Administracinė byla Nr. eA-322-662/2024

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nersta“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 18KP-17-470 (toliau – ir Vilniaus TM Sprendimas); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir MD) 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 1A-90 (toliau – ir MD Sprendimas); 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 5-(7-81/2022)(toliau – ir MGK Sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus TM, gavusi iš Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos (toliau – ir Latvijos muitinė) informaciją, kad Latvijoje neteisėtai buvo užbaigta tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (toliau – ir Deklaracija) atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad ne Bendrijos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal Deklaraciją, nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai. Vilniaus TM Sprendimu solidariems skolininkams UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir UAB „Nersta“ už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal Deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.), apskaičiuota ir įregistruota mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 14 129 Eur muito, 27 690 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Taip pat Vilniaus TM dėl laiku nesumokėtų importo mokesčių pareiškėjui apskaičiavo 641 Eur muitų delspinigių ir 8 531 Eur PVM delspinigių bei skyrė 10 proc. dydžio baudą – 4 182 Eur.

3.       Pareiškėjas teigė, kad MD ir MGK, nagrinėję jo skundus, nepagrįstai ignoravo jo motyvus, jog pareiškėjas nevykdė minėto krovinio pervežimo paslaugos, o CMR važtaraštis Nr. 4N 0916517 (toliau – ir CMR važtaraštis) yra suklastotas. Šios aplinkybės nebuvo tirtos ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo. Pareiškėjas teigė, kad prekių gabenimo neatliko, o kitų įrodymų (pervežimo paslaugos užsakymo, apmokėjimo dokumentų), galinčių patvirtinti, jog būtent pareiškėjas gabeno krovinį, nėra. Pareiškėjo teigimu, CMR važtaraštyje nurodytu laiku pareiškėjo automobilis stovėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ (toliau – ir Procedūros vykdytojas) terminale, laukdamas kito krovinio pakrovimo pagal individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Transvida“ paraišką kroviniui pervežti. Todėl pareiškėjas negalėjo vykdyti ginčijamo krovinio pervežimo. Šią aplinkybę taip pat patvirtina pareiškėjo transporto priemonėje sumontuota palydovinė sistema, leidžianti nustatyti transporto priemonės stovėjimo ir judėjimo režimus. Pareiškėjo transporto priemonė pagal IĮ „Transvida“ paraišką į UAB „Vingės Transsphere Logistika“ terminalą atvyko 2015 m. rugsėjo 17 d., buvo pakrauta 2015 m. rugsėjo 22 d. ir krovinys užsakovui pristatytas 2015 m. rugsėjo 23 d. MD minėtus įrodymus ignoravo, nurodydamas, kad CMR važtaraštis turi didesnę įrodomąją galią nei kiti įrodymai, todėl pareiškėjas laikomas ginčo krovinio vežėju. Pareiškėjo vertinimu, pagal surinktus dokumentus nėra galimybės nustatyti kokiu pagrindu ir kada prekės pristatytos į UAB „Vingės Transsphere Logistic“ terminalą, koks buvo jų statusas (laikinas saugojimas, įvežimas perdirbimui ar pan.), kas savininkas, kaip ir kokiu pagrindu UAB „Vingės Transsphere Logistic“ tapo muitinės procedūros vykdytoju ir kokiu pagrindu ginčo prekės buvo išgabentos iš terminalo. Atsakovai šių aplinkybių netyrė, todėl ginčijami sprendimai naikintini, kaip nepagrįsti.

4.       Atsakovas MD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5.       MD nurodė, kad

6.       MD pažymėjo, kad susitarimų sudarymas, apmokėjimas už vežimo ar kitas paslaugas yra verslo partnerių (prekių siuntėjo bei pareiškėjo) susitarimo dalykas. Apmokėjimo už vežimo paslaugą momentas neturi jokios įtakos nei muitinės procedūros įforminimui, nei už muitinės procedūros įvykdymą atsakingų asmenų teisėms bei pareigoms. CMR važtaraštis nėra muitinės rengiamas dokumentas, jo surašymas yra prekių vežimo sutarties dalyvių atsakomybė. Muitinės procedūros įforminimo faktą įrodantis dokumentas yra ne CMR važtaraštis, o muitinės deklaracija, kuri pildoma, pateikiama ir įforminama elektroniniu būdu. Deklaracija nėra pripažinta negaliojančia ar suklastota, taip pat nėra ir nebuvo jokio kito pagrindo abejoti jos duomenų teisingumu.

7.       Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8.       Vilniaus TM nurodė, kad

II.

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Nersta“ skundą atmetė.

10.       Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. UAB „Vingės Transsphere Logistika“ muitinės sandėlyje, užbaigiant muitinio sandėliavimo procedūrą, pagal prekių importo deklaraciją 14LTVR50001M01F5D8 (2014 m. balandžio 25 d.) krovinių poste „Paneriai“ įformino tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BCl (2015 m. rugsėjo 18 d.) Bendrijos tranzito procedūrai. Šioje deklaracijoje deklaruotos prekės – įvairūs moteriški drabužiai (403 pakuotės, bruto svoris – 16 377 kg), sąskaita Nr. LT150012 (2014 m. vasario 26 d.). Prekių siuntėjas ir procedūros vykdytojas – UAB „Vingės Transsphere Logistika“, prekių gavėjas – Vokietijoje esanti įmonė VIDAN UG Nuzfahrzeu-Habdel, tranzito įvykdymo terminas – 2015 m. rugsėjo 25 d. Paskirties įstaiga – Latvijos muitinės Zilupes MKP postas (LV000723). Deklaracijoje nurodyta, kad prekės buvo gabenamos transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždarant prekių identifikavimo priemonę (plombą) Nr. JO19469. Krovinio gabenimui patvirtinti Procedūros vykdytojas pateikė tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 4N 0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.) (CMR važtaraštis), kuriame vežėju nurodyta įmonė – UAB „Nersta“. Procedūros vykdytojas – UAB „Vingės Transsphere Logistika“, turinti leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui.

11.       Teismas nurodė, kad Latvijos muitinės kompetentinga institucija 2016 m. pranešė, kad Bendrijos tranzito procedūra buvo užbaigta be muitinės kontrolės neteisėtai (per klaidą) ne deklaruotoje paskirties muitinės įstaigoje – Zilupes MKP poste (LV000723), o kitame Latvijos muitinės poste Rezeknes 2 MKP poste (LV000742). Vilniaus TM, gavusi informaciją, kad Latvijoje tranzito procedūra pagal Deklaraciją buvo užbaigta neteisėtai ir pradėjusi tyrimą, apie tai raštu Nr. (8.1/17)-2V-12500 (2016 m. rugpjūčio 2 d.) informavo Procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus tranzito procedūros įforminimo metu galiojusio 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 366 straipsnyje. Procedūros vykdytojas 2016 m rugpjūčio 29 d. raštu Nr. R-16.93 informavo muitinę, kad krovinys su minėta tranzito deklaracija buvo nugabentas ir pateiktas Latvijos muitinės Zilupes MKP postui (LV000723), tranzito procedūra buvo užbaigta, nepažeidžiant nustatyto tranzito termino, vežėjo paslaugas šiam pervežimui užsakė šio krovinio siuntėjas ir tuometinis Rosseland Alliance LP, UAB „Vingės Transsphere Logistika“ su vežėju tiesioginio kontakto neturėjo, todėl CMR važtaraščio kopijos su gavėjo spaudu išreikalauti nebuvo galimybės.

12.       Teismas nustatė, kad Vilniaus TM, siekdama išsiaiškinti krovinio gabenimo aplinkybes, kreipėsi į tranzito deklaracijoje nurodomos transporto priemonės savininką ir prekių vežėją pagal Procedūros vykdytojo pateiktą CMR važtaraštį – UAB „Nersta“, prašydama pateikti visą turimą informaciją, susijusią su minėtu prekių gabenimu bei dokumentus, patvirtinančius, kad visos prekės, deklaruotos Bendrijos tranzito procedūrai pagal Deklaraciją, buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą. Prekių vežėjas, atsakydamas į paklausimą, elektroniniu paštu informavo Vilniaus TM, kad CMR važtaraščio nerado ir pagal tai sprendžia, kad tokio pervežimo nevykdė. Vilniaus TM gavo informaciją, kad Latvijos valstybinė pajamų tarnyba neprisiima atsakomybės dėl atsiradusios skolos muitinei pagal Latvijoje neteisėtai užbaigtą tranzito procedūrą pagal Deklaraciją. Todėl Vilniaus TM 2018 m. vasario 28 d raštais Nr. (8.1/17)-2V-3538 ir Nr. (8.1/17)-2V-3539 informavo Procedūros vykdytoją bei garantą – UAB draudimo kompaniją „Lamantinas“, kad bus imtasi priemonių dėl atsiradusios skolos muitinei išieškojimo.

13.       Teismas nurodė, kad Procedūros vykdytojas 2018 m. kovo 28 d. raštu Nr. R-18.028, atsakydamas į Vilniaus TM paklausimą, pateikė vežėjo, gabenusio minėtą krovinį, transporto priemonės registracijos liudijimo bei vairuotojo tapatybės kortelės kopijas bei informavo, kad šie dokumentai buvo pateikti Deklaracijos dokumentų pildymo metu. Remdamasi Procedūros vykdytojo pateiktais dokumentais, Vilniaus TM 2018 m. birželio 7 d raštu Nr. (8.1/17)-2V-9726 pakartotinai užklausė vežėją UAB „Nersta“ apie ginčo krovinio pervežimo aplinkybes ir informavo, kad bus imtasi priemonių dėl atsiradusios skolos muitinei išieškojimo. UAB „Nersta“ 2018 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu pakartotinai pranešė, kad CMR važtaraščio savo apskaitoje nerado, todėl laiko, kad tokio pervežimo nevykdė. Vilniaus TM atlikto tyrimo metu Procedūros vykdytojas bei vežėjas (pareiškėjas) nepateikė Vilniaus TM įrodymų, patvirtinančių, kad prekės, deklaruotos Deklaracijoje, buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotam gavėjui, arba fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Vilniaus TM nusprendė, kad, vykdant Bendrijos tranzito procedūrą pagal Deklaraciją, muitinės prižiūrimos ne Bendrijos prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos. Tuo pagrindu buvo priimtas 2018 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. 18KP-17-470, kuriuo procedūros vykdytojui UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir vežėjui UAB „Nersta“, kaip solidariai atsakingiems skolininkams, buvo įregistruota 14 129 Eur muito, 27 690 Eur PVM, 641 Eur muito delspinigių ir 8 531 Eur PVM delspinigių mokestinė prievolė bei skirta 4 182 Eur bauda.

14.       Teismas nurodė, kad UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir UAB „Nersta“ Vilniaus TM Sprendimą apskundė. MD 2020 m. sausio 17 sprendimu Nr. 1A-18 UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundą atmetė, patvirtino Vilniaus TM Sprendimą ir neatleido pareiškėjo nuo delspinigių. MD padarė išvadą, kad vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta, todėl taikė Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 3 dalies nuostatą, nustatančią, jog skola muitinei laikoma atsiradusia toje vietoje, kur prekėms įforminta tranzito procedūra, t. y. Vilniaus TM veiklos zona (tranzito procedūra pagal Deklaraciją buvo pradėta Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“). Todėl MD padarė išvadą, kad Vilniaus TM turėjo teisę ir pagrįstai įregistravo skolą muitinei. MGK, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi mokestinį ginčą pagal UAB „Nersta“ skundą, 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. S-55 (7-23/2020) patvirtino priimtą MD sprendimą.

15.       Teismas pažymėjo, kad minėtas MGK sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, 2020 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-3513-816/2020 nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjo skundą bei panaikino MGK 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. S-55 (7-23/2020), MD 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-20 iš dalies, kuria muitinės skolininku pripažintas ir pareiškėjas, kaip vežėjas. Sprendime nurodyta, kad Procedūros vykdytojas nei MD, nei teismui nepateikė jokių sutarčių, sudarytų su pareiškėju ar kitu siuntėju, apmokėjimo už suteiktą paslaugą, nuosekliai teigė, kad su šiuo vežėju tiesiogiai dėl minėto vežimo nekontaktavo, todėl, nepašalinus nurodytų dokumentų ir juose nurodytų faktinių vežimo aplinkybių prieštaringumo, lieka neaišku, kokiu pagrindu padaryta išvada, kad pareiškėjas žinojo, jog jo gabenamoms prekėms buvo taikyta Bendrijos tranzito procedūra, ir, atitinkamai, dėl to pareiškėjas laikytinas skolingu muitinei.

16.       Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2162-442/2021 iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei konstatavo, jog, esant prieštaringiems faktiniams duomenims dėl ginčo krovinio vežimo, MD, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, privalėjo šiuos prieštaravimus pašalinti, tačiau, kaip matyti iš MD 2020 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 1A-20 turinio, centrinis mokesčių administratorius iš esmės nemotyvavo, dėl ko atmetė pareiškėjo pateiktus faktinius duomenis. Nepašalinus šių prieštaravimų, nėra galimybės priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo.

17.       Teismas nustatė, kad MD, atsižvelgęs į teismų išaiškinimus, 2022 m. sausio 13 d. elektroniniu laišku Vilniaus TM krovinių posto „Paneriai“ viršininko prašė pateikti paaiškinimus dėl minėtos procedūros. 2022 m. sausio 14 d. muitinės pareigūnas D. D., atlikęs muitinį įforminimą, pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad minėtos procedūros, įformintos dar 2015 m., prisiminti negali, tačiau, remdamasis muitinės deklaracijoje esančiais duomenimis, nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 18 d. dirbo Procedūros vykdytojo muitinės sandėlyje, kad ginčo prekės buvo pakrautos iš Procedūros vykdytojo priklausančio muitinės sandėlio, muitinės pareigūnas užplombavo transporto priemonę bei įrašė plombos numerį į muitinės deklaraciją. Transporto priemonės vairuotojas visus dokumentus pateikia muitinės sandėlio atstovams, taip pat ir asmens dokumentą, kurie parengia deklaraciją ir su lydinčiais dokumentais pateikia muitinės inspektoriui.

18.       Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje liudytojas D. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirbo Vilniaus TM vyresniojo inspektoriaus pareigose 2015 metais. Minėtos procedūros, įformintos 2015 m., prisiminti negali, tačiau, remdamasis muitinės deklaracijoje esančiais duomenimis, pažymėjo, jog 2015 m. rugsėjo 18 d. dirbo Procedūros vykdytojo muitinės sandėlyje. Nurodė, kad deklaraciją pildo laikino saugojimo sandėlio deklarantai, o muitinės pareigūnas patikrina pateiktus duomenis ir jei nenustato neatitikimų užplombuoją transporto priemonę bei įrašo plombos numerį į muitinės deklaraciją. Paaiškino, kad transporto priemonės vairuotojas muitinės inspektoriui nepateikia jokių dokumentų, taip pat ir asmens dokumento – viską pateikia muitinės sandėlio atstovams, kurie rengia deklaraciją.

19.       Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, patenkinęs pareiškėjo prašymą, nutarė apklausti liudytoju R. N. – transporto priemonės vairuotoją, pasirašiusį CMR važtaraštyje. Paaiškėjus, kad liudytojas R. N. yra miręs, apklausa neįvyko.

20.       Teismas nustatė, kad MD 2022 m. sausio 28 d. raštu Nr. (4.14) 3B-610 kreipėsi ir į Procedūros vykdytoją bei paprašė pateikti visus turimus įrodymus apie pareiškėjui priklausančios transporto priemonės atvykimą į Procedūros vykdytojui priklausantį muitinės sandėlį bei išvykimą iš jo, taip pat įrodymus dėl ginčo prekių perdavimo bei pakrovimo į pareiškėjo transporto priemonę. Procedūros vykdytojas 2022 m. vasario 21 d. rašte Nr. R-22.004 paaiškino, kad, remiantis užsakymų valdymo sistemoje „Kiemas“ esančiais įrašais, 2015 m. rugsėjo 18 d., 9 val. 55 min., buvo pateikta sisteminė užduotis Procedūros vykdytojo muitinės tarpininko atstovams įforminti krovinio gabenimo dokumentus – CMR važtaraštį bei tranzito deklaraciją. Procedūros vykdytojas nurodė, jog pareiškėjas pateikė visus tranzito procedūrai įforminti reikalingus dokumentus, t. y. CMR važtaraštį, pasirašytą transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo bei patvirtintą pareiškėjo antspaudu, be to, buvo pateikti ir minėtos transporto priemonės registracijos liudijimas ir vairuotojo R. N. asmens tapatybės kortelė. Atsižvelgus į tai, kad procedūros vykdytojas 2015 m. neturėjo įgalioto gavėjo / siuntėjo statuso, transporto priemonių plombavimą atlikdavo muitinės pareigūnai. Tokiu būdu, muitinės pareigūnas, 2015 m. rugsėjo 18 d. paskirtas dirbti į Procedūros vykdytojo muitinės sandėlį, apžiūrėjo pareiškėjos transporto priemonę, nurodytą Deklaracijoje bei CMR važtaraštyje, įsitikino, kad plombuoja būtent transporto priemonę, nurodytą muitinei pateiktuose dokumentuose, ir uždėjo muitinės plombą Nr. J019469.

21.       MD 2022 m. kovo 23 d. raštu Nr. (4.14)3B-1865 prašė pareiškėjo paaiškinti aplinkybes, susijusias su jam priklausančios transporto priemonės atvykimu į Procedūros vykdytojo muitinės sandėlį bei išvykimu iš jo, ginčo krovinio paėmimu, paprašė pateikti visus turimus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo teiginius apie kito krovinio gabenimą, taip pat pateikti pareiškėjo vairuotojo R. N., vairavusio transporto priemonę, paaiškinimą. Pareiškėjas 2022 m. kovo 29 d. raštu informavo MD, jog nėra atlikęs jokių tarptautinio vežimo paslaugų pagal CMR važtaraštį, taip pat niekada nebuvo informuotas ir apie Deklaraciją. Pareiškėjas nurodė, kad Deklaracijoje bei CMR važtaraštyje nurodytos skirtingos ginčo krovinio pakrovimo vietos – atitinkamai Sausių ir Maišinės kaimai. Pareiškėjo teigimu, jam priklausanti transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Procedūros vykdytojo terminalą atvyko 2015 m. rugsėjo 17 d., kur pareiškėjo vairuotojas R. N. Procedūros vykdytojo darbuotojams pateikė asmens, transporto priemonės dokumentus bei CMR važtaraštį su atitinkamais pareiškėjo rekvizitais (antspaudu bei parašu). Pareiškėjo tvirtinimu, jo transporto priemonė iš Procedūros vykdytojo sandėlio buvo išleista 2015 m. rugsėjo 22 d., be to, minėto važtaraščio Procedūros vykdytojas negrąžino, o įteikė kitą važtaraštį su nauja krovinio pristatymo vieta – (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas – UAB „RePlaza“. Pareiškėjas savo atsakyme MD nurodė ir tai, jog vairuotojas R. N. keletą metų nebedirba pareiškėjo įmonėje, todėl paaiškinimo iš jo gauti nėra galimybės.

22.       Teismas nustatė, kad MD 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 1A-90 (MD Sprendimas)  UAB „Nersta“ skundą atmetė ir patvirtino Vilniaus TM 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 18KP-17-470 dalyje, kurioje solidaria skolininke muitinei pripažinta UAB „Nersta“ ir jai įregistruota 14 129 Eur muito, 27 690 Eur PVM, 641 Eur muito delspinigių, 8 531 PVM delspinigių bei 4 182 Eur baudos. Pareiškėjas padavė skundą MGK, kuri skundą atmetė, patvirtino MD Sprendimą ir atleido pareiškėją nuo 4 266 Eur PVM delspinigių mokėjimo.

23.       Teismas aptarė ginčui aktualias Bendrijos muitinės kodekso 91, 92, 96, 203 ir 204 straipsnių nuostatas ir pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagal UAB „Vingės Transsphere Logistika“ pateiktus importo deklaraciją ir CMR važtaraštį, ginčo prekių siuntėjas ir procedūros vykdytojas buvo UAB „Vingės Transsphere Logistika“, prekių vežėju CMR važtaraštyje nurodomas UAB „Nersta“, prekių gavėjas Vokietijoje esanti įmonė VIDAN UG Nuzfahrzeu-Habdel, tranzito įvykdymo terminas – 2015 m. rugsėjo 25 d. Paskirties įstaiga – Latvijos muitinės Zilupes MPK postas (LV000723). Byloje esantis Latvijos muitinės pranešimas patvirtina, kad procedūra pagal Deklaraciją nebuvo užbaigta, t. y. prekės, kurios turėjo būti pristatytos į Latvijos Respublikos muitinės Zilupes MKP (LV000723) postą nebuvo eksportuotos iš Europos Sąjungos muitinės teritorijos. Atsižvelgęs į tai ir Bendrijos muitinės kodeksą, teismas konstatavo, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūros įvykdymą, atsako ne tik procedūros vykdytojas, bet ir vežėjas.

24.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jis nepagrįstai pripažintas skolininku muitinei, nes prekių vežimo pagal Deklaraciją nevykdė, nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus TM du kartus (2016 m. ir 2018 m.) kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti paaiškinimus dėl prekių vežimo pagal Deklaraciją, tačiau pareiškėjas atsakė, kad CMR važtaraščio neturi ir vežimo nevykdė. Pareiškėjas CMR važtaraštį ir kitus dokumentus (užsakymą, sąskaitą, apmokėjimą ir kelionės lapą), kuriais grindžia vietinį prekių pervežimą pateikė tik su skundu MD. Iš byloje pateiktų CMR važtaraščių matyti, jog abiejuose dokumentuose nurodytas krovinio pavadinimas ir kiekis sutampa (403 CLL dėvėti drabužiai arba 403 CLL Clothes, nežymiai skiriasi svoris brutto – 16 500 kg ir 16 377 kg), tačiau šios prekės buvo gabenamas ne į Latvijos muitinės postą, kaip kad nurodyta CMR važtaraštyje Nr. 4N 0916517, tačiau į Kauną. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikta krovinio pervežimo paraiškos-sutarties Nr. V150917 kopija, ant kurios ranka padarytas įrašas, nurodant ginče aptariamos transporto priemonės valstybinius numerius ir vairuotojo vardą, nepatvirtina fakto, jog pervežimą pagal šią paraišką vykdė būtent ši pareiškėjo transporto priemonė. Be to, iš pareiškėjo pateiktų Kelionės lapų ataskaitos duomenų neįmanoma nustatyti, kokie būtent pervežimai buvo vykdomi ir ar šie duomenys atitinka / sutampa su pervežimo sutartyje ir CMR važtaraštyje nurodyta informacija. CMR važtaraštis yra tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis, kuriame pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalies 12 punktą turi būti nurodyta šio dokumento serija ir numeris arba tik numeris, leidžiantis identifikuoti važtaraštį. Pareiškėjo pateiktame CMR važtaraštyje privalomų rekvizitų nėra (CMR važtaraščio 4 langelyje nenurodytas tikslus prekių pakrovimo vietos adresas, 16 langelis visiškai neužpildytas, 17 langelyje ranka įrašytas vežėjas, kurio pavadinimas yra neįskaitomas, nėra nei vežėjo antspaudo, nei parašo, važtaraštis be numerio).

25.       Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas savo paaiškinimuose MD (2022 m. kovo 29 d. rašte) pripažino CMR važtaraščio Nr. 4N 0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.), pažymėto pareiškėjo antspaudu bei parašu, pateikimą Procedūros vykdytojui. Pareiškėjas teigia, jog CMR važtaraštis yra suklastotas, tačiau nei atsakovams, nei teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, jog per visą ginčo laikotarpį nuo 2015 m. kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl CMR važtaraščio suklastojimo aplinkybių bei tai atlikusių asmenų nustatymo. Vien deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai apie galimai suklastotą CMR važtaraštį, nesudaro pagrindo pripažinti jį negaliojančiu.

26.       Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo Deklaracijos įforminimo dieną – 2015 m. rugsėjo 18 d., pareiškėjas pateikė Procedūros vykdytojui ne tik CMR važtaraštį Nr. 4N 0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.), bet ir transporto priemonę. Iš byloje pateikto UAB „Vingės Transsphere Logistika“ 2022 m. vasario 21 d. atsakymo MD matyti, kad Procedūros vykdytojui 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo pateikta užduotis Procedūros vykdytojo muitinės tarpininko atstovams įforminti krovinio gabenimo dokumentus – CMR važtaraštį bei tranzito deklaraciją. Pareiškėjas pateikė visus tranzito procedūrai įforminti reikalingus dokumentus, t. y. CMR važtaraštį Nr. 4N 0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.), pasirašytą transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo bei patvirtintą pareiškėjos antspaudu, be to, buvo pateikti ir minėtos transporto priemonės registracijos liudijimas ir vairuotojo R. N. asmens tapatybės kortelė.

27.       Teismas pažymėjo ir tai, kad muitinės pareigūnas D. D., 2015 m. rugsėjo 18 d. paskirtas dirbti į Procedūros vykdytojo muitinės sandėlį, apžiūrėjo pareiškėjo transporto priemonę, nurodytą Deklaracijoje (18 ir 21 langeliuose) bei CMR važtaraštyje, įsitikino, jog plombuoja būtent muitinei pateiktuose dokumentuose nurodytą transporto priemonę ir uždėjo muitinės plombą Nr. J019469 (nurodyta tranzito deklaracijos D langelyje „Išvykimo įstaigos tikrinimas“). Be to, transporto priemonės patikrinimą ir plombavimą savo paaiškinime ir teismo posėdžio metu patvirtino D. D.. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, jog muitinės pareigūnas įsitikino, kad plombuoja būtent tą transporto priemonę, kuri buvo nurodyta tranzito deklaracijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose, taip pat ir CMR važtaraštyje, jog pareiškėjo transporto priemonėje esantis krovinys atitinka muitinės deklaracijoje bei CMR važtaraštyje nurodytą krovinį. Be to, muitinės procedūros įforminimo faktą įrodantis dokumentas – Deklaracija šio ginčo atveju nėra pripažinta negaliojančia ar suklastota, taip pat nėra jokio kito pagrindo abejoti šioje deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumu. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nevykdė prekių vežimo atmestini kaip nepagristi. Pareiškėjo transporto priemonės buvimas terminale nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. nepaneigia aplinkybės, kad muitinės procedūros ginčo gabenimo metu nebuvo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas ginčo prekių vežėju ir yra atsakingas už skolą muitinei.

28.       Teismas sprendė, kad panaikinti skundžiamų Sprendimų nėra teisinio pagrindo. Teismas vertino, kad MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, motyvuotai, pagrįstai ir teisėtai MGK Sprendimu patvirtino MD Sprendimą bei atleido pareiškėją nuo 4 266 Eur PVM delspinigių mokėjimo ir pareiškėjo skundą atmetė.  

III.

29.       Pareiškėjas UAB ,,Nersta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

30.       Pareiškėjas taip pat prašo: 1) įpareigoti UAB „Vingrės Transsphere Logistika“ pateikti teismui CMR važtaraščio originalą; 2) paskirti CMR važtaraščio dokumentinę ekspertizę, pavedant ekspertui atsakyti į šiuos klausimus: Ar CMR važtaraščio laukeliuose esantys įrašai išspausdinti tuo pačiu spausdintuvu? Ar CMR važtaraščio laukeliuose esantys įrašai išspausdinti tuo pačiu spausdinimo veiksmu? Ekspertizę atlikti pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centui, esančiam Lvivo g. 19A, Vilnius.

31.       Pareiškėjas nurodo, kad ginče yra svarbūs teismų priimti procesiniai sprendimai: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-3513-816/2020, kuriame buvo nurodyta, jog UAB „Vingės Transsphere Logistika“, kaip procedūros vykdytojas, nei MD, nei teismui nepateikė jokių sutarčių, sudarytų su pareiškėju ar kitu siuntėju, apmokėjimo už suteiktą paslaugą, nuosekliai teigė, kad su šiuo vežėju tiesiogiai dėl minėto vežimo nekontaktavo, todėl, nepašalinus nurodytų dokumentų ir juose nurodytų faktinių vežimo aplinkybių prieštaringumo, lieka neaišku, kokiu pagrindu padaryta išvada, kad pareiškėjas žinojo, jog jo gabenamoms prekėms buvo pritaikyta Bendrijos tranzito procedūra. Taip pat svarbi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2162-442/2021 (toliau – ir LVAT Nutartis), kurioje, be kita ko, MD buvo įpareigotas iš naujo nagrinėti UAB „Nersta“ skundą. LVAT Nutartimi aiškiai nurodyta kokius veiksmus turėjo atlikti MD tam, jog būtų tinkamai išnagrinėtas UAB „Nersta“ skundas ir priimtas teisingas sprendimas. Nepaisant to, MD ignoravo LVAT Nutarties nurodymus, netyrė byloje esančių prieštaringų faktinių duomenų, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šių trūkumų nepašalino.

32.       Pareiškėjas pažymėjo, kad MD, neva šalindamas LVAT Nutartyje nurodytus prieštaravimus, kreipėsi į Vilniaus TM ir gavo muitinės pareigūno D. D. paaiškinimą, jog jis minėtos procedūros nepamena. Teisme minėtas asmuo taip pat patvirtino, jog procedūros, įformintos 2015 m., prisiminti negali. Taigi, šio pareigūno paaiškinimai negali būti laikomi tinkamu LVAT Nutartyje nurodytų prieštaravimų pašalinimu. Be to šis liudytojas nurodė, kad paprastai krovinio vežėjo vairuotojas nedalyvauja plombuojant krovinį ir muitinės pareigūnas jam jokių dokumentų neperduoda, nes deklaraciją muitininkas perduoda deklarantui. Kas buvo byloje aptariamo krovinio deklarantu, teismas nenustatė.

33.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra ir kitų prieštaravimų: konstatuota, jog UAB „Vingės Transsphere Logistika“ įformino Deklaraciją, jos forminimo metu gavo dokumentus iš UAB „Nersta“, tačiau vėliau nurodoma, jog tarp šių dviejų bendrovių nebuvo tiesioginio kontakto, todėl nebuvo galimybės išsireikalauti CMR važtaraščio kopijos su gavėjo spaudu.

34.       Pareiškėjo vertinimu, nei muitinio tikrinimo, nei bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokiu pagrindu UAB „Vingės Transsphere Logistika“ išsiuntė krovinį pagal Deklaraciją ir kokiu pagrindu tariamai jį pakrovė į UAB „Nersta“ transporto priemonę. Byloje nėra jokių duomenų, kas yra krovinio savininkas, kokius nurodymus jis davė UAB „Vingės Transsphere Logistika“, šiuo atveju atlikusiai muitinės sandėlio, o vėliau ir siuntėjo funkciją. Nesutampa krovinio siuntėjai, nurodyti Deklaracijoje (nurodoma UAB „Vingės Transsphere Logistika“) su CMR važtaraštyje nurodytu siuntėju (Roseland Alliance LD). Byloje nėra duomenų, kad krovinio siuntėjas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ar galimas krovinio savininkas Roseland Alliance LD būtų užsakęs pervežimą į Latviją pas pareiškėją. Pareiškėjas yra teismui pateikęs užsakymą pervežimui ir dokumentą, kurio pagrindu pervežimą atliko, tačiau teismas juos laikė nepatikimais, nors šiuos dokumentus paneigiančių įrodymų byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad Deklaracija ir joje esantis krovinys būtų perduotas pervežimui UAB „Nersta“ vairuotojui.

35.       Pareiškėjas teigia, kad teismas, darydamas išvadą, jog iš pareiškėjo pateiktų Kelionės lapų ataskaitos duomenų neįmanoma nustatyti, kokie būtent pervežimai buvo vykdomi ir ar šie duomenys atitinka / sutampa su pervežimo sutartyje ir CMR važtaraštyje nurodyta informacija, neatsižvelgė į faktą, kad Kelionės lapų ataskaitos duomenys nesutampa su Deklaracijos bei CMR važtaraščio duomenimis, jog krovinys iš UAB „Vingės Transsphere Logistika“ buvo išgabentas 2015 m. rugsėjo 18 d. Teismas pareiškėjo atlikto pervežimo įrodymus vertino izoliuotai nuo kitos bylos medžiagos ir, darydamas išvadą, kad negalima nustatyti kokį pervežimą atliko UAB „Nersta“ daro neteisėtą išvadą, jog pareiškėjas pervežė būtent muitinės nurodomą krovinį, nors pagal pateiktus rašytinius įrodymus UAB „Nersta“ vilkikas 2015 m. rugsėjo 18 d. iš UAB „Vingės Transsphere Logistika“ neišvyko.

36.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteikė jokios reikšmės kitiems byloje esantiems neatitikimams, pvz., ignoravo faktą, kad Deklaracijoje nėra nurodoma, kad vežėjas yra UAB „Nersta“. Taip pat teismas neatsižvelgė į rašytinį įrodymą – transporto priemonės GPS sistemos išrašą, patvirtinantį, kad CMR važtaraštyje nurodytu laiku pareiškėjo automobilis stovėjo UAB „Vingės Transsphere Logistic“ terminale ir nejudėjo, nes laukė kito krovinio, ir iš UAB „Vingės Transsphere Logistika“ teritorijos išvyko tik 2015 m. rugsėjo 23 d., t. y., po to, kai muitinės duomenų bazėje fiksuoti keli krovinio pagal Deklaraciją peradresavimai bei krovinio iškrovimas Latvijoje. Ši faktinė aplinkybė teismo nebuvo įvertinta.

37.       Pareiškėjas pažymi, kad teismas nurodė (sprendimo 51 p.), jog UAB „Nersta“ pateiktame CMR važtaraštyje privalomų rekvizitų nėra, tačiau nenurodė, jog vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, CMR važtaraštis yra negaliojantis. Teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu nesivadovavo UAB „Nersta“ pateiktu važtaraščiu, tačiau deklaratyviai konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo Deklaracijos įforminimo dieną – 2015 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas pateikė Procedūros vykdytojui ne tik CMR važtaraštį (2015 m. rugsėjo 18 d.), bet ir transporto priemonę. Pareiškėjas byloje įrodinėjo, kad CMR važtaraštį UAB „Vingės Transsphere Logistikai“ pateikė tik su įrašytais bendrovės rekvizitais, antspaudu ir parašu, o visą tekstą apie krovinį jau vėliau į jį įrašė UAB „Vingės Transsphere Logistika“, ir pareiškėjui šio važtaraščio negrąžino, o su kitu važtaraščiu vežėją išsiuntė į Kauną vietinio pervežimo atlikimui pagal IĮ „Transvida“ paraišką pervežimui. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą skirti byloje CMR važtaraščio ekspertizę, kuriuo siekta nustatyti CMR suklastojimo faktą. Tai reiškia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nurodytą teismo argumentą.

38.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas vadovavosi muitinės pareigūno D. D. parodymais, tačiau šis pareigūnas reikšmingų aplinkybių nepamena, todėl vadovautis jo parodymais nėra jokio teisinio pagrindo.

39.       Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo transporto priemonės buvimas terminale nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. nepaneigia aplinkybės, jog muitinės procedūros ginčo gabenimo metu nebuvo. Tai prieštarauja įrodymams: jei vilkikas su kroviniu neišvyko iš muitinės sandėlio ir teismas šį faktą pripažįsta, muitinės procedūra įvykti negalėjo. Muitinė pervežimo faktą įrodinėja ir CMR važtaraščio duomenimis, pagal kurį krovinys iš UAB „Vingės Transsphere Logistic“ terminalo išvyko 2015 m. rugsėjo 18 d., o teismas padarė tai paneigiančią išvadą, kad krovinys iš muitinės sandėlio neišvyko, tačiau skundą vis tiek atmetė.

40.       Pareiškėjas teigia, kad teismas taip pat nepaneigė UAB „Nersta“ nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjo transporto priemonė pagal IĮ „Transvida“ paraišką į UAB „Vingės Transsphere Logistic“ terminalą atvyko 2015 m. rugsėjo 17 d. ir pakrauta buvo tik 22 d., tuo pačiu vairuotojui UAB „Vingės Transsphere Logistic“ terminale buvo išduotas važtaraštis krovinio pristatymui į Kauną (kaip ir nurodyta IĮ „Transvida“ paraiškoje) gavėjui UAB „Replaza“, 2015 m. rugsėjo 23 d. krovinys pristatytas užsakovo nurodytam gavėjui. Šiuos faktus patvirtina vilkiko GPS duomenys ir UAB „Nersta“ atsakovui pateiktas užsakymas ir važtaraštis, bet teismas šiuos įrodymus ignoravo.

41.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas taip pat ignoravo jo argumentus dėl CMR važtaraščio, nes tarp jo ir Deklaracijos yra akivaizdūs prieštaravimai (Deklaracijoje apskritai nenurodytas vežėjas, skiriasi krovinio iškrovimo vieta). CMR važtaraštis atspausdintas kompiuteriu, o įrašų jame išdėstymas akivaizdžiai parodo, kad UAB „Nersta“ rekvizitai ir kiti įrašai atspausdinti skirtingu šriftu bei laiku, nes nesutampa spausdinimo horizontalios linijos. Be to, CMR važtaraštyje krovinio siuntėju nurodytas UAB „Vingės Transsphere Logistic“. Teismas neatsižvelgė, kad krovinio siuntėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis užsakė pervežimo paslaugą iš UAB „Nersta“, ar, jog  sumokėjo už tarptautinį pervežimą vežėjui, nėra jokių įrodymų, kad krovinio savininkas būtų davęs kokius nors nurodymus krovinio siuntėjui. MD taip pat neatliko jokių veiksmų, kad patikrintų ir nustatytų, kokį krovinį krovinio siuntėjas pakrovė bei išsiuntė iš savo teritorijos, ir patikrintų ar krovinio siuntėjo pateiktame CMR važtaraštyje bei Deklaracijoje nurodyti teisingi duomenys.

42.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nėra atlikęs jokių vežimo paslaugų pagal Vilniaus TM nurodomą CMR važtaraštį, o atliko pervežimą iš UAB „Vingės Transsphere Logistic“, tačiau ne tuo laiku ir ne to CMR pagrindu. Pareiškėjas neneigė, kad CMR važtaraščio blanką pateikė UAB „Vingės Transsphere Logistic“, įrodinėjo, kad ne jis atliko kitus įrašus jame, ir, jog nėra teikęs muitiniam tikrinimui minėto važtaraščio ar pagal jį atlikęs pervežimą, nėra dalyvavęs vilkiko muitiniame plombavime, tačiau teismas šių faktų niekaip nevertino ir jų nepatikrino. Teismas netyrė UAB „Nersta“ pateiktų įrodymų ir argumentus dėl CMR važtaraščio suklastojimo nepagrįstai atmetė. Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis muitinės pareigūno D. D. parodymais, nors šis asmuo pabrėžė, jog faktinių aplinkybių nepamena, bei dokumentu, kurio sudarymo aplinkybės suponuoja, jog jis buvo suklastotas. Teismas nepašalino prieštaravimų, kuriuos nurodytos LVAT Nutartyje. Esant nepašalintiems prieštaravimams tarp skirtingų proceso šalių nurodomų paaiškinimų, teismas turėjo šias aplinkybes aiškintis, nagrinėti, o ne daryti institucijoms palankias išvadas ir jomis remtis. Teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų objektyviai ir visapusiškai, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė pareiškėjui.

43.       Atsakovas MD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44.       MD laikosi pozicijos, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas ginčo prekių vežėju ir, tuo pačiu, atsakingu už skolą muitinei. Pareiškėjas viso mokestinio ginčo metu ir apeliaciniame skunde nuosekliai teigia, kad CMR važtaraštis yra suklastotas, tačiau 2022 m. kovo 29 d. rašte pripažino faktą, jog minėtas dokumentas buvo pareiškėjo pasirašytas bei pateiktas Procedūros vykdytojui. Pareiškėjo teiginiai apie kitą tariamą gabenimą laikytini jo gynybine pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, paneigiančių faktą, kad pats 2015 m. rugsėjo 18 d., t. y. muitinės deklaracijos įforminimo dieną, pateikė transporto priemonę muitinei. Muitinės pareigūnas, įsitikinęs, jog muitinės deklaracijoje bei pateiktame CMR važtaraštyje nurodytas krovinys atitinka krovinį, esantį pareiškėjo transporto priemonėje, ją užplombavo muitinės plomba, kurios numerį įrašė į muitinės deklaraciją. Pateikta elektroninė deklaracija gali būti muitinėje įforminta tik tada, kai šioje deklaracijoje deklaruotos prekės yra pateiktos muitinei, muitinės procedūros įforminimo faktą įrodantis dokumentas yra ne CMR važtaraštis, o būtent muitinės deklaracija, kuri pildoma, pateikiama ir įforminama elektroniniu būdu. Todėl pareiškėjo reikalavimas MD pateikti muitinės deklaracijos originalą taip pat vertintinas kaip gynybinė pozicija. Nepaisant to, jog pareiškėjas neigia transporto priemonės plombavimą, surinkti įrodymai paneigia tokį teiginį. MD sutinka su teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas skirti CMR važtaraščio ekspertizę. Teismas teisingai pasisakė ir dėl tos aplinkybės, jog būtent muitinės deklaracija, o ne ją lydintys dokumentai sukėlė pareiškėjui atitinkamas prievoles muitinei ir yra šios administracinės bylos dalykas. CMR važtaraščio ekspertizės būtinumas šioje byloje neįrodytas ir jos rezultatas neturės esminės reikšmės byloje. MD pažymi, kad Deklaracija nėra pripažinta negaliojančia ar suklastota, taip pat nėra ir nebuvo jokio kito pagrindo abejoti jos duomenų teisingumu.

45.       Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

46.       Vilniaus TM sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad ginčo metu MD teisingai nurodė, jog vežėjas, teigdamas, kad apie ginčo tranzito procedūrą nieko nežinojo, turėtų paaiškinti, kokiu tikslu bei kokiu pagrindu 2015 m. rugsėjo 18 d. pateikė transporto priemonę ir joje buvusias prekes muitinės kontrolei, taip pat, kodėl leido plombuoti transporto priemonę muitinės plomba, jei vykdė vietinį prekių pervežimą. Be to, vežėjas nėra pateikęs paaiškinimų ir apie tai, kodėl muitinės plomba plombuoto krovinio, esančio muitinės priežiūroje, nepristatė į atitinkamą muitinės įstaigą, o vežėjo teigimu, išgabeno į Kauną gavėjui – UAB „Replaza“. Vežėjas privalėjo žinoti ir tai, kad muitinės plomba naudojama užtikrinti prekių, esančių muitinės priežiūroje, kontrolę (Muitinės įstatymo 64 str.), muitinės plomba gali būti nuimta tik pačių muitinės pareigūnų arba su jų leidimu (Bendrijos muitinės kodekso 72 str. 2 d.). Pareiškėjas nėra pateikęs jokių paaiškinimų apie tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis nuėmė muitinės plombą. Pareiškėjo argumentas, jog skundžiami sprendimai yra priimti tik remiantis prielaidomis, nesant realiai konkretų pažeidimą patvirtinančių faktų, neatitinka tikrovės. Kadangi ginčo atveju, vykdant minėtą Bendrijos tranzito procedūrą, muitinės prižiūrimos prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir tranzito procedūra nebuvo užbaigta, muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms prekėms. Todėl pagrįstai buvo nustatyta, kad tranzito procedūros vykdytojo bei prekių vežėjo prievolių nevykdymas yra susijęs su neteisėtu prekių paėmimu iš muitinės priežiūros, nepabaigus tranzito procedūros. Tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį. Kai skola muitinei atsiranda pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 1–4 įtraukose. Tyrimo metu nustatyta, kad procedūros vykdytojas UAB „Vingės Transsphere Logistika“, turintis vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, laikytinas skolininku, t. y. asmuo nurodytas Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtraukoje. Šio straipsnio 3 dalies 2 įtrauka nustato, kad skolininkais taip pat laikomi bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai paimant prekes iš muitinės priežiūros (gavėjas, vežėjas) ir žinoję arba yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės paimtos iš muitinės priežiūros. Todėl Procedūros vykdytojas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir vežėjas UAB „Nersta“, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 įtraukomis bei 213 straipsniu, pagrįstai pripažinti solidariai atsakančiais skolininkais muitinei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

47.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 18KP-17-470, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 1A-90 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 5-(7-81/2022) teisėtumo ir pagrįstumo.

48.       Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 2 d. sprendimu UAB „Nersta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl ginčijamų Sprendimų panaikinimo, motyvuotai, pagrįstai ir teisėtai 2022 m. liepos 8 d. Sprendimu skundą atmetė, patvirtino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 1A-90 ir atleido pareiškėją nuo 4 266 Eur PVM delspinigių mokėjimo, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo skundo, remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

49.       UAB „Nersta“ su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Vilniaus TM, MD ir MGK sprendimus. Pažymi, jog teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų objektyviai ir visapusiškai, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė pareiškėjui.

50.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti
ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

51.       Ginčo teisinius santykius reguliuoja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr.29l3/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.

52.       Pagal Bendrijos muitinės kodekso 37 straipsnio 1 dalies nuostatas į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos. Bendrijos muitinės kodekso 91 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, jog taikant išorinio tranzito procedūrą iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą gali būti gabenamos ne Bendrijos prekės, kurios neapmokestinamos importo muitais bei kitais privalomaisiais mokėjimais ir kurioms netaikomos prekybos politikos priemonės. Minėto kodekso 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis. Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas, o to paties straipsnio 2 dalis – jog nepaisant 1 dalyje nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių indentifikavimo priemonės. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį importo skola muitinei atsiranda – neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Tokiu atveju skolininkais muitinei yra laikomi asmenys, nurodyti Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 1–4 įtraukose.

53.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė gavo informacijos (Muitinės departamento persiųstą Latvijos Respublikos pajamų tarnybos 2016 m. birželio 29 d. raštą Nr. 27.20.1-2/10545) apie Latvijoje neteisėtai (per klaidą) užbaigtas Bendrijos tranzito procedūras, vykdytas pagal devyniolika tranzito deklaracijų, tarp jų ir pagal 2015 m. rugsėjo 18 d. tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad Bendrijos tranzito procedūra buvo užbaigta be muitinės kontrolės neteisėtai ne deklaruotoje paskirties muitinės įstaigoje – ne Latvijos muitinės Zilupes MKP (LV000723), o kitame Latvijos muitinės poste, t. y. Rezeknes 2 MKP (LV000742).

54.        Atlikusi tyrimą Vilniaus teritorinė muitinė konstatavo, jog nebuvo pateikta įrodymų patvirtinančių, kad prekės, deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015 m. rugsėjo 18 d.), buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotam gavėjui, arba fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos bei nusprendė, kad, vykdant Bendrijos tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015 m. rugsėjo 18 d.), muitinės prižiūrimos ne Bendrijos prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos. To pasėkoje 2018 m. liepos 19 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 18KP-17-470, kuriuo procedūros vykdytojui UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir vežėjui UAB „Nersta“, kaip solidariai atsakingiems skolininkams, buvo įregistruota 14 129 Eur muito, 27 690 Eur PVM, 641 Eur muito delspinigių ir 8 531 Eur PVM delspinigių mokestinė prievolė bei skirta 4 182 Eur bauda

55.       Taigi byloje ginčas kilo dėl UAB „Nersta“ tinkamai neįvykdytos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal 2015 m. rugsėjo 18 d. tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1.

56.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2162-442/2021 pažymėjo, kad esant prieštaringiems faktiniams duomenims dėl ginčo krovimo vežimo, Muitinės departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo UAB „Nersta“ skundą, privalėjo šiuos prieštaravimus pašalinti, tačiau, kaip matyti iš Muitinės departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 1A-20 turinio, centrinis mokesčių administratorius iš esmės nemotyvavo, dėl ko atmetė pareiškėjo UAB „Nersta“ pateiktus faktinius duomenis, o nepašalinus šių prieštaravimų nėra galimybės priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo.

57.       Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1302-602/2016).

58.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas, siekdamas surinkti papildomus įrodymus, kreipėsi tiek į pareiškėją, tiek į Procedūros vykdytoją, pašydamas pateikti paaiškinimus ir papildomus dokumentus, susijusius su ginčo muitinės tranzito procedūra. UAB „Vingės Transsphere Logistika“ 2022 m. vasario 21 d. atsakymas Muitinės departamentui rodo, kad Procedūros vykdytojui 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo pateikta užduotis Procedūros vykdytojo muitinės tarpininko atstovams įforminti krovinio gabenimo dokumentus – CMR važtaraštį bei tranzito deklaraciją. Tvirtinama, jog UAB „Nersta“ pateikė visus tranzito procedūrai įforminti reikalingus dokumentus, t. y. CMR važtaraštį Nr. 4N 0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.), pasirašytą transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo bei patvirtintą pareiškėjo antspaudu, be to, buvo pateikti ir minėtos transporto priemonės registracijos liudijimas ir vairuotojo R. N. asmens tapatybės kortelė. Be to, pats pareiškėjas 2022 m. kovo 29 d. raštu patvirtino, kad pateikė CMR važtaraštį Procedūros vykdytojui, todėl jo pateikimo faktu ir autentiškumu nėra pagrindo abejoti. Ir priešingai, atsižvelgiant į byloje surinktą informaciją ir dokumentus, abejonių kelia ir nepatvirtina prekių gabenimo fakto pagal Deklaraciją vėliau pateiktas kitas CMR važtaraštis (2015 m. rugsėjo 22 d.) bei krovinio pervežimo paraiškos sutartis Nr. V150917.  

59.       Taip pat kaip liudytojas buvo apklaustas muitinės pareigūnas D. D., kuris 2015 metais dirbo Procedūros vykdytojo muitinės sandėlyje ir apžiūrėjo UAB „Nersta“ transporto priemonę, nurodytą deklaracijoje T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (tranzito deklaracijos 18 ir 21 langeliuose) bei CMR važtaraštyje Nr. 4N 0916517 (25 langelis). Pažymėtina, jog šis liudytojas patvirtino, jog įsitikino, kad plombuoja būtent muitinei pateiktuose dokumentuose nurodytą transporto priemonę ir uždėjo muitinės plombą Nr. J019469 (nurodyta tranzito deklaracijos D langelyje „Išvykimo įstaigos tikrinimas“). Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog muitinės pareigūnas įsitikino, kad plombuoja būtent tą transporto priemonę, kuri buvo nurodyta tranzito deklaracijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose, taip pat ir CMR važtaraštyje Nr. 4N 0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.), kad pareiškėjos transporto priemonėje esantis krovinys atitinka muitinės deklaracijoje bei CMR važtaraštyje nurodytą krovinį.

60.       Tiek atsakovas, tiek MGK ir pirmosios instancijos teismas sprendimuose įvertino ir išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo pateikto CMR važtaraščio ir kitų dokumentų (užsakymo, sąskaitos, apmokėjimo ir kelionės lapų), kuriais grindžia vietinį prekių pervežimą. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo papildomų dokumentų pateikimo mokesčių administratoriui momentą, taip pat išanalizavęs pateiktų dokumentų turinį ir pobūdį bei pareiškėjo įrodinėjamoje pozicijoje esančius neatitikimus ir prieštaravimus, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie jo atliktą kitą tariamą ginčo prekių gabenimą į Kauną laikytini pareiškėjo gynybine pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti. 

61.       Be to, pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nebepasisako. 

62.       UAB „Nersta“ apeliacinaime skunde prašo skirti 2015 m. rugsėjo 18 d. tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 4N 0916517 dokumentinę ekspertizę. Visų pirma, pažymėtina, kad ekspertizės skyrimas (ABTĮ 61 str. 1 d.) turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Atitinkamai ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams (ABTĮ 11 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, be kita ko, į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste įvertino pareiškėjo prašomos ekspertizės skyrimo būtinybę, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra būtinybės skirti ekspertizę. Atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmestinas ir jo apeliacinio skundo prašymas įpareigoti UAB „Vingrės Transsphere Logistika“ pateikti teismui minėto 2015 m. rugsėjo 18 d. tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 4N 0916517 originalą.

63.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas labai išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Kita vertus, tai reiškia, jog laikytina, kad atsakovas pašalinio anksčiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2162-442/2021 nurodytus prieštaravimus. 

64.       Taigi bylos aplinkybės patvirtina, kad ginčo prekės nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai Latvijoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas, kaip prekių pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 bei ją lydinčiuosius dokumentus vežėjas, neįvykdė Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos pristatyti prekes per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, todėl mokesčių administratoriaus sprendimu buvo pagrįstai pripažintas skolininku muitinei.

65.       UAB „Nersta“ apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

66.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bedrovės ,,Nersta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                        Arūnas Dirvonas

                                        Milda Vainienė