Civilinė byla Nr. 2-1139-548/2014
Procesinio sprendimo kategorijos:
113.1; 117.1; 129.1;
(S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. liepos 28 d.
Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui N. G., nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Bitė Lietuva“ atstovui, antstolei Marijai Lekstutienei, P. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei Marijai Lekstutienei, P. G., N. G. dėl skolininko turto dalies nustatymo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja UAB „Bitė Lietuva“ pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkui P. G. priklauso ½ jos sutuoktinės N. G. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Nurodė, jog antstolė Marija Lekstutienė vykdo 2006-02-02 vykdomąjį dokumentą, išduotą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-0187-749/2006 dėl 821,56 Lt skolos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko P. G.. Pažymėjo, kad vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininko sutuoktinė N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) todėl, atsižvelgiant į tai, kad skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis yra aprašęs ir areštavęs skolininko ir jo sutuoktinės bendrąjį turtą, tačiau jo vertė kelis kartus viršija išieškomą sumą, piniginių lėšų bankuose nėra, o VSDFV duomenimis skolininkas P. G. nedirba, prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jos sutuoktinės iš darbo santykių ar kitos intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų gaunamų pajamų.
Suinteresuotas asmuo N. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo N. G. pareiškė, kad ji su vyru, nors ir nenutraukę santuokos, tačiau nebendrauja, neveda santuokinio gyvenimo, bendro ūkio, gyvena atskiruose kambariuose. Vyras nedirba, nes nenori, veja ją iš namų, jos sveikata yra labai prasta, ji buvo operuota, ilgą laiką turėjo nedarbingumą, dėl prastos sveikatos buvo priversta išeiti iš darbo lopšelyje-darželyje, kuriame dirbo virėja, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos nebepajėgė dirbti. Šiuo metu gauna tik invalidumo pensiją, apie 300,00 Lt, iš kurios ir taip vos pragyvena.
Suinteresuoti asmenys P. G., antstolė Marija Lekstutienė atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo UAB „Bitė Lietuvas“ atstovas, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 18).
Pareiškėjos pareiškimas netenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Marija Lekstutienė vykdo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-02-02 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-0187-749/2006 dėl 821,56 Lt skolos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko P. G. kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ naudai (b.l. 15).
Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas P. G. yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu N. G., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). 2014-04-09 Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkas nėra sudaręs vedybų sutarties (b.l. 16), todėl konstatuotina, kad tokios sutarties sutuoktiniai nėra sudarę.
Nustatyta, kad skolininkas P. G. skolos nesumokėjo, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, 2013-06-07 antstolė priėmė patvarkymą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė bei areštuotas skolininkui bei jo sutuoktinei priklausantis turtas. 2014-04-09 antstolės Marijos Lekstutienės kontoroje priimtas patvarkymas pasiūlyti išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (b.l. 16).
Iš VSDFV duomenų matyti, kad skolininkas P. G. niekur nedirba, iš VSDFV negauna jokių išmokų, pašalpų, pensijų ar kompensacijų (b.l. 23-24). Antstolės nurodymu, jokių piniginių lėšų bankų saskaitose nėra. Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad santuokos metu P. G. įsigijo automobilį „Renault Kangoo Rapid“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos dokumento data – 2013-06-13), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jam nėra pritaikytas joks areštuotas ar kiti apribojimai (b.l. 26), tačiau antstolės ir išieškotojo pateiktuose duomenyse tokia informacija apie minėtą automobilį nenurodyta.
Sutuoktiniai N. G. ir P. G. santuokos metu turi bendro santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – butą su ūkiniu pastatu. Tokiu būdu, vykdant skolos išieškojimą iš P. G. vykdomojoje byloje Nr 0007/06/00528 areštuotas jam ir jo sutuoktinei N. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis minėtas turtas, tačiau minėtas nekilnojamasis turtas yra antstolės areštuotas, buto vertė kelis kartus viršija išieškomą sumą (b.l. 27-28).
Iš VSDFV duomenų matyti, jog skolininko P. G. sutuoktinė N. G. šiuo metu, t.y. nuo 2014-05-01 nebedirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija (b.l. 25). Šias aplinkybes teismo posėdyje taip pat patvirtino ir pats suinteresuotas asmuo N. G., teigdama, jog dėl savo sveikatos būklės buvo priversta išeiti iš darbo.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.
Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.
Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).
Šios bylos kontekste svarbu tai, kad susidariusi procesinė situacija vertinama ne pagal abiejų sutuoktinių prievoles kartu, tačiau pagal vieno iš sutuoktinių prievolę. Aktualu pažymėti, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-02-02 įsakyme skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių P. G.. Šiuo aspektu svarbu tai, kad, jei vykdomajame rašte, teismo įsakyme ar kitame vykdomajame dokumente nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, o tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo svarbu, kad nustatant skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, būtų pasirinktas toks būdas, kuris būtų racionaliausias, priimtiniausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių bei kreditoriaus interesus.
Tokiu būdu, įvertinant visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens paaiškinimus, vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje 0007/06/00528 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-02-02 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-0187-749/2006 dėl 821,56 Lt skolos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko P. G. išieškotojo UAB „Bitė Lietuva“ naudai, pareiškėjo prašymas nustatyti skolininko P. G. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje į ½ dalį jo sutuoktinės N. G. gaunamų pajamų, atmestinas, kadangi teismas atsižvelgia į N. G. sveikatos būklę, į tai, kad ji serga sunkia liga, dėl kurios negali dirbti, jau ilgą laiką gauna tik ligos pašalpą, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie N. G. gaunamas pajamas, todėl į N. G. pajamas skolininko turto dalis nenustatytina (CPK 668 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo patikrintus duomenis, akivaizdu, kad skolininko P. G. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ nekilnojamojo turto, taip pat ½ registruotos transporto priemonės, tačiau pareiškėjas tokio savo reikalavimo prašyme dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nereiškė, reikalavimas buvo suformuluotas tik kaip prašymas nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jos sutuoktinės iš darbo santykių ar kitos intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų gaunamų pajamų, pareiškėjas tokio savo reikalavimo netikslino, į teismo posėdį pareiškėjo atstovas neatvyko, antstolės siūlyme kreiptis į teismą konkrečiai nėra nurodyta, kaip formuluoti reikalavimą dėl turto dalies nustatymo, tačiau tai numatyta CPK. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos prašymo dalykas suformuluotas netinkamai, nes yra abstraktaus pobūdžio. Nors antstolės siūlyme neišvardinta bendrosios jungtinės nuosavybės sudėtis, tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, bet individualizuojama skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Šią dalį (konkretų turtą) nurodyti yra pareiškėjo pareiga, todėl teismas negali peržengti byloje pareikšto reikalavimo ribų ir savo iniciatyva negali nustatyti sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonės dalių (CPK 265 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjo UAB „Bitė Lietuva“ prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu,
n u t a r i a :
Pareiškėjos UAB „UAB „Bitė Lietuva“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Ričardas Juodis