VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo R. R., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Asepas“ pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2020-07-22 sprendimą, kuriuo VTEK nusprendė nepradėti tyrimo pagal pareiškėjos pranešimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjos R. R. elgesio, ir įpareigoti VTEK iš naujo nagrinėti UAB „Asepas“ pranešimą ir priimti dėl jo teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Paaiškina, kad ginčijamu sprendimu VTEK nepradėjo tyrimo pagal UAB „Asepas“ pranešimą dėl Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjos R. R. elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti. Ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turinčias užtikrinti objektyvų aplinkybių nustatymą ir ištyrimą. VTEK netinkamai taikė teisės normas ir teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles.

Pareiškėjos prašymo pagrindu, R. R. atžvilgiu kiti Administracijos tarnautojai atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą. Jo metu buvo tiriami R. R. atlikti veiksmai. Tyrimo metu nustatyti R. R. padaryti pažeidimai. Nors Administracija 2019-02-18 rašte nurodė, kad nuspręsta R. R. neskirti tarnybinės nuobaudos, jeigu pažeidimų nebūtų nustatyta, Administracijos vadovas net neturėtų pasirinkimo skirti ar neskirti tarnybinės nuobaudos. Be to, Administracijos direktorius pasiūlė R. R. sukurti Miesto plėtros departamento darbų optimizavimo ir jų atlikimo kokybės gerinimo planą (sistemą), t. y. nurodė gerinti savo vadovaujamo departamento darbą. Kadangi būtent pareiškėjos prašymo pagrindu nustatyti R. R. padaryti pažeidimai, priešingai nei nusprendė VTEK, tarp R. R. ir UAB „Asepas“ atsirado privataus pobūdžio ryšys ir UAB „Asepas“ laikytinas privačiu R. R. interesu.

Privatus interesas yra ir teigiamas arba neigiamas nusistatymas. Valstybės tarnautojo neigiamą nusistatymą asmens atžvilgiu gali sukelti ne tik tarnybinės nuobaudos po to asmens prašymu atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo skyrimas valstybės tarnautojui, bet ir pats tyrimo atlikimas, padarytų pažeidimų nustatymas ir pasiūlymo iš vadovo taisyti savo darbo procesą gavimas.                               R. R. privalėjo vengti net šališkumo regimybės, kad visuomenei ir UAB „Asepas“ nekiltų jokių abejonių dėl jos priimamų sprendimų nešališkumo ir skaidrumo. Todėl privalėjo nusišalinti nuo sprendimų UAB „Asepas“ atžvilgiu priėmimo, o to nepadariusi, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.

Pranešimą dėl R. R. pateikęs asmuo – UAB „Asepas“, į VTEK posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas nepradėti tyrimo pagal jo pranešimą dėl R. R. elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, pakviestas nebuvo, posėdyje nedalyvavo ir apie tai, kad VTEK priėmė sprendimą nepradėti tyrimo dėl R. R. UAB „Asepas“ sužinojo el. paštu gavęs VTEK 2020-07-22 raštą. VTEK 2020-07-22 posėdyje, nedalyvaujant pranešimą pateikusiai UAB „Asepas“, priimdama sprendimą nepradėti tyrimo dėl R. R., pažeidė pagrindines procedūras, turinčias užtikrinti objektyvų aplinkybių nustatymą ir ištyrimą.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė VTEK atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad interesų konfliktą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tokį konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai.

Nagrinėjamu atveju Administracija nusprendė tarnybinės nuobaudos R. R. neskirti bei pasiūlė sukurti Administracijos Miesto plėtros departamento darbų optimizavimo ir jų atlikimo kokybės gerinimo planą (sistemą), kas ateityje padėtų vengti pavėluotų atsakymų į skundų, raštų ar prašymų teikimą, t. y. pateikė neprivalomo pobūdžio siūlymą, išskirtinai susijusį tik su R. R. tarnybinių funkcijų vykdymu. Teisiškai pagrindžiamas pasekmes sukelia būtent priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Administracijos Personalo departamentas 2019-02-18 raštu informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į 2019-02-07 tyrimo dėl R. R. tarnybinio nusižengimo išvadą, priimtas sprendimas tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai neskirti. Tuo tarpu pareiškėjos nurodomo R. R. jos atžvilgiu priimto sprendimo data – 2020-06-04. Taigi, R. R. sprendimą pareiškėjos atžvilgiu priėmė praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo Administracijos priimto sprendimo pačios R. R. atžvilgiu. Asmuo negali būti laikomas susijusiu su asmenimis (fiziniais ar juridiniais) neribotą laiką, jeigu šis ryšys nėra tęstinis. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, vertinant asmenų elgesio atitiktį jo nuostatoms, yra nurodomas vienerių metų laikotarpis. Tokią analogiją, vertindamas asmens ryšio trukmę su buvusia darboviete, praktikoje taiko ir Lietuvos vyriausiasis administracini teismas.

Į VTEK posėdžius kviečiamai asmenys, kurių veika yra tiriama, t. y. tyrimas jau yra atliekamas bei pranešimą, kurio pagrindu tyrimas pradėtas, pateikęs asmuo. Nagrinėjamuoju atveju tyrimas nebuvo pradėtas ir atliktas, įvertinus, kad pareiškėjos pranešime pateikti duomenys nesuteikė tam pakankamo teisinio pagrindo. Pareiškėja buvo informuota, kad tyrimas nepradėtas, taigi, ir pareiškėjos skundžiamo asmens veika nebus tiriama. Taigi VTEK savo posėdyje nepriėmė ir vieno iš sprendimų, kurie priimami tik pradėjus ir atlikus tyrimą ir į kuriuos (posėdžius) visada yra kviečiami teisę dalyvauti turintys asmenys – tiriamieji ir pareiškėjai.

Atsakovės VTEK atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad R. R. jokio privataus ar kitokio intereso UAB „Asepas“ atžvilgiu neturi. UAB „Asepas“ nurodomo tarnybinio tyrimo nepamena, taip pat ir aplinkybės, ar buvo informuota, kad toks tyrimas buvo atliekamas būtent pagal UAB „Asepas“ skundą. Savo funkcijas atlieka nešališkai ir sąžiningai. UAB „Asepas“ atžvilgiu iki šiol yra priėmusi kitų sprendimų, kurie buvo palankūs UAB „Asepas“, pavyzdžiui, R. R. 2020-05-08 išdavė UAB „Asepas“ Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

Net jei būtų žinojusi, kad būtent UAB „Asepas“ iniciatyva R. R. atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis tyrimas, tai negalėjo turėti įtakos R. R. sprendimų priėmimui, nes pagal UAB „Asepas“ skundą inicijuoto tarnybinio tyrimo rezultatas, kaip pripažįsta pati pareiškėja, buvo toks, kad R. R. tarnybinė atsakomybė nebuvo taikyta, R. R. yra valstybės tarnautoja, kuriai taikomi profesionalumo, sąžiningumo ir nešališkumo reikalavimai, todėl bet kokiu atveju atliekant savo funkcijas ji šiais principais vadovaujasi.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad R. R. atžvilgiu atliktas tyrimas būtų kaip nors ją neigiamai paveikęs, todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad R. R. turi neigiamą suinteresuotumą pareiškėjos atžvilgiu. Neigiamas pasekmes sukelia tik galiojanti tarnybinė nuobauda, o ne tyrimo atlikimas ir faktų jame konstatavimas.

R. R. pasirašytas 2020-06-04 raštas, kuris pareiškėjos UAB „Asepas“ nuomone buvo priimtas šališkai, yra skirtas ne tik UAB „Asepas“, bet ir kitiems subjektams. Šiuo raštu informuojama apie dviejų paslaugų (ne tik UAB „Asepas“ paslaugos) laikiną sustabdymą, pateiktas teisinis tokio veiksmo pagrindas. Be to, pareiškėja šį raštą ginčija Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-4091-426/2020, tačiau šioje byloje pareiškėja nenurodo teiginių dėl tariamai egzistuojančio R. R. neigiamo nusistatymo. Be to, toks raštas apskritai yra tik informacinio pobūdžio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VTEK 2020-07-22 sprendimo, kuriuo nuspręsta nepradėti tyrimo pagal pareiškėjos pranešimą dėl Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjos R. R. elgesio, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti VTEK iš naujo nagrinėti UAB „Asepas“ pranešimą.

Teismas nustatė, kad UAB „Asepas“ 2018-09-07 kreipėsi į R. R., einančią Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos pareigas, raštu dėl dokumentų pateikimo, paaiškindama, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai, pareiškėja naudojasi šio žemės sklypo dalimi, yra suinteresuota su šiuo žemės sklypu susijusiais klausimais, todėl prašė pateikti Vilniaus aplinkkelio dalies kopiją, informaciją, kad šiam žemės sklypui nėra rengtų prisijungimo sąlygų, nėra derintų šio žemės sklypo techninio projekto sprendinių, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017-02-23 rašto kopiją.

Administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja R. R. 2018-10-22 pateikė atsakymą į pareiškėjos 2018-09-07 prašymą, paaiškindama, kad 2017-02-23 raštas buvo adresuotas ne UAB „Asepas“, rašte pateikiama informacija susijusi su trečiaisiais asmenimis, todėl šio rašto kopija pareiškėjai negali būti pateikta. Taip pat 2018-10-22 atsakyme nurodoma, kad visa informacija, gauta iš Miesto ūkio ir transporto departamento, buvo išdėstyta 2018-06-06 rašte, su kuriuo pareiškėja yra supažindinta, o prašyme minimas Vilniaus aplinkkelio dalies detalusis planas yra skelbimas viešai (atsakyme nurodyta nuoroda šiam dokumentui rasti).

UAB „Asepas“ 2018-12-12 raštu kreipėsi į Administracijos direktorių dėl R. R. veiksmų, paaiškindama, kad ji pažeidė teisės aktų reikalavimus ir viešojo administravimo principus. Administracijos Personalo departamentas 2019-02-18 raštu informavo pareiškėją, kad pagal jos skunde nurodytas aplinkybes atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą R. R. atžvilgiu, priimtas sprendimas neskirti valstybės tarnautojai tarnybinės nuobaudos, tačiau R. R. pasiūlyta sukurti Miesto plėtros departamento darbų optimizavimo ir jų atlikimo kokybės gerinimo planą (sistemą), kad ateityje būtų išvengta pavėluotų atsakymų į skundus, raštus, prašymus.

Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja R. R. 2020-06-04 raštu informavo, kad laikinai sustabdo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą ŽPDRIS paslaugose.

UAB „Asepas“ 2020-07-13 kreipėsi į VTEK dėl R. R. veiksmų, paaiškindama, kad R. R. 2018-10-22 raštu, atsakydama į UAB „Asepas“ 2018-09-07 prašymą, nesilaikė Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimų dėl prašymo nagrinėjimo terminų, nepagrįstai atsisakė pateikti prašomus dokumentus, pažeidė vieno langelio principą, o rašte dėstomas didaktinis stilius nedera su viešojo administravimo principais, valstybės tarnautojo etikos principais.

Paaiškino, kad R. R. turi neigiamą nusistatymą, t. y. privatų interesą UAB „Asepas“ atžvilgiu, todėl prieš atlikdama bet kokias tarnybines pareigas, kurios susijusios su UAB „Asepas“ turėjo informuoti vadovą ir nusišalinti, nepaisant to, R. R. 2020-06-04 raštu informavo, kad laikinai sustabdė pagal UAB „Asepas“ 2020-03-06 prašymą rengiamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašė VEK ištirti ar R. R. nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų.

VTEK ginčijamu 2020-07-22 sprendimu Nr. S-1948-(2.5) padarė išvadą, kad pareiškėjos pranešime pateikti duomenys nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo pradėti ir atlikti tyrimą dėl R. R. elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-11; toliau – ir Įstatymas), taip pat Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-11; toliau – ir VTEK įstatymas).

VTEK ginčijamu sprendimu atsisakė pradėti tyrimą remdamasi VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris nustato, kad VTEK ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo VTEK sekretoriate dienos priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu pranešime nenurodyti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti ar kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo.

VTEK įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3–4 punktuose įtvirtinta, kad pranešime VTEK turi būti nurodyti skundžiamų asmenų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba, taip pat skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas (data) ir aplinkybės.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog VTEK įstatymo  24 straipsnis nustato VTEK diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (žr. 2011-01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-137/2011). VTEK, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant (žr. LVAT 2013-10-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013). Taigi VTEK turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (žr., pvz. LVAT 2016-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016). Taigi, teismo vertinimu, VTEK teikiamame skunde turi būti nurodytos aplinkybės, sudarančios tikimybę, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, interesų konfliktas – tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai, pagal įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, suprantami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.

Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašyme VTEK nurodytos aplinkybės, nebuvo pakankamos pradėti tyrimą dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo, todėl VTEK pagrįstai ginčijamu sprendimu tokio tyrimo nepradėjo.

Pareiškėjos prašyme VTEK nurodyti duomenys dėl R. R. veiksmų UAB „Asepas“ atžvilgiu nebuvo pakankami ir akivaizdūs duomenys, kurie galėtų pagrįsti, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo – R. R. – galbūt pateko į interesų konflikto situaciją. Kaip matyti pagal Įstatymo 2 straipsnio 2–3 dalių nuostatas, interesų konflikto situacijai konstatuoti, pirmiausiai privalu nustatyti egzistuojantį privatų interesą.

Pareiškėja galimą R. R. privatų interesą jos atžvilgiu grindžia aplinkybe, kad pagal pareiškėjos skundą buvo atliktas R. R. tarnybinio nusižengimo tyrimas ir nustatyti padaryti pažeidimai. Teismas pažymi, kad R. R. atžvilgiu nebuvo priimta sprendimo dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Asepas“ prašymo pagrindu R. R. kilo neigiamų padarinių ir dėl to galimas neigiamas jos nusistatymas pareiškėjos atžvilgiu.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas 2019-02-18 raštu informavo pareiškėją, kad pagal jos skunde nurodytas aplinkybes atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą R. R. atžvilgiu, priimtas sprendimas neskirti valstybės tarnautojai tarnybinės nuobaudos, tačiau R. R. pasiūlyta sukurti Miesto plėtros departamento darbų optimizavimo ir jų atlikimo kokybės gerinimo planą (sistemą), kad ateityje būtų išvengta pavėluotų atsakymų į skundus, raštus, prašymus. Taigi sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjos prašymo pagrindu R. R. atžvilgiu nebuvo priimta, todėl laikytina, kad objektyviai negalėjo egzistuoti pagrindas, dėl kurio R. R. turėtų neigiamą nusistatymą, taigi ir privatų interesą, pareiškėjos atžvilgiu.

Teismo vertinimu pagrindas pradėti skundą VTEK turėtų būti grindžiamas realiai, tikėtinai egzistuojančiu valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačiu interesu, dėl kurio jam einant savo pareigas galėjo kilti interesų konfliktas. Nagrinėjamu atveju, kreipdamasi į VTEK, pareiškėja savo prašymą grindė faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstu teiginiu, kad R. R., neva, turi neigiamą nusistatymą pareiškėjos atžvilgiu, tokie pareiškėjos argumentai laikytini prielaidomis, tačiau ne pagrįstais įrodymais dėl galimo privataus intereso, sudarančio sąlygas interesų konfliktui. Pareiškėja savo skunde VTEK nenurodė jokių faktinių aplinkybių, tarpasmeninių, turtinių ar kitų ryšių, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad tarp pareiškėjos ir R. R. egzistuoja privatus interesas. Todėl laikytina, kad VTEK ginčijamu sprendimu pagrįstai nepradėjo tyrimo, nustačius, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės tyrimui pradėti nėra pakankamos.

Įstatymas suteikia teisę VTEK nepriimti sprendimo pradėti tyrimą, jeigu prašymas nėra grindžiamas duomenimis, kurių pagrindu gali būti pradėtas tyrimas dėl interesų konflikto. Nagrinėjamu atveju VTEK turėjo teisę nepradėti tyrimo R. R. atžvilgiu, nustačiusi, kad pareiškėjos prašyme nėra pakankami duomenų konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant.

Vadovaujantis VTEK įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, dalyvauti VTEK posėdyje kviečiamas asmuo, kurio veika tiriama, ir pranešimą pateikęs asmuo. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, apie VTEK posėdžio vietą ir laiką pranešama asmeniui, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, ir pareiškėjui. VTEK įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tyrimas pradedamas VTEK sprendimu per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo dienos. Nagrinėjamu atveju matyti, kad VTEK nepriėmė sprendimo dėl tyrimo pradžios, priešingai, ginčijamu sprendimu atsisakė pradėti tyrimą dėl pareiškėjos skunde nurodytų R. R. veiksmų, todėl darytina išvada, kad VTEK posėdis nebuvo organizuojamas, sprendimas dėl asmenų elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams nebuvo priimtas, todėl nebuvo pareigos kviesti į posėdį pareiškėjos ar asmens, dėl kurio veiksmų atitikties kreiptasi į VTEK.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas VTEK 2020-07-22 sprendimas, kuriuo VTEK nusprendė nepradėti tyrimo pagal pareiškėjos pranešimą dėl Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjos R. R. elgesio, priimtas tinkamai vertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčijamas sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti VTEK iš naujo nagrinėti UAB „Asepas“ pranešimą ir priimti dėl jo teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.