Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                               Civilinė byla Nr. 2A-309-115/2011

Teisėja  Audronė Bugelevičienė                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

78.2.1.;121.2;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 17d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant  Inesai Ulevičiūtei,

dalyvaujant  ieškovui E. A.,

atsakovei V. A.,

         viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo                                                            2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 404-726/2010 pagal ieškovo E. A. ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovei V. A., institucija duodanti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,     

                     

n u s t a t ė :

 

ieškovas E. A. patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-07-01 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą,  sumažinant išlaikymo nepilnametei dukteriai dydį ir nustatant naują atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką. Nustatyti, kad jis moka dukteriai Ievai-E. A. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant iki kiekvieno einamojo mėnesio 10-tos dienos į atsakovės asmeninę banko sąskaitą. Prašė nustatyti jo bendravimo su dukterimi tvarką (b.l.29-31).

Nurodė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtina šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir buvo nustatytas teiktinas dukteriai išlaikymas, ieškovo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, nuo 2009 m. kovo mėnesio jis neteko darbo, yra įregistruotas darbo biržoje, bedarbio išmokos negauna. Nurodo, kad nuo 2009 m. kovo mėnesio, kai neteko darbo, neturi jokių pajamų, pragyvendavo pats ir nuo to laiko teikdavo dukters išlaikymui 400 Lt dydžio periodinę kasmėnesinę išmoką iš santaupų, kurios šiuo metu baigėsi. Atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, mano, kad galėtų ateityje skirti dukteriai per mėnesį ne daugiau kaip 400 Lt. Nurodo, kad sutinka su teismo posėdyje šalių aptarta ir suderinta jo bendravimo su dukterimi tvarka.

Atsakovė V. A. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies (b.l.47-50). Nurodė, kad neprieštarauja, jog išlaikymo dydis būtų sumažintas iki 600 Lt. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir jos mėnesinės pajamos sudaro apie 2160 Lt, turi kreditorių, kuriam už suteiktą paskolą būsto įsigijimui kas mėnesį sumoka apie 650 Lt. Be to, įsigyto būsto išlaikymo išlaidos kas mėnesį siekia žiemos metu 600 Lt, vasaros metu apie 200-300 Lt. Nurodo, kad šiuo metu turi du išlaikytinius: šalių santuokoje gimusią dukterį I. E., ir kitoje faktinėje šeimoje gimusį, metukų neturintį vaiką, kurį materialiai remia šio vaiko tėvas. Nurodo, kad dukters I. E. išlaikymui vidutiniškai per mėnesį skiria 1900 Lt, nes perka visavertį maistą, vaisius, daržoves, už darželį sumoka kas mėnesį 200 Lt, apmoka vaiko laisvalaikio pramogas ir pan. Be to, ekonominės-finansinės krizės laikotarpiu prekių ir paslaugų kainos auga, tokiu būdu auga išlaidos ir dukters poreikiams patenkinti. Atsakovė sutinka su teismo posėdyje šalių aptarta ir suderinta ieškovo  bendravimo su dukterimi tvarka.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovas privalo pateikti įrodymus apie esminį jo turtinės padėties pablogėjimą, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio ar susijęs su darbingumo netekimu, nutraukdamas santuoką ieškovas įsipareigojo teikti dukteriai išlaikymą, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei savo galimybes teikti dukteriai tinkamą išlaikymą (b.l.38-39). Taip pat pateikė išvadą, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškovo siūlomam minimaliam išlaikymo dydžiui, neprieštaravo ir dėl šalių teismo posėdyje suderintos tėvo bendravimo su dukterimi I. E. tvarkos.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu  ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-07-01 sprendimu patvirtintos pareiškėjų V. A. ir E. A. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto sąlygas ir nustatė, kad ieškovas E. A. moka dukteriai I. E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis 500 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-04-24)  iki dukters I.E. A. pilnametystės, pinigus pervedant iki kiekvieno einamojo mėnesio 10-tos dienos į atsakovės V. A. asmeninę banko sąskaitą.  Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Paskyrė atsakovę V. A. nepilnamečiam vaikui I. E. A. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė ieškovo E. A. bendravimo su dukterimi Ieva E. A., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) E. A. kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. paima dukterį I. E. A. iš jos gyvenamosios vietos ir parveža ją atgal iki 14.00 val. Jeigu E. A. dėl svarbių priežasčių negali nustatytu laiku paimti dukters, privalo apie tai įspėti V. A. iki penktadienio 22 valandos. Jeigu E. A. ir jo dukters susitikimas negalimas dėl aplinkybių, susijusių su dukters sveikatos būkle ar kt. svarbiomis priežastimis, V. A. taip pat privalo apie tai įspėti E. A. iki penktadienio 22 valandos; 2) E. A. kiekvieną trečiadienį nuo 16.00-17.00 val. paima dukterį I. E. A. iš darželio ir parveža ją į jos gyvenamąją vietą 20.00 valandą. Jeigu E. A. dėl svarbių priežasčių negali nustatytu laiku paimti dukters, privalo apie tai įspėti V. A. iki antradienio 22 valandos. Jeigu E. A. ir jo dukters susitikimas negalimas dėl aplinkybių, susijusių su dukters sveikatos būkle ar kt. svarbiomis priežastimis, V. A. privalo apie tai įspėti E. A. iki antradienio 22 valandos; 3) motinos V. A. bei jos artimų giminaičių gimtadienių šventimo dienomis bei motinos dieną duktė I. E. A. praleidžia su motina, tėvo E. A. bei jo artimų giminaičių gimtadienių šventimo dienomis bei tėvo dieną duktė I.E. A. praleidžia su tėvu, iš anksto prieš 10 dienų įspėjus vaiko motiną V. A..4) Dukters I. E. A. atostogos kartu su tėvu E. A. gali būti suderinamos iš anksto su motina V. A.. Tokiu atveju turi būti suderinami visi su vaiko atostogomis susiję klausimai: atostogų praleidimo vieta, gyvenimo sąlygos, maitinimas, dienos režimas, vaiko saugumas ir panašūs klausimai. Šie klausimai išsprendžiami taip pat atsižvelgiant ir į vaiko norus ir jo interesus. 5) E. A., norėdamas matytis su dukterimi I. E. A. kitu nei šioje tvarkoje aptartu laiku, turi iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) įspėti V. A. ir aptarti su ja dukters paėmimo vietą, laiką ir trukmę; 6)Nukrypti nuo šios tvarkos galima abiejų tėvų susitarimu.   Priteisė iš atsakovės V. A. ieškovo E. A. naudai bylinėjimosi išlaidas: 207 Lt (du šimtus septynis litus) įmokėtą žyminį mokestį bei valstybės naudai 33,06 Lt (procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas. Priteisė iš ieškovo E. A. atsakovės V. A. naudai 75 Lt išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2009 m.balandžio 8 d. yra įregistruotas darbo biržoje; atleidimas iš darbo buvo sąlygotas darbdavio, o ne darbuotojo iniciatyva. Teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, atsižvelgė į šias aplinkybes, o taip pat ir į tai, kad ieškovas šiuo metu yra bedarbis ir jo galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios dėl pablogėjusios šalies ekonominės situacijos. Teismas nenustatė, kad ieškovas turėdamas realią galimybę įsidarbinti, vengia tai padaryti, ar slepia gaunamas pajamas ir nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų. Teismas nustatė, kad ieškovas ir netekęs darbo savo įsipareigojimus dukteriai toliau vykdė, teikdamas per pusę mažesnę išlaikymo sumą, nei šalys buvo susitarę. Atsakovė teismo posėdyje šią aplinkybę pripažino, patvirtino, kad ieškovas kas mėnesį mokėjo ir moka 400 Lt dydžio išlaikymą dukteriai ir įsiskolinimo bylos nagrinėjimo dienai nėra. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-07-01 sprendimu nustatytas vaiko tėvo E. A. išlaikymas dukteriai mažintinas iki 500 Lt. Ieškovo teikiamas išlaikymas dukteriai sudaro tik šiek tiek daugiau nei pusė valstybėje nustatytos minimalios mėnesinės algos,  šią sumą sumažinus dar daugiau, teismo manymu, būtų pažeisti vaiko interesai visapusiškai patenkinti jo kasdieninius minimalius poreikius. Teismo vertinimu, taip pat yra ne mažiau svarbu išsaugoti ir priteisto išlaikymo stabilumą. Teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas išlaikymas, priimtas 2008-07-01, tai yra prieš nepilnus dvejus metus, todėl priteisto išlaikymo dydis negali būti mažinamas net per pusę. Nutraukdamas santuoką ieškovas įsipareigojo teikti dukteriai išlaikymą, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei savo galimybes teikti dukteriai tinkamą išlaikymą. Todėl ieškovas, nors laikinai ir netekęs darbo, privalo imtis visų priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti bei užtikrinti nustatyto išlaikymo stabilumą. Teismas nustatė, kad ieškovas šiuo metu jokių pajamų negauna, nekilnojamųjų daiktų neturi, jo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 2000 Lt, ji turi finansinių įsipareigojimų bankui, išlaiko du nepilnamečius vaikus, tačiau  turi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų:  jai nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini),  automobilis VW Golf,  valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintas 2006 metais. Taip pat teismas konstatavo, kad teismo posėdyje šalių aptarta skyrium gyvenančio tėvo ieškovo E. A. bendravimo su nepilnamete dukterimi I. E. A. tvarka neprieštarauja vaiko interesams ir nepažeidžia vaiko teisių ir teisėtų interesų, sudaro galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. 

Apeliantė (atsakovė) V. A. pateikė  apeliacinį skundą (b.l.105-110), kuriuo prašo panaikinti  skundžiamą sprendimą iš dalies  ir priimti naują sprendimą, t.y. palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-07-01 sprendimu patvirtintos pareiškėjų V. A. ir E. A. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto sąlygas, kad tėvas E. A. įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti V. A. po 800 Lt dukros I. E. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės, pinigus iki kiekvieno einamojo  mėnesio 10-os dienos pervedant į V. A. asmeninę banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), AB „Hansabankas“, banko kodas 73440. Nurodo, jog teismas nesurinko visų būtinų duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, ieškovo elgesį, siekiant užsidirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui.  Pažymi, jog iš buities tyrimo akto matyti, kad ieškovas vienas gyvena 3 kambarių  99 kv.m. ploto bute, kurio būklė labai gera (būstas priklauso jo 92 m. amžiaus senelei), paskolų neturi, jo išsilavinimas aukštasis. Darbo santykiai buvo nutraukti ieškovo iniciatyva. Pažymi, kad ieškovas yra atestuotas architektas, atestato išdavimas sutampa su darbo santykių nutraukimo data, taigi nutraukti darbo santykiai atspindi ieškovo valią. Mano, jog ieškovas slepia pajamas, pateikia Vilniaus m. savivaldybės pateiktą informaciją, kad ieškovas yra projekto vadovas. Jokių duomenų apie nesėkmingas darbo paieškas byloje nėra. Be to pats sumoka didelio buto komunalines išlaidas, kitų išlaikytinių neturi. Duomenų apie dukrai teikiamas lėšas iš asmeninių santaupų nėra, nes nepateikti išrašai iš bankuose esančių sąskaitų. Atsakovė šiuo metu augina antrą vaiką, taigi turi du išlaikytinius,  gauną mažesnes pajamas, lyginant su 2008-07-01; taip pat atsirado finansinės prievolės bankui. Mano, kad teismas neapgrįstai vertina tik pažymą iš darbo biržos, neva atspindinčią ieškovo finansinę padėtį. Pažymi, jog iš esmės šiuo metu tiek ieškovo, tiek apeliantės turtinė padėtis yra panaši. Teigia, jog ieškovo įsiskolinimas dukros išlaikymui iki 2009-04-24 sudaro apie  1200 Lt, nes jis kelis mėnesius dukros išlaikymui mokėjo tik po 400 Lt. Mano, jog atsakovo turtinės padėties pablogėjimas yra laikinas ir susiradęs darbą jis galėtų vėl mokėti po 600 Lt. Net jei apeliantė sutiktų su ginčijamu sprendimu, ieškovo įsiskolinimas dukros išlaikymui 2010-05-03 sudaro apie 2500 Lt. Be to teismas šią bylą nagrinėjo virš vienų metų ir sumažino vaikui išlaikymą už praėjusį laikotarpį, kas prieštarauja teismų suformuotai praktikai. Pažymi, kad vaiko  išlaikymo dydis tik auga, nes nuolat auga prekių, paslaugų kainos. Mano, kad nėra pagrindo perkelti išlaikymo pareigos apeliantei, nes ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo dėl objektyvių priežasčių.

Ieškovas E. A. atsileipimu į apeliacinį skundą (b.l.146-148) prašo skundžiamą sprendimą palikti galioti, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas teisingai konstatavo aplinkybę, kad ieškovas yra bedarbis, tačiau visgi jis teikė prioritetą ne savo, o dukros išlaikymui ir versdamasis atsitiktiniais  darbais tebeteikia dukrai mažesnį išlaikymą. Be to išlaikymą teikti jam padeda jo motina ir senelė. Per bylos nagrinėjimo laiką jis persikraustė pas motiną invalidę į  jos butą (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovas yra atestuotas architektas, jam nepadeda gauti darbo dabartinėje ekonominėje situacijoje. Už atsakovės nurodytą projektą prieš metus yra gavęs nedidelį atlygį, kurio dalį jau seniai panaudojo kasdieninių poreikių tenkinimui, o kitą dalį skyrė dukters išlaikymui. Mano, jog teismas pagrįstai atsižvelgė į jo prašymą sumažinti priteisto išlaikymo dydį bei į pateiktus įrodymus. Pažymi, jog atsakovė jau turi aukštąjį išsilavinimą, todėl jos antro aukštojo mokslo studijos yra ne pirmo būtinumo. Mano, kad jam neprivalu galvoti apie atsakovės kredito dengimą, nes atsakovė jau turėjo buto dalį, kurioje galėjo auginti nepilnametę dukrą. Mano, jog vaiko pakankamas išlaikymo dydis yra 800 Lt, todėl su atsakove vaikui išlaikyti turėtų skirti  po lygiai – po 400 Lt.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (atsakovė) V. A. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš dalies yra patenkintas ieškovo E. A. ieškinys dėl dukrai teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,  sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas,  todėl  naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt.

Šioje byloje nustatyta, kad  800Lt dydžio  kas mėnesį ieškovo teiktinas  išlaikymas  dukrai I. E. A. yra nustatytas tarpusavio tėvų susitarimu ir  teismui 2008-07-01 patvirtinus  jų pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b.l. 4-6). Ieškovas 2009-04-20 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė  nustatytą 800Lt dydžio išlaikymą dukrai pakeisti, priteisiant iš jo kas mėnesį po 400Lt, motyvuojant prašymą  pablogėjusia jo turtine padėtimi, kadangi 2009 m. kovo   tapo bedarbis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies ir pakeitė šalių susitarimu nustatytą dukrai  išlaikymą, sumažinant jį iki 500Lt.  Tačiau kolegija su pirmosios instancijos teismo  sprendimo argumentais  nesutinka, nes mano, kad keisti  tėvų tarpusavio susitarimu nustatytą  dukrai išlaikymo dydį, kurį patvirtino teismas, pagrindo nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 metais šalių susitarimu nustatant 800Lt  kas mėnesį išlaikymo dukrai dydį, ieškovo gaunamas uždarbis  po mokesčių sudarė 1171,80L, o  šalys  dalintino turto neturėjo (b.l. 4-6,10).  Tuo tarpu nepraėjus ir metams ieškovo  turtinės padėties pasikeitimas (pablogėjimas) yra motyvuojamas turimu bedarbio statusu, kuris atsirado  2009-04-08  įsiregistravus darbo biržoje (b.l. 8-90) ir neturėjimu kito turto, išskyrus automobilį (b.l. 20,21). Pirmosios  instancijos teismas sprendė, kad šių įrodymų  pakanka pakeisti ieškovui  mokamo išlaikymo dukrai  dydį, sumažinant jį iki 500Lt.  Tačiau pažymėtina, kad ieškovas geruoju sutiko mokėti dukrai  kas mėnesį 800Lt dydžio išlaikymą, kuris faktiškai neatitiko apelianto  oficialiai gaunamų pajamų, kadangi iš jų, t.y.   1171,80Lt   sumokėjus 800Lt,  tėvui pragyvenimui turėjo likti tik 371,80Lt. Tai rodo, kad ieškovas turėjo ir kitų pajamų, kurios nebuvo apskaitomos.  Šią` aplinkybę patvirtina  tai, kad ieškovas pripažįsta, jog iš darbo yra atleistas  savo noru,  o  iš apeliantės  papildomai pateiktų internete esančių duomenų matyti, kad  E. A. yra  Lietuvos architektų sąjungos narys, viešai siūlo atestuoto specialisto  paslaugas ir   2009m. rugsėjo mėnesį  vykdė  statinio projekto vadovo funkcijas (b.l. 125-129).  Išaiškėjus šioms aplinkybėms,  ieškovas teigia, kad jis turėjo tik   vienintelį užsakymą, už kurį gavo nedideles pajamas,  o išlaikymą  dukrai teikia iš  turėtų santaupų. Tačiau tikėti ieškovu nėra jokio pagrindo, nes  jis nepateikė  įrodymų apie  savo santaupas ir nuslėpė internete rastus duomenis apie  siūlomas atestuoto specialisto  paslaugas ir rengtą  statinio projektą. Be to, ieškovas yra sveikas, darbingas, tačiau faktiškai pats neieško kito darbo, o laukia pasiūlymo iš darbo biržos pagal turimą kvalifikaciją. Tai rodo, kad oficialus darbas ieškovui nėra  svarbus, nes  kaip bedarbis jau yra registruotas senai, tačiau  sugeba pragyventi pats ir mokėti išlaikymą dukrai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia kad nėra pagrindo teigti, jog savo noru išėjus iš darbo ieškovo turtinė padėtis  iš esmės pablogėjo. Byloje  taip pat nėra pateikta įrodymų, kad  nuo tėvo  su motina  susitarimo patvirtinimo  mokėti dukros I. E. išlaikymui 800Lt  sumažėjo jos poreikiai ar pagerėjo  turtinė padėtis  atsakovės, kuri  nedirba, nes augina antrą dukrą,  studijuoja, turi pasiėmusi paskolą dalies buto įsigijimui (b.l. 121, 130-140).  Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, jog dukros išlaikymui  per mėnesį reikia 1900Lt(b.l.49) ir ieškovas šios aplinkybės nepaneigė, nors ir teigia, kad pakanka 800Lt (CPK 178str.). Atsakovė per mėnesį gauna  apie  2000Lt pajamų, neskaitant 1000Lt, kuriuos moka  kitos dukros tėvas.  Todėl kolegija,  vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o taip pat  prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), sprendžia, kad  pakeisti(sumažinti)  ieškovui   dukros išlaikymui  nustatytą dydį pagrindo nėra.

Teisėjų  kolegija konstatuoja, kad  pirmosios instancijos teismas  netinkamai aiškino, taikė įstatymą  ir  priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis  naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys  dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netenkintinas (CPK 326 str.1 d.2 p.). 

Vadovaujantis  CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96, 98 str.,  perskaičiuotinos ir pirmoje teismo instancijoje  priteistos bylinėjimosi išlaidos,  o taip pat  iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje (b.l. 122-124, 150).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies  2 punktu, 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ė :

 

panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo  2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 404-726/2010 dalį, kurioje yra  pakeistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-07-01 sprendimu patvirtintas santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas,  t.y. nuo 800,0Lt  iki 500,0Lt sumažintas  E. A. nustatytas išlaikymo dydis, kurį jis turi mokėti kas mėnesį  dukros I. E. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui  iki jos pilnametystės  ir  ieškinį  šioje dalyje atmesti.

 Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. T.y. sumažinti  nuo 207,0Lt iki 132,0Lt    iš atsakovės  V. A. ieškovo E. A. naudai priteistas žyminio mokesčio išlaidas; padidinti nuo 75Lt iki 150Lt iš ieškovo E. A. priteistas atsakovei V. A. advokato  išlaidas;  procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (33Lt) valstybei priteisti  lygiomis dalimis (po 16,50Lt) iš  ieškovo E. A. ir atsakovės V. A..

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš  ieškovo E. A. 1252,35Lt  atsakovei V. A. advokato pagalbos ir 8,50Lt  valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                         Algirdas Auruškevičius

 

Teisėjos                                                                                               Dalia Kačinskienė

                                                                                                           

                                                                                                            Dalia Višinskienė