Baudžiamoji byla Nr. 1-1373-791/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55802-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 27 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė 

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-55802-18, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis J. B. 2018 m. lapkričio 21 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. B., o būtent, suėmė nukentėjusiajai už plaukų ir juos stipriai tempė, kumščiu sudavė jai į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl  kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose – kairiame skruoste, kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje.

Kaltinamasis J. B., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad gyvena su sugyventine R. B. adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 21 d. vakare su R. namuose gėrė degtinę ir alų. Išgertuvių metu tarp jo ir R. kilo konfliktas dėl šuns, kurį jiems paliko prižiūrėti anūkai. R. šunį atsinešė į kambarį ir jis dėl to pradėjo jai priekaištauti. Konflikto metu R. sudavė jam smūgį į galvą. Tuomet jis suėmė R. už drabužių ir pradėjo tempti link savęs, sakydamas, kad ji eitų miegoti. Tačiau R. nenurimo, muistėsi, todėl jis suėmė jai už plaukų, pradėjo juos pešti ir dešine ranka sudavė jai vieną smūgį į galvą, tačiau neatmeta galimybės, kad tuo metu galėjo suduoti ir daugiau smūgių, tik to neprisimena dėl girtumo. Ar tuo metu jų namuose buvo kaimynas A., taip pat neprisimena. Po jo suduotų smūgių jie kartu toliau gėrė alkoholį. Vėliau jis užmigo, o pabudęs pamatė, kad R. veidas sužalotas, akis užtinusi, todėl liepė jai kreiptis į medikus. R. medikų kviesti nenorėjo, nes abu buvo neblaivūs. Jis atsiprašė R., žadėjo pasitaisyti. 2018 m. lapkričio 22 d. jie taip pat vartojo alkoholį. Kai jis nuėjo miegoti, į namus atvyko policijos pareigūnai. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,89 promilės neblaivumas. Dėl to, kad smurtavo sugyventinės atžvilgiu, nuoširdžiai gailisi (b. l. 66–70).

Be kaltinamojo J. B. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. 

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio D. S. tarnybinis parnešimas dėl telefoninio pranešimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 22 d. apie 18.55 val. buvo gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas, kad apie 17.50 val. į gydymo įstaigą greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežta R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 21 d. ją sumušė sugyventinis; R. B. buvo nustatytas kairės akies sumušimas (b. l. 1–4).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra; su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (b. l. 14–21).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuotas R. B. paaiškinimas, kad sugyventinis J. B. kilusio dėl kambaryje laikomo šuns konflikto metu ranka sudavė jai į dešinę akį; nurodyta, kad ant R. B. veido matosi kraujosruva; alkoholio kiekio matuokliu R. B. nustatytas 3,13 promilės neblaivumas, J. B. – 2,89 promilės neblaivumas (b. l. 22–26).

Specialisto išvadoje Nr. G 1098/2018 (06) nurodyta, kad R. B. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose – kairiame skruoste, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje; sužalojimas padarytas veikiant kairę akiduobę – kairį skruostą kietu buku žalojančiu daiktu; sužalojimo padarymo galimybė griūnant ar atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina; sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji R. B. paaiškino, kad gyvena su sugyventiniu J. B. (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 21 d. namuose su sugyventiniu ir kaimynu A. vartojo alkoholį. Kaimynui A. išėjus, ji iš lauko į namus atsivedė šunį, kurį jiems prižiūrėti paliko anūkai. J. pradėjo priekaištauti dėl namuose esančio šuns, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu J. suėmė jai už drabužių ties krūtine ir tempė link savęs. Ji atstūmė J., tuomet jis kaire ranka sugriebė nukentėjusiajai už plaukų pakaušyje ir tempė. Ji muistėsi ir šiek tiek atsitraukė nuo Juozo, tuomet jis ranka sudavė nukentėjusiajai nemažiau tris kartus į veidą, pataikė į kairę akį. Dėl suduotų jai smūgių jautė stiprų skausmą. Nukentėjusiajai  pavyko ištrūkti ir ji nuėjo pas S. R., kuris gyvena jų namo antrame aukšte. Ji parodė S. išrautų plaukų kuokštą. S. paprašė netraukti jo į savo reikalus. Kuomet nukentėjusioji grįžo į namus, sugyventinis kambaryje miegojo. Atsibudęs jis atsiprašinėjo nukentėjusiosios, gailėjosi dėl savo elgesio. Į medikus ji kreipėsi tik kitą dieną. Civilinio ieškinio ji nereikš (b. l. 34–36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. R. parodė, kad jis yra J. B. tolimas giminaitis, gyvena (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 21 d. J. su sugyventine R. savo namuose vartojo alkoholį, liudytojas įvykio dieną jų namuose nebuvo ir kartu su jais negėrė. Jis girdėjo, kad J. ir R. konfliktuoja, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Tą patį vakarą R. buvo atėjusi pas liudytoją ir minėjo, kad J. jai išrovė plaukus, tačiau liudytojas paties įvykio nematė (b. l. 49–50).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo J. B. kaltė yra įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. B., t. y. tampė ją už plaukų ir kumščiu sudavė į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (b. l. 75), nusikaltimo padarymo metu administracine tvarka baustas nebuvo (b. l. 76), nedirba (b. l. 80), yra senatvės pensininkas. Į Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių ligų stebimų pacientų sąrašą neįrašytas  (b. l. 79). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 84–85). Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūloma, nes pagal nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d. (b. l. 57, 59), šis laikas (dvi dienos) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis), o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71–72) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 27) paliktinas saugoti prie bylos (Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d., t. y. dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 722 straipsniu, paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja         Vilma Dapkevičienė