Administracinė byla Nr. eI-306-789/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02612-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 7.8; 7.9; 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kategorija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjai J. T., pareiškėjos atstovei Janinai Umbrasienei, atsakovės atstovei Ramintai Juzėnienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ingai Maskoliūnaitei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. T. skundą atsakovei Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo V. T., dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja J. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017-05-17 sprendimą Nr. 3R-136(AG-100/04-2017) (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Komisija nepranešė pareiškėjai ar jos atstovei apie 2017-05-17 posėdį Komisijoje. Teigia, kad pareiškėja neturėjo galimybės apginti savo pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų, kadangi Komisija, neužtikrinusi tinkamo pranešimo apie posėdžio laiką, išnagrinėjo skundą pareiškėjai ir jos atstovei nežinant ir nedalyvaujant. Teigia, kad Komisija, neišklausiusi pareiškėjos ir jos atstovės, nusprendė pareiškėjos skundą dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-03-17 sprendimo Nr. V2-2953 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apie Komisijos Sprendimą sužinojo tik paskambinusi į Komisiją telefonu.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad ji kreipėsi į antstolį L. J., prašydama išieškoti jos buvusio sutuoktinio 3 620,25 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį dėl jų vaiko išlaikymo mokėjimo. Paaiškino, kad jos buvęs sutuoktinis įsiskolinimo nepadengė, todėl ji 2014-10-30 kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Administracija) dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo. Nurodė, kad Administracija laikotarpiu nuo 2014-10-30 iki 2014-10-31 jai išmokėjo 3,64 Eur, o nuo 2014-11-01 kiekvieną mėnesį moka po 56,48 Eur dydžio išmoką, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Pažymėjo, kad Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 5 str. išlaikymo lėšų mokėjimo sustabdymo pagrindų neatsirado, kadangi skolininkas ir toliau neteikia išlaikymo vaikui. Pareiškėja skunde teigia, kad iš jos nepagrįstai reikalaujama grąžinti susidariusią skolą, nes jos buvęs sutuoktinis nevykdo priteisto išlaikymo vaikui.
Atsakovė Administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2014-11-05 sprendimu Nr. V2-14096 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ nusprendė skirti išmoką pareiškėjos vaikui iš vaikų išlaikymo fondo. Nurodė, kad pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui 2014-11-05 išsiuntė informacinius raštus Nr. (Vl-3157/2014)D2-27647 ir Nr. (Vl-3157/2014)D2-27648 dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo bei 2014-11-05 sprendimo Nr. V2-14096 nuorašą. Paaiškino, kad Administracija 2016-12-05 Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą Nr. (4.2)D2-25317 pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjos buvusio sutuoktinio atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. dėl vengimo mokėti vaiko išlaikymo lėšas.
Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad 2017-02-17 gavo pareiškėjos el. laišką, kuriame nurodyta, jog pareiškėjos buvęs sutuoktinis 2017-02-06 vaiko išlaikymui sumokėjo 80,22 Eur. Nurodė, kad, vadovaujantis minėtu pranešimu, Administracija 2017-02-27 priėmė sprendimą Nr. V2-2210 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nusprendė nuo 2017-02-01 nutraukti išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Paaiškino, kad 2017-03-06 gavo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2017-03-01 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos sutuoktinis nuo 2010-07-08 iki 2016-08-30 gyveno kartu su pareiškėja ir vaiku, dirbo, rūpinosi vienas kitu, poilsiavo, pramogavo ir nustatytą pareigą savo vaikui atliko, mokėdamas mėnesines periodines išmokas. Teigia, kad pareiškėjos sutuoktinis visais laikotarpiais vykdė savo pareigą teikti savo vaikui išlaikymą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad išlaikymas vaikui buvo teikiamas tėvams gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Teigia, kad pareiškėja neturėjo teisės kreiptis į Administraciją dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo, todėl atsakovė pagrįstai nustatė permoką. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog V. T. ginčo laikotarpiu neteikė išlaikymo vaikui. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo byloje yra surinkti įrodymai, paneigiantys pareiškėjos teiginius.
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2014-10-30 kreipėsi į Administraciją dėl išmokos vaikui (Komisijos byla, b. l. 25–26). Administracija 2014-11-05 sprendimu Nr. V2-14096 nusprendė nuo 2014-10-30 iki 2014-10-31 vaiko išlaikymui išmokėti 3,64 Eur, o nuo 2014-11-01 kiekvieną mėnesį mokėti po 56,48 Eur dydžio išmoką, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą (b. l. 28). Administracijos direktoriaus 2017-03-17 sprendimu Nr. V2-2953 buvo pakeistas sprendimas dėl vaikui S. E. T. skirtos išmokos iš vaikų išlaikymo fondo, kuriuo nustatyta, jog susidarė 1 256,60 Eur dydžio permoka (Komisijos byla, b. l. 12). Pareiškėja dėl Administracijos direktoriaus 2017-03-17 sprendimo Nr. V2-2953 teikė skundą Komisijai (b. l. 1–2). Komisija Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla, b. l. 54–55). Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymas (redakcija nuo 2016-07-01 iki 2018-01-01) (toliau – ir Įstatymas) nustato bendrą ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką (Įstatymo 1 str. 1 d.). Įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta, jog Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos (Įstatymo 8 str.).
Pareiškėja skunde nurodė, kad neturėjo galimybės apginti savo pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus, kadangi Komisija, neįsitikinusi ir neužtikrinusi tinkamo pranešimo apie posėdžio laiką, išnagrinėjo skundą pareiškėjai ir jos atstovei nežinant ir nedalyvaujant. Pareiškėja minėta aplinkybe ir padarytu procesinės teisės normos pažeidimu grindžia savo skunde keliamus reikalavimus.
Įstatymo 16 str. 6 d. nustatyta, kad bylos šalių ir (ar) jų atstovų neatvykimas į administracinių ginčų komisijos posėdį, jeigu jiems buvo apie tai tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą (prašymą) ir priimti sprendimą. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad skundo nagrinėjimas Komisijoje pareiškėjai nedalyvaujant galimas tik tuo atveju, kai jai žinoma apie posėdžio vietą bei laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas ir Komisijos Sprendimas priimtas jai nedalyvaujant.
Komisija atsakovei Administracijai 2017-04-18 raštu Nr. 9R-566(AG-100/04-2017) pranešė, kad pareiškėjos skundas bus nagrinėjamas Komisijos posėdyje 2017-05-17 9 val., pranešimas įteiktas elektroninio pristatymo būdu (Komisijos byla, b. l. 19–20). Teisme 2017-08-03 gautas Komisijos raštas Nr. 9R-1106(AG-100/04-2017), kuriame nurodoma, kad pranešimas apie 2017-05-17 9 val. vyksiantį posėdį Komisijoje pareiškėjai buvo siųstas jos skunde nurodytu adresu. Komisija 2017-08-03 rašte nurodė, kad duomenų apie tai, jog procesiniai dokumentai pareiškėjai neįteikti, Komisijoje negauta. Komisija prie 2017-08-03 rašto taip pat pateikė korespondencijos žurnalą, iš kurio duomenų matyti, kad pranešimas apie posėdį Komisijoje pareiškėjai buvo išsiųstas 2017-04-18 jos skunde nurodytu adresu. Iš Komisijos teiktų paaiškinimų matyti, kad pranešimas apie Komisijoje vyksiantį posėdį pareiškėjai siųstas neregistruotu paštu. Teismas pažymi, kad nei Komisijos byloje esantys duomenys, nei administracinėje byloje pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog pranešimas apie 2017-05-17 9 val. Komisijoje vyksiantį posėdį pareiškėjai buvo įteiktas. Taigi laikytina, kad skundas išnagrinėtas pareiškėjai tinkamai nepranešus apie bylos skundo nagrinėjimo laiką. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Komisija, neturėdama duomenų apie pranešimo dėl posėdžio vietos ir laiko tinkamą įteikimą pareiškėjai, išnagrinėjo pareiškėjos skundą jai nedalyvaujant, buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai, teisė į teisingą skundo nagrinėjimą.
Pareiškėja skundą grindžia aplinkybėmis, jog neturėjo galimybės apginti savo pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų, kadangi Komisija, neužtikrinusi tinkamo pranešimo apie posėdžio laiką, išnagrinėjo skundą pareiškėjai ir jos atstovei nedalyvaujant. Tai laikytina esminiu procesinių teisės normų pažeidimu. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas Komisijos Sprendimas naikintinas. Panaikinus Komisijos Sprendimą, kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai neanalizuojami, pareiškėjos skundas perduodamas Komisijai nagrinėti iš naujo.
Teismas taip pat pažymi, kad iš pareiškėjos skundo teismui turinio matyti, jog pareiškėja kreipėsi į antstolį L. J. dėl jos buvusio sutuoktinio vengimo teikti išlaikymą vaikui. Komisijos byloje nepateikta antstolio L. J. vykdomoji byla bei duomenys, kokio dydžio sumas antstolis išieškojo iš trečiojo suinteresuoto asmens V. T.. Teismas vertina, kad minėti duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl Administracijos direktoriaus 2017-03-17 sprendimo Nr. V2-2953 teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos J. T. skundą patenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017-05-17 sprendimą Nr. 3R-136(AG-100/04-2017).
Įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjos 2017-04-13 skundą iš naujo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Egidija Puzinskaitė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Margarita Stambrauskaitė