Civilinė byla Nr. e2-17299-592/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12052-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.6.6.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kostrzewa Baltic“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 639 Eur žalos atlyginimą, 18,49 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. birželio 26 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas buvo apdraustas būsto draudimu. Ieškovė išmokėjo 639 Eur draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančių patalpų, kuriuos yra virš ieškovės apdrausto buto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausančiose patalpose buvo neteisėtai prisijungta prie bendro naudojimo kanalizacijos stovo. Iš atsakovei priklausančių patalpų, užkimšus bendro naudojimo stovą, buvo sulietas ieškovės apdraustas butas.

Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. siunčiant juridinio asmens buveinės adresu ir laikant įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir M. U. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis (būsto draudimo liudijimas TAI Nr. 350594965), kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. birželio 26 d. butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas iš virš jo esančių patalpų – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastogė). Pastogė ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovei. Užpylimo metu buvo padaryta žala butui Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovei priklausančiose patalpose buvo neteisėtai prisijungta prie bendro naudojimo kanalizacijos stovo. Ieškovės teigimu, iš atsakovei priklausančių patalpų, užkimšus bendro naudojimo stovą, buvo sulietas ieškovės apdraustas butas. Dėl padarytos žalos ieškovė išmokėjo 639 Eur dydžio draudimo išmoką. Užliejimo aplinkybes, žalos kaltininką, padarytos žalos dydį bei žalos atlyginimo faktą patvirtina žalos bylos medžiaga: 2018 m. liepos 3 d. turto sugadinimo, sunaikinimo aktas; 2018 m. birželio 27 d. Statinio apžiūros aktas, 2018 m. liepos 10 d. pranešimas apie žalos atlyginimą; 2018 m. liepos 10 d. draudimo išmokos apskaičiavimas; Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. atsakymas į 2018 m. liepos 4 d. paklausimą dėl avarijos; 2018 m. liepos 11 d., mokėjimo nurodymas, patvirtinantis draudimo išmokos išmokėjimą; lokalinė sąmata; 2018 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 0010678; nuotraukos; liudijimas/polisas Nr. IT065813. Ieškovė ragino atsakovę sumokėti ieškovei nuostolių atlyginimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę, todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš viršuje esančių patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, viršuje esančių patalpų savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

Atsižvelgiant į tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimu patirtus nuostolius buto savininkui atlygino ieškovė, atsakovė privalo kompensuoti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką (CK 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 639 Eur žalos atlyginimo.

Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 18,49 Eur palūkanos, paskaičiuotos už praleistą atsiskaityti terminą nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 657,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos už advokato pagalbą, iš viso 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kostrzewa Baltic“, juridinio asmens kodas 301891670, 639 Eur (šešių šimtų trisdešimt devynių eurų) žalos atlyginimą, 18,49 Eur (aštuoniolikos eurų 49 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 657,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kostrzewa Baltic“, juridinio asmens kodas 301891670, 7,16 Eur (septynių eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                 Igoris Kasimovas