Civilinė byla Nr. 2YT–13078-217/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07097-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11.; 3.5.1.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 6 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Romaldas Šuliokas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų (suinteresuoti asmenys: antstolė G. A., uždaroji akcinė bendrovė „DN1000“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Abersta“).
Teismas
nustatė:
pareiškėjas 2022 m. gegužės 11 d. skundu skundė antstolės G. A. (toliau ir – antstolė) 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeistas išieškotojas civilinėje byloje Nr. e2-9833-375/2021 ir prašė jį panaikinti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus BUAB „Katlita Engineering“ į skolininko uždarosios akcinės bendrovės „DN1000“ skolą įsigijo viešo aukciono būdu už 4 010 Eur sumą. Kaip paaiškėjo tolimesnėje eigoje, pradinio kreditoriaus BUAB „Katlita Engineering“ bankroto administratorius reikalavimo teises į skolininko skolą pardavė ne tik pareiškėjui, tačiau ir uždarajai akcinei bendrovei „Abersta“. Dėl kreditoriaus pasikeitimo buvo užvesta civilinė byla Nr. e2VP-8277/1041/2022, kurios nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad antstolė priėmė uždarosios akcinės bendrovės „Abersta“ prašymą dėl vykdomosios bylos užvedimo ir pakeitė kreditorių vykdomajame procese.
Teismas 2022 m. gegužės 13 d. rezoliucija skundą priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į skundą pateikti.
Antstolė 2022 m. gegužės 23 d. patvarkymu dėl D. K. skundo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad 2022 m. balandžio 8 d. į antstolės kontorą buvo pateikti: 1) prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, 2) 2021 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. e2-9833-375/2022, 3) 2022 m. balandžio 1 d. naujojo kreditoriaus pranešimas skolininkui apie kreditoriaus pasikeitimą ir 4) teisių perleidimo sutartis. Antstolė nurodė, kad patikrinusi pateiktus rašytinius įrodymus ir nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnyje numatytų kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Abersta“ 2022 m. birželio 1 d. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo skunde nurodė ir argumentavo, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas ginčyti antstolės patvarkymą, nes jis neturi jokio pagrindo ir materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-9833-375/2021 ieškovui BUAB „Katlita Engineering“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DN1000“ priteisė 15 417,85 Eur skolą, 2 742,28 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis sprendimas už akių įsiteisėjo 2021 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. ieškovui išdavė vykdomąjį raštą dėl priteistų sumų. Iš byloje pateikto išrašo iš viešai skelbtinos informacinės sistemos nustatyta, kad pradinis kreditorius BUAB „Katlita Engineering“ savo reikalavimo teises viešu siūlymu siūlė įsigyti bet kuriam norinčiam už 3 632 Eur. Iš pateiktų elektroninių susirašinėjimų nustatyta, kad pradinio kreditoriaus atstovas E. S. sutiko pareiškėjui parduoti reikalavimo teises į skolininko skolą už 4 010 Eur sumą, dėl ko 2022 m. vasario 18 d. išrašyta išankstinė sąskaita faktūra Serija SF Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3 pareiškėjas pradiniam kreditoriui sumokėjo 4 010 Eur sumą, kuri pareiškėjui 2022 m. vasario 22 d. buvo grąžinta. Kaip nustatyta iš pateikto elektroninio susirašinėjimo, pradinis kreditorius informavo pareiškėją, kad jo sumokėtos lėšos yra grąžinamos gavus didesnio pasiūlymo užtikrinimo apmokėjimą. Pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku su tokiu lėšų grąžinimu kategoriškai nesutiko. Dėl šio reikalavimo perleidimo yra kilęs ginčas, kuris yra nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-8277/1041/2022.
Taip pat nustatyta, kad pradinis kreditorius ir UAB Abersta“ 2022 m. kovo 23 d. yra sudarę reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perdavė UAB „Abersta“ savo reikalavimo teises į skolininko skolą. Apie reikalavimo perleidimą skolininkas buvo informuotas 2022 m. balandžio 1 d. pranešimu. UAB „Abersta“ 2022 m. balandžio 8 d. prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo kreipėsi į antstolę, prašydamas išieškoti skolą pagal vykdomąjį dokumentą. Antstolė 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2022 m. balandžio 11 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ragino skolininką įvykdyti teismo sprendimą ir 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymu dėl proceso šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotoją BUAB „Katlita Engineering“ pakeitė naujuoju išieškotoju UAB „Abersta“.
Dėl pradinio kreditoriaus pakeitimo.
Pagal CPK 48 straipsnio nuostatas, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-611/2017).
Pažymėtina, kad iš šioje civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog vykdomasis raštas buvo išduotas išieškotojui BUAB „Katlita Engineering“, tačiau nei šioje civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra pateikta duomenų, jog iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti teismas CPK 48 straipsnio tvarka būtų pakeitęs pradinį išieškotoją į UAB „Abersta“.
Taip pat pažymėtina, kad nei šioje civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra patiekta duomenų, jog UAB „Abersta“, pateikdamas antstoliui vykdomąjį dokumentą, veikė kaip BUAB „Katlita Engineering“ atstovas, kas reiškia, jog antstolė negalėjo priimti ir pradėti vykdyti UAB „Abersta“ pateiktą vykdomąjį dokumentą, išduotą kitam asmeniui. Taip pat pabrėžtina, jog iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad antstolė 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymu dėl proceso šalies pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotoją BUAB „Katlita Engineering“ pakeitė naujuoju išieškotoju UAB „Abersta“, ir, teismo nuomone, tai patik patvirtina, jog ir pati antstolė suvokė, kad priėmė vykdomąjį dokumentą iš neturinčio teisės jį pateikti asmens. Pabrėžtina ir tai, kad nors CPK 596 straipsnio 1 dalis ir numato antstoliui teisę savo iniciatyva pakeisti vykdymo proceso šalį ir antstolės 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymas formaliai atitinka CPK 596 straipsnyje nustatytą procedūrą, tačiau tok patvarkymas teisinių pasekmių negali sukelti, nes jis priimtas prieš tai be teisinio pagrindo pradėjus vykdymo veiksmus. Teismui nustačius, kad be pagrindo pradėtas pats vykdymo procesas, konstatuotina, kad tokio proceso metu priimti patvarkymai ir atlikti veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl, sutinkant su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas tenkintinas ir naikintinas antstolės 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymas dėl proceso šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Panevėžio apygardos teismas (žr. pvz. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-878-544/2018).
Dėl pareiškėjo suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi.
Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo UAB „Abersta“ savo atsiliepime laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas ginčyti antstolės patvarkymą, nes jis neturi jokio pagrindo ir materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).
Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).
Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 31 punktas).
Nors vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suinteresuoti asmenys vykdymo procese nebūtinai turi sutapti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, išvardytais CPK 37 straipsnyje: dalis tokių asmenų, dalyvavusių sprendžiant ginčą, vykdymo procese gali nebedalyvauti ir, priešingai, vykdymo procesas gali apimti daugiau asmenų, nei nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą byloje, jų procesines teises ir pareigas bei įtraukimo į bylą procesines taisykles nustato atitinkamai CPK 37 ir 47 straipsniai.
Pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi. Vis dėlto CPK 37 ir 47 straipsniais įtvirtinta galimybė dalyvauti byloje ir tokiems asmenims. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Tai, kad bylos baigtis turės tik netiesioginę įtaką trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. Tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniu įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019, 17 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Pažymėtina, kad civilinėje byloje buvo surinkta pakankamai rašytinių įrodymų (elektroniniai susirašinėjimai tarp pareiškėjo ir BUAB „Katlita Engineering“ atstovo, išrašytos sąskaitos ir atlikti bankiniai pervedimai), kad būtų nustatytas pareiškėjo suinteresuotumas vykdomąją byla, o būtent – kad pareiškėjas, o ne UAB „Abersta“ turi būti tinkamas išieškotojas vykdomojoje byloje, dėl ko suinteresuoto asmens argumentai atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl civilinės bylos stabdymo.
Pažymėtina, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 6 d. prašymu prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8277-1041/2022. Pareiškėjas tokį savo prašymą motyvuoja tuo, kad civilinėje byloje Nr. e2-8277-1041/2022 bus nurodytas tinkamas išieškotojas vykdomojoje byloje.
Civilinės bylos stabdymo pagrindai yra numatyti CPK 1623, 163 ir 164 straipsniuose. CPK 1623 straipsnyje yra numatyta, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą šiais atvejais: 1) kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas; 2) kai šalis netenka veiksnumo tam tikroje srityje; 3) kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka; 4) kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme;5) kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla; 6) kai nagrinėjant bylą, kurioje bankui ar Centrinei kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad bankui ar Centrinei kredito unijai yra paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas); 7) kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą šio Kodekso 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais; 8) kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į administracinį teismą šio Kodekso 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais; 9) kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją šio Kodekso 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais ir 10) kitais įstatymų numatytais atvejais. CPK 164 straipsnyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais: 1) kai yra paskelbta atsakovo paieška; 2) kai teismas paskiria ekspertizę; 3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis ir 4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.
Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju civilinėje byloje neegzistuoja nei vienas iš aukščiau nurodytų pagrindų ir nors pareiškėjas argumentuoja, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-8277-1041/2022 paaiškės, kas turi būti tinkamas išieškotojas civilinėje byloje, tačiau tai neturi esminės reikšmės šios civilinės bylos išnagrinėjimui, nes, kaip nurodyta aukščiau, teismas surinko pakankamai rašytinių įrodymų, kad būtų nustatytas negalimumo priimti vykdomojo dokumento vykdyti faktas, dėl ko pareiškėjo prašymas dėl civilinės bylos stabdymo netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,
n u t a r i a :
Pareiškėjo D. K. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų tenkinti.
Panaikinti antstolės G. A. 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymą Nr(duomenys neskelbtini) dėl proceso šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Prašymą nagrinėti civilinėje byloje sujungus su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti nesant pagrindo.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Atmesti pareiškėjo D. K. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2YT-13078-217/2022 sustabdymo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Teisėjas Romaldas Šuliokas