Civilinė byla Nr. e2-507-889/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00233-2025-2-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.1.; 2.6.11.4.1.        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnis),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus inžineriniai projektai“ ieškinį atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto pasiūlymo atmetimo viešajame pirkime, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus inžineriniai projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 12 d. sprendimą atmesti UAB „Vilniaus inžineriniai projektai“ pasiūlymą ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1.       2024 m. gruodžio 8 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 268230 „Mokslo paskirties pastato, Pirties g. 5, Rūdiškėse, Trakų raj. kapitalinio remonto, keičiant patalpų paskirtį į gydymo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas), jame ieškovė dalyvavo ir pateikė pasiūlymą. Numatoma vertė be PVM – 57 851 Eur.

1.2.       Ieškovė kartu su pasiūlymu pateiktoje EBVPD formoje III dalies „Pašalinimo pagrindai“ C punkte „Su nemokumu, interesų konfliktu ar profesiniais nusižengimais susiję pagrindai“ į C14 klausimą dėl „Sutarties nutraukimo anksčiau laiko, žalos ar kitų panašių sankcijų“ pateikė atsakymą „taip“, atskleisdama faktinę aplinkybę, kad 2024 m. liepos 12 d. ieškovė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. EBVPD formoje nurodyta, kad ginčas dėl įtraukimo yra nagrinėjamas teisme.

1.3.       Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamoje viešoje nepatikimų tiekėjų informacinėje bazėje yra aiškiai nurodyta, jog ieškovė 2024 m. liepos 8 d. yra apskundusi teismui sprendimą įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-153-368/2025 pagal ieškovės ieškinį atsakovėms VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto sprendimo nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir įrašyti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, atsakovės pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, grąžinti ieškovei piniginį užstatą, kuris buvo sumokėtas kaip sutartinių įsipareigojimų įvykdymo priemonė.

1.4.       Kartu su pasiūlymu perkančiajai organizacijai buvo pateiktas ieškovės rašytinis paaiškinimas, jame ieškovė atsakovei detaliau atskleidė civilinės bylos Nr. e2-153-368/2025 esmę ir nurodė pagrindinius argumentus, dėl kurių tiekėjas neteisėtai įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

1.5.       Perkančioji organizacija, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 10 dalimi, ieškovės raštu paprašė atsakyti, ar ginčo su VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centru ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija atveju dėl įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrįstumo buvo padaryta žala? Taip pat pareikalauta pateikti informaciją „apie prevencines priemones dėl galimų pažeidimų ateityje“.

1.6.       2025 m. vasario 5 d. ieškovė pateikė paaiškinimus, iš esmės nurodydama tai, kad „kol nėra teismo sprendimo, nėra jokios žalos, kurią būtų galima ir reikėtų atlyginti. <...> kol nėra sprendimo, nėra pagrindo taikyti kokias nors priemones pažeidimų prevencijai“. Atsakyme nurodė, jog ginčo aplinkybės privertė ieškovę imtis priemonių, siekiant išvengti tokių situacijų ateityje, o būtent: sutarties vykdymą atliekančius projektų ir darbų vadovus tiekėjo vadovybė kontroliuoja dar labiau; atliekama detalesnė projektų ir gautų dokumentų patikra; kiekvienu komplikuotu atveju konsultuojamasi su teisininku; skiriamas didesnis dėmesys bendraujant su užsakovais ir įsiklausant į jų pastabas ir pageidavimus.

1.7.       2025 m. vasario 12 d. ieškovė gavo perkančiosios organizacijos raštą, informuojantį apie tai, kad ieškovės pasiūlymas yra atmetamas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu, t. y. tiekėjui buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus apie taikytas apsivalymo priemones, tačiau tiekėjas nepateikė apsivalymo pagrindimo, šiuo metu nėra pakankamų įrodymų apie tiekėjo patikimumą. Ieškovės vertinimu, išnagrinėjus rašto dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo turinį, nėra nurodoma, dėl kokių konkrečiai pažeidimų ieškovės pateikti duomenys nėra pakankami ir neįtikino perkančiosios organizacijos, kad ieškovė „apsivalė“.

1.8.       2025 m. vasario 13 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl nepagrįsto pasiūlymo atmetimo. 2025 m. vasario 20 d. Perkančioji organizacija pateikė atsakymą į pretenziją. Nurodė, jog sutarties, dėl kurios vykdymo ir nutraukimo Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-153-368/2025, neįvykdymas laiku (ypač esant pakankamai ilgam neįvykdymo terminui), atsakovės įsitikinimu, yra sutarties pažeidimas ir laikoma, jog kilo žala, už kurią turi būti atitinkamai kompensuojama, atlyginami perkančiosios organizacijos patirti nuostoliai. Atsakovė kreipėsi į vieną iš ginčo šalių – Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, kuri pati net nevykdė ginčo sutarties (ginčo sutartį pagal įgaliojimą vykdė kitas atsakovas). Pastaroji pateikė savo argumentus, kuriais atsakovė grindžia savo sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo.

1.9.       Perkančioji organizacija taip pat nurodė, jog, teikdama atsakymą „dėl prevencijos priemonių“, ieškovė turėjo išsamiai ir aiškiai atsakovei įrodyti, kad buvo „imtasi konkrečių prevencinių priemonių, kad ateityje būtų išvengta pažeidimų“. Atsakovės vertinimu, pateikti tik deklaratyvūs teiginiai, kurie nepatvirtinti jokiais oficialiais ir patikimais duomenimis, todėl laikytina, kad jokių prevencinių priemonių imtasi nebuvo. 2025 m. vasario 24 d. gautas atsakovės pranešimas dėl konkurso procedūrų užbaigimo.

1.10.       Ieškovė pažymi, kad nors civilinėje byloje Nr. e2-153-368/2025 dėl atliekamų darbų vėlavimo kaltinama ieškovė, tačiau tikrosios darbų vilkinimo priežastys atsakovei buvo pateiktos

1.11.       Ieškovė kaltės dėl pradelstų darbų atlikimo terminų neprisiima, tai ginčija teisme, todėl objektyviai negali įgyvendinti Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto a papunkčio sąlygos – savanoriškai sumokėti arba įsipareigoti sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl nusikalstamos veikos arba pažeidimo. Žalos klausimas civilinėje byloje Nr. e2-153-368/2025 yra ginčo objektas.

1.12.       Atmetusi ieškovės pasiūlymą dėl to, kad ieškovė nepateikė patikimumo atkūrimo įrodymų dėl tariamų pažeidimų, perkančioji organizacija pažeidė proporcingumo principą, kadangi už neapibrėžtos apimties pažeidimą pritaikė neproporcingai didelę sankciją – dėl pažeidimų, kurių galbūt nėra, ieškovei neleidžiama dalyvauti atsakovės konkurse.

1.13.       Atsižvelgdama į tai, kad 2025 m. vasario 12 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą sąlygojo kitą 2025 m. vasario 24 d. atsakovės sprendimą dėl konkurso procedūrų užbaigimo, ieškovė yra įsitikinusi, kad, panaikinus 2025 m. vasario 12 d. sprendimą atmesti UAB „Vilniaus inžineriniai projektai“ pasiūlymą, būtina grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

2.       Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1.       Ieškovei nurodžius, kad ji yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip pat nurodžius, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindą, perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 10 dalimi, ieškovės raštu paprašė atsakyti, ar ginčo su VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centru ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija atveju dėl įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrįstumo buvo padaryta žala, taip pat pareikalauta pateikti informaciją „apie prevencines priemones dėl galimų pažeidimų ateityje“.

2.2.       Ieškovė 2025 m. vasario 4 d. pateikė atsakymą, jame nurodė, kad kol nėra teismo sprendimo, nėra jokios žalos, kurią būtų galima ir reikėtų atlyginti. Atsakovė raštu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu pasidalyti nekonfidencialia informacija apie sutarties nutraukimo aplinkybes ir ieškovės siekį bendradarbiauti. Atsakovė gavo atsakymą, kad sutartis su ieškove buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo – rangos darbų nebaigimo objekte, praėjus 6 mėnesiams po sutartyje nurodyto rangos darbų termino pabaigos, be to, sutarties vykdymo metu rangovė nereagavo į raginimus užbaigti vykdyti sutartį laiku, o patirti nuostoliai (delspinigiai) yra nesumokėti.

2.3.       Atsakovės nuomone, sutarties neįvykdymas laiku (ypač esant pakankamai ilgam neįvykdymo terminui) yra esminis sutarties pažeidimas ir laikoma, jog kilo žala, už kurią turi būti atitinkamai kompensuojama, atlyginami perkančiosios organizacijos patirti nuostoliai. Gauta informacija leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog ieškovė nebendradarbiavo su perkančiąja organizacija, nesiekė geranoriško žalos atlyginimo.

2.4.       Ieškovė 2025 m. vasario 4 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad kol nėra sprendimo, nėra pagrindo taikyti kokias nors priemones dėl pažeidimų prevencijos, tačiau nurodo ir tai, jog ėmėsi šių priemonių: sutarties vykdymą atliekančius projektų ir darbų vadovus kontroliuoja dar labiau, atlieka detalesnę projektų ir gautų dokumentų patikrą; kiekvienu komplikuotu atveju konsultuojasi su teisininku; skiriamas didesnis dėmesys bendraujant su užsakovais ir įsiklausant į jų pastabas ir pageidavimus.

2.5.       Atsakovės nuomone, teikdama atsakymą dėl prevencijos priemonių, ieškovė turėjo išsamiai ir aiškiai įrodyti, kad ji ėmėsi konkrečių prevencinių priemonių, kad ateityje būtų išvengta pažeidimų. Šiuo konkrečiu atveju pateikti tik deklaratyvūs teiginiai, kurie nepatvirtinti jokiais oficialiais ir patikimais duomenimis, todėl laikytina, kad ieškovė nesiėmė jokių prevencinių priemonių. Taigi atsakovė padarė išvadą, jog neegzistuoja Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga.

2.6.       Atsakovė pažymi, kad vien tai, jog tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė paaiškinimus, kurie, tiekėjo nuomone, jį reabilituoja, nereiškia, jog perkančioji organizacija negali tiekėjo pašalinti, jeigu pripažįsta, kad tiekėjo pateikti dokumentai nėra pakankami laikyti jį patikimu ir nešalinti iš pirkimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-573-370/2024).

3.       Ieškovė pateikė dubliką, prašydama tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai dubliko argumentai:

3.1.       Ieškovė pažymi, kad ji neginčija perkančiosios organizacijos teisės savarankiškai nuspręsti dėl viešojo pirkimo dalyvių patikimumo. Tokią teisę ji turi, tačiau šio ginčo atveju perkančiosios organizacijos vertinimas dėl ieškovės nepatikimumo negali būti pripažįstamas tinkamai atliktu, kadangi perkančioji organizacija savarankiško ginčo sutarties nutraukimo aplinkybių nustatymo civilinėje byloje Nr. e2-153-368/2025 iš esmės neatliko, atitinkamai neleido suprasti tiekėjui, kokie veiksmai, atsakovės vertinimu, padarė tiekėją nepatikimą, ir neleido ieškovei efektyviai apsiginti.

3.2.       Ieškovė akcentuoja, kad, siekdama užtikrinti skaidrumo principo, pasireiškiančio kaip tiekėjų teisė patikrinti, ginčyti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, veiksmingą įgyvendinimą, perkančioji organizacija privalo tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus ir atliekamus veiksmus, aiškiai ir konkrečiai išdėstyti bei pagrįsti tokių sprendimų ir (arba) veiksmų priežastis, teisinį ir faktinį pagrindą.

3.3.       Pažymi, kad perkančiosios organizacijos prašyme ir rašte, kuriuo informuojama, kad ieškovės pasiūlymas yra atmetamas, perkančioji organizacija neįvardijo konkrečių „nusikalstamų veikų arba pažeidimų“, dėl kurių ieškovė, perkančiosios organizacijos vertinimu, turėjo taikyti apsivalymo priemones.

3.4.       Perkančioji organizacija pažeidimu laiko civilinėje byloje Nr. e2-153-368/2025 ginčijamos sutarties neįvykdymą laiku (esant pakankamai ilgam neįvykdymo terminui), tačiau ieškovė su tuo kategoriškai nesutinka: pirma, konkurso sąlygose buvo pateiktas techninis projektas su klaidomis, tai sąlygojo būtinybę keisti techninio projekto sprendinius; antra, užsakovas tinkamai nereagavo į rangovo pranešimus dėl techninio projekto trūkumų, nesiėmė veiksmų operatyviai šalinti nurodytus trūkumus; užsakovas nesilaikė tarpinių darbų priėmimo ir sumokėjimo už juos tvarkos.

3.5.       Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija sprendime dėl pasiūlymo atmetimo turėjo įvardyti konkrečias priemones, kurios neįtikino perkančiosios organizacijos, kad ieškovė „apsivalė“, ir išsamiai paaiškinti priežastis dėl tokių priemonių nepakankamumo. Rašte dėl pasiūlymo atmetimo tokios argumentacijos trūksta. Perkančiosios organizacijos tiekėjo argumentai dėl nepatikimumo yra itin migloti. Atitinkamai ieškovė savo paaiškinimu neturėjo galimybės įrodyti atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto c papunkčio sąlygai, kadangi ieškovei nebuvo išaiškinta, kas atsakovės konkrečiai laikoma nusikalstama veika ar pažeidimu, dėl kurių ieškovė turėjo imtis preventyvių techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių.

3.6.       Ieškovės nuomone, nepagrįsta situacija, kai ieškovė, pateikusi ieškinį teisme dėl neteisėto įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ginčo nagrinėjimo metu būtų verčiama kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose įrodinėti, kad ėmėsi Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 10 dalyje nurodytų priemonių savo patikimumui atkurti – pripažinti kaltę, nors nagrinėjamoje byloje tam prieštarauja, savanoriškai įsipareigoti sumokėti kompensaciją už žalą ginčo byloje, nors žalos klausimas byloje ginčijamas, imtis techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tariamų nusikalstamų veikų ar pažeidimų, kurių galbūt nepadarė, prevencijai.

4.       Atsakovė pateikė tripliką, prašydama atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai tripliko argumentai:

4.1.       Atsakovė nurodo, kad iš ieškovės pateiktos informacijos buvo žinoma, kad su ieškove buvo nutraukta sutartis dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų (terminų vėlavimo), taigi ieškovė negalėjo nesuprasti, dėl kokio pažeidimo jos prašoma pateikti apsivalymo priemones.

4.2.       Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė neatsižvelgė į tiekėjo paaiškinimus. Atsakovė išnagrinėjo pateiktus paaiškinimus, juos įvertino ir padarė išvadą, jog, esant tokiai situacijai, ieškovė privalėjo peržiūrėti savo kokybės valdymo standartų taikymą bendrovėje, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų atsakovei nepateikė, buvo pateikti tik deklaratyvūs teiginiai, kurie nepatvirtinti jokiais oficialiais ir patikimais duomenimis.

4.3.       Atsakovės teigimu, ieškovė, manydama, jog į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra įtraukta nepagrįstai, ir manydama, kad toks jos įtraukimas kenkia jos interesams, turėjo teisę Šiaulių apygardos teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau to nepadarė.

4.4.       Pabrėžiama, kad aplinkybė, jog tiekėjas yra Nepatikimų tiekėjų sąraše, neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos atlikti tokio tiekėjo patikimumo vertinimą pagal jo pateiktus duomenis, kuriais jis įrodinėja ėmęsis atitinkamų taisomųjų priemonių, būtent tai ir atliko atsakovė – įvertino visus ieškovės pateiktus duomenis ir priėmė motyvuotą sprendimą. Kilus tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčui dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo, teismas negali atlikti perkančiosios organizacijos diskrecijai priskirto vertinimo, tačiau patikrina perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą teisėtumo aspektu. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

5.       Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje. Pagrindiniai išvadoje nurodyti argumentai:

5.1.       Tarnybos vertinimu, vien faktas, jog tiekėjas yra įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, pats savaime nėra pagrindas pašalinti iš pirkimų, t. y. net ir į nepatikimų tiekėjų sąrašą įtrauktiems tiekėjams yra leidžiama dalyvauti pirkimuose. Kiekvieną kartą pirkimo vykdytojas turi spręsti, ar, vertinant tiekėjo patikimumą, tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui (Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 8 dalis). Be to, net ir priėmus sprendimą, kad tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros būtų proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, tiekėjas vis tiek turi galimybę taikyti „apsivalymo priemones“.

5.2.       Būtent į nepatikimų tiekėjų sąrašą įtrauktam tiekėjui tenka pareiga įrodyti kiekvienai perkančiajai organizacijai, kurios paskelbtame pirkime dalyvauja toks tiekėjas, kad jo pritaikytos ir taikomos priemonės leidžia įgyvendinti tuos tikslus, kuriuos įstatymų leidėjas laikė esant svarbiais, reglamentuodamas Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatytus pašalinimo pagrindus, taip pat pagrįsti, kad jo pritaikytos ir taikomos priemonės pakeitė tiekėjo korporatyvinę elgseną taip ir tiek, jog ateityje yra mažai tikėtinas aptartų Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatytų pašalinimo pagrindų pakartotinumas bei tinkamai ir visiškai suveikė bendroji ir individualioji prevencija tiekėjo atžvilgiu.

5.3.       Vien tai, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė dokumentus, kurie, tiekėjo nuomone, jį reabilituoja, nereiškia, jog perkančioji organizacija negali tiekėjo pašalinti, jeigu pripažįsta, kad tiekėjo pateikti dokumentai nėra pakankami laikyti jį patikimu ir nešalinti iš pirkimo. Taigi, būtent perkančioji organizacija yra subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę vertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir atitinkamai nuspręsti, ar tiekėjo nurodytos priemonės yra pakankamos jo nešalinti iš pirkimo.

5.4.       Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė pasinaudojo jai įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise ir atliko ieškovės patikimumo vertinimą. Tačiau, ar tokio vertinimo pagrindu ieškovės pašalinimas iš pirkimo yra proporcingas jos elgesiui ir ar pats vertinimas gali būti pripažįstamas visapusiškai tinkamai atliktu ir motyvuotu iš esmės, kai atsakovės sprendimo pašalinti ieškovę iš pirkimo priėmimo metu nėra įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-153-368/2025 ir nevertinant jo (sprendimo) kompleksiškai kitų ieškovės išsakytų teiginių kontekste, yra fakto klausimas, nustatytinas bylos nagrinėjimo metu.

5.5.       Tarnyba pažymi, jog tiekėjo (šiuo atveju ieškovės) patikimumo vertinimas negali būti savitikslis ir apsiriboti vien tik formaliu Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio taikymu. Tarnybos nuomone, net ir nustačius minėto straipsnio pagrindų egzistavimą, rinkoje veikiantiems tiekėjams (konkrečiu atveju ieškovei) įrodžius, kad viešojo intereso prasme jo taikomos priemonės sukuria tam tikrą naudą, kuriai esant, tiekėjas vėl gali būti laikomas patikimu tiekėju (Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalis), jam turi būti leidžiama dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose.

5.6.       Tarnyba, įvertinusi galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškovės ir atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą gynybinę poziciją, šio ginčo išsprendimui aktualią teismų praktiką ir kitas teisiškai reikšmingas šios bylos aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, elgesys atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje perkančiajai organizacijai nustatytų sprendimo dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros priėmimo reikalavimus, inter alia, ir Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

6.       Ieškovė pateikė nuomonę dėl Tarnybos pateiktos išvados civilinėje byloje. Pagrindiniai ieškovės nurodyti argumentai:

6.1.       Nurodo, kad Tarnybos išvadoje iš viso neatsakyta į esminį bylos klausimą – kuriuo momentu perkančioji organizacija privalo tiekėjui įvardyti „neteisėtus veiksmus“, dėl kurių ji prašo reabilitacijos dokumentų.

6.2.       Akcentuoja, kad šioje byloje perkančioji organizacija turėjo itin atidžiai ištirti ir įvertinti ieškovės elgesį, nurodyti jos „neteisėtus veiksmus“ ir dėl nurodytų pažeidimų būtent pasiūlymo vertinimo metu prašyti pateikti reabilitacijos dokumentus, tačiau to nepadarė. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas įpareigoja perkančiąją organizaciją konkrečiai įvardyti tai, ką ji laiko nusikalstama veika arba pažeidimu, ir sudaryti sąlygas tiekėjui pateikti reabilitacijos dokumentus. Dėl šios priežasties Tarnybos išvada, teigianti, jog perkančioji organizacija laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo, yra visiškai nepagrįsta.

6.3.       Pažymi, kad ieškovei pirkimo procedūrų metu buvo atimta galimybė įrodyti atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto c papunkčio sąlygai, kadangi ieškovei nebuvo išaiškinta, ką atsakovė konkrečiai laiko nusikalstama veika ar pažeidimu, dėl kurių ieškovė turėjo imtis prevencinių techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių.

6.4.       Nurodo, kad Tarnybos išvadoje nėra tinkamai atskleista ginčo esmė, nėra įvertintas perkančiosios organizacijos veiksmų, prašant pagrįsti tiekėjo patikimumo atkūrimą, turinys, nėra nustatytas prašymo pateikimo momentas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovė prašo teismo nesivadovauti Tarnybos išvados dalimi, kurioje daroma išvada, jog atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, elgesys atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje perkančiajai organizacijai nustatytų sprendimo dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros priėmimo reikalavimus, inter alia, ir Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys atmestinas.

7.       Nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 8 d. atsakovė CVP IS priemonėmis paskelbė viešąjį pirkimą „Mokslo paskirties pastato, Pirties g. 5, Rūdiškėse, Trakų raj. kapitalinio remonto, keičiant patalpų paskirtį į gydymo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 268230), jame dalyvavo ieškovė ir pateikė pasiūlymą. Numatoma vertė be PVM – 57 851 Eur.

8.       Ieškovė kartu su pasiūlymu pateiktoje EBVPD formoje III dalies „Pašalinimo pagrindai“ C punkte „Su nemokumu, interesų konfliktu ar profesiniais nusižengimais susiję pagrindai“ į C14 klausimą dėl „Sutarties nutraukimo anksčiau laiko, žalos ar kitų panašių sankcijų“ pateikė atsakymą „taip“, atskleisdama faktinę aplinkybę, kad 2024 m. liepos 12 d. ieškovė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovėje prie išsamios informacijos apie tai pateikimo nurodė, kad užsakovui laiku neatsiskaitant už atliktus darbu buvo pažeisti terminai. Ieškovė taip pat patvirtino, kad ėmėsi priemonių, kad įrodytų savo patikimumą, nurodydama, kad ginčas yra nagrinėjamas teisme. Kartu su pasiūlymu ieškovė pateikė 2025 m. sausio 6 d. rašytinius paaiškinimus, kuriame detaliau atskleidė civilinės bylos Nr. e2-153-368/2025 esmę ir nurodė pagrindinius argumentus, dėl kurių ieškovės manymu ji įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtai.

9.       Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-153-368/2025 pagal ieškovės UAB „Vilniaus inžineriniai projektai“ ieškinį atsakovėms VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto sprendimo nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir įrašyti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, atsakovių pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, grąžinti ieškovei piniginį užstatą, kuris buvo sumokėtas kaip sutartinių įsipareigojimų įvykdymo priemonė. LITEKO duomenimis sprendimo priėmimo dieną byla nėra baigta.

10.       Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 10 dalimi, ieškovės raštu paprašė atsakyti, ar yra žala dėl pažeidimo, taip pat pateikti informaciją apie prevencines priemones dėl galimų pažeidimų ateityje. Ieškovė atsakovei pateikė 2025 m. vasario 4 d. atsakymą, jame iš esmės nurodė tai, kad kol nėra teismo sprendimo, nėra nustatyta, kad darbų vykdymo terminai buvo praleisti tik dėl rangovo kaltės. Teigė, kad galima žala yra delspinigiai, ir jos pagrįstumą teismas vertins kartu su terminų praleidimo priežastimis. Tvirtino, kad kol nėra teismo sprendimo, nėra jokios žalos, kurią būtų reikėtų atlyginti ir pagrindo taikyti kokias nors priemones pažeidimų prevencijai. Atsakyme nurodė, jog ginčo aplinkybės privertė ieškovę imtis priemonių, siekiant išvengti tokių situacijų ateityje, o būtent: sutarties vykdymą atliekančius projektų ir darbų vadovus tiekėjo vadovybė kontroliuoja dar labiau; atliekama detalesnė projektų ir gautų dokumentų patikra; kiekvienu komplikuotu atveju konsultuojamasi su teisininku; skiriamas didesnis dėmesys bendraujant su užsakovais ir įsiklausant į jų pastabas ir pageidavimus. Su ieškovės atsakomu nebuvo pateikti jokie priedai.

11.       Atsakovė raštu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu pasidalyti nekonfidencialia informacija apie sutarties nutraukimo aplinkybes bei ieškovės siekį bendradarbiauti: dėl kokių ieškovės veiksmų buvo nutraukta sutartis, ar ieškovė savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už Šiaulių miesto savivaldybės patirtą žalą.

12.       Atsakovė gavo atsakymą, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija sutarties vykdymą pagal įgaliojimą buvo pavedusi VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrui (toliau – centras). Centro viešųjų pirkimų specialistė atsakė, kad sutartis su ieškove buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo – nebaigtų rangos darbų objekte, praėjus 6 mėnesiams po sutartyje nurodyto rangos darbų termino pabaigos. Sutarties vykdymo metu rangovas nereagavo į raginimus užbaigti vykdyti sutartį laiku. Patirti nuostoliai (delspinigiai) nėra sumokėti.

13.       2025 m. vasario 12 d. ieškovė gavo atsakovės raštą, juo buvo informuota, kad ieškovės pasiūlymas yra atmetamas. Atsakovė nurodė, kad priėmė sprendimą ne laukti, kol visas aplinkybes išnagrinės ir sprendimą priims teismas, o remdamasi ta informacija, kurią gavo iš tiekėjo, ir vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 10 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga, priėmė sprendimą pašalinti ieškovę iš pirkimo procedūros, kadangi tik perkančiajai organizacijai yra suteikti įgaliojimai įvertinti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros, ar ne. Nurodoma, kad ieškovei neleidžiama dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose ir pasiūlymas yra atmetamas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu, t. y. tiekėjui buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus apie taikytas apsivalymo priemones, tačiau tiekėjas nepateikė apsivalymo pagrindimo, šiuo metu nėra pakankamų įrodymų apie tiekėjo patikimumą.

14.       2025 m. vasario 13 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl nepagrįsto pasiūlymo atmetimo. Nurodė, kad įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrįstumas yra ginčijamas ir nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teigė, kad nesant teismo sprendimo, nėra jokios žalos kurią ieškovė turėtų padengti. 2025 m. vasario 20 d. perkančioji organizacija pateikė atsakymą į pretenziją. Nurodė, kad, atsižvelgus į tai, kad tiekėja UAB ,,Vilniaus inžineriniai tinklai“ yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 6 punktu, tiekėjui buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus apie taikytas apsivalymo priemones, tačiau tiekėjas nepateikė apsivalymo pagrindimo, šiuo metu nėra pakankamų įrodymų apie tiekėjo patikimumą, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 103 straipsnio 3 dalimi, tiekėjo pretenzija atmetama kaip nepagrįsta.

15.       2025 m. vasario 24 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl konkurso procedūrų užbaigimo.

16.       2025 m. vasario 27 d. su ieškiniu ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2025 m. vasario 12 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Ieškovės nuomone, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo, turėjo tinkamai įvertinti, ar toks pašalinimas bus proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, ir turėjo išsiaiškinti vertinamo tiekėjo elgesio aplinkybes. Ieškovės vertinimu, atsakovė, pašalindama ją iš pirkimo dėl EBVPD pateiktos informacijos, sprendimą priėmė, nesivadovaudama objektyvia informacija apie nurodyto tiekėjo elgesio aplinkybes, o remdamasi kitos perkančiosios organizacijos subjektyviais lakoniškais paaiškinimais.

Dėl tiekėjo pašalinimo pagrįstumo

17.       VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis.

18.       Nustatyta, kad 2024 m. liepos 11 d Šiaulių miesto savivaldybės administracijos iniciatyva ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti tarp jos ir ieškovės pasirašytą rangos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo – rangos darbų nebaigimo objekte, praėjus 6 mėnesiams po sutartyje nurodyto rangos darbų termino pabaigos. Aplinkybė, kad ieškovė ginčija tokį sprendimą, teisme nekeičia nustatyto fakto.

19.       VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio l, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: l) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio l, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies l punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes.

20.       Ieškovės argumentai, kad atsakovė turėjo jai nurodyti ieškovės neteisėtus veiksmus ir prašyti dėl nurodytų pažeidimų pateikti duomenis apie reabilitaciją, nepagrįsti. Nustatyta, kad atsakovė aiškinosi pačios ieškovės pateiktą informaciją apie ieškovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, išklausė ieškovės nuomonę ir paaiškinimus dėl nagrinėjamos teisme bylos, perkančiosios organizacijos poziciją dėl sutarties nutraukimo priežasčių. Ieškovė turėjo pagrįsti patikimais duomenimis visas priemones ir aplinkybes, nurodytas VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkte a, b ir c papunkčiuose. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė nepagrindė nurodytų aplinkybių. Perkančioji organizacija, įtraukusi ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nurodė, kad ieškovė 6 mėnesius pradelsė sutarties įvykdymo terminus ir už tai yra apskaičiuoti delspinigiai. Sutarties neįvykdymas laiku (ypač esant pakankamai ilgam neįvykdymo terminui) yra sutarties pažeidimas ir laikoma, jog kilo žala, už kurią turi būti atitinkamai kompensuojama, atlyginami perkančiosios organizacijos patirti nuostoliai. Ieškovės kreipimasis į teismą dėl galbūt pažeistų jos teisių nėra prilyginamas bendradarbiavimui ar kitų priemonių ėmimuisi dėl padaryto pažeidimo. Ieškovės buvo prašoma pateikti informaciją apie prevencines priemones dėl galimų pažeidimų ateityje, tačiau ji pateikė tik deklaratyvius paaiškinimus, kad sutarties vykdymą atliekančius projektų ir darbų vadovus tiekėjo vadovybė kontroliuoja dar labiau; atliekama detalesnė projektų ir gautų dokumentų patikra; kiekvienu komplikuotu atveju konsultuojamasi su teisininku; skiriamas didesnis dėmesys bendraujant su užsakovais ir įsiklausant į jų pastabas ir pageidavimus, kurie nepatvirtinti jokiais dokumentais ar kitais objektyviais duomenimis. Šiuo aspektu išvadą teikusi institucija pažymėjo, jog, vertinant bendrai „apsivalymo“ paskirtį viešuosiuose pirkimuose, matyti, kad teigiami tiekėjo elgsenos pakitimai turi būti esminiai ir žymūs, o ne deklaratyvūs ar fragmentiški. Tiekėjo pritaikytos ir nuolat taikomos priemonės turi būti tęstinio pobūdžio ir įtikinti perkančiąją organizaciją, kad bus pasiekti VPĮ įtvirtinti tikslai, kurių siekiama nustatant pašalinimo pagrindus. Faktinis tiekėjo „apsivalymas“ reiškia tai, kad jo pritaikytos priemonės turi sudaryti sąlygas realiai atkurti tiekėjo patikimumą ir ateityje užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė deklaruojamų prevencinių priemonių realumo, todėl tokie faktai negali būti nustatyti (CPK 178, 185 straipsnis). Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga nenustatyta.

21.       Perkančioji organizacija yra subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę vertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir atitinkamai nuspręsti, ar tiekėjo nurodytos priemonės yra pakankamos jo nešalinti iš pirkimo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) akcentuoja perkančiųjų organizacijų teisę savarankiškai nuspręsti dėl viešojo pirkimo dalyvio patikimumo (ESTT 2019 m. birželio 19 d. sprendimas Meca Srl prieš Comune di Napoli,C-41/18, ECLI:EU:C:2019:507, 34 punktas). Toks sprendimas visais atvejais turi būti priimtas atlikus paaiškėjusių aplinkybių, kurios gali būti tiekėjo pašalinimo pagrindu, motyvuotą įvertinimą.

22.       Atsakovė laikė, kad ieškovė neįrodė, kad viešojo intereso prasme ieškovės taikomos priemonės sukuria tam tikrą naudą, kuriai esant, ieškovė vėl gali būti laikoma patikimu tiekėju (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis). Perkančioji organizacija atsakyme į pretenziją ieškovei nurodė, kad ji neįtikino, kad ieškovės nurodytos priemonės yra tokios rimtos ir pakankamos, kad įrodytų, jog ieškovės elgesys ir darbai pasikeitė taip, kad būtų pasiekti viešųjų pirkimų tikslai.

23.       Teismas, įvertinęs faktą, kad ieškovė yra įtraukta į Melagingų tiekėjų sąrašą ir šis faktas dar nėra nuginčytas ir galiojantis, perkančiosios organizacijos paaiškinimus dėl anksčiau vykdytos sutarties nutraukimo dėl esminio ieškovės sutarties pažeidimo, į ieškovės nurodomų priemonių, kurių ji ėmėsi savo patikimumui užtikrinti, deklaratyvumą, į atsakovės teisę nuspręsti dėl tiekėjo patikimumo, konstatuoja, kad atsakovės veiksmai atitiko VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje perkančiajai organizacijai nustatytų sprendimo dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros priėmimo reikalavimus ir jos sprendimas pašalinti ieškovę yra proporcinga priemonė viešųjų pirkimų tikslams pasiekti.

24.       Atmetus ieškinį ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (98 straipsnis).

25.       Ieškovei grąžintina 37,50 Eur žyminio mokesčio permoka, nes ieškinio padavimo metu už reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudarė 1 110 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 4238 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

atmesti ieškinį.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus inžineriniai projektai“, įmonės kodas 302836132, 37,50 Eur žyminio mokesčio permoką, sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 2025 m. vasario 27 d. mokėjimo pavedimu (įmokėta suma 1 147,50 Eur).

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                  Milda Skersienė