Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-27-387/2026

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00045-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.12

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos G. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       V. J. Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartimi pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad jis, būdamas MB „Juodas vilkas“ vadovas ir žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį, tai yra tai, kad bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Institucija), laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 27 d. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne Institucijai, dėl to buvo pažeisti Institucijos interesai, o 12 386,25 Eur mokestinė nepriemoka (2025 m. liepos 16 d. duomenimis) Institucijai nepadengta, tokiais veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

2.       Utenos apylinkės teismas 2025 m. spalio 3 d. nutarimu nutraukė V. J. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

3.       Panevėžio apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi Institucijos apeliacinis skundas atmestas.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. sausio 8 d. nutartimi Institucijos prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Institucija prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – pripažinti V. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti šio straipsnio sankcijoje nustatytą nuobaudą. Institucija prašyme nurodo:

5.1.                      Apylinkės ir apygardos teismų išvada, kad MB „Juodas vilkas“ prievolė Institucijai atsirado 2024 m. rugsėjo 24 ir 25 d. pateikus patikslintas 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, yra nepagrįsta. Vadovaujantis CK 6.1, 6.4 straipsniais, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.59 straipsniu, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 straipsnio 11 punktu, 20 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi, 81 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 85 straipsnio 1 dalimi, 90 straipsniu, nurodoma, kad pridėtinės vertės mokesčio deklaracija turi būti pateikta ir joje nurodytas mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mėnesio (einančio po mokestinio laikotarpio) 25 d. Minėta kito mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, diena yra paskutinė, iki kurios mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį. Šis terminas nesikeičia nepriklausomai nuo to, kada mokesčio deklaracija yra pateikiama, ar nuo to, kad mokesčio deklaracija yra tikslinama.

5.2.                      Vadovaujantis MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 97 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas, patikslinęs mokesčio deklaraciją ar pateikęs ją pavėluotai, laikomas turinčiu prievolę ir skolingu nuo to momento, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, o ne nuo patikslintos deklaracijos pateikimo dienos. Taigi mokesčių mokėtojo prievolė atsiranda ne nuo deklaracijos pateikimo dienos, kaip klaidingai nurodė apylinkės ir apygardos teismai, o nuo momento, kai prievolė turi būti sumokama mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Mokesčio prievolės laiku nedeklaravimas negali pakeisti mokesčių įstatymais nustatyto prievolės atsiradimo momento.

5.3.                      Nagrinėjamu atveju pridėtinės vertės mokesčio prievolė už 2022 m. rugpjūčio mėnesį turėjo būti sumokėta iki 2022 m. rugsėjo 26 d., už 2022 m. rugsėjo mėnesį – iki 2022 m. spalio 25 d., už 2022 m. lapkričio mėnesį – iki 2022 m. gruodžio 27 d., už 2022 m. gruodžio mėnesį – iki 2023 m. sausio 25 d. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 27 d. atlikdama mokėjimus žemesnės nei Institucija eilės kreditoriams, MB „Juodas vilkas“ turėjo mokestinę nepriemoką, tačiau nebuvo jos laiku deklaravusi. Aplinkybė, kad MAĮ nustato teisę tikslinti mokesčių deklaracijas, negali būti aiškinama kaip paneigianti PVMĮ ir MAĮ nustatytus mokesčio prievolių įvykdymo terminus.

5.4.                      CK 6.9301 straipsnyje nėra nustatyta išimčių, leidžiančių nesilaikyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, jeigu mokesčio prievolė nėra deklaruota, nors prievolė turi būti deklaruota remiantis mokesčių įstatymais. Teismų aiškinimas, kad mokesčių mokėtojas, laiku nedeklaruodamas mokestinės prievolės, galėtų nesilaikyti CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir mokesčių mokėtojo vadovui negrėstų atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį net ir tuo atveju, jeigu mokesčių vadovas mokestinės prievolės nedeklaravo šiuo tikslu, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tai reiškia, kad teismai padarė klaidingas išvadas dėl prievolės atsiradimo momento, taip pat esminį materialiosios teisės pažeidimą, nepagrįstai pripažindami, kad V. J. nepadarė administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

5.5.                      Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad MB „Juodas vilkas“ neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai ir V. J. atstovo pateikti pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų nuorašai taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 27 d. atliekant mokėjimus MB „Juodas vilkas“ turėjo mokestinę nepriemoką ir atlikinėjo mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams. Taigi byloje yra nustatyti objektyvieji administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Teismams padarius klaidingą išvadą, kad MB „Juodas vilkas“ neturėjo mokestinės nepriemokos ir mokėjimai buvo vykdomi nepažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nebuvo pasisakyta dėl V. J. kaltės. Be to, byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų manyti, kad V. J., būdamas MB „Juodas vilkas“ vadovas, būtų nežinojęs apie bendrijos sandorius ar būtų buvęs suklaidintas dėl tinkamo mokestinių prievolių deklaravimo. Bendrija pridėtinės vertės mokesčio prievoles deklaravo pati dar vadovaujant M. J., todėl V. J., būdamas atsakingas už bendrijos veiklą, tinkamą mokestinių prievolių vykdymą, privalėdamas užtikrinti, kad bendrija mokėjimus atliktų nepažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

6.       V. J. atsiliepimu į Institucijos prašymą prašo jį atmesti. V. J. atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1.                      Mokestinė nepriemoka atsirado tik 2024 m. rugsėjo 24 ir 25 d. pateikus patikslintas 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. Vykdant veiklą buvo sprendžiami ginčai su kontrahentais dėl atliktų darbų defektų, todėl išsprendus ginčus kilo poreikis tikslinti ankstesnes deklaracijas. Gautos sąskaitos buvo perduotos MB „Juodas vilkas“ pagal sutartį buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei.

6.2.                      Eidamas MB „Juodas vilkas“ vadovo pareigas, V. J. nevengė vykdyti mokestinių prievolių, tačiau 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais negalėjo mokėti pridėtinės vertės mokesčio. Tuo metu vyko ginčas su kontrahentais ir nebuvo žinomas rezultatas, t. y. ar MB „Juodas vilkas“ gaus pajamų, ar turės išlaidų atlygindama nuostolius.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.       Institucijos prašymas atmestinas.

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo

8.       Institucijos teigimu, mokesčių mokėtojo prievolė atsiranda ne nuo deklaracijos pateikimo dienos, o nuo prievolės atsiradimo momento, todėl teismai nepagrįstai nusprendė, kad MB „Juodas vilkas“ vadovo V. J. veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties. Šie Institucijos teiginiai yra nepagrįsti.

9.       ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

10.       ANK 120 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstytos atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai. Dėl to pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys yra traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą.

11.       CK 6.9301 straipsnio nuostatos įtvirtina atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarką, o šio straipsnio 1 dalyje yra detaliai nurodyta tokių atsiskaitymų tvarka. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, pirma, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.).

12.       Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

13.       Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami V. J. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, materialiosios teisės normas pritaikė tinkamai, nepažeisdami pirmiau aptartų nagrinėjamai bylai aktualių teismų praktikos išaiškinimų.

14.       Byloje teismų nustatyti faktai patvirtina, kad, pagal VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis, MB „Juodas vilkas“ įsiskolinimas valstybės biudžetui 2025 m. liepos 16 d. sudarė 12 386,25 Eur, iš kurių 12 378,33 Eur pridėtinės vertės mokesčio skola. Nors VMI pareiškime nurodomu laikotarpiu – 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. birželio 27 d. buvo atliekami mokėjimai MB „Juodas vilkas“ kreditoriams, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šiuo laikotarpiu nepriemokų valstybės biudžetui nebuvo. Mokestinė pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka paaiškėjo tik 2024 m. rugsėjo 24 ir 25 d. MB „Juodas vilkas“ pateikus VMI patikslintas 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. Patikslinus deklaracijas iš MB „Juodas vilkas“ sąskaitų mokėjimai nebuvo atliekami. Bylai aktualiu laikotarpiu (2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. birželio 27 d.) MB „Juodas vilkas“ atsiskaitant su žemesnės nei VMI eilės kreditoriais, V. J. apie mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui nebuvo žinoma.

15.       Minėta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, turi būti nustatyta asmens kaltė, kuri ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste pasireiškia tyčia. Vykdant atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, administracinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jeigu skolininkui yra žinoma apie egzistuojančią prievolę (mokestinę nepriemoką) aukštesnės eilės kreditoriui. Nagrinėjamoje byloje teismai tokių aplinkybių nenustatė. 

16.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Institucijos teiginys, kad „byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų manyti, jog V. J., būdamas MB „Juodas vilkas“ vadovu, būtų nežinojęs apie bendrijos sandorius ar būtų suklaidintas dėl tinkamo mokestinių prievolių deklaravimo“, yra nepagrįstas. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, kaltė turi būti įrodoma, o ne preziumuojama. Byloje surinktų duomenų visuma nepatvirtina aplinkybės, kad MB „Juodas vilkas“ vadovas V. J. veikė tyčia, t. y. žinodamas apie bendrijos įsiskolinimą VMI ir tai, kad bendrijos turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrijos mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Taigi byloje esantys duomenys nepagrindžia V. J. kaltės.

17.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad, nenustačius MB „Juodas vilkas“ vadovo V. J. veikoje vieno iš administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, būtinų sudėties požymių – kaltės (tyčios), administracinio nusižengimo teisena V. J. nutraukta pagrįstai.

18.       Institucijos prašyme nurodyti argumentai dėl prievolės atsiradimo momento galėtų būti reikšmingi tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad V. J., nurodytu laikotarpiu atsiskaitinėdamas su žemesnės eilės kreditoriais, žinojo apie egzistuojančią prievolę VMI.

19.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami apylinkės teismo nutarimas ir apygardos teismo nutartis yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti pareiškime išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarimą, priimtą V. J. administracinėje byloje, nepakeistą.

Teisėjai                                                                Tomas Šeškauskas

                                                                Rima Ažubalytė

                                                                Algimantas Valantinas