Administracinė byla Nr. N575-85/2012

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00798-2010-0

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 47.8

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimo O. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. V. dėl to, kad ji faktiškai vykdydama turgavietės steigimo ir eksploatavimo veiklą neįsteigusi juridinio asmens ir nesilaikydama kitų teisės aktų reikalavimų, neteisėtai vertėsi ūkine, finansine veikla, o būtent, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vykdė veiklą pagal 2005 m. spalio 1 d. išduotą Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (18,51)L12-354, kurioje nurodomas veiklos rūšis – finansinis tarpininkavimas, nekilnojamas turtas, nuoma, kita verslo konsultacinė veikla (70.20 Nekilnojamojo turto priklausančio nuosavybės teise išnuomojimas), išnuomodama žemės sklypą prekybininkams ir išduodama prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus, kuriuose grafoje „prekės (paslaugos) pavadinimas“ nurodydavo, kad pinigai gaunami už žemės nuomą prekybai viešoje vietoje. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną O. V. atžvilgiu nutraukė. Teismas nurodė, kad vertimasis tam tikra veikla būtų pripažintas neteisėtu pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad verčiantis šia veikla nebuvo laikytasi tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėta pačią savaime. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad O. V. verstųsi mažmenine prekyba ir administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokį konkretų Mažmeninės prekybos taisyklių punktą pažeidė O. V.. Taip pat pabrėžė, kad neaišku, kokiais savo konkrečiais veiksmais O. V. pažeidė protokole nurodytą Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą; pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo tvarką nustato Vyriausybė. Todėl teismas sprendė, kad O. V. veikoje nenustatytas ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykis ar sudėtis.

II.

              Apeliaciniu skundu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad O. V. veiklos nuolatinumas bei teikiamų paslaugų pobūdis leidžia manyti, jog vykdoma veikla pagal savo esmę atitinka turgavietės organizavimo veiklą, tačiau pagal Mažmeninės prekybos taisykles ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T11-116 patvirtintas Prekybos Klaipėdos rajono turgavietėse taisykles, turgavietė gali būti steigiama ir eksploatuojama tik tam skirtame komercinės paskirties žemės sklype, ją steigti ir eksploatuoti gali tik juridinis asmuo. Pažymi, kad O. V. valdomo žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Teigia, kad pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, O. V., norėdama žemę naudoti komercinei paskirčiai, turėjo kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo. Nurodo, kad 2005 m. liepos 7 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-182 patvirtintoje Prekybos ir paslaugų teikimo Klaipėdos rajone viešose vietose taisyklėse ir leidimų išdavimo tvarkoje nurodoma, kad prekiaujantys asmenys turi turėti seniūno išduotus leidimus prekiauti ar teikti paslaugas, priklausomai nuo prekybos ar paslaugų teikimo vietos, tačiau patikrinimo metu nenustatyta, kad prekiavę asmenys turėtų savivaldybės ar jai atstovaujančios institucijos išduotus leidimus. Mano, kad leidimas steigti prekyvietę yra sietinas su savivaldybės sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti teritoriją prekybos veiklai, nurodytai prekyvietės sąvokoje, vykdyti.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą O. V. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Teigia, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ji vykdė individualią veiklą ją įregistravusi įstatymų nustatyta tvarka, gautas pajamas iš žemės sklypo nuomos apskaitė nustatyta tvarka. Todėl mano, kad jos veikoje nėra ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, užtraukia baudą nuo 1 000 iki 3 000 Lt su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Iš čia matyti, jog paminėta norma yra blanketinė.

Nagrinėjamu atveju kaltinimas O. V. administracinio teisės pažeidimo protokole pareikštas dėl to, kad ji faktiškai vykdydama turgavietės steigimo ir eksploatavimo veiklą neįsteigusi juridinio asmens ir nesilaikydama kitų teisės aktų reikalavimų, neteisėtai vertėsi ūkine ir finansine veikla. Nurodyta, kad faktiškai vykdydama turgavietės steigimo ir eksploatavimo veiklą ji pažeidė Mažmeninės prekybos taisyklių, Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T11-116 patvirtintų Prekybos Klaipėdos rajono turgavietėse taisyklių nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N62-3884/2009, pažymėta, jog tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal ATPK 173 straipsnį, būtina nustatyti, kad tam tikra veikla yra verčiamasi neteisėtai.

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta O. V. veika – turgavietės steigimas – šiuo atveju nėra vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, kadangi kvalifikuojant atitinkamą veiką pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalies normą, būtina nustatyti, kad veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad O. V. būtų atlikusi kokius nors veiksmus turgavietės steigimui, o tai, kad pagal teisės aktus, norėdama vykdyti turgavietės eksploatavimo veiklą, ji galimai turėjo įsteigti turgavietę, nėra ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nurodomas vykdymas komercinės, ūkinės, finansinės ar profesinės veiklos per se (pats savaime).

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomos faktiškai vykdytos turgavietės eksploatavimo veiklos, pažymėta, kad O. V., išnuomodama žemės sklypą prekybininkams ir išduodama prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus, grafoje „prekės (paslaugos) pavadinimas“ nurodydavo, kad pinigai gaunami už žemės nuomą prekybai viešoje vietoje. Tačiau pabrėžtina, kad vertimasis tam tikra veikla būtų pripažintas neteisėtu ATPK 173 straipsnio taikymo tikslu, būtina nustatyti, kad verčiantis šia veikla nebuvo laikytasi tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėta per se (pačią savaime). Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokių teisės normų reikalavimai vykdant tokią veiklą buvo pažeisti. Protokole minimos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T11-116 patvirtintos Prekybos Klaipėdos rajono turgavietėse taisyklės, tačiau nenurodyta ir teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė, kokius imperatyvius šių taisyklių reikalavimus pažeidė O. V., išduodama nurodytus prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus. Todėl darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pareikštas kaltinimas dėl neteisėto vertimosi ūkine ir finansine veikla yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad O. V. taip pat nepagrįstai kaltinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimu, nes jų reikalavimai taikomi tik juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialams ir fiziniams asmenims, kurie verčiasi mažmenine prekyba (Mažmeninės prekybos taisyklių 2 punktas), o nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad O. V. būtų vertusis mažmenine prekyba. Pastebėtina, jog byloje nėra pateikta įrodymų ir apie tai, kokia yra nustatyta nurodyto žemės sklypo naudojimo paskirtis, todėl šiuo atveju nenustatyta, kad nuomodama žemės sklypą prekybai viešoje vietoje, O. V. būtų pažeidusi Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad žemės savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Nagrinėjamu atveju, pagal administracinio teisės pažeidimo protokole pareikštą kaltinimą, ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykis ir sudėtis nenustatyti, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu (kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties), kaip teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

              Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

              Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.