2021 m. gruodžio 8 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamos advokato Lino Songailos, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RGGS“.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RGGS“ (toliau – atsakovė) 342,99 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 bei 18,15 Eur ir 0,87 Eur pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra 2003-12-30 Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbiami), valdytoju nuomos sutarties pagrindu buvo atsakovė, tačiau yra nesumokėjusi pareiškėjai metinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31.
LR atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 3 d. 3 p. nustato, jog komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236, 2017-02-23 sprendimu Nr. T1-41 ir 2019-12-27 sprendimu patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – Nuostatai) 24 bei 26 punktai nustato, kad pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, 45 ir 4 punktai – kad pareiškėja administruoja vietinės rinkliavos surinkimą, o 59 ir 60 p. - kad pareiškėja vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų. Pareiškėja yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdantis jos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų išieškojimo. Nuostatai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 ir 2 p.), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 p.). Vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu, nes įteikti registruota pašto siunta nepavyko.
Pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Telšių rajone privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvesta nuo 2008-01-01. Telšių rajono savivaldybės taryba 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 patvirtino Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 45 p. pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą, o 6 p. nurodė, kad rinkliavos mokėtojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.
Nuo 2017 m. kovo 1 d. galiojantys 2017-02-23 sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Nuostatai bei nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantys 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-430 patvirtinti Nuostatai taip pat numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta vietinės rinkliavos dydžių nustatymo metodika, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai, o kintamąją dalį - nekilnojamojo turto objektų savininkai, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.
Bylos duomenimis (prašymas nutraukti nuomos sutartį) nustatyta, kad atsakovė iki 2019-01-01 nuomos sutarties pagrindu valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbiami), todėl pagal Nuostatų 2 p. privalėjo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjos pateiktos pažymos matyti, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 yra 342,99 Eur, atsakovė skolos neginčija. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo.
Tačiau pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2021 m. spalio 15 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2021 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2021-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas, o priteisiama skolos suma už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 18,15 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 0,87 Eur už nekilnojamo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius, kuriame dirba 9 darbuotojai, tarp jų ir skolų administravimo specialistai (duomenys iš uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ interneto svetainės https://www.tratc.lt/kontaktai/).
Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais (nutartys analogiškose pagal VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ bylose žr., pvz., LVAT 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021-03-24 nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021, eTA-906-968/2021 ir kt.).
Be to, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-19 įsakymu Nr. 362.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti netenkinamos, nes neatitinka būtinumo kriterijaus. Pareiškėjos prašymas priteisti 0,87 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RGGS“ pareiškėjai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 157,75 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis Eur 75 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, bei 0,87 Eur už registro išrašo suformavimą.
Prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 atmesti.
Prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jarūnė Sedalienė