Administracinė byla Nr. eI1-4263-743/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03388-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.5; 55.1.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 20 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė,
sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,
dalyvaujant pareiškėjui E. S.,
atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovei N. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT), neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, 12 korpuse, laikotarpiu nuo 2023-01-23 iki 2023-10-16 buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas nurodė kalėjęs perpildytose gyvenamosiose patalpose Nr. 103, Nr. 106, Nr. 205, Nr. 224, Nr. 226, Nr. 305, Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo per mažas, pareiškėjas negalėjo pakankamai judėti, nuo sėdėjimo skaudėjo kojas, nugarą, dėl teko kreiptis į šeimos gydytoją ir neurologą. Paaiškino, kad jam buvo skirtas gydymas, kurį iki šiol tenka pratęsinėti. Dėl to patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur suma. Taip pat nurodė, kad patalpose Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 nebuvo užuolaidų nuo tiesioginių saulės spindulių, dėl to pareiškėjas jautė papildomą diskomfortą. Šiuos išgyvenimus vertina 500 Eur suma. Patalpose Nr.106, Nr. 305, Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317 bei duše nebuvo karšto vandens, dėl to pareiškėjas turėjo didelių nepatogumų, negalėjo išsimaudyti, apsiprausti. Kadangi veidrodžiai buvo sudužę, negalėjo apsiskusti. Pareiškėjas patyrė nepilnavertiškumo jausmą, dvasines ir emocines kančias, kurias vertina 2 000 Eur suma. Pažymėjo, kad patalpose Nr. 103, Nr. 106, Nr. 205, Nr. 226, Nr. 305, Nr. 311 ir Nr. 312 dirbtinė apšvieta neatitikdavo normos, todėl pareiškėjui suprastėjo regėjimas, jis negalėjo vakarais skaityti, rašyti, ryte atsikėlus blogiau matydavo iš toli ir iš arti, reikėdavo įsižiūrėti, mirksėti, tam, kad regėjimas atsistatytų. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į gydytoją oftalmologą, kuris jam nustatė trumparegystę, skyrė gydymą, tęsiamą iki šiol, bei išrašė receptą akiniams. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur suma. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam einant pas gydytojus, kabinete nuolat būdavo pareigūnas, kurio dalyvavimas nebuvo prašomas gydytojo. Pareigūnas klausydavosi pareiškėjo pokalbio su gydytoju, stebėdavo gydytojo apžiūras. Dėl privatumo neužtikrinimo patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 1 000 Eur suma. Papildomai pažymėjo, kad patalpose nuolat neveikdavo pareigūnų iškvietimo mygtukai, pareiškėjas negalėdavo išsikviesti pareigūnų, tam, kad jį nuvestų pasivaikščioti į lauką, paskambinti telefonu, iškviesti slaugytojas. Tokių būdu buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Dėl to patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur suma. Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė rimtą diskomfortą, dvasines, fizines ir emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, kurių pasekmės egzistuoja iki šiol ir atsiranda pagrįstas pagrindas konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Prašė skundą patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje buvo laikomas 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr. 309, Nr. 317, Nr. 305, Nr. 224, Nr. 226, Nr. 106 ir Nr. 312. Paaiškino, kad pareiškėjui kamerų tipo patalpose Nr. 226 ir Nr. 317 teko mažiau ploto, negu priklauso pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. kamerų tipo patalpoje Nr. 226 teko 6,87 kv. m. ploto, o kamerų tipo patalpoje Nr. 317 teko 5,68 kv. m. ploto, tačiau pažymėjo, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2005-04-07 sprendimas byloje K. prieš Lietuvą). Pabrėžė, kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje išskirtinai teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kas turi įtakos skirstant asmenis į kamerų tipo patalpas (atsižvelgiama į asmens sveikatos būklę ir gydytojų rekomendacijas) ir šis procesas turi būti nenutraukiamas ir/ar kitaip ribojamas. Kamerų tipo patalpos pakankamai šviesios, yra atskiros patalpos pasinaudoti tualetu, įrengta ventiliacija, tad nežymus kamerų tipo patalpos ploto trūkumas, užtikrinant visas kitas sąlygas, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. LKT nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl langų uždengimo nuo tiesioginių saulės spindulių, kadangi pareiškėjui jo gyvenamosiose patalpose nebuvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir/ar slaugos paslaugos. Pagal teisės aktų reikalavimus, užuolaidos turi būti tik tose patalpose, kuriose minėtos paslaugos teikiamos. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LKT veiklai vykdyti. Dėl pareiškėjo argumentų apie tai, jog vizito pas gydytoją metu jį stebėjo pareigūnai, atsakovės atstovė pažymėjo, kad apklausus LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) ir patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, nenustatyta, kad pareiškėjo konsultacijų metu su gydytojais kartu buvo ir lydintis pareigūnas. Įstaigos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, nepažeidė pareiškėjo teisių ar konfidencialumo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neįvardija, koks, kurie pataisos pareigūnai ir kurios konsultacijos metu buvo kartu. Be to, pareiškėjas įstaigai su tuo susijusių prašymų ar skundų neteikė. Pažymėjo, kad patikrinus pareiškėjo medicininius įrašus matyti, jog jis jau atvykus į įstaigą skundėsi bloga nuotaika, nerimu, jam buvo diagnozuotas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas. Tokiam asmeniui yra būdingas polinkis kaltinti kitus arba įtikinamai racionaliai aiškinti savo elgesį, sukėlusį konfliktą su visuomene. LKT nuomone, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LKT veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Prašė skundą atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovės atstovės LKT veiksmų, sudarant pareiškėjui netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio 12 korpuse laikotarpiu nuo 2023-01-23 iki 2023-10-16.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas teigė, kad buvo kalinamas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio 12 korpuso patalpose Nr. 103, Nr. 106, Nr. 205, Nr. 224, Nr. 226, Nr. 305, Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317, tačiau atsakovės atstovė LKT atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr. 309, Nr. 317, Nr. 305, Nr. 224, Nr. 226, Nr. 106 ir Nr. 312. Šią atsakovės atstovės nurodytą aplinkybę pagrindžia jos pateikti Suimtojo (nuteistojo) kortelės įrašai apie perkėlimus į kitas gyvenamąsias patalpas (būrius) bei 2024-01-10 Pažyma apie palatų – kamerų plotą, vietų skaičių ir techninę būklę Nr. LV-2115. Iš minėtų duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjo nurodytose kamerų tipo patalpose Nr. 103, Nr. 205 ir Nr. 311. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo laikotarpiu buvo kalinamas minėtose kamerose. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023-01-23 iki 2023-01-25 pareiškėjas buvo laikomas patalpoje Nr. 309, tačiau kalinimo sąlygų joje neginčija.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas nagrinėjamu atveju vertins pareiškėjui sudarytų kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams šiose Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio 12 korpuso kamerų tipo patalpose: kameroje Nr. 317, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17, kameroje Nr. 305, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023-06-12 iki 2023-06-14, kameroje Nr. 224, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023-06-30 iki 2023-07-03, kameroje Nr. 226, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023-09-25 iki 2023-09-27, kameroje Nr. 106, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023-10-13 iki 2023-10-17, ir kameroje Nr. 312, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023-10-17 iki 2023-10-18. Pareiškėjo kalinimo laikotarpius patvirtina LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2024-01-02 Pažyma Nr. SV-23-101.
Pareiškėjas skundžiasi, jog visose minėtose kamerose jam trūko gyvenamojo ploto. Pagal LKT direktoriaus 2023-01-03 įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.4. punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas, negali būti mažesnis kaip 7 kv. m.
Atsakovės atstovės pateikta 2024-01-10 Pažyma apie palatų – kamerų plotą, vietų skaičių ir techninę būklę Nr. LV-2115 patvirtina, kad kameros Nr. 317 plotas yra 11,72 kv. m, joje įrengtos dvi miegamosios vietos. Kameros Nr. 305 plotas – 14,51 kv. m, joje įrengtos dvi miegamosios vietos. Kameros Nr. 224 plotas – 14,75 kv. m, joje įrengtos dvi miegamosios vietos. Kameros Nr. 226 plotas – 20,61 kv. m, joje įrengtos trys miegamosios vietos. Kameros Nr. 106 plotas - 18,49 kv. m, joje įrengtos dvi miegamosios vietos. Kameros Nr. 312 plotas – 22,19 kv. m, joje įrengtos trys miegamosios vietos. Byloje nėra tikslių duomenų, kiek asmenų realiai buvo kalinama minėtose patalpose kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu, tačiau pareiškėjas neteigė ir teismas neturi pagrindo spręsti, kad jose buvo laikoma daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų. Pareiškėjas nenurodė tikslių aplinkybių dėl ginčo patalpų plotų ar tikslaus jose gyvenusių asmenų skaičiaus, todėl teismas vadovaujasi atsakovės atstovės oficialiai pateiktais duomenimis ir konstatuoja, kad padalijus minėtų patalpų plotą iš maksimalaus jose galėjusių gyventi asmenų skaičiaus, pareiškėjui kameroje Nr. 226 ir Nr. 317 teko mažiau nei 7 kv. m ploto, t. y. kameroje Nr. 226 teko 6,87 kv. m ploto, o kameroje Nr. 317 teko 5,86 kv. m ploto. Kitose pareiškėjo gyventose kamerose minimalaus ploto norma vienam asmeniui nebuvo pažeista, kadangi pareiškėjui teko daugiau, nei 7 kv. m ploto. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės atstovė pažeidė pareiškėjo teisę į nacionaliniais teisės aktais reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 ir nuo 2023-09-25 iki 2023-09-27. Šis pažeidimas iš viso truko devynias paras, per kurias pareiškėjui trūko nuo 0,13 kv. m iki 1,14 kv. m ploto.
Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad kamerose Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317, kuriose buvo kalinamas nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 ir nuo 2023-10-13 iki 2023-10-18, nebuvo užuolaidų nuo tiesioginių saulės spindulių, dėl to pareiškėjas jautė papildomą diskomfortą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011) numato, jog įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių (42 p.).
Nors atsakovės atstovė teigė, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos neteikiamos, todėl reikalavimas dėl užuolaidų įrengimo netaikomas, teismas pažymi, kad atsiliepime LKT taip pat patvirtino, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus patalpose, kuriose išskirtinai teikiamos, asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Nurodė, jog tai turi įtakos skirstant asmenis į kamerų tipo patalpas (atsižvelgiama į asmens sveikatos būklę ir gydytojų rekomendacijas). Teismo vertinimu, šie atsakovės atstovės prieštaringi ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nagrinėjamoje byloje nepaneigia aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, gali būti teikiamos ne tik ambulatorinės, bet ir diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, todėl nepaneigė, jog šios patalpos turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkte. Tokia teismo išvada atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą praktiką analogiškose situacijose (2024 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-41-415/2024).
Byloje pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023-08-16 atlikto patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80 Mr) PA- 4832 nustatyta, kad kameros Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 nebuvo apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkto reikalavimą. LKT buvo įpareigota iki 2023-09-22 pašalinti šį pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023-08-30 raštas Nr. (2-22 4.80 Mr) 2-39892. Atsakovės atstovė šio nustatyto pažeidimo neginčijo ir 2024-02-05 Pažymoje apie patikrinimo metu nustatytų trūkumų pašalinimą Nr. LV-5749 nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkto pažeidimą pašalino nedelsiant (pakabino užuolaidas).
Nors Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023-08-16 patikrinimas buvo atliktas ne pareiškėjo kalinimo kamerose Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 metu (kameroje Nr. 317 pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17, kameroje Nr. 106 laikotarpiu nuo 2023-10-13 iki 2023-10-17, kameroje Nr. 312 laikotarpiu nuo 2023-10-17 iki 2023-10-18), teismas, vertindamas pareiškėjo argumentų pagrįstumą, pažymi, jog atsakovės atstovė papildomuose paaiškinimuose teismui nurodė langų uždengimą nuo tiesioginių saulės spindulių įrenginėjanti tik atsižvelgiant į Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas, tačiau iš esmės laikosi pozicijos, kad užuolaidų įrengimas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio 12 korpuso kamerų tipo patalpose yra neprivalomas. Atsakovės atstovė 2024-02-05 Pažymoje Nr. LV-5749 taip pat nurodė, kad kamerose užuolaidos buvo pakabintos po to, kai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos įpareigojo ją tai padaryti 2023-08-21 patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80 Mr) PA- 4832. Įvertinus aptartas aplinkybes, spręstina, kad laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 pareiškėjo kalinimo kameroje Nr. 106 metu, t. y. iki Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023-08-16 atlikto patikrinimo, kameros langai nebuvo apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Kadangi LKT į bylą nepateikė duomenų apie tikslią Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80 Mr) PA- 4832 nustatytų pažeidimų pašalinimo datą, teismas taip pat pripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentus, jog kamerose Nr. 312 ir Nr. 317 laikotarpiais nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 ir nuo 2023-10-17 iki 2023-10-18 atsakovės atstovė neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkto reikalavimus. Byloje nėra šiuos pareiškėjo argumentus paneigiančių įrodymų.
Pareiškėjas taip pat skundėsi, jog kamerose Nr.106, Nr. 305, Nr. 312 ir Nr. 317 bei duše nebuvo karšto vandens, veidrodžiai buvo sudužę.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 6 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės turi būti aprūpintos teisės aktų reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 37 punkte nustatyta, kad karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C (matuojant temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo). Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymu Nr. V-946 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47-1:2020) 124 punktas nustato, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių, kurie nėra medicinos priemonės (toliau – įrenginiai) paviršiai turi būti švarūs (be akivaizdžiai matomų užteršimų: dulkių, valymo, dezinfekcinių medžiagų likučių, kraujo ir kūno skysčių, ekskretų žymių ir pan.), lengvai valomi (dezinfekuojami), atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms.
Nagrinėjamu atveju, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023-08-21 patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80 Mr) PA-4832 konstatavo, kad kamerų Nr. 106, Nr. 305, Nr. 312 ir Nr. 317 tualeto patalpose bei duše karšto vandens temperatūra nesiekė 50 °C (temperatūra matuota po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo). Nustatyta, kad vandens temperatūra buvo nuo 27 °C iki 34 °C, kas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 37 punkto reikalavimų. Taip pat konstatuota, kad kamerose Nr. 312 ir Nr. 317 tualetų patalpose veidrodžiai buvo sudužę, nelygiais kraštais, dėl to buvo pažeistas Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 124 punkto reikalavimas. Kaip jau minėta, šis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimas buvo atliktas 2023-08-16, taigi, ne pareiškėjo kalinimo kamerose Nr. 106, Nr. 305, Nr. 312 ir Nr. 317 laikotarpiu (kameroje Nr. 317 pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17, kameroje Nr. 305 laikotarpiu nuo 2023-06-12 iki 2023-06-14, kameroje Nr. 106 laikotarpiu nuo 2023-10-13 iki 2023-10-17, kameroje Nr. 312 laikotarpiu nuo 2023-10-17 iki 2023-10-18), tačiau teismas sprendžia, kad atsakovės atstovė nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jo kalinimo metu karšto vandens gyvenamosiose patalpose nebuvo. Nors atsiliepime, 2024-01-10 Pažymoje apie palatų – kamerų plotą, vietų skaičių ir techninę būklę Nr. LV-2115 bei 2024-02-05 Pažymoje apie patikrinimo metu nustatytų trūkumų pašalinimą Nr. LV-5749 LKT nurodė, jog įstaigoje karšto vandens tiekimas užtikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka, o įvykus nedideliems gedimams, jie šalinami nedelsiant, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad karšto vandens tiekimo sutrikimai nebuvo atsiradę arba buvo pašalinti iki Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto patikrinimo dienos (2023-08-16), taip pat atsakovės atstovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kada tiksliai šie gedimai buvo pašalinti ir karšto vandens temperatūra buvo atstatyta. Dėl to laikytina, jog atsakovės atstovė nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad kameroje Nr. 317 laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17, kameroje Nr. 305 laikotarpiu nuo 2023-06-12 iki 2023-06-14, kameroje Nr. 106 laikotarpiu nuo 2023-10-13 iki 2023-10-17 ir kameroje Nr. 312 laikotarpiu nuo 2023-10-17 iki 2023-10-18 pareiškėjui nebuvo tiekiamas karštas vanduo, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 47:2011 37 punkto reikalavimus. Tas pats pasakytina ir dėl nustatyto pažeidimo, susijusio su sudužusiais veidrodžiais kamerose Nr. 312 ir Nr. 317. Nors 2024-02-05 Pažymoje apie patikrinimo metu nustatytų trūkumų pašalinimą Nr. LV-5749 LKT nurodė, jog sudužę veidrodžiai buvo pakeisti naujais, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog šis pažeidimas dar nebuvo atsiradęs iki Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto patikrinimo dienos (2023-08-16), pareiškėjui kalint kameroje Nr. 317 (nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17), ar kad šis 2023-08-16 patikrinimo metu nustatytas pažeidimas buvo pašalintas anksčiau, negu pareiškėjas buvo apgyvendintas kameroje Nr. 312 (laikotarpiu nuo 2023-10-17 iki 2023-10-18). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl jo gyvenamosiose patalpose sudarytų netinkamų kalinimo sąlygų ryšium su karšto vandens trūkumu bei veidrodžių paviršių neatitikimu Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 reikalavimams.
Pareiškėjas skundėsi ir tuo, jog kamerose Nr. 106, Nr. 226, Nr. 305 ir Nr. 312 dirbtinė apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pagal Lietuvos higienos norma HN 134:2015 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 41 punkte reglamentuojama, kad visose įstaigos patalpose turi būti įrengtas bendras dirbtinis apšvietimas. Palatos bendro dirbtinio apšvietimo mažiausia ribinė vertė yra 200 lx, matuojant horizontaliame paviršiuje 0,8 m aukštyje nuo grindų.
Savo argumentams pagrįsti pareiškėjas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023-11-07 raštą Nr. (2-22 4.80 Mr) 2-51475 “Dėl V. K. 2023 m. spalio 6 d. skundo”, kuriame nurodoma, jog 2023-10-27 atlikus patikrinimą nustatytas dirbtinio apšvietimo neatitikimas Lietuvos higienos norma HN 134:2015 14 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 47:2011 41 punkto reikalavimams kamerose Nr. 106, Nr. 226, Nr. 305 ir Nr. 312 (dirbtinis apšvietimas siekė nuo 67,7 lx iki 171,9 lx). Aptariamas patikrinimas buvo atliktas 2023-10-27, t. y. ne pareiškėjo kalinimo kamerose Nr. 106, Nr. 226, Nr. 305 ir Nr. 312 laikotarpiu, tačiau iš esmės artimu metu po ginčo laikotarpio pabaigos (kamerose Nr. 106, Nr. 226 ir Nr. 312 pareiškėjas kalėjo 2023 m. rugsėjo – spalio mėnesiais: kameroje Nr. 226 laikotarpiu nuo 2023-09-25 iki 2023-09-27, kameroje Nr. 106 laikotarpiu nuo 2023-10-13 iki 2023-10-17, kameroje Nr. 312 laikotarpiu nuo 2023-10-17 iki 2023-10-18).
Nors atsakovės atstovė, siekdama paneigti pareiškėjo argumentus, vadovavosi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023-11-14 Patikrinimo aktu Nr. (2-224.80 Mr)PA-6819, kuriame nenustatyta jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, susijusių su netinkamomis higienos ar buities sąlygomis, tačiau pastarasis patikrinimas buvo atliktas 2023-11-09, t. y. vėliau, negu 2023-10-27 patikrinimas, kurio metu dirbtinio apšvietimo pažeidimai buvo nustatyti. Tai leidžia teismui spręsti, kad pažeidimai buvo pašalinti po Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023-10-27 atlikto patikrinimo, tačiau nėra jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus, kad šie pažeidimai egzistavo jo kalinimo kamerose Nr. 106, Nr. 226, Nr. 312 metu 2023 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, arba jam kalint Nr. 305 2023 m. birželio mėnesį. Atsakovės atstovės teiginiai, kad įstaigoje esančios patalpos yra nuolatos stebimos ir prižiūrimos Resocializacijos skyriaus specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį bei LKT Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų šalinimo, remonto darbus bei daiktų remontą, laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepaneigiančiais pareiškėjo argumentų, kuriuos patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų patikrinimų rezultatai. LKT nepateikė duomenų, apie LKT Resocializacijos skyriaus ir Turto valdymo skyriaus specialistų atliekamą gyvenamųjų patalpų kontrolę, jos rezultatus, defektų šalinimo darbus (kada, kokiose patalpose ir kokie darbai buvo atlikti, kokie galimi gedimai buvo nustatyti ir pašalinti ginčo laikotarpiu).
Teismas pažymi, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju būtent LKT teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl neužtikrintų tinkamų higienos ir buities sąlygų, juolab, kad pareiškėjas pateikė konkrečių įrodymų savo argumentams pagrįsti, tačiau atsakovės atstovė to nepadarė.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nuolat neveikdavo ALIARM mygtukai, todėl jis negalėdavo išsikviesti pareigūnų, slaugytojų, kai buvo prastai su sveikatą ir tokių būdu buvo pažeidžiamos jo teisės. Byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, atsakovės atstovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų gedimo, tačiau teismas šioje dalyje pažymi, jog nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, realus pavojaus ar žalos sveikatai), kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai atmestini. Šios pozicijos laikomasi ir naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2023-01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2024-07-31 nutartį byloje Nr. TA-33-520/2024 ir kt.). Pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kai dėl pagalbos iškvietimo mygtuko gedimo būtų kilę problemų ir (ar) neigiamų padarinių, nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kai dėl realios grėsmės ar kito skubaus poreikio jis nebuvo išsikvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko jis galėjo patirti žalą. Kadangi skunde nėra detalizuotų argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos neturtinės žalos, ši skundo dalis pripažintina nepagrįsta ir neįrodyta.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildino iš to, kad pareigūnai, lydėdavę jį pas gydytojus, būdavo kabinete apžiūros metu ir stebėdavo pareiškėją, klausydavosi jo pokalbio su gydytoju.
Pareiškėjas savo nurodytų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu atsakovės atstovės pateiktose gydytojos psichiatrės J. S. 2024-06-28 pažymoje ,,Dėl informacijos pateikimo” Nr. LV-37109, gydytojo radiologo D. K. 2024-06-21 pažymoje ,,Dėl informacijos pateikimo Nr. LV-35590, gydytojos oftalmologės V. K. 2024-06-25-25 pažymoje ,,Dėl informacijos pateikimo Nr. MD-SKP-323 nurodyta, kad pareiškėjo konsultacijų pas minėtus gydytojus metu pareigūnai tiesiogiai nedalyvavo, o gydytojas radiologas D. K. kontaktinės konsultacijos su pareiškėju apskritai neturėjo. Pareiškėjas nedetalizavo ir nepaaiškino, kokie konkretūs pareigūnai, kokio vizito pas konkretų gydytoją metu jį stebėjo ar kitaip pažeidė jo teisę į privatumą, todėl, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo abstraktaus pobūdžio argumentai šioje dalyje atmestini, kaip nepagrįsti.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad LKT ginčui aktualiu laikotarpiu devynias paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpose Nr. 226 ir Nr. 317 (laikotarpiais nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 ir nuo 2023-09-25 iki 2023-09-27; pareiškėjui trūko nuo 0,13 kv. m iki 1,14 kv. m ploto), taip pat kamerose Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 atsakovės atstovė neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkto reikalavimus (langai nebuvo apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių), kamerose Nr. 317, Nr. 305, Nr. 106 ir Nr. 312 pareiškėjui nebuvo tiekiamas karštas vanduo, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 47:2011 37 punkto reikalavimus, kamerose Nr. 312 ir Nr. 317 neužtikrintas veidrodžių paviršių atitikimas Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 124 punkto reikalavimams, kamerose Nr. 106, Nr. 226, Nr. 305 ir Nr. 312 dirbtinė apšvieta nesiekė minimalios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 47:2011 41 punkte nustatytos ribinės vertės.
Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Vertindamas pareiškėjo teisių pažeidimo mąstą Konvencijos taikymo kontekste, teismas pažymi, kad EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – šiuo atveju 7 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2016-6-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2024-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-51-815/2024; kt.).
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjui devynias paras nebuvo užtikrinta nacionaliniais teisės aktais reglamentuota ploto norma, teismas įvertina kamerose buvusio sanitarinio mazgo plotą (kameroje Nr. 226 sanitarinis mazgas užėmė 1,38 kv. m plota, o kameroje Nr. 317 – 1,40 kv. m). Vis dėlto, net ir atėmus iš minėtų kamerų ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą ir padalijus likusį plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, matyti, kad pareiškėjui vis vien teko ne mažiau kaip 3 kv. m asmeninės erdvės (kameroje Nr. 226 teko 6,41 kv. m ploto, o kameroje Nr. 317 teko 5,16 kv. m). Be to, nacionalinės teisės nustatytos ploto normos pažeidimas truko trumpą ir pertraukiamą laikotarpį.
EŽTT taip pat yra nurodęs, kad kai nėra žymiai viršijama kameros perpildymo norma, tam, jog tai būtų galima pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu, būtina atsižvelgti į kitas (fizines) kalinimo (suėmimo) vietų sąlygas vertinant, ar asmens laikymo sąlygos nepažeidžia minėto straipsnio nuostatų. Vertintinos tokios sąlygos: galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, šilumos pakankamumas bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas (2010-04-01 sprendimas byloje Gultyayeva prieš Rusiją).
Šiuo atveju iš pareiškėjo skundo argumentų bei atsakovės atstovės pateiktų duomenų nustatyta, kad kamerose buvo įrengti atskiri sanitariniai mazgai, kuriuose buvo galimybė pasinaudoti tualetu ir vandeniu iš čiaupo, langai, per kuriuos patekdavo natūrali šviesa (pareiškėjas netgi skundėsi, kad langai nėra pakankamai apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių), byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023-11-14 Patikrinimo aktas Nr. (2-224.80 Mr)PA-6819 patvirtina, kad įstaigos gyvenamosiose patalpose yra sudaryta galimybė jas išvėdinti (įrengti atidaromi langai arba mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema). Teismas sprendžia, kad byloje nustatyti kiti higienos ir buities sąlygų pažeidimai dėl per žemos vandens temperatūros, suskilusių veidrodžių, užuolaidų, per silpno dirbtinio apšvietimo, vertinant juos drauge su nustatytu minimalios ploto normos pažeidimu bylos faktinių aplinkybių kontekste, nebuvo tokie intensyvūs, kad sudarytų pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Visi šioje byloje nustatyti pažeidimai truko trumpus, pertraukiamus laikotarpius, pareiškėjui buvo užtikrintos esminės higienos ir buities sąlygos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas atliko bausmę itin blogomis, netinkamomis, žeminančiomis kalinimo sąlygomis, kurių žiaurumas prilygtų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo nagrinėjamu atveju atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus vertinti kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl teismo šioje byloje nustatytų pažeidimų patyrė iš viso 10 500 Eur neturtinę žalą. Teigė, kad kilo neigiamos pasekmės sveikatai: dėl ploto trūkumo teko nuolat sėdėti, ėmė skaudėti kojas, nugarą. Nurodė kreipęsis į neurologą, pareiškėjui buvo skirtas gydymas, kurį iki šiol tenka pratęsinėti. Dėl per silpno dirbtinio apšvietimo suprastėjo regėjimas, pareiškėjas negalėjo vakarais skaityti, rašyti, ryte atsikėlus blogiau matydavo iš toli ir iš arti, reikėdavo įsižiūrėti, mirksėti, tam, kad regėjimas atsistatytų. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į gydytoją oftalmologą, kuris jam nustatė trumparegystę, skyrė gydymą, tęsiamą iki šiol, bei išrašė receptą akiniams. Dėl karšto vandens trūkumo, suskilusių veidrodžių, nuo saulės nepridengtų langų pareiškėjas patyrė papildomą diskomfortą, negalėjo pasirūpinti asmens higiena, jautė nepilnavertiškumo jausmą, dvasines ir emocines kančias.
Iš 2023-06-13 „Atsakymo į siuntimą“ matyti, kad pareiškėjas skundėsi nugaros skausmais, nustatytas deformuojančios spondilozės vaizdas, tačiau, teismo vertinimu, iš minėtų duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, jog šis sveikatos sutrikimas pareiškėjui kilo dėl to, jog laikotarpiu nuo 2023-05-12 iki 2023-05-17 jam buvo neužtikrinta minimali ploto norma, t. y. kalint kameroje Nr. 317 jam teko 5,86 kv. m. Nustatytas pažeidimas šioje kameroje tetruko šešias paras, ploto normos pažeidimas nebuvo žymus, todėl teismas, vadovaudamasis bendruoju protingumo principu nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentų, jog dėl ploto normos pažeidimo jam atsirado sunkios ir tęstinės pasekmės sveikatai, juolab, kad byloje pateiktame 2023-09-26 Medicinos dokumentų išraše užfiksuota, jog pareiškėjas, skųsdamasis nugaros skausmais, paaiškino skausmą jaučiantis protarpiais jau keletą metų.
Iš 2023-09-26 „Atsakymo į siuntimą“ matyti, kad pareiškėjas skundėsi pablogėjusia rega, teigė blogiau matantis jau senokai. Byloje pateiktame 2023-08-02 Medicinos dokumentų išraše užfiksuota, jog pareiškėjas nurodė dar vaikystėje nešiojęs akinius. Pareiškėjui trumparegystė nustatyta 2023-08-02. Pareiškėjui 2023-09-26 taip pat buvo nustatyta toliaregystė (2023-09-26 „Atsakymas į siuntimą“). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo vertinti, kad pareiškėjui kilę regos sutrikimai atsirado vienareikšmiškai dėl to, jog kameroje Nr. 226 laikotarpiu nuo 2023-09-25 iki 2023-09-27, kameroje Nr. 106 laikotarpiu nuo 2023-10-13 iki 2023-10-17, kameroje Nr. 312 laikotarpiu nuo 2023-10-17 iki 2023-10-18 ir kameroje Nr. 305 laikotarpiu nuo 2023-06-12 iki 2023-06-14 dirbtinis apšvietimas nesiekė minimalios ribinės vertės pagal teisės aktų reikalavimus. Minėtas pažeidimas iš viso truko 12 parų, trumpais, pertraukiamais laikotarpiais, be to, trumparegystė pareiškėjui nustatyta dar iki jo kalinimo kamerose Nr. 226, Nr. 106 ir Nr. 312 laikotarpio, toliaregystė nustatyta iki jo kalinimo kamerose Nr. 106 ir Nr. 312 laikotarpio, o pats pareiškėjas nurodė akinius nešiojęs dar vaikystėje.
Teismas taip pat pažymi, kad iš byloje pateiktų pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjui dar iki ginčo laikotarpio pradžios, t. y. 2023-01-23, buvo nustatytas Asocialaus tipo asmenybes sutrikimas, 2020 metais diagnozuotas šizotipinis sutrikimas (F21) ir sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų (F32.2). Teismo vertinimu, šios būklės neabejotinai galėjo turėti tiesioginės įtakos pareiškėjo patirtoms neigiamoms emocijoms, ką pagrindžia ir pareiškėjo medicininių dokumentų įrašai apie jo išsakytus nusiskundimus (2023-01-23 ir 2024-03-15 Ambulatorinio apsilankymo aprašymai).
Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl patirtos didelės neturtinės žalos teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu pats pareiškėjas į LKT administraciją su nusiskundimais dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (2024-01-29 LKT Pažyma apie nuteistojo E. S. teiktus skundus (prašymus) Nr. RV-23-966).
Atsižvelgiant į byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, nesant įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją (ar kitas atsakingas institucijas), nenustačius, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų atsiradę sunkių, negrįžtamų sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Tokia teismo išvada atitinka LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. LVAT 2023-05-31 nutartį byloje Nr. TA-341-525/2023).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo neturtinės žalos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo E. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 300 Eur (tris šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Vailionė