Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-384-1040/2017

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00215-2017-8                                                    

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 16.9.8; 16.9.11; 21.9.10

(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. rugsėjo 21 d.

Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė,

sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., suinteresuotam asmeniui J. B.,

jų atstovui advokatui V. P.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 427 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

S. B., būdamas 2015 m. birželio 30 d. baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo, pakartotinai, 2017 m. liepos 15 d., laikotarpyje nuo 05 val. 20 min. iki 05 val. 33 min., Tuopų gatvėje, Nuotekų kaime, Ukmergės rajone, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, vairuodamas jam ir jo sutuoktinei J. B. priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelmą, apgadindamas jam ir jo sutuoktinei priklausantį automobilį. Policijos pareigūnams pareikalavus Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą, atsisakė tai daryti, tuo vengdamas neblaivumo patikrinimo.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas prašė skirti S. B. administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. B. posėdžio metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2017 m. liepos 14 d., apie 20 val. 30 min., eidamas į prekybos centrą „Kubas“, prie savo namų, esančių Pašilaičių mikrorajone, Vilniaus mieste, laiptinės susitiko pažįstamą A. Jie susitarė išgerti po butelį alaus, kurį išgėrė miškelyje. Vėliau nuėjo su A. pas jį į namus ir išgėrė butelį degtinės. Namuose nieko nebuvo, jo žmona J. B. buvo išvykusi, nes atostogavo. Geriant alkoholį, A. jam pasiūlė nuvažiuoti pas pažįstamą verslininką į sodybą, kurioje yra pirtis ir tvenkinys, pagaudyti žuvų. Jis sutiko. A. sakė, kad suras žmogų, kuris juos nuveš, o jis turėjo suorganizuoti automobilį. Jis žinojo, kad kieme stovi jo žmonos J. B. automobilis TOYOTA AVENSIS, todėl jam reikėjo tik surasti šio automobilio raktelius. Raktelių ieškojo apie 20 minučių koridoriaus spintoje, salone, miegamojo komodoje. Automobilio dokumentus kartu su atsarginiais rakteliais surado miegamojo spintoje po stalčiais esančioje ertmėje. Tuo metu jau buvo kitos dienos rytas, švito. A. nuėjo pasitikti žmogaus, kuris turėjo vežti juos į sodybą. Jis atsisėdo į keleivio vietą ir laukė, raktelius laikė arba rankoje, arba jie buvo kišenėje, tiksliai neprisimena. Belaukiant užmigo, nes buvo jau stipriai neblaivus, be to visą naktį nemiegojęs. Atsibudo nuo smūgio ir nesuprato kas vyksta, tik pamatė, jog automobilis stovi viduryje gatvės, o vairuotojo nėra. Jis iš priekinės keleivio vietos persėdo į vairuotojo vietą ir bandė nuvažiuoti į šalikelę. Jo durelės iš vidaus neatsidarė, buvo prispaustos, todėl persėdo būdamas automobilio viduje. Automobilis nejudėjo. Išlipo iš automobilio, apžiūrėjo apgadinimus, vėl sėdo į automobilį ir bandė važiuoti, tačiau nepavykus išjungė variklį. Apžiūrėjęs automobilį suprato, kad techniškai neįmanoma, kad važiuotų, nes buvo iškritęs ratas. Bandė stumti, tačiau taip pat nepavyko. Kadangi buvo pasiėmęs alkoholio, jo išgėrė prie automobilio, nes jam buvo šokas. Tada paskambino žmonai ir pasakė, kad sudaužytas jos automobilis. Jis automobilio nevairavo. Galėjo vairuoti arba A., arba A. pažįstamas. Iš vietos nepajudėjo, tik atsisėdo į vairuotojo vietą, jau po įvykio. Tikrintis girtumą atsisakė, nes tuo metu jam atrodė, kad neprivalo to daryti, nes nėra susijęs su vairavimu. Po 2015 metų niekada už vairo nesėdo, nes teisė vairuoti jam buvo atimta. Asmens vardu A. nei pavardės, nei gyvenamosios vietos nežino. Liudytojos V. V. posėdžio metu parodytoje nuotraukoje yra nufotografuotas jis.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. B. paaiškinimo matyti, kad jis sutuoktinei J. B. priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paėmė jai nežinant. Nors minėtas automobilis yra 2015 m. kovo 26 d. įgytas santuokoje, gavus paskolą, tačiau realiai jis yra sutuoktinės J. B. nuosavybė. Tik ji viena moka įmokas bankui iš savo atlyginimo, tik ji viena realiai valdo šį automobilį. Jis šio automobilio niekuomet nevairavo, nuo 2013 metų jam yra atimta teisė vairuoti. Jo žmona padavė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, jis jokių pretenzijų į šį automobilį, nutraukiant santuoką, nereiškia (b. l. 79-82).

Suinteresuotas asmuo J. B. teismo posėdžio metu prašė nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio TOYOTA AVENSIS. Paaiškino, kad ji net tik, kad nežinojo, jog jos automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, tačiau apskritai nežinojo ir neįtarė, jog sutuoktinis paims šį automobilį. Įvykio dieną, buvo tėvų sodyboje, esančioje Molėtų rajone, kurioje atostogavo nuo 2017 m. birželio 26 d. Sodyboje buvo su mama iki pat atostogų pabaigos – 2017 m. liepos 21 d. Į šią tėvų sodybą nuvažiavo su tėvams priklausančiu visureigiu, nes dėl kelio būklės su savo automobiliu ten nuvažiuoti nėra galimybių. Jos automobilis TOYOTA AVENSIS buvo paliktas gretimame kieme, nes daugiabučio namo, kuriame ji gyvena, kieme nebuvo vietos. Automobilio raktelius pasiėmė su savimi. Atsarginiai automobilio rakteliai buvo paslėpti namuose, spintoje. Šį automobilį ji įsigijo 2015 m. kovo 25 d., gavusi tikslinę vartojimo paskolą (11000,00 Eur) automobilio pirkimui. Ji vienintelė buvo paskolos iniciatorė, vienintelė naudojosi įsigytu automobiliu. Be to, kredito sutartyje bei įmokų ir mokėjimo grafike pasirašė tik ji. Realiai jos gaunamų pajamų pakako, kad gautų paskolą automobiliui įsigyti, tačiau bankas, norėdamas apsidrausti, tuo atveju jei netikėtai taptų nemoki, įtraukė ir jos sutuoktinį S. B.. Tačiau pagrindinė paskolos gavėja yra ji. Sutuoktinis S. B. automobilio niekuomet neimdavo. Minčių, kad vyras galėtų paimti automobilį jai nekilo. Nors šis automobilis buvo įregistruotas jos ir sutuoktinio vardu, tačiau ji viena moka už jį kredito įmokas. 2017 m. liepos 15 d., anksti ryte, jai paskambino S. B. ir pasakė, kad automobilis sudaužytas. Taip ji sužinojo apie įvykį. 2017 m. liepos 17 d. nuvykusi į policijos komisariatą, atsiėmė savo automobilį laikinai saugoti. S. B. nuo 2013 metų pradėjo vartoti alkoholį, jie dažnai pykdavosi. Ėmė keisti darbovietes. 2013 metais vyras apgadino prieš tai jai priklausantį automobilį. Po šio įvykio daugiau jokių jai priklausančių automobilių savo vyrui nedavė. Paskutinį pusmetį santykiai sudėtingėjo. 2017 m. gegužės 27 d. buvo iškviesta policija dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje, dėl ko šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ji išvyko atostogų, nes turėjo apgalvoti santykius ir kaip gyvens toliau. Sugrįžusi iš atostogų, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Iki šio eismo įvykio su S. B. gyveno kartu, išskyrus laikotarpį, kai buvo išvykusi atostogų. Nuo 2017 m. birželio mėnesio pabaigos gyvena atskirai. Nors pastaruosius metus faktiškai gyveno kartu, tačiau negyveno kaip šeima. Vyko nuolatiniai barniai, nesutarimai. Dar 2015 metais buvo padavusi teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Apie 2015 metais sutuoktinio padarytą pažeidimą ji nieko nežinojo. Tik 2017 m. liepos 17 d., nuvykusi į policijos komisariatą dėl šio įvykio, sužinojo, jog jos sutuoktinis 2015 metais buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Automobilio vertė – 11000,00 eurų jos šeimai yra pakankamai sunki našta. Iki šiol asmeniškai moka paskolą šiam automobiliui įsigyti, be to moka paskolą būstui, augina 15 metų sūnų. Sutuoktinis materialinės pagalbos beveik nesuteikia. Su kuo S. B. girtauja ji nežino, nei vieno jo draugo nėra mačiusi.

Liudytoja V. V. parodė, kad 2017 m. liepos 15 d., 05 val. 30 min., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegojo antrame namo aukšte. Šis namas randasi prie kelio. Prabudo nuo stipraus smūgio garso. Po ko, išgirdo automobilio „gazavimą“. Jai pasidarė įdomu, todėl išėjo į balkoną ir per langą pamatė, kad stovi juodos spalvos automobilis, kuris mėgina važiuoti, tačiau nepavyksta pajudėti iš vietos. Iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis, pavaikščiojo ir vėl bandė važiuoti. Nepavykus vėl išlipo, atidarė keleivio dureles ir paėmė geltoną maišelį. Imant maišelį pasigirdo garsas, panašus į garsą susilietus buteliams. Vyriškis paėmė šį maišelį ir nuėjo keliu. Ji nufotografavo šį žmogų, nuotrauką perdavė policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai nustatė, kad šis žmogus yra S. B.. Daugiau jokių asmenų įvykio vietoje nebuvo. Nuo išgirsto smūgio garso iki automobilio „gazavimo“ praėjo apie minutė laiko. Išgirdusi „gazavimą“ iškarto pažiūrėjo per langą, niekas iš automobilio neišbėgo. Automobilį vairavo S. B.. Dar ji matė kaip S. B. įvykio vietoje kažką gėrė, išgirdo butelio padėjimą ant žemės. Nuo automobilio iki jos namo lango yra apie 3-5 metrų atstumas.

Analogiškas aplinkybes liudytoja V. V. nurodė rašytiniame paaiškinime (b. l. 6).

Liudytoja R. M. parodė, kad teismo posėdžio salėje esantį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį – S. B. matė eismo įvykio vietoje. 2017 m. liepos 15 d., laikotarpyje nuo 5 val. 15 min. iki 5 val. 20 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) virtuvėje gėrė kavą. Staiga išgirdo stiprų smūgio garsą bei stabdžių garsą. Pamanė, kad sprogo automobilio padanga. Iškarto priėjo prie kambario lango ir pamatė, kad iš automobilio vairuotojo vietos išlipo S. B.. Jis pavaikščiojo, kažkam skambino. Tada vėl sėdo į automobilį ir mėgino važiuoti, girdėjosi „gazavimo“ garsas, bet jam nesigavo. Ji išėjo į lauką ir matė kaip šis vyriškis bandė važiuoti, bet jam nepavyko. Po to, pamatė, kad jis kažką darė prie automobilio rato, skambino telefonu, vaikščiojo aplink automobilį. Tada paėmė maišelį iš keleivio pusės ir nuėjo keliu. Vyriškiui nuėjus, atvažiavo policija, greitoji pagalba. Atvykus policijai, S. B. sugrįžo į įvykio vietą. Matė įvykio vietoje vienintelį asmenį – S. B.. Šį asmenį iškarto po išgirsto smūgio pamatė automobilio vairuotojo vietoje. Daugiau jokių asmenų įvykio vietoje tikrai nebuvo. Po smūgio garso, ji iškarto iš virtuvės nuėjo į kambarį ir pamatė S. B. sėdintį vairuotojo vietoje. Nuo smūgio garso iki „gazavimo“ praėjo nedaug lako, daugiausiai 5 minutės. Minėtas automobilis stovėjo prie pat jos kambario lango.

Analogiškas aplinkybes liudytoja R. M. nurodė rašytiniame paaiškinime (b. l. 5).

Liudytojas A. M. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad atvyko į eismo įvykį, įvykusį Tuopų gatvėje, Nuotekų kaime, Ukmergės rajone. Automobilis buvo atsitrenkęs į kelmą. S. B. sustabdė einantį keliu, kai jis buvo apie 15-20 metrų atstumu nuo automobilio. Pačiame automobilyje jokių asmenų nebuvo. Jis neigė vairavęs, bet negalėjo nurodyti asmens, kuris vairavo. Eismo įvykio vietoje buvę moterys nurodė, kad matė, jog vairavo S. B.. Be to, viena iš šių moterų įvykio vietoje užfiksavo S. B. ir perdavė nuotrauką, kuri buvo pridėta prie administracinio nusižengimo bylos. Jis šių dviejų moterų pavardžių neprisimena, bet jas abi šiandien matė, kaip liudytojas iškviestas į šį teismo posėdį. Įvykio vietoje surado maišelį, kuriame buvo šampano butelis ir tuščias degtinės butelis.

Liudytojas V. P. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad įvykio dieną, paryčiais, tik pradėjus švisti, buvo gautas pranešimas, apie tai, kad automobilis atsitrenkė į medį. Nuvyko į įvykio vietą kartu su pareigūnais J. S. ir A. M., esančią Tuopų gatvėje, Nuotekų kaime, Ukmergės rajone, maždaug per dešimt minučių. Medis buvo nupjautas. Šalimais viduryje kelio stovėjo apgadintas automobilis. Nuo automobilio link Ukmergės miesto pusės, apie 20 metrų atstumu nuo automobilio, ėjo vyriškis, kuris yra teismo posėdžių salėje. Jis su kolegomis sulaikė šį vyriškį, nustatė, kad tai S. B.. Daugiau asmenų aplinkui nebuvo. Apklausė pranešėją V. V. bei dar vieną kaimynę R. M., kurios paaiškino, kad S. B. vienas buvo įvykio vietoje, bandė važiuoti „gazavo“, tačiau nepavyko. Viena iš liudytojų paaiškino, kad po išgirsto smūgio garso iš karto, praėjus iki 20 sekundžių laiko, priėjo prie lango ir matė už vairo sėdintį vyriškį, tai yra S. B., kuris išlipo iš automobilio. Po to, vėl įlipo ir bandė važiuoti, „gazavo“ automobilį. Krūmuose surado paslėptą maišiuką, kuriame buvo šampanas. S. B. šį maišelį su šampanu pasiėmė. Kadangi automobilis priklausė pačiam vairuotojui ar jo sutuoktinei, dabar tiksliai neprisimena kuriai, todėl žala dėl eismo įvykio kitiems asmenims padaryta nebuvo. Buvo nustatyta, kad S. B. teisė vairuoti yra atimta už kitą nusižengimą.

Liudytoja J. S. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnė teisme paliudijo, kad įvykio dieną, buvo gautas pranešimas, apie tai, kad automobilis atsitrenkė į medį. Nuvyko į įvykio vietą, esančią Tuopų gatvėje, Nuotekų kaime, Ukmergės rajone. Matė kaip vyriškis, kaip vėliau nustatė S. B., kuris šiuo metu yra posėdžių salėje kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vaikščioja aplink apgadintą automobilį. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau girtumą tikrintis atsisakė. S. B. teigė, kad automobilio nevairavo, tačiau kas jį vairavo nurodyti negalėjo. Jokių priežasčių dėl ko nenurodo, nepasakė. Minėtas asmuo pateikė vairuotojo pažymėjimą, tačiau buvo nustatyta, kad teisė vairuoti jam yra atimta. Įvykio vietoje buvo dvi moterys, kurios paliudijo, kad matė jog būtent šis vyriškis vairavo automobilį. Šios moterys matė jį vieną sėdintį automobilyje, teigė, jog daugiau asmenų nebuvo.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. liepos 15 d., 05 val. 34 min., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule J. S. ir vyriausiuoju patruliu A. M., gavo pranešimą, jog Nuotekų kaime, Ukmergės rajone į medį atsitrenkė automobilis, viduje sėdi žmogus. Į įvykio vietą atvyko 05 val. 40 min., rado viduryje kelio, per dvi eismo juostas stovintį apgadintą automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Netoli automobilio sulaikė vyriškį, kaip vėliau nustatė S. B.. Daugiau asmenų prie automobilio nebuvo. Vyriškis prisistatė esantis automobilio bendras savininkas kartu su žmona, tačiau teigė, jog automobilio nevairavo. Automobilio salone buvo rasta piniginė su šio asmens dokumentais. Paklausus kas vairavo automobilį, pastarasis nieko nenurodė. S. B. akivaizdžiai buvo neblaivus. Jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesių koordinacija sutrikusi. Nustatė įvykio liudytojas V. V. ir R. M., iš kurių buvo paimti išsamūs paaiškinimai, kuriuose liudininkės parodė, jog matė, kad automobilį vairavo S. B.. Pastarajam pasiūlius Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti blaivumą, tikrintis atsisakė. Nustatyta, kad S. B. teisė vairuoti yra atimta (b. l. 3-4).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad Tuopų gatvėje, Nuotekų kaime, Ukmergės rajone, kelkraštyje, 1 m. atstumu iki važiuojamosios kelio dalies krašto, yra kelmas. Viduryje kelio, 66 metrų atstumu nuo kelmo iki galinio dešinės pusės rato, 1,90 m. atstumu nuo galinio dešinės pusės rato iki kelio krašto, 1,80 m. atstumu nuo priekinio dešinės pusės rato iki kelio krašto, 13,60 m. atstumu nuo priekinio dešinės pusės rato iki Tuopų g. 29 namo kampo, stovi automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Iš fotolentelės matyti, kad automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinysis šonas apgadintas, kelyje matomos automobilio detalės, sprogusios padangos žymė (b. l. 10-15).

Iš fotolentelės fotonuotraukos Nr. 9, darytos liudytojos V. V., matyti, kaip prie automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi vyriškis (b. l. 15). Teismo posėdžio metu parodžius šią liudytojos darytą fotonuotrauką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., pastarasis paaiškino, kad asmuo stovintis prie automobilio yra jis.

Iš teismų informacinės „Liteko“ išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gauto iš kelių transporto priemonių registro matyti, kad automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso J. B., kuri yra automobilio savininkė, ir S. B., kuris yra automobilio valdytojas – savininkas (b. l. 83-84).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad S. B. 2013 m. rugpjūčio 5 d. baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3000,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams; S. B. 2015 m. birželio 30 d. baustas administracine tvarka už 2015 m. birželio 7 d. įvykdytą pažeidimą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 1241 straipsnio 8 dalį ir jam paskirta 579,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams (b. l. 18-20).

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad S. B. ir J. B. 2015 m. birželio 29 d. pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Šis prašymas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas.

Iš ieškinio matyti, kad 2017 m. liepos 26 d. J. B. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo S. B. kaltės. Ieškinyje prašoma automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisti J. B. (b. l. 71-76).

Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. B. ir jo atstovas advokatas V. P. teisme nesutiko su surašytu administracinio nusižengimo protokolu. Advokato teigimu, nei vienas iš liudytojų tiesiogiai paties autoįvykio nematė, aplinkybių, kad įvykio metu automobilį vairavo S. B. nepatvirtino, liudytojos matė automobilį jau įvykus eismo įvykiui, tuomet kai S. B. bandė jį patraukti nuo kelio, todėl abejonės turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B. 2017 m. liepos 15 d., anksti ryte, automobiliu TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus miesto važiavo į sodybą, esančią Ukmergės rajone. Šių aplinkybių neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau teigia, kad tai ne jis vairavo transporto priemonę. Nurodo, jog dar būdamas Vilniuje užmigo priekinėje keleivio vietoje ir atsibudo tik Ukmergės rajone, pajutęs smūgį. Prabudęs pastebėjo, kad automobilis stovi viduryje kelio, jame kitų asmenų nėra, todėl, būdamas automobilio viduje, perlipo į vairuotojo vietą ir bandė patraukti automobilį į kelkraštį. Automobilį galėjo vairuoti arba pažįstamas A., su kuriuo girtavo, nuo praeitos dienos vakaro bei kurio nei pavardės, nei gyvenamosios vietos nežino, arba A. pažįstamas, kurio jis nematė, nes miegojo keleivio vietoje. Ši administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens pozicija yra paneigta byloje surinktais įrodymais bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų R. M. ir V. V. parodymais, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje bei juos iš esmės patvirtina teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniame paaiškinime, surašytame iš karto po įvykio (b. l. 5) liudytoja R. M. parodė, jog staiga išgirdusi stiprų smūgio garsą bei stabdžių garsą iškarto priėjo prie kambario lango ir pamatė S. B. sėdintį vairuotojo vietoje. Matė kaip šis asmuo išlipo iš automobilio vairuotojo vietos, pavaikščiojo ir vėl sėdęs į automobilį mėgino važiuoti, girdėjosi „gazavimo“ garsas. Daugiau jokių asmenų įvykio vietoje tikrai nebuvo. Nuo smūgio garso iki „gazavimo“ praėjo nedaug lako, daugiausiai 5 minutės. Tuo tarpu liudytoja V. V. tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniame paaiškinime, surašytame iš karto po įvykio (b. l. 6) parodė, kad ji prabudo nuo stipraus smūgio garso, po ko, išgirdo automobilio „gazavimą“. Išėjusi į balkoną per langą pamatė, kad stovi juodos spalvos automobilis, kuris mėgina važiuoti, tačiau nepavyksta pajudėti iš vietos. Iš vairuotojo vietos išlipo S. B., kuris pavaikščiojo ir vėl bandė važiuoti. Abi liudytojos analogiškai nurodė S. B. veiksmus prie automobilio, tai yra kaip jis tai įlipdavo, tai išlipdavo iš automobilio vietos, vaikščiojo aplink automobilį, „gazavo“ bandydamas pavažiuoti, kažkam skambino. Aplinkybes, kad įvykio vietoje buvo būtent jis ir bandė patraukti automobilį nurodo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, šių liudytojų nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su policijos pareigūnų A. M., V. P., J. S. parodymais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. P. tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis (b. l. 4-5), eismo įvykio vietos schema (b.l. 7), fotonuotraukomis (b.l. 10-15). Byloje nenustatyta, kad šios liudytojos turėtų kažkokį suinteresuotumą apkalbėti S. B.. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojos R. M. ir V. V. nenurodė jokių aplinkybių ar duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jų santykiai būtų konfliktiški. Iš bylos duomenų matyti, kad šie asmenys yra nepažįstami. Tuo tarpu S. B. yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir jo parodymai laikytini pasirinkta gynybos pozicija, siekiu išvengti atsakomybės.

Nors S. B. atstovas advokatas V. P. teigė, jog nei viena iš šių liudytojų tiesiogiai paties autoįvykio nematė, aplinkybių, kad įvykio metu automobilį vairavo S. B. nepatvirtino, tačiau byloje nustatyta, kad liudytoja R. M. tik išgirdusi stiprų smūgio garsą bei stabdžių garsą iškarto priėjo prie kambario lango ir pamatė S. B. sėdintį vairuotojo vietoje. Tai, kad ji nematė paties automobilio atsitrenkimo į kelmą, nagrinėjamu atveju, jokios reikšmės neturi. Iš įvykio vietos schemos bei fotonuotraukų matyti, kad minėtas automobilis sustojo 66 metrų atstumu nuo kelmo, į kurį atsitrenkė, kelyje išbarstytos automobilio šukės (b. l. 7, 10-15). Teismas vertina, kad R. M. pamatė tik ką prie jos namo sustojusį, po smūgio dar 66 metrus pavažiavusį, automobilį. Teismas vertina, kad tokioje situacijoje negalėjo suspėti pasišalinti iš įvykio vietos kitas, pasak S. B. neva automobilį vairavęs, asmuo. Be to, neįtikėtina, kad per šį itin trumpą laiką būtų užtekę laiko S. B. automobilio salone perlipti iš keleivio vietos į automobilio vairuotojo vietą. Juolab, kad buvo išgėręs, pats minėjo, kad miegojo ir pabudo tik nuo smūgio. Be to, S. B. negalėjo tiksliai nurodyti jokio kito konkretaus realaus asmens, kuris vairavo jo automobilį.

Byloje surinkti įrodymai bei aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad S. B., būdamas 2015 m. birželio 30 d. baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo, pakartotinai, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, vairavo jam ir jo sutuoktinei J. B. priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams pareikalavus Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą, atsisakė tai daryti, tuo vengdamas neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti, padarytas vengusio neblaivumo patikrinimo asmens) ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro vengęs neblaivumo patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už transporto priemonės vairavimą neblaivaus asmens, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo).

     Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjas S. B. anksčiau buvo baustas administracine tvarka, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta. S. B. yra dirbantis. Po nusižengimo padarymo padarė tinkamas išvadas – savo noru kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kuriame nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. gydėsi Alkoholinės abstinencijos gydymo skyriuje (b. l. 104-106). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. B. yra paskirtinos minimalios sankcijose numatytos baudos (ANK 34 straipsnio 1, 2 dalys). Paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Transporto priemonė – automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežta į UAB „Aljuva“ priklausančią specialią automobilių saugojimo aikštelę, esančią Kauno g. 49A, Ukmergės m. (b. l. 9). Ši transporto priemonė 2017 m. liepos 17 d. buvo grąžinta savininkei J. B., saugoti iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo (b. l. 22, 23, 24).

Asmenims, už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, yra numatytas galimas transporto priemonės konfiskavimas. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, pakartotinai vairavusiems transporto priemones esant neblaiviems ar vengusiems neblaivumo patikrinimo, transporto priemonės konfiskavimas numatytas kaip privaloma administracinio poveikio priemonė (ANK 427 straipsnio 3 dalis). Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė, tai yra automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. B. ir S. B.. J. B. kelių eismo transporto priemonių registre įrašyta kaip automobilio savininkė, o S. B. – kaip transporto priemonės valdytojas – savininkas (b. l. 83-84). Be to, šis automobilis yra įgytas J. B. ir S. B. esant santuokoje kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b. l. 41, 42). Ką patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas J. B. ieškinys, kuriame teismo prašoma padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisti J. B. asmeninės nuosavybės teise. Nors suinteresuotas asmuo byloje J. B. tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 34-40), tiek teismo posėdžio metu teigė, jog šį automobilį įsigijo 2015 m. kovo 25 d., gavusi tikslinę vartojimo paskolą automobilio pirkimui ir ji vienintelė buvo paskolos iniciatorė, kredito sutartyje bei įmokų ir mokėjimo grafike pasirašė tik ji, tačiau iš byloje esančios 2015 m. kovo 25 d. kreditavimo sutarties Nr. 2406-2015-100122 matyti, kad kredito gavėjai yra abu sutuoktiniai, be to abu sutuoktiniai yra pasirašę tiek minėtoje sutartyje, tiek jos prieduose, tiek įmokų mokėjimo grafike (b. l. 42-53). Kita vertus, nors J. B. nurodė, kad ji vienintelė iš savo lėšų – gaunamo atlyginimo mokėjo įmokas bankui ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (b. l. 54-62, 64-70), tačiau ji šias įmokas mokėjo bendrai gyvendama santuokoje su sutuoktiniu. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2015 m. kovo 25 d., bendrai imdami kreditą automobilio pirkimui bei abiejų sutuoktinių vardu registruodami įsigytą transporto priemonę, sutuoktiniai faktiškai negyveno sutuoktinių gyvenimo ir nevedė bendro ūkio. Pati J. B. posėdžio metu paaiškino, kad iki šio eismo įvykio su S. B. gyveno kartu kaip šeima, išskyrus laikotarpį, kai buvo išvykusi atostogų ir tik nuo 2017 m. birželio mėnesio pabaigos jie gyvena atskirai. Nors J. B. teigė, kad tarp sutuoktinių pastaruosius metus vyko nuolatiniai barniai, nesutarimai, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad sutuoktiniai faktiškai kartu negyveno bei, kad jie nevedė bendro ūkio. Nagrinėjamu atveju, jokios reikšmės neturi aplinkybė, kad šiuo metu nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, kuri buvo iškelta J. B. iniciatyva, netrukus po šio įvykio. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad po S. B. 2015 m. birželio 7 d. įvykdyto pažeidimo, kai jam buvo atimta teisė vairuoti, 2015 m. birželio 29 d. taip pat buvo kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl santuokos tarp sutuoktinių nutraukimo, kuris vėliau teismo nutartimi paliktas nenagrinėtas (b. l. 18-20, 94, informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys).

Suinteresuotas asmuo J. B. ir jos atstovas advokatas V. P. nurodė, kad J. B. net tik, kad nežinojo, jog jos automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, tačiau apskritai nežinojo ir neįtarė, jog sutuoktinis paims šį automobilį, automobilis buvo paimtas neteisėtai, prieš savininko valią. Šių aplinkybių įrodymas būtų aktualus sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, priklausančio ne pažeidėjui nuosavybės teise (ANK 29 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad automobilis įgytas pažeidėjui gyvenant santuokoje, be to, jis registruotas kelių transporto priemonių registre kaip pažeidėjo S. B. ir jos sutuoktinės J. B. nuosavybė (b. l. 83-84).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų apie tai, jog nusižengimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens santuoka buvo iširusi ar kad tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybinė sutartis, nustačiusi, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso tik J. B., byloje nėra. Dėl sutuoktinų santuokos nutraukimo ieškinys buvo paduotas teismui po nusižengimo padarymo, tai yra 2017 m. liepos 26 d., byla iki šiol nėra išnagrinėta, sutuoktinių santuoka nenutraukta (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Taigi, administracinio nusižengimo padarymo metu automobilis TOYOTA AVENSIS bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu priklausė ne tik suinteresuotam asmeniui J. B., bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., kuris neabejotinai žinojo, kad jo ir sutuoktinės vardu registruotas, jiems abiems priklausantis automobilis, naudojamas kaip priemonė administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padaryti.

Toks vertinimas atitinka vyraujančią teismų praktiką. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje, taikant automobilio konfiskavimą, buvo išaiškinta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis (šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant administracinį nusižengimą. Tuo tarpu žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo J. B. tokią teise pasinaudoti gali jos inicijuotoje santuokos nutraukimo byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcija nenumato alternatyvos dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimo bei įvertinus pažeidėjo, kaip sistemingai pažeidinėjančio Kelių eismo taisykles asmens, asmenybę, S. B. vairuota transporto priemonė, kuri buvo tiesioginis administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, objektas, yra priverstinai privalomai konfiskuotina (ANK 29 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Be to, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, kartu su nuobauda už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą S. B. skirtina ir administracinio poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 3 metams (ANK 427 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad vadovaujantis teismine praktika, ta aplinkybė, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-62-1020/2017).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 29 straipsniu, 34 straipsniu, 427 straipsnio 1 dalimi, 424 straipsnio 4 dalimi, 417 straipsnio 8 dalyje, 572 straipsnio 1 dalimi, 630-637 straipsniais, 646 straipsniu,

n u t a r ė:

Pripažinti S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 1100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) administracinę baudą ir administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Pripažinti S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) administracinę baudą ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams bei automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, S. B. paskirti subendrintą nuobaudą - 1100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) administracinę baudą ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams bei automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Transporto priemonę, tai yra automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikinai saugomą pas suinteresuotą asmenį byloje J. B., konfiskuoti.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17070132786 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                        Inga Vaišvilienė