Civilinė byla Nr. 2S-2550-264/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07762-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.4.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių E. P. ir I. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-12197-752/2016 pagal ieškovių E. P. ir I. M. ieškinį atsakovams A. P. ir V. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. ieškovės patikslintame ieškinyje prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-8111-452/2015 ir padidinti išlaikymą E. P. nuo 75 Eur iki 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki E. P. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-08-18 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-4590-797/2010 ir padidinti išlaikymą E. P. nuo 43,44 Eur (150 Lt) iki 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki E. P. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti I. M. lėšų skirtų E. P. išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovų A. P. ir V. P. jų nepilnametei dukrai E. P., po 190 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, paskiriant I. M., E. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad atsakovai geranoriškai nevykdo savo tėvų pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, jokia forma neprisideda prie jos išlaikymo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovių E. P. ir I. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
2. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisto išlaikymo dydžio keitimą. Įstatyme numatyta galimybė priteisti laikinąjį išlaikymą, kai jis nėra teikiamas. Be to, priteisus prašomo dydžio laikiną išlaikymą, iš esmės būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovės teisė gauti išlaikymą šiuo metu yra užtikrinta teismų sprendimais, kuriais iš atsakovų ieškovei priteistas išlaikymas iki jos pilnametystės.
3. Teismas nurodė, kad visos aplinkybės apie atsakovų iki šiol teiktą ir teikiamą išlaikymą ieškovei bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės ir galutinė išlaikymo suma bus nustatyta teismo sprendimu

3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

1. Atskirajame skunde ieškovės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-09-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, neatitinka ieškovės, kaip nepilnamečio vaiko interesų gauti tinkamą išlaikymą kuris atitiktų jos poreikių tenkinimą ir užtikrintų būtinas sąlygas jai augti, vystytis, tobulėti, taip pat skundžiamojoje nutartyje visiškai neatitinka suformuluotos teismų praktikos, reglamentuojančios išlaikymo priteisimo institutą ir suformuluotos teismų praktikos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai netaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, kas lėmė naikintiną nutartį, kurioje buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui.
3. Nesutiktina su teismo pozicija, kad įstatymas nenumato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisto išlaikymo dydžio keitimą taip pat, kad įstatyme numatyta galimybė priteisti laikiną išlaikymą, kai jis nėra teikiamas. Priešingai, LR CPK 145 str. 1 d. 13 p. reglamentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Todėl teismo argumentas, kad remiantis LR CPK 145 str. 1 d. 13 p., teismas gali taikyti tik įstatyme numatytas laikinąsias apsaugos priemones, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka šio klausimo teisinio reglamentavimo. Be to, ta pati teisėja, kuri priėmė skundžiamą nutartį dėl to paties dalyko, t.y. dėl laikino išlaikymo padidinimo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-6250-752/2016 patenkino ieškovės L. K. prašymą ir padidino priteistą laikiną išlaikymą, todėl dar labiau nesuprantamas pirmosios instancijos teismo Ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetimo pagrindimas ir tų pačių teisės normų, reglamentuojančių tą patį klausimą, skirtingas aiškinimas ir taikymas.
4. Teismas nepagrįstai ir netinkamai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui reikalingumo konkrečiu atveju, visiškai neatsižvelgė į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į specifines bylos aplinkybes ir specifinę ieškovės, kaip nepilnametės globojamos statusą. Ta aplinkybė, kad ieškovei nustatyta laikinoji rūpyba, jos rūpintoja paskirta I. M., sudaro pagrindą manyt, kad atsakovai, kaip nepilnamečio vaiko tėvai, yra visiškai nusišalinę nuo ieškovės auklėjimo, priežiūros ir tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymo. Akivaizdu, kad jie nevykdo tinkamai pareigos ir išlaikyti dukterį. Todėl ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikino priteisimo iš atsakovų jų nepilnametei dukrai po 190 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis turi būti patenkintas, atsižvelgiant būtent išimtinai į geriausius vaiko interesus.
5. Teismas atmesdamas ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, neatsižvelgė į LR CP 375 str. nuostatas, kurios reglamentuoja, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas LR CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus.
6. Ieškovių nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad neužtikrinus priteisti iš atsakovų laikino išlaikymo nepilnametei dukrai kol bus priimtas sprendimas byloje, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, bus neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.
7. Teismų praktikoje prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinami, kai nustatoma, kad preliminariais duomenimis ieškinys negali būti patenkinamas. Tačiau šiuo atveju Ieškovių reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo nepilnamečiui vaikui (padidinimo) turi būti patenkintas, nes yra imperatyvus.
8. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovių, tiek atsakovų interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Tačiau šiuo atveju teismas prioritetą suteikė atsakovams, o ne nepilnamečio vaiko interesų apsaugai.
2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovių E. P. ir I. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydamos pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-8111-452/2015 ir padidinti išlaikymą E. P. nuo 75 Eur iki 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki E. P. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-08-18 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-4590-797/2010 ir padidinti išlaikymą E. P. nuo 43,44 Eur (150 Lt) iki 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki E. P. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti I. M. lėšų skirtų E. P. išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovų A. P. ir V. P. jų nepilnametei dukrai E. P., po 190 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuodamas tuo, kad  įstatymas nenumato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisto išlaikymo dydžio keitimą. Įstatyme numatyta galimybė priteisti laikinąjį išlaikymą, kai jis nėra teikiamas. Be to, priteisus prašomo dydžio laikiną išlaikymą, iš esmės būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
4. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliančių atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų atžvilgiu.
5. CK 3.65 straipsnyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias turi teisę taikyti teismas iki teismo sprendimo priėmimo, iš kurių viena - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymas nedraudžia kreipiantis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones priteisiant laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio prašymus (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-381-730/2016; Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1064-264/2014; Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-767-368/2013).
6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-12-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės V. P. priteistas nepilnametei dukrai E. P. išlaikymas po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos nepilnametystės (b.l. 5-6). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-08-18 sprendimu iš atsakovo A. P. priteistas nepilnametei dukrai E. P. išlaikymas po 43,44 Eur (150 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos nepilnametystės (b.l. 21-23). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8111-452/2015, laikinai apribojo motinos valdžią V. P. jos nepilnametės dukters E. P. atžvilgiu. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr.2-17364-752/2016 pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. P. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo jo nepilnametės dukters E. P. atžvilgiu, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo. Ieškovės ieškiniu prašė priteistą išlaikymą E. P. padidinti iki 190 Eur. Ieškinyje nurodė, kad abu tėvai nevykdo pareigos teikti išlaikymą dukrai, jokia forma neprisideda prie jos išlaikymo.
7. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikams yra susijęs su kasdienių vaikų poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek 2015-12-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės V. P. priteistas nepilnametei dukrai E. P. išlaikymas po 75 Eur, tiek Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-08-18 sprendimu iš atsakovo A. P. priteistas nepilnametei dukrai E. P. išlaikymas po 43,44 Eur atsižvelgiant į vaiko amžių, yra akivaizdžiai nepakankamas, neužtikrina net minimalių vaiko poreikių ir neatitinka protingumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė, kad mergaitei teismų sprendimais yra priteistas išlaikymas, tačiau atsižvelgiant į šiais sprendimais priteistą išlaikymo dydį, į tai, kad gali būti neužtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai, taip pat į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, bylų nagrinėjimo trukmę bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), turėjo pagrindą taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovų laikiną išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiui vaikui, iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
9. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 380 Eur
10. Šiuo metu mergaitei yra septyniolika metų, duomenų, kad ji turėtų specialių poreikių nėra. Nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-08-18 sprendimo, kuriuo iš atsakovo A. P. priteistas nepilnametei dukrai E. P. išlaikymas po 43,44 Eur/mėn praėjo daugiau nei 6 metai, nuo 2015-12-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės V. P. priteistas nepilnametei dukrai E. P. išlaikymas po 75 Eur, praėjo 1 metai. Iš pateiktos išlaikymo poreikio paskaičiavimo vienam mėnesiui lentelės matyti, kad poreikių suma sudaro 380 Eur. Akivaizdu,  kad nuo priteisto išlaikymo momento iki  ieškinio dėl išlaikymo padidinimo padavimo, vaiko poreikiai dėl amžiaus žymiai išaugo, todėl spręstina, kad priteisto išlaikymo dydis yra nepakankamas ir negali patenkinti net minimalių vaiko poreikių. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis  CPK  179 str.  2, 3  dalimis, savo iniciatyva patikrino atsakovų A. P. ir V. P. SODROS duomenis,  nekilnojamojo turto registro duomenis, iš kurių nustatyta, kad atsakovas A. P. dirba (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna darbo užmokestį apie 300-500 Eur, SODROS duomenimis atsakovė nedirba, jai 2015-2016 m. laikotarpiu nėra priskaičiuota pensijų, kompensacijų, pašalpų, atsakovų vardu nėra registruotino nekilnojamojo turto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė V. P. dėl objektyvių priežasčių (sveikatos būklės) negali dirbti ir gauti pajamas.
11. Esant nustatytoms nutarties 16, 17 p. aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minimaliems specialių poreikių neturinčio (priešingų įrodymų nepateikta) vaiko poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 200 Eur kas mėnesį, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo  dalis - po 100 Eur per mėnesį.
12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, taip pat, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas.
13. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovių prašymas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų priteistinas laikinas išlaikymas vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, I. M. paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

ieškovių E. P. ir I. M. prašymą tenkinti iš dalies ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovų V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-04-20) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12197-752/2016 priėmimo. I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Aušra Baubienė