gali paimti dukras pirmą savo kasmetinių atostogų dieną nuo 9.00 val. ir pristatyti dukras į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.; atsakovas, norėdamas atostogauti su dukromis daugiau kaip 21 kalendorinę dieną užsienio valstybėje, privalo apie tai informuoti ieškovę prieš 30 dienų iki atostogų pradžios ir gauti iš nepilnamečių motinos raštišką sutikimą; 8) ieškovė ne vėliau kaip prieš 30 dienų informuoja atsakovą – nepilnamečių dukrų tėvą D. K., apie savo kasmetinių atostogų laiką, kurios gali būti tris kartus per metus, bet ne ilgiau kaip tris savaites (dvidešimt vieną kalendorinę dieną), atostogauja su dukromis Lietuvoje ar užsienio valstybėje; apie konkrečią atostogų vietą (maršrutą), trukmę, vaikų buvimo vietą atostogų metu motina informuoja dukrų tėvą SMS žinute iki pirmos kasmetinių atostogų dienos; 9) ieškovė, norėdama atostogauti su dukromis daugiau kaip 21 kalendorinę dieną užsienio valstybėje, privalo apie tai informuoti atsakovą prieš 30 dienų iki atostogų pradžios ir gauti iš nepilnamečių tėvo raštišką sutikimą; 10) motina įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“ su dukromis ir, priešingai, dukrų buvimo pas tėvą metu vaikų tėvas įsipareigoja netrukdyti vaikams bendrauti su motina telefonu ar kompiuterine programa „Skype“; nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; grąžino ieškovei 150,00 Eur žyminio mokesčio; iš atsakovo priteisė ieškovei 1363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo priteisė 108,00 Eur žyminio mokesčio; iš ieškovės priteisė atsakovui 1690,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; nurodė, kad, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2017 m. spalio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

8.       Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau byloje kilo ginčas dėl bendravimo su vaikas tvarkos nustatymo. Teismas išklausęs šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę, atsižvelgdamas į teismo posėdyje šalių siūlytus bendravimo su vaikais tvarkos koregavimus, nesutiko, kad komandiruočių metu bendravimas su vaikais būtų nukeliamas, ir nustatė anksčiau nurodytą bendravimo su vaikais tvarką.

9.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių dukros neturi jokių specialiųjų poreikių, šalių vaikų amžių, šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, tačiau vaikais jis rūpinasi, tai, kad ieškovės komandiruočių metu, kurios trunka savaitę ir ilgiau, vaikai gyvena pas atsakovą, kuris tuo metu jais rūpinasi ir jas išlaiko, tai, kad atsakovas įsipareigojo apmokėti realias dukterų išlaidas, susijusias su vaikų ugdymu, sveikata, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo dukterims išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki šalių dukterų pilnametystės.

10.       Teismas pažymėjo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, todėl iš atsakovo priteisus dukroms išlaikymą, mokamą po 200,00 Eur per mėnesį, šalių dukterų interesai nebus pažeisti, nes šalių dukros gaus išlaikymą iš abiejų tėvų – po 200,00 Eur kas mėnesį ir papildomai gauna po 30,00 Eur kas mėnesį iš savivaldybės – vaiko pinigus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė I. I. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametėms dukroms A. M. K. ir S. J. K., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki vaikų pilnametystės ir dėl šios ginčo dalies priimti naują teismo sprendimą – ieškovės I. I. ieškinį patenkinti; priimti ieškovės pateikiamus įrodymus, susijusius su vaikų poreikių tenkinimui patiriamomis išlaidomis; išspręsti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo / paskirstymo klausimą; iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 200 Eur už apeliacinio skundo surašymą.

12.       Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus spręsdamas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Netinkamas įrodymų vertinimas pasireiškė visiškos įrodymų, susijusių su būtinųjų vaikų poreikių nustatymu ir jiems patenkinti reikalingu išlaikymu, analizės ir vertinimo nebuvimu, neteisingu tėvų dalių vaikų išlaikymo prievolėje nustatymu, atsižvelgiant į CK III knygos normų reglamentuojamą ir teismų praktikoje taikomą proporcingumo principą. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo bylą nagrinėjęs teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas (CK 3.196 straipsnį ir kt.), paneigė prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), aukščiau jų iškeldamas jų tėvo (atsakovo) interesus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1.                      Teismo sprendimo motyvai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra formalaus ir abstraktaus pobūdžio, neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje teismo sprendimo motyvuojamosios dalies surašymui keliamų reikalavimų, kadangi jis grindžiamas keliomis citatomis iš teismų praktikos. Teismo sprendime išreikšta pozicija dėl CK 3.203 straipsnio 1 dalies žemina vaikus auginančią ir kasdieninius poreikius tenkinančią jų motiną, menkina jos autoritetą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sąžiningai įvykdė CPK 178 straipsnyje reglamentuojamą šalių pareigą, susijusią su jos įrodinėjamomis aplinkybėmis, nurodydama nepilnamečių dukrų poreikius ir jų patenkinimui faktiškai patiriamas išlaidas nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės 2018 m. gruodžio mėnesį, t. y. ilgiau nei vienerius metus, tačiau teismas, priimdamas procesinį sprendimą, dėl jų nepasisakė, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles civiliniame procese. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių deklaratyvius jo teiginius bei tvirtinimus, jog jis tenkina vaikų poreikius, kai mama dirba ir mergaitės būna su juo.

12.2.                      Nesutiktina su teismo išvada, jog tėvas rūpinasi vaikais visapusiškai, ši išvada padaryta remiantis vien subjektyviais atsakovo paaiškinimais, nepagrindžiant jų objektyviais duomenimis. Vaikams laiką leidžiant su tėvu vasaros metu negali būti vertinama, jog atsakovas užtikrina visus vaikų poreikius, kadangi mergaitėms, būnant pas jį, yra perkami rūbai, tenkinami kiti poreikiai išimtinai vaikų mamos, todėl vakarienė su tėvu ir nakvynė pas jį negali būti lygiavertė visų vaikų poreikių tenkinimui, kuriuo rūpinasi mama, kadangi jai gyvenant su vaikais atsiranda nemažai nenumatytų išlaidų, reikalingų dukrų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, skyrium gyvenantis tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda.

12.3.                      Nors nepilnametės šalių dukros neturi specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos problemomis, tačiau nereiškia, kad turi būti tenkinami tik jų būtinieji (fiziologiniai) poreikiai. Teismas, priteisdamas nepilnametėms minimalų išlaikymą, netinkamai vadovavosi valstybėje suformuota teismų praktika.

12.4.                      Teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, prioritetiniais laikė ne mažamečių vaikų, o beveik 3000,00 Eur per mėnesį pajamas gaunančio atsakovo interesus. Teismas nevertino, jog atsakovas turi santaupų, indėlių bei finansinių priemonių (bylos tomas 1, l. 96–97).

12.5.                      CK 3.196 straipsnis ir teismų praktika numato išsamų išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo formų sąrašą, todėl ir šalių nepilnamečių vaikų neformaliojo ugdymo ir kitų poreikių užtikrinimas negali būti paliktas tėvų susitarimui, o privalo būti įtrauktas į bendrą vaikų poreikių balansą, nes kitaip šių poreikių realus įgyvendinimas ir lėšų jam skyrimo užtikrinimas būtų nulemtas tėvų susitarimo / nesusitarimo, dėl to gali nukentėti vaikų interesai. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin įtempti, todėl teismas nepagrįstai dalies vaikų poreikių užtikrinimą paliko tėvo geranoriškumui.

12.6.                      Teismo sprendimas, formaliai nustatant lygias abiejų tėvų dalis (po 200,0 Eur) vaikų išlaikymo prievolėje, yra iš esmės neteisingas. Teismas nevertino ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų ir teisingai nenustatė kiekvieno iš tėvų dalies vaikų išlaikymo prievolėje, pažeisdamas proporcingumo principą. Atsakovas neturi kitų išlaikytinių. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės sūnus yra pilnametis, nevertindamas tos aplinkybės, jog jis yra vidurinio išsilavinimo siekiantis moksleivis ir mama pagal įstatymą turi pareigą jį išlaikyti. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą.

13.       Atsakovas D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės I. I. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą; pridėti prie bylos medžiagos papildomus rašytinius įrodymus; priteisti atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1.                      Ieškovė įrodinėdama, jog iš atsakovo priteista vaikams išlaikymo suma nepakankama patenkinti 8–9 metų amžiaus šalių vaikų poreikius, siekia, prisidengdama vaikams reikalingu išlaikymu, gauti kuo didesnes pajamas, kurias galėtų valdyti išimtinai asmeniškai, vienvaldiškai ir nesikooperuodama, nesitardama su kitu iš tėvų, galbūt dalį jų naudodama ne tik šių šalių vaikų poreikiams, bet ir kitų savo pačios ar kito ieškovės vaiko poreikiams tenkinti.

13.2.                      Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas papildomai apmoka neformalųjį dukrų ugdymą ir prisideda prie kitų vaikų poreikių tenkinimo, sprendė dėl atsakovo prisidėjimo prie dukrų išlaikymo ir tam patiriamų išlaidų intensyviai su jomis bendraujant (ir I. I. darbo laikotarpiu, kai ieškovei tenka nemažą laiko dalį praleisti komandiruotėse), atsižvelgė į tai, kad ieškovė I. I. gauna taip pat ir papildomus „vaiko pinigus“ iš savivaldybės, skirtinus vaikų poreikiams tenkinti.

13.3.                      Teismo nustatyta šalių teiktina bendra išlaikymo vaikams suma – 800,00 Eur per mėnesį (200,00 Eur x 2 x 2), yra pakankama suma patenkinti ne tik minimalius ir ne tik būtiniausius vaikų poreikius. Taigi, ieškovės I. I. argumentai, kad teismas neteisingai įvertino vaikų poreikius ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra visiškai nepagrįsti. Teismas, nors išsamiai sprendime ir nepasisakęs dėl ieškovės pateikto kiekvieno apskaičiavimo ir kvito, tačiau vertindamas visumą duomenų, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas (ir todėl neįrodinėtinas) aplinkybes apie vaikams ir suaugusiems Lietuvoje reikalingų pragyvenimui lėšų dydį, objektyviai ir teisingai nustatė vaikams skirtino išlaikymo dydį.

13.4.                      Ieškovė teigia, kad vaikų poreikiams reikia po 563,00 Eur per mėn., ir mano, kad jai turėtų tekti mažesnė šių išlaidų dalis, nes ji gauna mažesnes pajamas nei atsakovas, taip pat dėl to, kad dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su ja, prašo iš atsakovo priteisti po 350,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Taigi, ieškovės išlaikymo dalis būtų 213,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį (563 Eur – 350 Eur = 213 Eur). Atsakovas dukroms per mėnesį teikia po 200,00 Eur ir papildomai vidutiniškai po 75,00 Eur, t. y. bendrai 275,00 Eur, prie kurių pridėtinos „vaiko pinigų“ išmokos (po 50,00 Eur per mėn.) iš savivaldybės. Taigi, ieškovė dukrų išlaikymui gauna ne mažiau kaip po 325,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesi. Bendravimo su dukromis metu, taip pat I. I. darbo laikotarpiu, nuo balandžio mėn. iki spalio mėn., ieškovei išvykus į komandiruotes, dukros gyvena su atsakovu (ieškovė komandiruotėse praleidžia nuo 7 iki 15 dienų per mėnesį), atsakovas jomis rūpinasi, prižiūri, išlaiko, todėl taip pat patiria tokių pačių išlaidų kaip ir ieškovė maistui, pramogoms, laisvalaikiui, išlaidoms būstui būti su vaikais ir pan.

13.5.                      Atsakovas geranoriškai prisideda ir prisidės ateityje prie papildomų dukrų poreikių tenkinimo, skirs lėšų ugdymui ar kitiems jų poreikiams, tačiau nori tai daryti pats, asmeniškai, tokiu būdu pats tiesiogiai dalyvaudamas ir turėdamas teisę spręsti dėl vaikų ugdymo ir poreikių patenkinimo, ir tokia atsakovo teisė negali būti paneigta be itin rimtų ir pagrįstų priežasčių. Ieškovės argumentai ir nuogąstavimai, kad atsakovas neprisidės prie išlaidų apmokėjimo už dukrų neformalųjį ugdymą ar prie kitokių išlaidų, nesant atitinkamo teismo įpareigojimo, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas prisideda ne tik po 200,00 Eur skirdamas kiekvienam vaikui per mėnesį, bet ir papildomai prisidėdamas prie dukrų poreikių tenkinimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai šią aplinkybę įvertino nustatydamas ir priteisdamas iš atsakovo vaikams teiktino išlaikymo dalį.

13.6.                      Teismas, pagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo nustatydamas kiekvienam iš šalių asmeniškai teiktino vaikams išlaikymo dydžio sumą. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, jog nedirbdama 6 mėn. per metus ji gali praleisti daugiau laiko su vaikais, nėra pagrįsti ir pateisinami, kadangi buvimas namuose, kai vaikai būna ugdymo įstaigose, negali būti pripažintas laiko leidimu su vaikais. Todėl teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovė, būdama sveika, jauna ir darbinga, turėtų stengtis susirasti darbą ir užsidirbti lėšų ne tik sezono laikotarpiu.

13.7.                      Ieškovės argumentas, kad atsakovas neva gauna 3000,00 Eur dydžio pajamas, neatitinka byloje nustatytų faktų. Atsakovo gaunamos pajamos siekia 2 087 Eur per mėn.

13.8.                      Ieškovė nepateikė duomenų, galinčių pagrįsti, kad jos pilnamečiam sūnui vis dar reikalingas išlaikymas, kokia dalimi prie jo išlaikymo prisideda pati ieškovė ir kokia vaikino tėvas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nei ieškovė, nei atsakovas kitų, išskyrus nepilnametes dukras, išlaikytinių neturi.

13.9.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tik ji viena moka šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymo mokesčius. Šios aplinkybės dėl buto išlaikymo negali būti vertintos šioje byloje kaip pagrindžiančios ieškovės deklaratyvius teiginius, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, atsakovas yra sumokėjęs visą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-5176-867/2018 priteistą įsiskolinimą, nevengia išlaikyti ir prisidėti prie bendro buto išlaikymo, tokią prievolę vykdo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

15.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16.       Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstos teismo sprendimo dalies, jos teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

17.       Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį. 

18.       Civilinio proceso kodekso 314

19.       Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad toks procesinis šalies elgesys pateisinamas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant civilinio proceso principų laikymąsi, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014).

20.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, susijusius su vaikų poreikiams tenkinti patiriamomis išlaidomis: kvitus iš sveikatos priežiūros įstaigų už vaikams suteiktas paslaugas, taip pat sutartį dėl vaikų užklasinio ugdymo ir mokėjimus už būrelius. Nurodo, jog šie įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, siejamas su minimalaus išlaikymo vaikams pakankamumu bei dideliu vaikų tėvo indėliu dukrų išlaikymo prievolėje. Taip pat nurodė, jog šių rašytinių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o tik padės teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, todėl apeliantė prašo juos priimti, pridėti prie bylos ir vadovautis nagrinėjant apeliacinį skundą.

21.       Atsakovas kartus su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos medžiagos: nepilnamečių dukrų užsiėmimų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus; registracijų į (duomenys neskelbtini) akademiją anketas; D. K. banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad atsakovas mokėjo vaikų ikimokyklinės įstaigos mokesčius; dalies buto mokesčių sumokėjimą patvirtinančius dokumentus; ieškovės el. laiško kopiją. Nurodo, jog šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su ieškovės I. I. apeliacinio skundo turiniu, šie dokumentai tik papildo ir patvirtina atsakovo D. K. atsiliepime išdėstomą poziciją, todėl leis objektyviau ir išsamiau išnagrinėti apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo manyti, kad teikiami dokumentai galėtų užvilkinti bylos nagrinėjimą, todėl yra sąlygos taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis ir priimti atsakovo teikiamus dokumentus.

22.       Kadangi šioje byloje sprendžiamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, o tėvų finansinė padėtis, patiriamos išlaidos yra itin svarbūs kriterijai, kuriuos teismas privalo vertinti nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, be to, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo atstovei advokatei buvo išsiųsta apeliacinio skundo kopija su pateiktais įrodymais, o ieškovės atstovei advokatei – atsiliepimo į apeliacinį skundą kopija ir jos galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikta, teisėjų kolegija, siekdama, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, papildomai pateiktus įrodymus priima.

Dėl 2019 m. liepos 25 d. ieškovės atstovės pateiktų prašymų

23.       2019 m. liepos 25 d. 8.48 val. per EPP sistemą buvo pateikti ieškovės atstovės rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovo D. K. atsiliepimo į ieškovės I. I. apeliacinį skundą argumentų, o tos pačios dienos 10.16 val. per EPP sistemą teismui buvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo D. K. 400 Eur ieškovės I. I. patirtas bylinėjimosi išlaidas, prie prašymo pridėtas 200 Eur mokėjimo nurodymas.

24.       Civilinio proceso kodekso 42 straipsnis numato, jog byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę duoti teismui paaiškinimus raštu visais byloje nagrinėjamais klausimais, tačiau šio straipsnio 5 dalis taip pat numato, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė apeliaciniu skundu skundžia 2018 m. gruodžio 1 d. sprendimą, atsakovo atsiliepimas į jos apeliacinį skundą jos atstovei buvo išsiųstas 2019 m. vasario 11 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka buvo paskirtas 2019 m. liepos 25 d. 10.20 val. Apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 2019 m. liepos 15 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš 2019 m. liepos 25 d. 10.20 val. buvo perskirtas į 2019 m. liepos 25 d. 8.20 val. Byla buvo paskirta nagrinėti apeliacine rašytinio proceso tvarka. Nutartis byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsta ir pranešimas apie bylos nagrinėjimo laiko pasikeitimą paskelbtas 2019 m. liepos 16 d. Dokumentai, kuriuos prašo pridėti prie bylos, elektroniniu parašu pasirašyti ir teismui pateikti, teismui jau pradėjus rašytinio proceso tvarka nagrinėti bylą iš esmės.

25.       Civilinio proceso kodekso 181 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atstovė turėjo pakankamai laiko iki teismo posėdžio ir anksčiau pateikti rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo D. K. atsiliepime išdėstytų faktinių aplinkybių ir motyvų ir pateikti ieškoves patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl, vadovaujantis CPK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių šalių pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, CPK 181 straipsnio 2 dalimi, taip pat vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, ieškovės atstovės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti kaip pateiktus per vėlai. Kadangi šie įrodymai pateikti per elektroninę teismų sistemą, jie nėra grąžinami ieškovei.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

26.       Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

27.       Byloje nustatyta, kad šalys nebuvo susituokusios, tačiau turi dukrą A. M. K., gimusią (duomenys neskelbtini) ir S. J. K., gimusią (duomenys neskelbtini) Šalių dukra J. S. lanko darželį (duomenys neskelbtini) dukra A. M. –(duomenys neskelbtini) progimnaziją, prailgintą grupę. J. S. lanko šokių, keramikos, jodinėjimo būrelius, A. M. – keramikos, šokių būrelius, būrelių mokestis priklauso nuo apsilankymų skaičiaus. S. J. pastovus mokestis darželyje 15 Eur, kita dalis priklauso nuo apsilankymų skaičiaus, A. M. prailgintos grupės mokestis 35,90 Eur.

28.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra formalaus ir abstraktaus pobūdžio ir neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje teismo sprendimo motyvuojamosios dalies surašymui keliamų reikalavimų.

29.       Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir EŽTT, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

30.       Kartu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

31.       Nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimo matyti, kad teismas aptarė šalių pozicijas nagrinėjamu klausimu, šalių turtinę padėtį (turimą turtą, darbo pobūdį ir pajamas), vaikų poreikius (koks išlaikymas yra reikalingas vaikams, nurodė, jog ieškovė yra pateikusi apskaičiavimus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu), aptarė teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių dukros neturi jokių specialiųjų poreikių, šalių vaikų amžių, šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, tačiau vaikais jis rūpinasi, tai, kad ieškovės komandiruočių metu, kurios trunka savaitę ir ilgiau, vaikai gyvena pas atsakovą, kuris tuo metu jomis rūpinasi ir jas išlaiko, tai, kad atsakovas įsipareigojo apmokėti realias dukterų išlaidas, susijusias vaikų ugdymu, sveikata, nusprendė ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo dukroms išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki šalių dukterų pilnametystės. Taigi, iš skundžiamo sprendimo turtinio matyti, kad teismas analizavo klausimo sprendimui reikalingas aplinkybes, todėl net jei teismas ir neaptarė visų ieškovės nurodytų argumentų ir įrodymų, arba teismo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas neatitiko ieškovės lūkesčių, pripažinti, kad teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, nėra pagrindo.  

32.       Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su būtinųjų vaikų poreikių nustatymu ir jiems patenkinti reikalingu išlaikymu, dėl to neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ir paneigė prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus. Nors nepilnametės šalių dukros neturi specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos problemomis, tačiau tai nereiškia, kad turi būti tenkinami tik jų būtinieji (fiziologiniai) poreikiai. Teismas, priteisdamas nepilnametėms minimalų išlaikymą, netinkamai vadovavosi valstybėje suformuota teismų praktika.

33.       Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

34.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis ir laisvalaikis, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

35.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms A. M. K. ir S. J. K., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad mergaičių išlaikymui kas mėnesį yra būtina 563,49 Eur suma neįtraukiant būsimų išlaidų. Ieškovė teismui pateikė vieno vaiko mėnesio poreikių išlaidų lentelę, kurioje nurodė, kad higienos priemonėms yra būtina 20 Eur suma, maistas – 100 Eur, vaistai, vitaminai – 10 Eur, auklė (esant poreikiui) – 40 Eur, būsto išlaidų dalis – 26 Eur, transporto išlaidos – 45,50 Eur, drabužiai, avalynė – 100 Eur, laisvalaikis, žaislai – 70 Eur, vaiko ugdymo išlaidos, būreliai darželyje – 50 Eur, mokestis už darželį – 27 Eur, atostogų išlaidos – 58,33 Eur, kitos išlaidos (gimtadienio šventė) – 16,66 Eur. Taip pat nurodė, jog vaikų poreikiams patenkinti bus būtinos ir išlaidos, susijusios su vaiko kambario paruošimu prieš mokyklą, kurias sudarys kambario remontas – 400 Eur, stalas – 200 Eur, kėdė – 50 Eur, lempa – 20 Eur, vaiko papildomi ugdymo būreliai – 600 Eur metams. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, kad sutinka teikti dukroms išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį, mano, kad ieškovės prašoma priteisti 350 Eur dydžio suma yra per didelė atsižvelgiant į dukterų amžių. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog sutinka su teismo priteista 200 Eur išlaikymo kiekvienai dukrai suma, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių teiktina suma – 800 Eur abiem vaikams yra neabejotinai pakankama suma patenkinti ne tik minimalius ir būtiniausius vaikų poreikius.

36.       Tačiau įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog atsakovas pats atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog jis nuo teismo priėmimo dienos faktiškai teikia po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, lėšas pervesdamas į ieškovės I. I. asmeninę banko sąskaitą, papildomai daug prisideda prie dukrų poreikių tenkinimo: apmokėjo dalį dukros S. J. gimtadienio šventės (116 Eur), 2018 m. spalio mėn. sumokėjo dukrų užsiėmimų (duomenys neskelbtini) akademijoje vienkartinį mokestį (2 x 60 Eur = 120 Eur), už 2018 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) užsiėmimus (86,40 Eur), už 2018 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) užsiėmimus (172,80 Eur), už 2018 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) užsiėmimus (172,80 Eur), už 2019 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) užsiėmimus (172,80 Eur), už dukros S. J. jojimo pamokas 2019 m. sausio mėn. (64 Eur), taip „sutaupydamas“ ieškovės išlaidų šių poreikių tenkinimui. Taigi, papildomai, be į banko sąskaitą pervedamų 200 Eur kiekvienam vaikui, atsakovas D. K. vaikams laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. papildomai skyrė 904,80 Eur, t. y. vidutiniškai po 75,40 Eur per mėn. kiekvienam vaikui (904,80 Eur / 6 mėn. / 2 vaikai = 75,40 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tokiais savo veiksmais atsakovas pripažįsta, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui ir ne tik būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga ir jo galima skirti didesnė, nei jis savo atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, suma, tai yra 275 Eur suma.

37.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje pateikė išsamią išlaidų detalizaciją, į bylą pateikė daug kvitų ir suvestinių, kuriuose nurodė dukterų poreikių patenkinimui patiriamas išlaidas (b. t. II, b. l. 2–82, 116–134, b. t. III, b. l. 2–67, 97–168). Tačiau sutiktina ir su atsakovo nurodytais motyvais, jog didžioji dalis į bylą pateiktų kvitų atspindi bendro pobūdžio išlaidas, dalis pateiktų kvitų yra užsienio kalba, kai kurios ieškovės kvituose nurodytos prekės pagal savo pobūdį negalėtų būti skiriamos nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui (b. t. II, b. l. 65). Apeliacinės instancijos teismas vertindamas ieškovės nurodomas išlaidas mergaičių išlaikymui sprendžia, kad išlaidos, skiriamos laisvalaikiui, žaislams – 70 Eur, vaiko ugdymui, būreliams – 50 Eur, atostogoms – 58,33 Eur, gimtadienio šventei – 16,66 Eur, nėra priskiriamos prie išlaidų, tenkinančių būtinuosius poreikius (maisto, aprangos, higienos ir pan.), ir yra tiesiogiai priklausomos nuo tėvų gaunamų pajamų ir galimų skirti vaikų poreikių patenkinimui išlaidų dydžio ir prie šių poreikių visiško patenkinimo turi prisidėti abu tėvai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į ieškovės nurodytus apskaičiavimus, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog būtinųjų poreikių patenkinimui vaikams yra būtina skirti po 368,50 Eur, o likusi ieškovės prašoma priteisti suma – 194,99 Eur yra skiriama kitų poreikių tenkinimui, ji skiriama priklausomai nuo tėvų finansinių galimybių.

38.       Atsakovas D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš jo 200 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagrįstai atsižvelgė, kad jis papildomai apmoka neformalųjį dukrų ugdymą ir prisideda prie kitų vaikų poreikių patenkinimo. Apeliantė nurodė, jog CK 3.196 straipsnis ir teismų praktika numato išsamų išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo formų sąrašą, todėl ir šalių nepilnamečių vaikų neformaliojo ugdymo ir kitų poreikių užtikrinimas negali būti paliktas tėvų susitarimui, o privalo būti įtrauktas į bendrą vaikų poreikių balansą, nes kitaip šių poreikių realus įgyvendinimas ir lėšų jam skyrimo užtikrinimas būtų nulemtas tėvų susitarimo / nesusitarimo, dėl to gali nukentėti vaikų interesai. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin įtempti, todėl teismas nepagrįstai dalies vaikų poreikių užtikrinimą paliko tėvo geranoriškumui.

39.       CK 3.196 straipsnis numato, jog teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisdamas vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Pažymėtina, jog įstatymas numato baigtinį išlaikymo būdų sąrašą ir teismui parenkant išlaikymo formą atsižvelgtina į tai, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir joje nurodyta praktika). Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; kt.). Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

40.       Atsižvelgdamas į nurodytą įstatymų reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, jog šalys dėl išlaikymo formos ir dydžio nesusitaria, jų santykiai yra įtempti (b. t. III, b. l. 91–96), kyla ginčas dėl išlaikymo dydžio, jo teikimo pobūdžio ir panaudojimo, tai pripažįsta tiek ieškovė apeliaciniame skunde, tiek atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, teismas sutinka su apeliantės išdėstyta pozicija, kad šalių nepilnamečių vaikų neformaliojo ugdymo ir kitų poreikių užtikrinimas negali būti paliktas tėvų susitarimui, o privalo būti įtrauktas į bendrą vaikų poreikių balansą, nes kitaip šių poreikių realus įgyvendinimas ir lėšų jam skyrimo užtikrinimas būtų nulemtas tėvų susitarimo / nesusitarimo, dėl to gali nukentėti vaikų interesai.

41.       Atsakovas taip pat nurodo, jog į vaikų išlaikymui skiriamą sumą turėtų būti įtraukiami ir valstybės tėvams, auginantiems vaikus, mokami „vaikų pinigai“. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolės išlaikyti vaikus negalima atsisakyti vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina, jog įstatymas numato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus ir ji negali būti perkeliama valstybei ar jos apimtis negali priklausyti nuo valstybės mokamų „vaiko pinigų“.

42.       Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tėvų dalis vaikų išlaikymo prievolėje. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog atsakovas turi santaupų, indėlių bei finansinių priemonių, neatsižvelgė, kad atsakovo pajamos yra gerokai didesnės nei ieškovės, kad atsakovas objektyviai gali teikti didesnį išlaikymą, todėl turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo.

43.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

44.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui D. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis, (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Byloje duomenų apie ieškovės vardu registruotas transporto priemones nėra, tačiau išlaidų detalizacijose ji nurodo išlaidas kurui, taip pat pateikia kvitus iš degalinių. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) vidutinis jo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. balandžio mėnesio – 2082,40 Eur per mėnesį į rankas (b. t. II, b. l. 85). Iš byloje pateiktos D. K. užpildytos 2017 metų Metinės pajamų mokesčių deklaracijos nustatyta, kad D. K. 2017 metais gavo 18 715,22 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų ir 12 847 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos išmokų (b. t. II, b. l. 105). Iš byloje pateiktų atsakovo sąskaitų išrašų nustatyta, jog 2017 m. lapkričio mėnesį SEB banko sąskaitoje atsakovas turėjo 7 836,22 Eur, Luminor Bank, AB, sąskaitose – 9 077,72 Eur ir 1 673,53 Eur vertės finansinių priemonių, o AB Šiaulių banko sąskaitoje turėjo 86,21 Eur santaupų (b. t. I, b. l. 69–98). Ieškovė vykdo individualią veiklą, jos mėnesio pajamos 2017 m. buvo 3 888 Eur per metus (324 Eur per mėn.), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad uždirba apie 500–600 Eur. Iš byloje pateiktos jos AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, jog 2018 m. kovo 18 d. likutis sąskaitoje buvo 52,40 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, jog ji augina sūnų, kuris nors ir yra pilnametis, tačiau yra vidurinio mokslo siekiantis moksleivis ir ji pagal įstatymą privalo jį išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylą nėra pateiktas ieškovės sūnaus gimimo liudijimas ir duomenys apie jo mokslus siekiant vidurinio, profesinio ar aukštojo išsilavinimo (CPK 1921 straipsnis).

45.       Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą). 

46.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo priteisdamas tik po 200 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui, neteisingai nustatė tėvų dalis vaikų išlaikymo prievolėje. Taip pat nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė turėtų užsidirbti vaikų išlaikymui ne tik sezono laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo ir kartu teigdama, kad jos gaunamų 500–600 Eur per mėnesį pajamų visiškai pakanka suteikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, prieštarauja pati sau. Nurodo, jog iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, jog didžiąją dalį vaikų poreikių tenkina jų mama, kuri gauna ne tokias dideles kaip jų tėvas pajamas, tačiau ieškovės pajamų pakanka išlaikyti dukras ir ne darbo sezono laikotarpiu, todėl ji turi finansines galimybes praleisti daugiau laiko su vaikais. Tokie ieškovės paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė vertina, kad jos materialinė padėtis yra gera ir ji gali teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. 

47.       Įvertinus byloje pateiktus ir nutarties 44 punkte nurodytus įrodymus apie šalių turimą turtą ir gaunamas pajamas matyti, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, tačiau nagrinėjamoje byloje tai nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi pati ieškovė pripažįsta, kad jos pajamų pakanka nepilnamečių vaikų išlaikymui, todėl ji gali sau leisti nedirbti dalį metų laiko, taip pat iš bylos medžiagos ir nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos matyti, kad mergaitės pas tėvą būna pakankamai dažnai, taip pat būna ir mamos komandiruočių metu, todėl tuo laikotarpiu atsakovui tenka mergaičių kasdienio išlaikymo išlaidos, tokios kaip: išlaidos maistui, higienos priemonėms, išlaidos komunalinėms paslaugoms, išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms, esant būtinybei – išlaidos vaistams.

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau aptarta, t. y. teismui pateiktus duomenis apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą, vaikų poreikius, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias priteistino išlaikymo būdus ir tvarką, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams keistina, priteisiant iš atsakovo D. K. kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 275 Eur išlaikymo, mokamo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49.       CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis.

50.       Bylos medžiaga nustatyta, kad priimant sprendimą buvo išnagrinėti du ieškovės byloje pareikšti savarankiški reikalavimai: 1) ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja; šis reikalavimas tenkintas, todėl konstatuojama, kad patenkinta 100 proc. šio reikalavimo; 2) prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms A. M. K. ir S. J. K., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; nepilnamečių vaikų gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną I. I., šis jos reikalavimas tenkintas 79 proc., kadangi priteista 275 Eur. Konstatuotina, kad teismas tenkino 89 proc. ieškovės reikalavimų. Atmesta 11 proc. ieškinio reikalavimų atsakovo naudai. Nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

51.       Atsakovas pateikdamas priešieškinį byloje pareiškė vieną savarankišką reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kurį teismas tenkino iš dalies, todėl laikoma, kad buvo patenkinta 50 proc. atsakovo pareikštų reikalavimų. Nustatyta, jog atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 000 Eur už advokato pagalbą ir 113 Eur žyminis mokestis, iš viso 2113 Eur.

52.       Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, apimtį, reiškiamų reikalavimų kiekį, į tai, kad buvo paduotas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinys, teikiami atsiliepimai į šiuos procesinius dokumentus, papildomai teikiami nauji įrodymai, šalių turėtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 7, 8.2, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio.

53.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nagrinėjamoje byloje, iš viso patenkinta 70 proc. ieškovės reikalavimų (89 proc. (patenkinta ieškinio dalis) + 50 proc. (atmesta priešieškinio dalis) : 2) ir 30 proc. atsakovo reikalavimų (50 proc. (patenkinta priešieškinio dalis) + 11 proc. (atmesta ieškinio dalis): 2). Todėl iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 1 645 Eur (2 350 Eur × 70 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas, o iš ieškovės atsakovui – 633,90 Eur (2113 Eur x 30 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas. Atlikus tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 011,10 Eur (1 645 Eur – 633,90 Eur) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

54.       Kadangi teismas pakeitė vienam vaikui priteistą išlaikymo dydį, perskaičiuojama iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, suma. Vietoj Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu priteistos 108 Eur žyminio mokesčio sumos priteistinas 148 Eur ((275 Eur x 12 x 3 proc.) + (275 Eur x 12 x 3 proc.) x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis į valstybės biudžetą už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams (CPK 83 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55.       Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, proporcingai paskirstomos šalių turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis, ieškovė byloje turėjo 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 786,50 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas A. M. K. ir S. J. K. buvo padidintas nuo 200 Eur iki 275 Eur, laikoma, kad teismas patenkino 50 proc. ieškovės reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 100 Eur (200 Eur × 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 393,25 Eur (786,50 Eur × 50 proc.). Atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 293,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo A. M. K. ir S. J. K. ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir šias dalis išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms A. M. K. ir S. J. K., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 275,00 Eur (du šimtai septyniasdešimt penki eurai 00 cnt) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovei I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1011,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 148,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Atsakovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 293,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai             Aurimas Brazdeikis

              Kristina Domarkienė

                                                                                                                              Jolanta Gailevičienė