Administracinė byla Nr. I-868-406/I0

Teismo proceso Nr. 3-62-3-00463-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 1 d. Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teisėjų Albinos Rimdeikaitės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškėjui Ž. R.,

atsakovo atstovei Kristinai Skauranskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

nustatė:

Pareiškėjas Ž. R. prašo panaikinti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Pareiškėjas teigia, kad jam reikalinga advokato pagalba dėl savo teisių bei teisėtų turtinių interesų gynimo teisme, taip pat parengti teismui procesinius dokumentus. Pareiškėjo nuomone, atsakovas visiškai nepagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą, motyvuodamas tuo, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų jo turtinių reikalavimų dydį.

Atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas, ginčijamas sprendimas teisėtas. Antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjui paskirta advokatė Daiva Vaškelienė, išsamiai išnagrinėjusi pareiškėjo reikalavimus ir su jais susijusias aplinkybes informavo tarnybą, kad pareiškėjui realiai padaryta turtinė žala, kurią jis gali įrodyti - 583,8 Lt. Advokatė susisiekė su pastatų techninės ekspertizės ekspertais, kurie nurodė, jog statinio, kuriame gyvena pareiškėjas ekspertizė kainuotų 6655 Lt. Advokatei apmokamas užmokestis sudarytų 600 Lt. Atsižvelgiant į tai padaryta pagrįsta išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų pareiškėjo pagrįstų turtinių reikalavimų dydį.

Skundas nepagrįstas ir netenkintinas.

Pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl nepagrįstai sumokėtų mokesčių (b.l. 13). Šis prašymas buvo patenkintas ir Tarnybos 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, paskirta advokatė (b.1.36).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi advokatės Daivos Vaškelienės siūlymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu nutraukė, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 p., nustačius, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršija pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį (b.l. 40, 41).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs būtent dėl šio Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2081-1372.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau VGTPĮ). Taigi, šio įstatymo pagrindinis tikslas - padėti fiziniams asmenims, kurie patys nepajėgūs už savo lėšas pasisamdyti advokatą, gauti tinkamą teisinę pagalbą. Įstatymų leidėjas suteikdamas teisę garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai spręsti dėl teisinės pagalbos nesuteikimo ar nutraukimo, siekia užkirsti kelią ir gynybos besikreipiančių asmenų piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, kurie nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais.

Pagal VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalį, antrinė teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, teikimo nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjas atitinka VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 23 str. 1 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama ar nutraukiama. Taigi, vertinti, ar nėra VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje ar 23 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir laikantis šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų.

VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, numatyti trys atvejai, kada nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas: 1) pasikeitus aplinkybėms nustatoma, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį; 2) kad pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis; 3) kad pareiškėjas pats savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamoje administracinėje byloje Ž. R. suteikta antrinė teisinė pagalba nutraukta konstatavus, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato darbui apmokėti viršytų pareiškėjo turtinius reikalavimus. Taigi, siekiant nustatyti, ar pagal nurodytą VGTPĮ nuostatą teisėtai buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba, būtina nustatyti faktinę aplinkybę dėl pareiškėjo turtinio reikalavimo dydžio. Tai gali būti padaryta Administracinių bylų teisenos įstatymo leistinų įrodymų visumos pagalba (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas siekia apginti savo tariamai pažeistas turtines teises ir mano, kad jo turtinių reikalavimų dydis susideda iš žalos, kurią sudaro jo sumokėti mokesčiai gyvenamojo namo administratoriui UAB „Žaidas" ir žalos, atsiradusios dėl šios įmonės nevykdomų namo techninės priežiūros darbų. Iš bylos medžiagos matyti (šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas), kad turtinės žalos dydis, kurį ji gali pagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais - 583.8 Lt (sumokėti mokesčiai UAB „Žaidas"). Pareiškėjas negali nurodyti žalos, kuri jam tariamai padaryta dėl to, jog UAB „Žaidas" neatlieka namo priežiūros darbų, teigdamas, jog neturi lėšų ekspertizei atlikti. Taigi jis pageidauja, jog namo techninės būklės ekspertizė būtų atlikta valstybės lėšomis. Šiuo aspektu paskirtoji teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą advokatė kreipėsi su užklausimu į UAB „Ekspertika", kurios pateiktas raštas (b.l. 39) patvirtino, kad statinio, kuriame gyvena Ž. R., ekspertizė,   nustatant jo techninę būklę, kainuotų 6655 Lt.   Įvertinus šiuos   duomenis

akivaizdu, jog galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį. Be to, Tarnyba pagrįstai pažymi, jog advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą užmokestis mokamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 396, pagal kurį bylos nagrinėjimui skirta 15 valandų ir tai sudarytų 600 Lt. Tokia situacija, kai valstybė suteikia teisinę pagalbą ginti mažareikšmius reikalavimus ir galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršija pareiškėjo turtinių reikalavimų dydį nėra pateisinama bei prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad valstybės skiriamos lėšos remti labiausiai to reikalaujantiems asmenims turi būti paskirstomos itin racionaliai.

Remiantis išdėstytu bei įvertinus bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, teisėtas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Skundą atmesti

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos

Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                            Gintaras Čekanauskas

Natalja Zelionkienė       

Albina Rimdeikaitė