Baudžiamoji byla Nr. e1-1023-800/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25520-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 1.2.14.1.2.3; 1.2.14.10.1; 2.10.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 11 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Juškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25520-22, kurioje
E. K., asmens kodas 38307301524 gimęs 1983 m. lierpos , (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2020 m. rugsėjo 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnį, 641 straipsnį, 140 MGL dydžio (7 000 Eur) bauda; į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas, neatlikta bausmė dalis – 138 MGL dydžio (6 900 Eur) bauda;
2) 2020 m. lapkričio 24 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, BK 641 straipsnį, laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių ir 138 MGL dydžio (6 900 Eur) bauda (2021 m. spalio 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikus laisvės apribojimo bausmę),
3) 2022 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 641 straipsnį, 63 straipsnio 1, 3 dalis, 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 138 MGL dydžio (6 900 Eur) bauda, galutinė subendrinta bausmė – areštas 40 parų arešto ir 138 MGL dydžio (6 900 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis E. K. 2022 m. liepos 10 d. apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs langą įsibrovė į nukentėjusiajai D. V. priklausančio namo vidų, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas į namus grįžusios nukentėjusiosios D. V. ir iš namo pasišalino.
Be to, E. K. 2022 m. liepos 10 d. apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą – nukentėjusiajai D. V. priklausantį turtą, t. y. metaliniu strypu sugadino namo plastikinį langą 0,85x1,05 m dydžio, kurio vertė 170 Eur, namo plastikinį langą 0,8x0,82 m dydžio, kurio vertė 100 Eur, išdaužė plastikinio lango 0,44x0,89 m dydžio stiklo paketą, kurio vertė 60 Eur, bei sugadino 320 Eur vertės medines lauko duris, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. V. bendrą 650 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis E. K., duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2022 m. liepos 10 d. iš Alytaus miesto į (duomenys neskelbtini)atėjo pėsčiomis. Į (duomenys neskelbtini) atėjo neturėdamas jokio tikslo, tiesiog vaikščiojo. Eidamas pagrindiniu keliu, netoli kelio pamatė sodybą, joje buvo namas ir ūkinis pastatas. Tikslaus adreso šios sodybos jis nežino. Sodybos kieme asmenų jokių nebuvo. Priėjęs prie namo, pažiūrėjo pro langus, ar namuose yra kokių nors vertingų daiktų. Namo viduje buvo tamsu, jokių asmenų nesimatė, vertingų daiktų taip pat nematė. Šalia sodybos namo ant žemės gulėjo metalinis strypas, kurį jis pasiėmė ir, priėjęs prie namo, metė metalinį strypą į antro aukšto langą, šio lango stiklo paketas išdužo. Paskui tą metalinį strypą užkišo už namo durų ir norėjo duris atidaryti, bet jam nepavyko. Vėliau tuo pačiu metaliniu strypu norėjo atidaryti koridoriaus pirmame aukšte langą, tačiau langas neatsidarė, taip pat šiuo strypu jam nepavyko atidaryti virtuvės lango. Tada jis tuo strypu išdaužė virtuvės lango stiklo paketą, pro išdaužtą langą įkišo ranką ir iš vidaus su rankena atidarė langą. Metalinį strypą numetė prie ūkinio pastato į žolę. Pro atidarytą langą jis įlipo į namo vidų. Patekęs į namo vidų, jokių vertingų daiktų nerado, tačiau jei būtų namuose radęs vertingų daiktų, juos būtų pavogęs. Tuo metu jis pamatė pro langą atvažiuojančią transporto priemonę, todėl greitai pro verandos duris pasišalino iš namo ir pėsčiomis grįžo į Alytaus miestą. Savo kaltę jis pripažįsta visiškai, dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, padarytą turtinę žala pažada atlyginti.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
D. V. 2022 m. liepos 10 d. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 11.30 val. atvykusi su sutuoktiniu į jai priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), rado išdaužtus dviejų namo langų stiklus. Jie pamatė iš namo išbėgantį nepažįstamą vyriškį, kuris nubėgo į netoli sodybos esantį raistą. Kokia padaryta turtinė žala, patikslins tyrimo metu. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo apvogti jai priklausančią sodybą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 11.30 val. ji su sutuoktiniu S. V. atvyko į jos tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) Priėję prie sodybos namo pamatė, kad išdaužtas namo antro aukšto lango stiklas. Sutuoktinis nuėjo už namo ir tuomet ji išgirdo jį šaukiant „kur bėgi“. Sutuoktinis jai pasakė, kad jis matė, kaip pro verandos duris pirmame aukšte iš namo išbėgo vyriškis, juodai apsirengęs, su kuprine, neaukštas, ir nubėgo link netoliese sodybos esančio raisto. Sutuoktinis to vyro nesivijo. Apžiūrėję namą, jie rado išdaužtą antro aukšto plastikinio lango paketo pirmas stiklą ir išdaužtą pirmo aukšto virtuvės plastikinio lango stiklą, buvo apgadintos lauko durys, t. y. kažkokiu daiktu laužtasi prie rankenos bei bandyta laužtis per koridoriaus langą. Daugiau sugadintų durų ir langų nebuvo. Po įsibrovimo į jos sodybos namą, jokių dingusių daiktų nei sodybos teritorijoje, nei namo viduje nepasigedo. Prie namo jie rado medinę lazdą su raudonais dažais nudažytu galu, ši lazda ne jų, tikriausia ją atsinešė vyriškis, kuris norėjo įsibrauti į jų namą. Taip pat tvarkydama sodybos teritoriją rado po medžiu (klevu) numestą metalinį strypą, šis metalinis strypas prieš tai buvo kitoje sodybos vietoje, todėl įtarė, kad šį metalinį strypą galėjo paimti asmuo ir su juo apgadinti namo turtą, o vėliau jį numesti prie medžio į žoles. Į sodybą jie atvažiuoja savaitgaliais, paskutinį kartą ji buvo 2022 m. liepos 3 d., o sutuoktinis – 2022 m. liepos 7 d. vakare. Sodyba nedrausta, joje nėra signalizacijos ir vaizdo kamerų. Dėl sugadinto turto ji kreipėsi į statybų įmonę, kuri atsiuntė preliminarią sąmatą, pagal kurią sugadinto turto vertė su visais darbais yra 1 020 Eur. Viso buvo sugadinti trys plastikiniai langai ir lauko medinės durys. Plastikinio lango 865x1020 vertė 170 Eur, stiklo paketo su montavimo darbais 565x1015 vertė 60 Eur, plastikinio lango 650x650 vertė 100 Eur, medinių lauko durų vertė 320 Eur. Iš viso padaryta 650 Eur turtinė žala be remonto darbų. Byloje ji civilinio ieškinio nereiškia, E. K. jos atsiprašė, ji jam atleido, jis atlygino dalį turtinės žalos, t. y. 200 Eur, kitą dalį – 450 Eur jis įsipareigojo atlyginti per du kartus iki 2022 m. gruodžio 16 d.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. V. parodė, kad 2022 m. liepos 10 d. apie 11.30 val. su sutuoktine D. V., atvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) Tik įvažiavus į sodybos kiemą, lipant iš automobilio, pamatė iš už namo link raisto bėgantį vyriškį. Jis sušuko „kur tu bėgi“ ir pradėjo bėgti paskui jį, bet nepavijo. Vyriškis nubėgo link raisto, esančio netoli sodybos. Grįžęs prie namo pamatė, kad išdaužtas pirmo aukšto virtuvės plastikinis langas taip, kad įlenda ranka ir gali iš vidaus atidaryti langą, pasukus rankeną , tuo metu langas buvo uždarytas, rankena pusiau nuleista. Tada pamatė prie kolonos pastatytą medinę lazdą su nudažytu raudonais dažais galu. Dar rado išdaužtą antro aukšto lango pirmą stiklą, pastebėjo, kad buvo bandyta išlaužti ir koridoriuko lango stiklą, nes buvo atlūžusi lango rėmo dalis, kurią rado pievoje, ją žmona įstatė atgal į lango rėmą. Be sugadintų langų, dar rado sugadintas lauko medines duris, buvo išlaužta prie spynos, bet neįsilaužta, spyna nesugadinta. Tas vyriškis pabėgo per verandos duris, kurias atsidarė iš vidaus. Apžiūrėjęs namo vidų, nieko nepasigedo, viduje namo niekas nebuvo sugadinta. Vyriškis, išbėgęs iš namo, buvo apie 1,60 m ūgio, plikas, o gal trumpai kirptas, dėvėjo juodas kelnes, ant nugaros matė turėjo juodą kuprinę, jį matė tik iš nugaros, atpažintų taip pat tik iš nugaros. Šiame name jie nieko nelaiko, į jį atvažiuoja tik savaitgaliais. Paskutinį kartą jis su sutuoktine kartu buvo sodyboje 2022 m. liepos 3 d.(sekmadienį). Vienas sodyboje jis buvo 2022 m. liepos 7 d. vakare apie 19.00 val., tada viską paliko tvarkingai. Sodyba nedrausta, joje nėra signalizacijos ir vaizdo kamerų.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikalstamų veikų padarymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nurodyta, kad namas yra dviejų aukštų su šlaitiniu stogu. Nuo namo galinio kampo 2,1 m atstumu ir 3,54 m aukštyje antrame aukšte yra baltos spalvos plastikinis langas su stiklo paketu, kurio dydis 0,44x0,89 m. Stiklo paketo išorėje matosi stiklo šukių likučiai ir ertmė, kurios dydis 0,44x0,51 m. Prie namo kairės sienos ant betoninės juostos matosi stiklo šukės. Prieš įėjimą į namą yra virtuvės baltos spalvos plastikinis langas su stiklo paketu, kuris nuo kairio namo kampo yra 1,1 m atstumu ir 0,85 m aukštyje. Plastikinio lango dydis 0,85x1,0 m, paketo dydis 0,74x0,9 m. Ant virtuvės varstomo kairės pusės plastikinio lango rėmo matosi laužimo žymės su raudonos spalvos dažais, kurios nuo apačios rėmo yra 0,1 m, 0,19 m, 0,47 m, 0,57 m ir 0,97 m aukštyje. Virtuvės plastikinio lango kairėje pusėje ties vidine rankena stiklo pakete yra anga, kurios dydis 0,04x0,08 m. Ant virtuvės plastikinio lango išorinės ir vidinės palangės matosi stiklo šukės, kurios paimamos. Ties kairės namo kampu 1,55 m atstumu yra namo kolona, ant kurios pritvirtintas plastikinis lietaus vamzdis, šalia atremta į koloną medinė lazda (medžio šaka), kuri yra 1,57 m ilgio, vienas galas nudažytas raudona spalva, kitas galas remiasi į betonines plyteles. Ši medinė lazda paimama. Įėjimo į namą durys medinės, baltos spalvos, su įleidžiama spyna, kuri yra užrakintoje padėtyje, tvarkinga. Durų dešinėje pusėje ties spyna nuo apačios durų 0,89 m aukštyje matosi laužimo žymė. Prie durų apačioje ant betoninių plytelių matosi medžio plaušo likučiai. Nuo įėjimo namo durų kampo 0,69 m atstumu ir 1,2 m aukštyje yra koridoriaus baltos spalvos plastikinis langas su stiklo paketu. Plastikinio lango dydis 0,8x0,82 m. Ant plastikinio lango dešinės pusės rėmo 0,57m aukštyje yra laužimo žymė. Plastikinio varstomo lango dydis 0,71x0,71 m. Ant koridoriaus dešinės pusės varstomo lango rėmo yra laužimo pėdsakai, kurie yra 0,11 m, 0,31 m, 0,41 m ir 0,55 m aukštyje. Panaudojus polimerinę pastą „Mikrosil“ padaromos keturios laužimo pėdsakų išliejos. Šalia dešiniau yra kitas varstomas plastikinis langas, kurio dydis 0,71x0,71 m. Ant varstomo plastikinio lango dešinės pusės rėmo matosi laužimo žymės, kurios yra 0,04 m, 0,07 m, 0,31 m ir 0,5 m aukštyje. Namo dešinėje pusėje yra terasa, kurioje yra praviros baltos spalvos plastikinės durys, kurios yra tvarkingos. Įėjus į vidų, virtuvėje už židinio dešinėje pusėje ant grindinių plytelių matomas avalynės pėdsakas, kuris nuo įėjimo sienos yra 2,7 m atstumu ir nuo kairės namo sienos 1,71 m atstumu, kuris nukopijuojamas ant daktiloskopinės plokštelės. Toliau apžiūrimas sodyboje esantis garažas. Garažas vieno aukšto, baltų plytų, mūrinis su šlaitiniu stogu. Garažo vartai sukalti iš medinių lentų, kairėje ant kabo metalinė kengės plokštelė ir pakabinama spyna, kuri yra užrakintoje padėtyje, dešinėje atlenkta įkaba ir šalia matosi laužimo žymės. Atidarius duris kairėje yra medinės lentynos su įvairiais daiktais, šalia karučiai priekaba ir kiti įvairūs daiktai. Įvykio vietos apžiūros metu padarytos nuotraukos, paimti daiktai: stiklo šukės, paimtos nuo virtuvės plastikinio lango išorinės ir vidinės palangės; medinė lazda (medžio šaka), paimta nuo betoninių plytelių, prie namo įėjimo kolonos, esančios kairėje pusėje; laužimo pėdsakų išliejos, paimtos nuo koridoriaus varstomo plastikinio lango išorinės dešinės pusės; plokštelė su avalynės pėdsaku, paimta virtuvės dešinėje pusėje už židinio nuo grindinių plytelių.
Papildomas įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad iš kurio matyti, kad papildomai apžiūrimi namo, esančio, (duomenys neskelbtini), apgadinti namo langai. Prieš įėjimą į namą yra virtuvės baltos spalvos plastikinis langas su stiklo paketu, plastikinio lango dydis 0,85x1,05 m. Dešinėje namo pusėje yra du vienodo dydžio plastikiniai langai, kurie buvo išmatuoti, plastikinio lango dydis 0,8x 0,82 m. Apžiūrimas plastikinis langas, esantis antrame aukšte, jis yra baltos spalvos, plastikinis langas su stiklo paketu, stiklo paketo dydis yra 0,44x0,89 m.
2022 m. liepos 28 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad vienas dalinis antsluoksninis avalynės pėdsakas, rastas ir perkopijuotas daktiloplokštelėje su matmenimis 361x130 mm įvykio vietos apžiūros metu, tinkamumas konkrečios avalynės identifikavimui gali būti nustatytas tik lyginant jį su konkrečia avalyne.
2022 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktose keturiose polimerinėse išliejose užfiksuoti laužimo įrankio pėdsakai, paimti (duomenys neskelbtini), buvo palikti ne tirti pateikta medine lazda, o kitu įrankiu, konkrečiai kokiu – nustatyti negalima, kadangi užfiksuoti pėdsakai yra netinkami juos palikusiam įrankiui identifikuoti.
2022 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateiktos lazdos, paimtos 2022 m. liepos 10 d. apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 1), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 2), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant lazdos rasti asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso vyrui, kurio asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų rasta ant lazdos; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 3), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte nurodyta, kad asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant lazdos (tiriant pažymėto B galo, (mėginys Nr. 2)), paimtos 2022 m. liepos 10 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
2022 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant lazdos (pažymėta mėginiu Nr. 1), paimtos 2022 m. liepos 10 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasti asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai yra ne E. K.. Ant lazdos (pažymėta mėginiu Nr. 2), paimtos 2022 m. liepos 10 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 5×10-23.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad D. V. pateikė metalinį strypą, rastą sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje.
Daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios D. V. pateiktas metalinis strypas, kuris yra nelygaus paviršiaus su iškilimais (armatūra). Metalinis strypas yra 63 cm ilgio, jo storis yra 7cm. Metalinis strypas yra žalsvos ir rudos spalvų. Strypo viename gale šonu yra privirintas vienas 5 cm. ilgio tokio pačio tipo ir tokio pačio storio metalas ir privirintas 1 cm ilgio tokio pačio tipo ir tokio pačio storio metalas. Kitame metalinio strypo gale yra privirinti du tokio paties metalo tipo ir tokio paties storio metalai. Abiejų privirintų metalų ilgis yra 1 cm. Apžiūroje dalyvavęs įtariamasis E. K. pareiškė, kad būtent šiuo metaliniu strypu apgadino sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), namo turtą, t. y. įėjimo duris, du plastikinius langus ir vieną plastikinio lango stiklo paketą.
Parodymų patikrinimo vietoje protokole fiksuota, kad E. K. įvykio vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) parodo sodybos namą, kurio turtą apgadino, vietą prie pat ūkinio pastato, kurioje rado metalinį strypą, kuriuo išdaužė bei apgadino sodybos namo langus ir duris. E. K. parodo namo durtis ir langus, kuriuos apgadino ir langą, esantį namo pirmame aukšte šalia įėjimo, kurio stiklą išdaužęs jis iš vidaus atsidarė langą ir pateko į namo vidų. E. K. parodo verandos plastikines duris, pro kurias išėjo iš namo, taip pat parodo vietą, kur išmetė metalinį strypą, šį strypą jis išmetė už ūkinio pastato šalia medžio. Tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta.
Teismas, įvertinęs aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Kai nustatomi vagystę kvalifikuojantys požymiai, tai veika, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, vertinama kaip nusikaltimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011, 2K-155/2013, Nr. 2K-98-139/2016 ir kt.). Taigi, net ir nedidelės vertės turto pagrobimas, jei yra veiką kvalifikuojančių požymių, nurodytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. K., išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į D. V. priklausantį namą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi į sodybą atvyko jos savininkė, ir tuo jis padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Taip pat byloje įrodyta, jog kaltinamasis E. K. metaliniu strypu sugadino D. V. priklausančio namo du plastikinius langus, išdaužė plastikinio lango stiklo paketą bei sugadino medines namo lauko duris, padarydamas nukentėjusiajai D. V. bendrą 650 Eur turtinę žalą, ir tuo jis padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šios veikos kvalifikuotinos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, kadangi visi kaltinamojo veiksmai buvo padaryti tuo pačiu laiku, esant bendram sumanymui pagrobti svetimą turtą, svetimo turto sugadinimas nebuvo savitiksliu dalyku, BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymas buvo sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo pasikėsinta pagrobti svetimą turtą.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. BK 178 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Byloje nusikalstama veika nukentėjusiajai D. V. buvo padaryta 650 Eur turtinė žala. Dalis žalos atlyginta ikiteisminio tyrimo metu, o dėl likusios turtinės žalos atlyginimo pateiktas kaltinamojo E. K. ir nukentėjusiosios D. V. 2022 m. spalio 17 d. pasirašytas susitarimas, pagal kurį kaltinamasis įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai 450 Eur turtinę žalą, šią sumą sumokant tokia tvarka – 200 Eur sumokėti 2022 m. lapkričio 17 d., 250 Eur sumokėti 2022 m. gruodžio 16 d. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūlomomis bausmėmis ir jų dydžiu.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalis), kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, taip pat pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis). Jis nusikalto, būdamas jau nuteistas už tyčinius nusikaltimus, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o E. K. yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), tai sunkina jo atsakomybę. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Vykdo individualią veiklą, į Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, bausmės nustatytinos tokio dydžio, kaip ir prokuroro siūlomos. Kaltinamasis E. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl jam paskiriamos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskirtos bausmės subendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kaltinamojo E. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Byloje nustatyta, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas 2022 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam paskirta 40 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 8 mėnesiams, ir 138 MGL (6 900 Eur) bauda, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinama su 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas ir nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą), sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis daro išvadas iš jam taikytų poveikio priemonių ir būtų galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimas E. K. netaikomas. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nenumatyta galimybė arešto bausmės vykdymą atidėti iš dalies.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukės, medinė lazda (medžio šaka), keturios polimerinės išliejos su užfiksuotais laužimo įrankio pėdsakais, plokštelė su avalynės pėdsaku, keturi lapai ir E. K. lyginamasis seilių pavyzdys, saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), metalinis strypas, taip pat saugomas Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikintinas kaip nusikalstamos veikos įrankis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal BPK 421 straipsnio 4 punktą teismo baudžiamajame įsakyme turi būti nurodytas sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju patvirtintinas kaltinamojo E. K. ir nukentėjusiosios D. V. 2022 m. spalio 17 d. pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai 450 Eur turtinę žalą. Išaiškintina, kad pagal teismo patvirtintą susitarimą gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:
– pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį skirti areštą 63 parų,
– pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti E. K. subendrintą bausmę – areštą 63 (šešiasdešimt trijų) parų.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – areštą 42 (keturiasdešimt dviejų) parų.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 40 parų areštu bei 138 MGL (6 900 Eur) bauda ir paskirti E. K. galutinę subendrintą bausmę – areštą 65 (šešiasdešimt penkių) parų ir 138 MGL dydžio (6 900 Eur) baudą. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti E. K. paskirtą 6 900 Eur baudą sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Sumokėjus baudą, teismui reikia pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Patvirtinti E. K. ir nukentėjusiosios D. V. 2022 m. spalio 17 d. susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pagal kurį E. K. įsipareigojo atlyginti 450 Eur padarytą turtinę žalą, 2022 m. lapkričio 17 d. sumokant D. V. 200 Eur ir 2022 m. gruodžio 16 d. sumokant 250 Eur.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį strypą, stiklo šukes, medinę lazdą, keturias polimerinės išliejas su užfiksuotais laužimo įrankio pėdsakais, plokštelę su avalynės pėdsaku, keturis lapus ir lyginamąjį seilių pavyzdį, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti.
Išaiškinti E. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, bausmę atlieka pataisos įstaigoje, todėl jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Živilė Janavičienė