Administracinė byla Nr. I1-5121-283/2020
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-01291-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2;
(S)
20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 15 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Teismas
nustatė:
pareiškėjas Ž. Š. (toliau – ir pareiškėjas, ir Ž. Š.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir atsakovės atstovas) priteisti 1 750 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų per 2017 m. birželio 1 d.–2018 m. birželio 25 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus drausmės grupei priklausančiose kamerų tipo patalpose. Teigė, kad 1-osios, 3-osios, 4-osios, 19-osios, 20-osios ir 24-osios kamerų plotas buvo nuo 5 kv. m iki 14,43 kv. m, o jose buvo kalini 1–4 nuteistieji, taip buvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma tenkanti vienam asmeniui. Pareiškėjas tvirtino, kad nustatant minimalią gyvenamojo ploto normą, tenkančią vienam asmeniui, iš bendro kameros ploto turėtų būti išskaičiuotas kamerose esančių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Teigė, kad kamerose sanitarinis mazgas nuo patalpos gyvenamosios dalies buvo atskirtas tik pertvara, kamerose nebuvo įrengtų kabinų, sanitariniame mazge įrengtas tupiamas klozetas, todėl buvo priverstas naudotis netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu. Be to, tvirtino, kad buvo kalinamas kameroje, kurio išdaužtas stiklo paketas, todėl kameroje buvo šalta ir drėgna, ir tai neigiamai atsiliepė jo sveikatai - skaudėjo galvą, kojas, nugarą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė moralinę žalą, t. y. jautė emocinį nestabilumą, dvasinius bei kitus išgyvenimus, pablogėjo sveikata, savijauta (b. l. 1).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į skundą prašė Ž. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK bausmę atliko iki 2019 m. kovo 14 d., po to buvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą, tačiau skundą teismui dėl kalinimo sąlygų pateikė tik 2020 metų gegužės 17 d., d., t. y. praėjus metams ir trims mėnesiams po išvykimo iš pataisos įstaigos. Per visą kalinimo laikotarpį nei į įstaigos administraciją, nei į kitas institucijas dėl teisės aktais nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimo pareiškėjas nesikreipė. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad Ž. Š. pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi į Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 1-ąją, 3-ąją, 4-ąją, 19-ąją, 20-ąją ir 24-ąją kameras. Atsakovės atstovė teigė, kad pataisos įstaiga užtikrina tinkamą sanitarinių mazgų įrengimą kamerose, kuris atitinka norminių teisės aktų reikalavimus. Kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo kameros sienomis nuo lubų iki grindų, į sanitarinį mazgą įrengtos varstomos sandarios durys. Teigė, kad Antrojo sektoriaus uždarosios zonos sanitarinių mazgų patalpose ir kamerose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, o esant poreikiui, kamerų patalpas galima vėdinti ir per langus. Nurodė, kad Antrojo sektoriaus uždarosios zonos langai plastikiniai, tvarkingi, sudaužyti langų stiklai ar sugadinti darinėjimo mechanizmai nedelsiant taisomi arba keičiami naujais. Tvirtino, kad pataisos namų patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigų baldų ir kito inventoriaus dydžio, užimamo ploto ir kitų parametrų, nenustato pataisos įstaigoms pareigos tokius duomenis kaupti ir apskaityti, todėl baldais, inventoriumi ar kita įranga neužimtų gyvenamų patalpų ploto apskaita nevedama. Tvirtino, kad, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, nuteistiesiems skirtas gyvenamas plotas skaičiuojamas nepriklausomai nuo įstaigos inventoriaus ir nuteistųjų asmeninių daiktų užimamo ploto. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį kad, pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo jo kalinimo kamerų tipo patalpose, per tą laiką dalis baldų inventoriaus galėjo būti pakeista, kokie konkretūs baldai, koks kitas konkretus inventorius buvo kamerose ginčo laikotarpiu, duomenų neturi. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK patalpos šildomos centralizuotai, įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus išduodami elektriniai šildytuvai. Nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) ginčo laikotarpiu 1-osios, 3-osios, 4-osios, 19-osios, 20-osios ir 24-oios kamerų netikrino. Teigė, kad pareiškėjas per visą ginčo laikotarpį buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpose, kuriose jam nepertraukiamai buvo užtikrinta ne mažesnė kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma. Nurodė, kad, pagal šiuo metu galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punkto nuostatas, pareiškėjas turi neribotas galimybes gauti visus šio skundo išnagrinėjimui reikalingų jo asmens bylos dokumentų kopijas ir jas pateikti teismui. Įrodymų, kuriuos pareiškėjas pats turi neribotas galimybes pateikti teismui, rinkimo ir pateikimo naštos perkėlimas Pravieniškių PN-AK neatitinka principinių įrodinėjimo naštos procesinių principų, tuo labiau, kad pataisos įstaigos ir kitų institucijų atsakymai į pareiškėjo skundus buvo įteikti jam asmeniškai, todėl privalėjo pateikti teismui prie skundo. Pareiškėjo teiginiai dėl galimai neteisėtų veiksmų, teisės aktų pažeidimų yra pernelyg abstraktūs, todėl Pravieniškių PN-AK būtų užkrauta pernelyg neproporcinga našta siekiant paneigti pareiškėjo abstrakčius ir neapibrėžtus teiginiams (b. l. 12-19).
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Išanalizavus pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes, sprendžiama, jog pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 25 d. (b. l. 1).
Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Pravieniškių PN-AK administracija neužtikrino nustatyto minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto.
Ginčo laikotarpiu Bausmių vykdymo kodekso nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktas (2016 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 1R-268 redakcija) nustatė, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis 3,6 kv. m. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustatė baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl daroma išvada, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimo į konkrečiais kameras, paskyrimo laikotarpius, kamerų plotus, jose įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių, todėl darydamas išvadas, jais remiasi. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kiek asmenų kalėjo kamerose, pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas bendrą kameros plotą padalijus iš kameroje esančių gyvenamųjų vietų skaičiaus.
Remiantis Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 1 d.–2018 m. birželio 25 d. laikotarpiu bausmę atliko Antrojo sektoriaus 1-oje, 3-ioje, 4-oje, 19-oje, 20-oje ir 24-oje kamerų tipo patalpose (b. l. 14, 20, 21). Antrojo sektoriaus 1-os kameros plotas yra 6,58 kv. m, joje įengta viena gyvenamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 6,58 kv. m ploto; 3-os kameros plotas – 14,78 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto; 4-os kameros plotas – 13,88 kv. m, joje įrengtos 3 gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,62 kv. m ploto; 19-os kameros plotas – 14,43 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,61 kv. m ploto; 20-os kameros plotas – 13,88 kv. m, joje įrengtos 2 gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,94 kv. m ploto; 24-os kameros plotas – 13,12 kv. m, joje įrengtos 2 gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,56 kv. m ploto.
Įvertinus nustatytus duomenis, konstatuojama, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta.
Vertinant pareiškėjo teiginį, kad sprendžiant dėl gyvenamojo ploto normos dydžio, turi būti atsižvelgiama į baldų ir inventoriaus užimamą plotą, atsižvelgiama į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiškiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi tenka nacionalinėms valstybės institucijoms. Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų su tuo susijusių klausimų (pvz., ieškinio senaties, konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos ir pan.), o EŽTT suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiūros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimąsi konkrečia teise ar laisve, ir tai lemia nacionalinės teisės vertinimą ir taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3627-502/2017, 2019 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2649-624/2018).
Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, kad apskaičiuojant minimalią vienam asmeniui turinčią tekti ploto normą, turi būti neįskaičiuojamas jose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bylose pagal asmenų skundus dėl jų kalinimo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018, 2018 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2246-1062/2018, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020 ir kt.). Tačiau teisminėje praktikoje suformuota taisyklė, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020).
Nagrinėjamoje byloje nenustačius gyvenamojo ploto, tenkančio kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje, normos pažeidimo, nėra pagrindo atsižvelgti į plotą, užimtą baldais ir kitais įrenginiais.
Remiantis taikomu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgus į nustatytas byloje faktines aplinkybes, daroma išvada, kad 2017 m. birželio 1 d. - 2018 m. birželio 25 laikotarpiu Pravieniškių PN-AK nepažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto reikalavimo.
Be to, pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad teko naudotis netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, kuriame įrengtas tupiamas klozetas.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 punkto nuostatas, kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 10.4 punkte numatyta, kad kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas susideda iš klozeto (kuris gali būti ir tupiamas) ir praustuvės (1 komplektas).
Daroma išvada, kad taikomas teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą.
Atsižvelgus į nurodytą teisės normos nuostatą, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus kamerų tipo patalpų sanitarinių mazgų įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, tupiamų tualetų nėra pagrindo vertinti kaip visiškai netinkamų, vertinant juos sanitarijos, asmens higienos, žmogaus fiziologijos požiūriais. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis ginčo laikotarpiu būtų turėjęs tam tikrų sveikatos sutrikimų ir (ar) kokių specialių fiziologinių poreikių, dėl kurių naudojantis tupiamu tualetu būtų kilę sunkumų.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti sienomis nuo lubų iki grindų, į juos įrengtos varstomos sandarios durys, sanitarinių mazgų patalpose ir kamerose veikia mechaninė vėdinimo sistema, o esant poreikiui, kamerų patalpas galima vėdinti ir per langus.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiškinimais apie sanitarinių mazgų įrengimą, vertinti juos kaip neobjektyvius ir dėl to jais nesiremti. Nenustačius, kad atsakovės atstovas būtų pažeidęs teisės aktuose nustatytus sanitarinių mazgų įrengimo reikalavimus, nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo veiksmus neteisėtais. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai apie teisės naudotis netinkamai įrengtais sanitariniais įrenginiais ir jo sukeltą neturtinę žalą atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, jog neturtinę žalą sukėlė tai, jog kameroje įrengtas langas buvo techniškai netvarkingas, buvo išdaužtas stiklo paketas, kameroje buvo šalta ir drėgna, todėl jam skaudėjo galvą, kojas, nugarą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad Antrajame sektoriaus patalpos šildomos centralizuotai, centralizuotas šildymas užtikrina tinkamą temperatūrą gyvenamosiose patalpose. Atsakovės atstovas paaiškino, kad, esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai, teigė, kad Antrojo sektoriaus uždarosios zonos langai plastikiniai, tvarkingi, sudaužyti langų stiklai ar sugadinti darinėjimo mechanizmai nedelsiant taisomi arba keičiami naujais.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento 2020 m. liepos 31 d. teismui pateiktais duomenimis, ginčo laikotarpiu 1-osios, 3-iosios, 4-osios, 19-osios, 20-osios ir 24-osios kamerų tipo patalpose buvusių kalinimo sąlygų pagal pareiškėjo skundus netikrino (b. l. 46-47).
Pareiškėjas skunde nenurodė, kuriuo konkrečiu laikotarpiu ir kurios kameros langas buvo techniškai netvarkingas, išdaužtas lango stiklo paketas, gyvenamojoje patalpoje netinkama oro temperatūra ir drėgmė. Pareiškėjas teismui pateikė 2018 m. kovo 16 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus raštą Nr. (2-22 4.80)2-10871, skirtą kitam nuteistajam, kuriuo buvo atsakyta į šio asmens 2018 m. sausio 25 d. skundą. Nurodytame rašte pateikti duomenys apie 3-ojoje kamerų tipo patalpoje patikrinimo metu nustatytą nežymų oro temperatūros neatitikimą HN 134:2015 reikalavimams ir kameroje esantį techniškai netvarkingą, nesandarų bei suskaldyto stiklo paketo langą (b. l. 37-38).
Bylos duomenimis, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 3-ojoje kameroje bausmę atliko 2017 m. rugsėjo 14 d. – 2017 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. rugsėjo 21 d. – 2017 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. spalio 4 d. – 2017 m. spalio 6 d., 2017 m. spalio 12 d. – 2017 m. lapkričio 3 d. laikotarpiais. Atsižvelgus į nustatytą aplinkybę, sprendžiama, kad 2018 m. kovo 16 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus raštas Nr. (2-22 4.80)2-10871 nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, sprendžiant, ar pareiškėjui atliekant bausmę Antrojo sektoriaus 3-ojoje kameroje, jos langas buvo techniškai tvarkingas ir kokia šioje kameroje buvo oro drėgmė bei temperatūra.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 3 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-176 duomenimis, 2018 m. sausio 9 d. patikrinus Antrojo sektoriaus 1-osios kamerų tipo patalpos oro temperatūrą, HN 134:2015 nustatytų reikalavimų neatitikimų nenustatyta (b. l. 65); 2018 m. balandžio 12 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-1862 užfiksuota, kad Antrojo sektoriaus 3-ojoje kamerų tipo patalpoje esantis langas buvo techniškai netvarkingas (b. l. 124). Teismas sprendžia, kad nors patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Antrojo sektoriaus 3-iosios kameros langas buvo techniškai netvarkingas, tačiau nagrinėjamoje byloje pastarasis aktas nelaikomas tinkamu įrodymu, kadangi kalinimo sąlygos 3-ojoje kameroje buvo vertintos tuo metu, kai joje pareiškėjas bausmės neatlikino.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui atliekant bausmę 1-ojoje ir 3-ojoje kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, jose buvusios kalinimo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų.
Teismo vertinimu, byloje nenustatyta kitų duomenų, kuriais remiantis, būtų galima spręsti, kad pareiškėjui atliekant bausmę 1-ojoje, 3-iojoje, 4-ojoje, 19-ojoje, 20-ojoje ir 24-ojoje kamerų tipo patalpose, būtų buvę pažeistos HN 134:2015 nuostatos.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 2018 m. sausio 17 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją prašymu išduoti elektrinį šildytuvą, kadangi Antrojo sektoriaus 4-ojoje kameroje yra šalta dėl techniškai netvarkingo lango (b. l. 176). Pravieniškių PN-AK 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. 7-504 pareiškėjui atsakė, kad Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius 4-osios kameros netvarkingą langą suremontavo, duomenų, kada pareiškėjui išduotas šildytuvas nenurodė (b. l. 175).
Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 17 d., t. y. žiemos metu, dėl 4-osios kameros netvarkingo lango juto šaltį, dėl ko buvo priverstas prašyti šildytuvo. Teismo vertinimu, iki buvo suremontuotas langas, pareiškėjas dėl patalpoje buvusios žemos temperatūros galėjo patirti nepatogumų.
Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą bei įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau nustatyto kalinimo sąlygų pažeidimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, prašė priteisti 1 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT jurisprudencijoje (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista asmens neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, jog dėl tinkamos oro temperatūros 4-ojoje kamerų tipo patalpoje neužtikrinimo pareiškėjo sveikatai kilo sunkių padarinių, kad galiojančių teisės normų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, bei nesant duomenų, kad pataisos įstaiga būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamas pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, o neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti. Remiantis tuo, kas nurodyta, pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo Ž. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2018 m. sausio 17 d. – 2018 m. vasario 13 d. laikotarpiu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista pareiškėjo Ž. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.
Kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Dalytė Zlatkuvienė