Civilinė byla Nr. e2S-1554-921/2024
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00813-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.7.6; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio fasadai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-12772-1070/2024 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio fasadai“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Mobilumas“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. išdavė teismo įsakymą dėl 309 763,90 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1 061,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mobilumas“ kreditorei UAB „Aliuminio fasadai“.
2. Teismas, gavęs skolininkės UAB „Mobilumas“ prieštaravimus, 2024 m. birželio 13 d. nutartimi nustatė kreditorei keturiolikos dienų terminą ieškiniui pateikti.
3. Nustatytu terminu ieškinys civilinėje byloje Nr. eL2-12772-1070/2024 nebuvo gautas, todėl Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi kreditorės pareiškimą laikė nepaduotu, o teismo įsakymą naikintino.
4. 2024 m. liepos 16 d. teisme gautas skolininkės UAB „Mobilumas“ prašymas priteisti iš kreditorės 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad šioje byloje skolininkė turėjo 90,75 Eur išlaidas, susijusias su prieštaravimų parengimu, ir 907,50 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą parengimu. Šios išlaidos susidarė būtent dėl kreditorės, inicijavusios šį procesą, veiksmų. Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo išspręstas teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartimi, kadangi skolininkė nežinojo, kada teismas spręs klausimą dėl priimto teismo įsakymo panaikinimo. Klausimą dėl skolininkės bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo turėtų išspręsti pirmosios instancijos teismas, nors atskirasis skundas vis dar neišnagrinėtas.
5. Kreditorė UAB „Aliuminio fasadai“ atsiliepime į skolininkės prašymą prašė palikti nenagrinėtą šį prašymą arba atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ši byla užbaigta 2024 m. liepos 4 d. nutartimi. Ji nebuvo nagrinėjama iš esmės, nes nebuvo paduotas ieškinys. Papildomas sprendimas gali būti priimtas tik toje byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės. Tai, kad kreditorė nespėjo parengti ieškinio per 14 dienų, nesudaro pagrindo išvadai, jog skolininkė turėjo išlaidų dėl kreditorės kaltės ar kito netinkamo procesinio elgesio. Skolininkės prieštaravimai buvo nemotyvuoti, o kreditorė nespėjo parengti ieškinio, nes tarp šalių vyko derybos, ji tikėjosi, jog ginčas bus užbaigtas taikos sutartimi. Nepavykus šalims sudaryti taikos sutarties, kreditorė kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo bendra ginčo teisenos tvarka. Būtent toje byloje skolininkė turės galimybę prašyti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų, turėtų šioje byloje, atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 17 d. papildoma nutartimi: tenkino iš dalies skolininkės UAB „Mobilumas“ prašymą ir priėmė papildomą nutartį; priteisė iš kreditorės UAB „Aliuminio fasadai“, skolininkei UAB „Mobilumas“ 640,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą prašymo dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad skolininkė padavė prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y. iki 2024 m. liepos 24 d.
8. Teismas pažymėjo, kad kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir tokiu atveju prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali būti nagrinėjamas, vadovaujantis teisės normomis, reguliuojančiomis papildomo sprendimo (nutarties) priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 25 punktas; 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018, 22 punktas). Vadovaudamasis paminėtu išaiškinimu teismas atmetė kaip nepagrįstą kreditorės argumentą, kad ši byla nebuvo nagrinėjama iš esmės ir dėl to skolininkės prašymas turi būti atmestas.
9. Spręsdamas dėl skolininkės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas vertino, kad neturi teisinės reikšmės tai, kad jos paduoti prieštaravimai buvo nemotyvuoti, nes pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį jie ir neprivalo būti tokie. Skolininkė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl prieštaravimų ir atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą pateikimo šioje, bet ne kitoje hipotetinėje byloje, kuri gali būti iškelta kreditorės ieškinio pagrindu. Šiuo metu neaišku, ar kreditorė pareikš skolininkei ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą kreditorės argumentą, kad skolininkė gali reikalauti savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitoje byloje.
10. Teismas, nustatęs, kad ši byla užbaigta panaikinus 2024 m. gegužės 23 d. teismo įsakymą tuo pagrindu, jog kreditorė nepateikė teismui ieškinio po skolininkės prieštaravimų priėmimo, darė išvadą, kad byloje priimtas procesinis sprendimas (2024 m. liepos 4 d. nutartis) skolininkės naudai. Todėl skolininkė turi teisę į jos bylinėjimosi išlaidų, turėtų šioje byloje, atlyginimą ir byloje turi būti priimta papildoma nutartis dėl šių išlaidų paskirstymo.
11. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 7, 8.7, 8.16 punktais, nustatė, kad maksimali už prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą atlygintina suma yra 540,25 Eur (2161×0,25), už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 864,40 Eur (2161×0,4). Teismas, nustatęs, kad skolininkės prašoma atlyginti už prieštaravimų parengimą suma yra daugiau nei 5 kartus mažesnė, nei maksimali už šio dokumento parengimą mokėtina suma, priteisė iš kreditorės skolininkei 90,75 Eur advokatės teisinės pagalbos rengiant prieštaravimus išlaidų atlyginimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkės prašoma už atsiliepimą į atskirąjį skundą suma (907,50 Eur) viršija maksimalią priteistiną už šio procesinio dokumento parengimą sumą (864,40 Eur), sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš kreditorės skolininkei mažesnę nei maksimalią bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumą, t. y. 550 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu kreditorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. papildomą nutartį, priteisti iš skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
12.1. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad skolininkė nebuvo pateikusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iki bylos išnagrinėjimo, nors skolininkė, atstovaujama profesionalios teisininkės, turėjo visas galimybes šį prašymą pateikti dar su prieštaravimais dėl teismo įsakymo, kadangi teisinės paslaugos jau tada buvo suteiktos ir išlaidos turėjo būti patirtos. Skolininkė žinojo kada baigsis 2024 m. birželio 13 d. teismo nutartimi nustatytas 14 dienų terminas ieškiniui pateikti. Taip pat žinojo apie tikimybę, kad kreditorė ieškinio gali ir nepateikti, kadangi šalys vedė derybas dėl taikos ginčo išsprendimo. Tačiau iki šio termino pabaigos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.
12.2. Teismas, nepagrįstai nevertino skolininkės elgesio kaip nerūpestingo ir neatidaus, atsižvelgiant į tai, kad šalys vedė derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo, todėl buvo tikėtina, kad ieškovė nepateiks ieškinio laiku.
12.3. Teismas, priimdamas papildomą nutartį, neatkreipė dėmesio į tai, kad iki 2024 m. liepos 4 d. teismo nutarties priėmimo dienos skolininkė nebuvo patyrusi su šios bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Pagal Skolininkės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 097/24, ataskaitą ir mokėjimo dokumentą matyti, kad sąskaita išrašyta 2024 m. liepos 1 d., o apmokėta, t. y. išlaidos patirtos tik 2024 m. liepos 16 d., t. y. jau po 2024 m. liepos 4 d. teismo nutarties įsiteisėjimo.
12.4. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad panaikinus 2024 m. gegužės 23 d. teismo įsakymą tuo pagrindu, jog kreditorė nepateikė teismui ieškinio po skolininkės prieštaravimų priėmimo, laikytina, jog byloje priimtas procesinis sprendimas (2024 m. liepos 4 d. nutartis) skolininkės naudai. Kreditorė pažymi, kad šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas nebuvo nagrinėjamas iš esmės ir nebuvo priimtas joks galutinis teismo sprendimas dėl ginčo – pareiškimas paliktas nenagrinėtu. Todėl procesinio sprendimo nėra pagrindo pripažinti priimto skolininkės naudai, kai kreditorė turi teisę teikti ieškinį bendra tvarka (kas ir buvo padaryta) ir šalių ginčas dar nėra galutinai išnagrinėtas.
12.5. Teismas, priteisdamas iš kreditorės visas skolininkės byloje dėl teismo įsakymo priėmimo patirtas išlaidas, nevertino nei kreditorės, nei skolininkės procesinio elgesio. Skolininkė savo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negrindė netinkamu kreditorės procesiniu elgesiu, nesąžiningumu. Be to, ieškinio nepateikimas per 14 dienų terminą neužkerta kelio kreiptis į teismą su ieškiniu bendra ginčo teisenos tvarka (ką kreditorė jau padarė).
12.6. Skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta, kadangi Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-2507-392/2024 tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo (skolos ir nuostolių priteisimo) pagal kreditorės ieškinį skolininkei. Byloje ginčas bus nagrinėjamas iš esmės ir priimamas galutinis teismo sprendimas, kartu išsprendžiant ir ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė prašo atmesti kreditorės UAB „Aliuminio fasadai“ atskirąjį skundą ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, priteisti iš kreditorės skolininkės naudai 864,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
13.1. Kreditorė nepagrįstai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkė iki bylos pabaigos, t. y. iki 2024 m. liepos 4 d. nutarties priėmimo, nebuvo pateikusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad skolininkė negalėjo iš anksto numatyti tokios proceso baigties byloje, kad kreditorė nepateiks tinkamai įforminto ieškinio. Be to, teismas klausimus dėl ieškinio nepateikimo svarsto rašytinio proceso tvarka, nepranešdamas apie tai šalims ir šiuo atveju skolininkė nebuvo informuota apie teismo posėdį, kuriame buvo panaikintas teismo įsakymas, tuo baigiant teismo procesą šioje byloje.
13.2. Atskirajame skunde nepagrįstai akcentuojama, kad skolininkė žinojo apie tikimybę, kad kreditorė ieškinio nepateiks. Tačiau skolininkė negali numanyti kreditorės veiksmų ir (ar) būti už juos atsakinga. Tokie argumentai taip pat prieštarauja procesinės teisės normoms, reglamentuojančioms procedūras bylose, nagrinėjamose teismo įsakymo išdavimo tvarka. Kreditoriaus turi teisę nuspręsti teikti ieškinį ar ne, ir šio proceso skolininkas niekaip neįtakoja ir negali numatyti. Net pats derybų tarp šalių faktas neįtakoja to, kad skolininkė turėjo numanyti, kad kreditorė neteiks ieškinio. Kreditorė pati prisiėmė riziką dėl nesėkmingai pasibaigusių derybų ir praleisto termino ieškinio pateikimui, neprašė šio termino atnaujinti. Kreditorė buvo atstovaujama profesionalios atstovės – advokatės. Be to, kreditorė, teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, žinojo, kad tarp šalių yra ginčas dėl prašomos priteisti skolos, ką patvirtino ir pateikti skolininkės prieštaravimai. Todėl kreditorė, pradėjusi visiškai nepagrįstą procesą ir jo tinkamai netęsusi šioje byloje, turi prisiimti visas dėl to jai kilusias neigiamas pasekmes, tame tarpe turi atlyginti ir skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
13.3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad iki 2024 m. liepos 4 d. skolininkė nebuvo patyrusi bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad advokatės paslaugos skolininkei buvo suteiktos 2024 m. birželio mėn., PVM sąskaita faktūra išrašyta 2024 m. liepos 1 d. ir apmokėta per nurodytą terminą. Jokio nesąžiningo skolininkės elgesio nebuvo, nes PVM sąskaita faktūra išrašyta iki papildomos nutarties priėmimo ir už 2024 m. birželio mėnesį byloje realiai suteiktas skolininkei paslaugas. Todėl skolininkė patyrė realias ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
13.4. Atskirojo skundo argumentai, kad kreditorės elgesys buvo sąžiningas ir, kad jau yra pateiktas ieškinys kitoje civilinėje byloje, taip pat nepatvirtina papildomos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Priešingai, tai, kad kreditorė, veikdama išimtinai dėl savo apsisprendimo, nepateikė ieškinio šioje byloje, o inicijavo kitą civilinę bylą, patvirtina jos nesąžiningą elgesį. Net ir šalių mėginimas išspręsti ginčą taikiai netrukdė kreditorei sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis ir pareikšti ieškinį šioje byloje. Juo labiau, kad skolininkės elgesys buvo tinkamas, o skolininkės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė išimtinai dėl kreditorės veiksmų. Pažymi, kad skolininkė neturi jokios galimybės kitoje byloje prisiteisti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino skolininkės prašymą ir priteisė jai iš kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teisme išduotas teismo įsakymas dėl 309 763,90 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1 061,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškojimo iš skolininkės UAB „Mobilumas“ kreditorei UAB „Aliuminio fasadai“. Teismas, gavęs skolininkės UAB „Mobilumas“ prieštaravimus, 2024 m. birželio 13 d. nutartimi nustatė kreditorei keturiolikos dienų terminą ieškiniui pateikti. Nustatytu terminu ieškinys civilinėje byloje nebuvo gautas, todėl, teismas, vadovaujantis 2024 m. liepos 4 d. nutartimi kreditorės pareiškimą laikė nepaduotu, o teismo įsakymą panaikino. 2024 m. liepos 16 d. teisme gautas skolininkės UAB „Mobilumas“ prašymas priteisti iš kreditorės 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro 90,75 Eur išlaidos, susijusios su prieštaravimų parengimu, ir 907,50 Eur išlaidos, susijusios su atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą parengimu.
6. Skundžiama nutartimi teismas tenkino skolininkės prašymą iš dalies – priteisė iš kreditorės skolininkei 640,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą prašymo dalį atmetė.
7. Nagrinėjamu atveju kreditorė atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino, kad skolininkė nebuvo pateikusi prašymo byloje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iki bylos išnagrinėjimo, todėl nebuvo pagrindo priimti papildomą nutartį ir skolininkei iš kreditorės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Pažymėtina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
9. Aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).
10. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat akcentuojama, kad kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 25 punktas; 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 22 punktas). Pradėto teismo proceso pabaiga laikoma ne tik bylos nutraukimas, bet ir ieškinio palikimas nenagrinėto ar priimto teismo įsakymo panaikinimas (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju), kada pradėtoje byloje šalių materialusis ginčas paliekamas neišspręstas, nes nepriimamas baigiamasis teismo sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 23 punktas).
11. Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismui 2024 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, panaikinus teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo grąžinus kreditorei, konstatuotina, kad civilinė byla, iškelta skolininkei dėl skolos, buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Skolininkė iki 2024 m. liepos 4 d. teismo nutarties priėmimo negalėjo žinoti, kad kreditorė jai nepareikš ieškinio. Priešingai, galėjo pagrįstai tikėtis, kad kreditorė, jau parodžiusi teisminio proceso pradžios iniciatyvą ir pateikusi prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, pratęs šalių ginčo nagrinėjimą ieškinio teisenos tvarka, pareikšdama ieškinį. Todėl skolininkė turėjo pagrindą teikti savo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo jau po teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties priėmimo. Tą skolininkė ir padarė, per atstovą 2024 m. liepos 16 d. pateikdama prašymą priteisti iš kreditorės 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė dėl kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo.
12. Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas, taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 27 punktas) (CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatęs, kad skolininkė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepraleidusi CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatyto 20 dienų termino prašymui pateikti, pagrįstai priėmė papildomą nutartį, kuria išsprendė skolininkės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. To nepadarius, būtų buvusi nepagrįstai suvaržyta byloje dalyvaujančios skolininkės, kuri turi priešingą nei kreditorės interesą, teisė gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
14. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog, panaikinus 2024 m. gegužės 23 d. teismo įsakymą tuo pagrindu, kad kreditorė nepateikė teismui ieškinio po skolininkės prieštaravimų priėmimo, laikytina, kad byloje priimtas procesinis sprendimas (2024 m. liepos 4 d. nutartis) skolininkės naudai. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių kreditorės nesąžiningų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nevertino skolininkės elgesio kaip nerūpestingo ir neatidaus, atsižvelgiant į tai, kad šalys vedė derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo, todėl buvo tikėtina, kad ieškovė nepateiks ieškinio laiku. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne skolininkė, o būtent kreditorė pradėjo bylinėjimosi procesą, dėl kurio skolininkė patyrė teisinės pagalbos išlaidas. Kreditorei per teismo nustatytą terminą nepateikus ieškinio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje skolininkė pripažintina laimėjusia šalimi, kuri kartu įgijo teisę į paritų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad iki 2024 m. liepos 4 d. teismo nutarties priėmimo dienos skolininkė nebuvo patyrusi su šios bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Pagal skolininkės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 097/24, ataskaitą ir mokėjimo dokumentą matyti, kad sąskaita išrašyta 2024 m. liepos 1 d., o apmokėta, t. y. išlaidos patirtos tik 2024 m. liepos 16 d., t. y. jau po 2024 m. liepos 4 d. teismo nutarties įsiteisėjimo. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra skolininkei išrašyta 2024 m. liepos 1 d., t. y. iki 2024 m. liepos 17 d. papildomos nutarties priėmimo, už 2024 m. birželio mėnesį byloje realiai suteiktas skolininkei paslaugas. Sąskaita faktūra apmokėta 2024 m. liepos 16 d. Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, dėl kurių skolininkė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų neturėjo galimybės pateikti iki bylos išnagrinėjimo, yra pagrindas pripažinti, kad skolininkė patyrė realias ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kurios šiuo atveju turi būti atlyginamos.
18. Apeliantės nuomone, skundžiama teismo nutartis neturėtų būti palikta galioti dar ir dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-2507-392/2024 tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo (skolos ir nuostolių priteisimo) pagal kreditorės ieškinį skolininkei. Byloje ginčas bus nagrinėjamas iš esmės ir priimamas galutinis teismo sprendimas, kartu išsprendžiant ir ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
19. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad šaliai atlyginamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis), todėl skolininkė neturi jokios galimybės kitoje byloje prisiteisti šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė nekelia klausimo dėl skolininkei iš jos priteistų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
22. Apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
23. Atmetus atskirąjį skundą, kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau yra pagrindas skolininkei iš kreditorės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).
24. Skolininkė pateikė prašymą dėl 864,40 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiančius įrodymus. Prašoma priteisti suma neviršija maksimalios Rekomendacijose numatytos sumos už procesinio dokumento (atsiliepimo į atskirąjį skundą) parengimą. Atsižvelgiant į tai, skolininkei iš kreditorės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Mobilumas“, juridinio asmens kodas 303327184, iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio fasadai“, juridinio asmens kodas 305412441, 864,40 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurgita Sujetienė