(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams V. U. (V. U.) ir A. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“ ir I. K. (I. K.),

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GJ baldai“ ir I. K. solidariai priteisti 186 695,76 Eur žalos atlyginimo.

2.       Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų 186 695,76 Eur vertės turtą ieškinio reikalavimui užtikrinti.

3.       Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovams ieškinio suma laikytina didele, o tokiu atveju teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra preziumuojama. Be to, atsakovai yra nesąžiningi – iš antstolio D. Š. pateiktų fotografijų buvo matyti, kad pastate jau nebėra įrengimų, kuriuos kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turimomis žiniomis, nuosavybės teise valdė ir naudojo atsakovė UAB „GJ baldai“; įmonė buvo įsigijusi frezavimo stakles T 1005, obliavimo stakles, plačiajuostes šlifavimo stakles Sondomat RP 1300, penkių ašių mechaninį apdirbimo centrą Universal Uniteam, tai patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas administracinėje byloje                           Nr. I-6432-426/2016.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė savo ieškinį grindžia spėjimais ir prielaidomis, kurie negali būti teismo bylos pasirengimo nagrinėti pradinėje stadijoje įvertinti kaip pakankami konstatuoti prima facie ieškinio pagrįstumą. Ieškovė nurodė, kad UAB „GJ baldai“ galbūt pardavė įrangą, tačiau nenurodo jokių įrodymų ar aplinkybių tokiam teiginiui pagrįsti išskyrus faktą, kad tokia įranga neaptikta nebaigtame įrengti, nenaudojamame ir nesaugomame gamyklos pastate. Ieškinyje įvardindama atsakovą A. J. kaip faktinį UAB „GJ baldai“ vadovą, ieškovė nurodė, kad šią aplinkybę įrodinės liudytojų parodymais, tokių liudytojų ieškinyje net nenurodydama, taip pat nenurodydama ir konkrečių aplinkybių, kurias tie neįvardinti liudytojai galėtų patvirtinti. Be to, nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas UAB „GJ baldai“ nemokumas.

6.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinyje nėra nurodyti jokie atsakovų veiksmai, kurie rodytų šių asmenų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti jų turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

7.       Pirmosios instancijos teismas atskirai pažymėjo, kad nors ieškovė nurodo, jog UAB „GJ baldai“ vadovas ir faktinis vadovas veikia taip, kad būtų nebevykdoma jungtinės veiklos sutartis jau nuo 2015 metų, tačiau į teismą savo teisių gynybos kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo mėnesį. Iš to teismas darė išvadą, kad ieškovė trejus metus nesirūpino savo teisių gynimu ir taip savo veiksmais patvirtino, kad nustatytomis aplinkybėmis nėra skubos riboti atsakovų teises iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Ieškovė ieškinyje išsamiai nurodė visas aplinkybes, teisinius motyvus ir pateikė reikalavimą patvirtinančius įrodymus, todėl ieškovės ieškinys laikytinas tikėtinai pagrįstu. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl UAB „GJ baldai“ nemokumo išėjo už klausimo ribų.

8.2.                      Ieškovė prašymą grindė tiek didele ieškinio suma, tiek ir atsakovų nesąžiningumu – antstolio D. Š. nustatytomis aplinkybėmis apie dingusį turtą.

8.3.                      Teismo išvada, kad ieškovė trejus metus nesirūpino savo teisių gynimu yra teisiškai nereikšminga sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.

9.       Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas A. J. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, jam nėra taikyti turto areštai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki.

9.2.                      Ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo kildinami iš trečiojo asmens ir ieškovės sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu priskaičiuotų netesybų. Su atsakovu jokia sutartis sudaryta nebuvo. Ieškinyje nėra nurodytos visos trečiojo asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygos – aiškiai neapibrėžti neteisėti veiksmai; ieškinys yra grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais.

9.3.                      Vien ta aplinkybė, kad net jei trečiasis asmuo UAB „GJ baldai“ ir realizavo kažkokį turtą, tai neįrodo, kad patys atsakovai ėmėsi slėpti savo pačių turtą. Duomenų apie šią teisiškai reikšmingą aplinkybę ieškovė iš viso neteikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

12.       Atsakovas A. J. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – išrašą iš Turto arešto aktų registro. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pateiktas naujas rašytinis įrodymas atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, jis susiję su atsakovo turtinės padėties klausimu, šį įrodymą priima, nes nebuvo galimybės jį pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

14.       Apeliantė atskirąjį skundą grindžia dviem pagrindinėm grupėm argumentų: pirmoji, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai nepripažino ieškinio tikėtinai pagrįstu; antroji, kad teismas nepagrįstai nepripažino, jog atsakovai gali bandyti paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį.

15.       Įvertinęs pirmąją argumentų grupę, apeliacinės instancijos teismas su apeliantės atskirojo skundo argumentais iš esmės sutinka. Kaip matyti iš motyvuojamosios skundžiamos nutarties dalies, pirmosios instancijos teismas ieškinio tikėtino pagrįstumo įvertinimą atliko plačiau, nei to reikalauja sprendžiamas klausimas.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015;                  2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje                        Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

18.       Nagrinėjamu atveju nenustatytas ieškinio formos ir turinio neatitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams, taip pat nenustatyta, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynybos būdą. Pirmosios instancijos teismo atliktas kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų įvertinimas atskirais klausimais (nemokumo fakto, neaptiktos įrangos ir kt.) yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą priešingai išvadai dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

20.       Kita vertus, kaip nurodyta anksčiau, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). 

21.       Nors apeliantė atskirajame skunde akcentuoja ir didelę ieškinio sumą, tačiau pastaroji, kurią be kita ko, pasirenka pati ieškovė, nėra savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens finansine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje                         Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje                              Nr. e2-15-464/2018; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1489-370/2018 ir kt.).

22.       Šiuo atveju, kaip vėlgi teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į ką atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat atkreipia dėmesį atsakovas A. J., ieškinyje nėra nurodyti jokie atsakovų veiksmai, kurie rodytų šių asmenų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti jų turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Apeliantės akcentuojamas nerastas įmonės turtas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes šioje civilinėje byloje reikalavimai yra pareikšti ne UAB „GJ baldai“, o atsakovams V. U. ir A. J. Kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių kitų, ginčo dalyką nesudarančių įrodymų apie tai, kad atsakovai gali būti nesąžiningi ir ketina paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti. Ši teisiškai reikšminga aplinkybė sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

23.       Įvertinęs anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra vienos iš privalomų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė