Administracinė byla Nr. eTA-1543-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00291-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas R. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Pareiškėjas skundą grinė šiais argumentais:

2.1.                      Jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo atskirtas nuo likusios gyvenamosios patalpos nuo grindų iki lubų, nebuvo tinkamos oro šalinimo sistemos, taip pat buvo kitų pažeidimų.

2.2.                      Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, todėl prašė už kalinimo laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 28 d. priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė:

3.1.                      Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. birželio 28 d. kameroje Nr. 77, visą laiką kameroje jis buvo vienas. Vadovaujantis teisės aktais reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju Šiaulių TI ši nuostata netaikoma, kadangi Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi. Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kameroje Nr. 77 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas užuolaida, o sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės, kurioje matyti, kad OSB konstrukcijos aukštis 1,96 m. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą.

3.2.                      Pareiškėjas su skundais dėl netvarkingų užuolaidų į Šiaulių TI administraciją nei karto nesikreipė (esant asmenų prašymams dėl galimai netinkamo inventoriaus ir t. t., šis yra įvertinamas, ir, esant pagrindui, atnaujinamas, sutvarkomas), o teiginys, kad naudojantis sanitariniu mazgu jį per stebėjimo langelį gali matyti pareigūnai neatitinka realybės. Toks stebėjimas neįmanomas patvirtina pridedamos nuotraukos. Be to, nelogiškas pareiškėjo teiginys, kad jis netikėtai būna užkluptas pareigūnų, kadangi pareigūnai pirma turi atsirakinti kameros duris. Jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra, juolab, kad jis visą laiką kameroje buvo laikomas vienas.

3.3.                      Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Kvapas yra neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso – negalimas. Be to, galimas vėdinimas per langus, šios aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra. Jokių duomenų, kad dėl kažkokių aplinkybių langai neatsidarytų, pareiškėjas nenurodo. Iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu.

II.

4.       Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų Šiaulių TI kreipėsi už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 28 d., o iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. birželio 28 d. vienas kameroje Nr. 77, kurios plotas 6,56 kv. m. Taigi visą šį laikotarpį jis buvo laikomas, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas nubuvo didesnis nei 3 kv. m (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą).

6.       Teismas sutiko su atsakovo atstovo nuomone, jog pareiškėjo teiginys, kad naudojantis sanitariniu mazgu jį per stebėjimo langelį gali matyti pareigūnai, neatitinka realybės. Duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra, pareiškėjas visą laiką kameroje buvo laikomas vienas. Be to, teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Teismas pažymėjo, jog kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso - įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra.

7.       Nagrinėdamas skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo atskyrimo teismas pažymėjo, jog, pasak atsakovo atstovo, visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte (konkrečių kamerų atskyrimas matomas iš San. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 bei pateikiamų nuotraukų). Iš nuotraukų, be kita ko, matyti, kad kameroje Nr. 77 san. mazgo įėjimas atskirtas ilga užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės. OSB konstrukcijos aukštis 1,96 m. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau –ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

8.       Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia abstrakčiais teiginiais, jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam Šiaulių TI veiksmais padarytą neturtinę žalą.

9.       Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

10.       Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 77, kurioje sanitarinis mazgas buvo tik iš dalies atitvertas nuo likusios kameros erdvės. Naudojantis sanitariniu įrenginiu, jis buvo matomas įstaigoje dirbančio personalo tiek per duryse įrengtas akutes, tiek duris atidarant be jokio perspėjimo. Dalinis sanitarinio mazgo atitvėrimas nuo gyvenamosios patalpos neužtikrina tinkamo privatumo. Visose Šiaulių TI kamerose tualetai atskirti 1,5 m aukščio OSB plokštėmis arba užuolaidomis. Kito nuteistojo (Igno Mačiuko) apeliacinis skundas dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI toje pačioje kameroje Nr. 77 buvo tenkintas ir priteistas neturtinės žalos atlyginimą dėl privatumo neužtikrinimo.

12.       Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių TI atsiliepime nurodo:

12.1.                      Reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju Šiaulių TI ši nuostata netaikoma, kadangi Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi. 

12.2.                      Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Užuolaida atitvertas ne visas sanitarinis mazgas, o tik jo įėjimas. Kaip matyti nuotraukose, kameroje Nr. 77 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas užuolaida, o sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės, kurioje matyti, kad OSB konstrukcijos aukštis 1,96 m. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad atitvaro aukštis apie 1,5 m, paneigtas tiek nuotraukomis, tiek sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės duomenimis. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad dėl sanitarinio mazgo padėties kameroje, jo stebėjimas per stebėjimo langelį nėra įmanomas. Pagal LVAT praktiką sanitarinio mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą. Vien tai, kad kitoje byloje teismas pasinaudodamas savo diskrecijos teise ir vidiniu įsitikinimu sprendė, kad sanitarinio mazgo įėjimo atskyrimas užuolaida nėra pakankamas, nereiškia, kad vėlesnėse bylose teismas turi priimti visiškai analogišką sprendimą.

12.3.                      Teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas neteisingas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

13.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 28 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų atlyginimo.

14.       Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo (Šiaulių TI) neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jam kalint kameroje Nr. 77 nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad asmeniui, kuris buvo kalinamas toje pačioje kameroje, už privatumo pažeidimą naudojantis sanitariniu mazgu buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

15.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16.       Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

17.       Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų paaiškinimų bei į bylą pateiktų įrodymų (Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145, kameros Nr. 77 fotonuotraukų) matyti, jog Šiaulių TI kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas aukšta sieneles, kurios aukštis 1,96 m, o sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas ilga nepermatoma užuolaida.

18.       Pagal LVAT praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-610-415/2022). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.

19.       Administracinėje byloje, kurią nurodo pareiškėjas, buvo išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su kameroje Nr. 77 įrengtu sanitariniu mazgu ir nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 77 neužtikrinant jo privatumo naudojantis tualetu, taip pat nustatyti kiti higienos reikalavimų pažeidimai (žr., LVAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2754-756/2020). Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI kameroje Nr. 77 buvo laikomas nuo 2020 m. lapkričio 12 iki 2021 m. birželio 28 d. Kadangi nesutampa pareiškėjo nurodytoje byloje ir šioje byloje ginčo laikotarpiai, nėra pagrindo vadovautis minėta nutartimi ir tuo pagrindu pripažinti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

20.       Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, faktas, kad pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

21.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas, nagrinėdama pareiškėjo skundo argumentus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygas ir patirtos neturtinės žalos. Nenustatyti faktiniai ir teisiniai pagrindai naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Iveta Pelienė

        Skirgailė Žalimienė