Baudžiamoji byla Nr. 2K-504/2010

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

  1.1.2.1.

  1.2.19.1.

  3.12. (S)

 

                                   

  

                                                                    

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. V. Š. gynėjo kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 1 d. nutarties.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu I. V. Š. nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (už kyšio paėmimą iš V. A.) laisvės atėmimu vieneriems metams ir pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (už kyšio paėmimą iš K. E. A.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš I. V. Š. konfiskuoti 700,00 Lt, kurie gauti iš nusikalstamos veikos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. A. ir K. E. A., tačiau jie nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi nuteistosios I. V. Š. gynėjo ir nuteistojo V. A. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

I. V. Š. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) filialo vadove ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nare, 2007 m. gegužės 11 d., apie 14.00 val., tarnybinėse patalpose – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) filialo vadovės kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 200 Lt kyšį iš V. A. už teisėtą veikimą, t. y. už tai, kad pritartų ir pasirašytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokoluose: Nr. S-81 derinant užsakovės A. K. pastato – karvidės su pieno bloku, esančio Šilutės r., (duomenys neskelbtini), projektą; Nr. DP-22 derinant žemės sklypo, kadastriniu Nr.8840/0002:260, esančio Šilutės r., (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektą.

Taip pat I. V. Š. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) filialo vadove ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nare, 2007 m. gegužės 4 d., apie 09.40 val., tarnybinėse patalpose – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) filialo vadovės kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 500 Lt kyšį iš K. E. A. už teisėtą veikimą, t. y. už tai, kad pritartų ir pasirašytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokoluose: Nr. S-76 derinant užsakovės V. P. pagalbinio ūkio pastato – daržinės, esančios Šilutės r., (duomenys neskelbtini), projektą; Nr. S-77 derinant užsakovų D. L. ir A. L. gyvenamojo namo, esančio Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), projektą; Nr. S-78 derinant užsakovo A. N. vienbučio gyvenamojo namo su garažu, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), projektą; Nr. S-79 derinant užsakovo A. N. pagalbinio pastato, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), projektą; protokole Nr. S-82 derinant užsakovo R. J. gyvenamojo namo, esančio Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), projektą.

Kasaciniu skundu nuteistosios I. V. Š. gynėjas prašo teismą panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 1 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatorius skunde teigia, kad teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalį bei 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 dalies 3 straipsnį. Taip pat, kasatoriaus manymu, teismas pažeidė BPK 256 straipsnį, kuriame nustatyta, kad prokuroras iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikia rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, nes jokių rašytinių prašymų pateikta nebuvo, todėl buvo pažeista nuteistosios teisė į gynybą. Kartu teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalį, pagal kurią nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; teismo nustatytos aplinkybės; įrodymų įvertinimo motyvai; teismo išvados dėl kaltinamojo nuteisimo, nes apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodytos teismo nustatytos aplinkybės pagal kaltinamajame akte nurodytus kaltinimus, o nurodytos visiškai kitos faktinės aplinkybės. Todėl jeigu teismas nenustatė, kad nuteistoji padarė kalinamajame akte nurodytas veikas, ji turėjo būti išteisinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-7-629/2006).

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas pripažino, jog apylinkės teisme kaltinimas buvo pakeistas, tačiau pažymėjo, kad „teismas kaltinimo ne tik kad nepraplėtė, bet, neįrodžius kai kurių kaltinime nurodytų aplinkybių, netgi susiaurino, o pati nusikalstamos veikos apimtis nepakito, liko tie patys nusikalstamos veikos subjektai, vieta bei kitos reikšmingos aplinkybės. Nors patikslintas nusikaltimo laikas, tačiau tai nevaržė nuteistųjų teisės į gynybą, neturėjo jokios įtakos veikos kvalifikacijai“. Tokie apygardos teismo teiginiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymu. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Veikos padarymo vieta, laikas, būdas šioje nuosprendžio dalyje nurodomi visada (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme pakeisto kaltinimo.

Kasatorius pažymi, jog Europos žmogaus teisių teismas yra nurodęs, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma, jeigu jam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę ne tik perkvalifikuojant veiką į sunkesnę, bet ir į lengvesnę. Tai taip pat liečia, kai pakeičiamos esminės faktinės įvykio aplinkybės: vieta, laikas, būdas, nes tokiu atveju atimama kaltinamajam teisė gintis nuo teisiamajame posėdyje nenagrinėto kaltinimo. Tuo tarpu, kasatorius nurodo, kad apygardos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog buvo pakeista nusikalstamų veikų apimtis ir veikos padarymo laikas ir taip pažeidė nuteistosios teisę į gynybą.

Taip pat kasatorius teigia, kad apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. (nuosprendžio priėmimo data) priėmė nutartį baudžiamąją bylą, kurioje I. V. Š. kaltinama pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, tačiau šioje nutartyje nenurodė, kad I. V. Š. nutraukiama byla tik dėl jai inkriminuotų baudžiamųjų nusižengimų. Kasatoriaus manymu, apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje vienareikšmiai nurodė, kad nutraukia pačią baudžiamąją bylą, kurioje, be BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų, I. V. Š. kaltinama ir nusikaltimų padarymu. Esant šioms aplinkybėms, kasatorius teigia, kad apylinkės teismas priėmęs šią nutartį, negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, savo nutartyje konstatavo, kad „teismas priėmė tinkamą procesinį dokumentą – nutartį, o tai, jog šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutraukiama baudžiamoji byla, kurioje I. V. Š. kaltinama baudžiamaisiais nusižengimais, numatytais BK 225 straipsnio 4 dalyje, neturi būti suprantama, kad nutraukiama visa baudžiamoji byla“. Kasatorius mano, kad apygardos teismas tokiais savo motyvais ignoravo padarytą esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

Kasatorius nurodo, kad operatyviniu būdu gauta informacija buvo gauta pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymą, todėl negali būti laikoma įrodymais. Operatyvinių veiksmų metu gauta informacija gali būti pripažįstama įrodymais, kai ji tinkamai įtvirtinta. Todėl 1961 m. BPK 198¹ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie operatyvinių veiksmų metu panaudotas technines priemones fiksuojant rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą surašomas protokolas, kuriame nurodomi panaudotų techninių priemonių techniniai duomenys, fiksuojamo įvykio vieta, laikas ir turinys. Protokolas turi įrodymų reikšmę“. Tuo tarpu, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra jokio protokolo dėl techninių priemonių panaudojimo, nors apygardos teismas teigia, kad nuteistosios kaltė yra įrodyta „telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, vykdant operatyvinį tyrimą protokolais“.

Be to, kasatorius nurodo, kad byloje nėra jokios teismo nutarties dėl techninių priemonių panaudojimo ir nuteistosios darbo kabineto apžiūros ir specialiųjų techninių priemonių įmontavimo. Prie bylos yra prijungta 2007 m. kovo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartis, kuria kasatoriaus manymu, teismas nesankcionavo specialių techninių priemonių panaudojimo I. V. Š. darbo vietoje. Nors nutartyje nurodyta, kad teismas rėmėsi Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsniu, tačiau minėto Įstatymo 2002 m. birželio 20 d. redakcijos (kuri buvo priimta jau po ankščiau cituotos Konstitucinio teismo nutarties) 11 straipsnyje nurodyta, kad „slaptą patekimą į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, taip pat jų apžiūrą motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai“, tačiau tokios nutarties byloje nėra, nors iš bylos medžiagos akivaizdžiai matosi, kad specialiosios techninės priemonės galėjo būti sumontuotos nuteistosios darbo kabinete tik į jas patekus ir apžiūrėjus. Kasatorius nurodo, kad STT rašte Nr.4-08-689, skirtam Šilutės apylinkės teismui, parašyta: „Informuojame Jus, kad slaptas patekimas į kaltinamosios I. V. Š. darbo vietą – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialą, sankcionuotas nebuvo, o techninės priemonės buvo įrengtos neatliekant slapto patekimo, tuo tarpu įrengimo būdo atskleidimas kelia grėsmę sužlugdyti vykdomus kitus operatyvinius tyrimus“. Tačiau kasatorius pažymi, kad iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad specialioji garso ir vaizdo fiksavimo aparatūra galėjo būti palubėse įrengta tik patekus į vidaus patalpas. Todėl kasatorius pažymi, kad specialiosios techninės priemonės nuteistosios darbo kabinete buvo sumontuotos neteisėtai. Tuo tarpu apygardos teismas, nagrinėdamas byla apeliacine tvarka,  nurodė, kad operatyviniai veiksmai prieš I. V. Š. pradėti pagrįstai, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui“. Tačiau, kasatoriaus manymu, apygardos teismas tokiais teiginiais prieštarauja susiformavusiai teisinei praktikai ir duoda pagrindimą, kad galima sankcionuoti operatyvines priemones ir tada, kai pirminė operatyvinė medžiaga nėra patvirtina. Tai taip pat reiškia, kad operatyvinių tarnybų darbuotojai savo nuožiūra gali teismams pateikti informaciją, kad asmuo vykdo sunkius nusikaltimus, nors tokių duomenų byloje nėra. Kasatorius pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr.2K-72/2008 jau buvo pasisakęs dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, remiantis operatyvine medžiaga, tačiau apygardos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ignoravo.

Apeliaciniame skunde buvo siekta atkreipti dėmesį į tai, kad niekas nerinko įrodymų apie I. V. Š. tarnybinius įgalinimus ir kompetenciją, teismas nekreipė jokio dėmesio į tai, kad ji negalėjo išduoti jokių leidimų. Priešingu atveju, kaip teigia kasatorius, teismas net nebūtų sankcionavęs minimų operatyvinių kontrolės priemonių ir atkreipia dėmesį į Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinės statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus ( reglamentą) bei patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui ( užsakovui) jo prašomą statybos leidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos (kasacinė byla Nr. 2K-72/2008), kad nagrinėjantis bylą teismas BPK numatytais proceso veiksmais turi patikrinti, ar operatyvinė informacija pasitvirtino ir operatyvinis tyrimas pradėtas pagrįstai ir teisėtai, nes tik teisėtu būdu surinkti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad tais atvejais, kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, surinkti operatyvinio tyrimo metu, teismai turi patikrinti ne tik faktinį bet ir teisinį operatyvinio tyrimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr.2K-124/2004). Tačiau, kaip kad teigia kasatorius, teismai šias nuostatas pažeidė. Kasatoriaus manymu, apygardos teismas net pateisino tokią nepriimtiną praktiką, nurodydamas, kad „telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė pagal Įstatymą laikoma tik viena iš techninių priemonių naudojimo rūšių. Kasatorius pabrėžia, kad apygardos teismas išplėstinai aiškina operatyvinių priemonių panaudojimo sankcionavimą ir numato galimybę sankcionuojant vieną operatyvinį veiksmą atlikti visą kompleksą kitų veiksmų.

Taip pat kasatorius nesutinka su apygardos teismo teiginiu, kad nebūtinas protokolas ir šio protokolo pridėjimas prie bylos medžiagos, jei yra sumontuojamos techninės priemonės, kurios panaudojamos specialiąja tvarka. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jau apeliaciniame skunde nurodė, jog byloje nėra protokolų dėl techninių priemonių įrengimo, o taip pat patekimo į tarnybines patalpas, kuriose ir buvo įmontuota minima technika.

Be to, kasatorius pažymi, kad slaptas patekimas į patalpas yra reglamentuotas Operatyvinės veiklos įstatymo 11 straipsnyje, tačiau teismas sankcionuodamas techninių priemonių panaudojimą, šiuo konkrečiu straipsniu net nesirėmė.

Taip pat kasatorius teigia, kad apygardos teismas netinkamai aiškino BPK 171 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai pateisina tą aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas tuojau pat, gavus pirmuosius įrašus apie I. V. Š. nusikalstamus veikus, nes operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti ilgesniam laikui, nei buvo gauti pirminiai duomenys.

Kasatorius pažymi, kad operatyvinis tyrimas prieš I. V. Š. buvo pradėtas neteisėtai, nes jos nusikalstama veika pagal tuo metu galiojusią BK 225 straipsnio redakciją buvo įvardijama kaip nesunkus nusikaltimas.

Kartu kasatorius pabrėžia, kad I. V. Š. buvo inkriminuoti šeši nusikalstamos veikos epizodai, kuriuos skyrė nemažas laiko tarpas, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką operatyvinės veiklos metu surinkus tam tikrus duomenis, iš kurių galima padaryti išvadą apie nusikalstamos veikos sudėtį veikoje, tuoj pat turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Todėl jau po pirmos nusikalstamos veikos padarymo STT pareigūnai privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nutraukti operatyvinius veiksmus, tačiau to nepadarė.

Kasatorius teigia, kad I. V. Š. įtarimai buvo pareikšti pažeidžiant BPK 187 straipsnio reikalavimų, nes neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų: įtarimuose nenurodyta, kokius konkrečiai norminius aktus ar darbo reglamentus pažeidė įtariamoji, taip pat nenurodyta, kokie jai buvo suteikti įgaliojimai (duomenys neskelbtini) savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje, taip pat nenurodyta, kokius minimos Komisijos reglamento reikalavimus ji vykdė ar nevykdė ir ar įtarimuose nurodyti veiksmai priklausė jos kompetencijai.

Kasatorius pažymi, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos Nuostatai ir Reglamentas, kuriuose apibrėžiamos šios komisijos sudėtis ir kompetencija, buvo pateikti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad šis klausimas buvo keliamas ir apeliaciniame skunde, tačiau teismas tik pakartojo apylinkės teismo teiginį, kad nuteistoji buvo Nuolatinės statybų komisijos nare. Iš bylos medžiagos nesimato, kokie buvo I. V. Š. įgaliojimai ir kokius įgaliojimus ji pažeidė. Priešingai, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu norminiai aktai, susiję su Nuolatinės statybų priežiūros komisijos veikla, nebuvo sureguliuoti.

Kasatorius nurodo, kad I. V. Š. pareikšti įtarimai yra prieštaringi, nes nurodoma, kad ji tuo pačiu metu atliko baudžiamąja atsakomybę užtraukiančius veiksmus ir kaip Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) filialo vadovė, ir kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narė, nors, kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių duomenų apie I. V. Š. statusą šioje komisijoje ir jai suteiktus įgaliojimus. Be to, kasatorius teigia, kad įtarimuose nenurodyta, kokiais norminiais aktais vadovavosi I. V. Š. realizuodama teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Kasatorius pažymi, kad apygardos teismas, narinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistosios įgaliojimais Nuolatinėje statybos komisijoje, net nenagrinėjo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kuo vadovaujantis I. V. Š. tapo komisijos nare. Kasatorius nurodo, kad Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu patvirtintuose „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniuose Nuostatuose“ visiškai nereglamentuojama tai, kaip turi elgtis komisijos narys, jeigu komisijoje sprendžiamas klausimas, nesusijęs su šio nario atstovaujamąja žinyba ir jeigu tokio klausimo sprendimas nepriklauso šio nario kompetencijai.

Taip pat kasatorius nurodo, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos Nuostatų 13 punkte nurodyta, jog komisijos narių – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir institucijos (subjekto), rengusio (dalyvavusio rengiant) teritorijų planavimo ar nustačiusio (dalyvavusio nustatant) projektavimo sąlygas, įrašytas į statinio projektavimo sąlygų sąvadą, įgaliotojų atstovų dalyvavimas Komisijos posėdžiuose yra privalomas, o 14 punkte pažymėta, kad komisijos nariai posėdžio metu negali kelti reikalavimų, kurie nebuvo įrašyti į teritorijų planavimo sąlygas ar statinio projektavimo sąlygų sąvadą.

Šių Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad konkrečius institucijų (subjektų atstovus dalyvauti Komisijoje skiria raštiškai juos įgaliojusios institucijos, tačiau šios aplinkybės byloje visiškai netirtos, nors įtarimuose kalbama apie teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kas taip pat patvirtina, kad I. V. Š. nuteista nepagrįstai. Kasatorius pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistosios dalyvavimas šios komisijos posėdžiuose, kur buvo svarstomi kitų nuteistųjų šioje byloje statybos projektai, nebuvo privalomas, o ji negalėjo kelti reikalavimų, kurie nebuvo įrašyti į teritorijų planavimo sąlygas.

Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį tai, kad I. V. Š. buvo kaltinama tuo, kad ėmė kyšius už tai, jog priimtų teigiamas pastatų vietinės reikšmės teritorinio planavimo projektų ekspertizes, nurodant konkrečių ekspertizių numerius, tačiau tokių ekspertizių net nėra byloje. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė teismą šias aplinkybes pašalinti iš kaltinimo, kas buvo ir padaryta pažeidžiant nuteistosios teisę į gynybą.

Kasatorius teigia, kad I. V. Š. nuteista pagal BK 225 straipsnio l dalį nenurodant šio straipsnio redakcijos. I. V. Š. pritaikyta BK 225 straipsnio l dalies redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d. Vadinasi, nenurodant konkrečiai šio BK straipsnio redakcijos, kuris veikė inkriminuojamos veikos periodu (tada buvo nurodyta, kad asmuo, įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio l dalyje, gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki trejų metų), jai pareikštas įtarimas pagal kaltinamojo akto surašymo metu veikusį šio straipsnio redakcija (laisvės atėmimo bausmė numatyta iki ketverių metų). Vadinasi, prokurorai pareiškė įtarimus dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, nors minimu laikotarpiu buvo nurodyta, kad tokie veiksmai buvo įvertinami kaip nesunkus nusikaltimas. Teismas taip pat nuosprendyje nenurodė šio straipsnio redakcijos datos. Todėl, tiek logine, tiek semantine ir teisine prasme, teismas pritaikė šiuo metu galiojančią šios BK normos redakciją. Tuo esminiai pažeidė LR BK įstatymą, nes veikos padarymo metu jos veika buvo reglamentuojama kaip nesunkus nusikaltimas, o šiuo metu įvertinamas kaip apysunkis (BK 11 straipsnis).

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte tiktai pirmajame epizode yra nurodoma, I. V. Š. įtariama tuo, jog būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Kituose epizoduose šis imperatyvus BK 225 straipsnio dispozicijos reikalavimas net nenurodytas. Tačiau nuosprendyje teismas savo iniciatyva apsunkino kaitimą ir šiuos reikalavimus į naują kaltinimą jau įtraukė ir tai nuosprendyje nurodė.

Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad nuteistosios gynėjas kasaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 255 ir 256 straipsnius, nuosprendyje nurodė visiškai naujus kaltinimus, kurie iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų kaltinamajame akte. Tačiau atsiliepime pažymima, kad nuosprendyje visiems kaltinamiesiems iš kaltinimo buvo pašalintos aplinkybės dėl pasiūlymo duoti kyšį ir tai, kad kyšis duodamas bei paimtas už tai, jog būtų priimtos teigiamos pastatų vietinės reikšmės teritorinio planavimo projektų ekspertizės, kadangi šios aplinkybės neįrodytos. Be to. nuosprendyje patikslintas apytikslis nusikalstamos veikos padarymo laikas iš 2007 m. gegužės 4 d., iki 14.00 val. į 2007 m. gegužės 4 d., 9.40 val. Tiek minėtų aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo, tiek nusikalstamos veikos laiko patikslinimas šiuo atveju nereiškia, jog buvo pareikšti nauji kaltinimai ar kad nusikalstamų veikų aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis. Teismas kaltinimo ne tik kad nepraplėtė, bet neįrodžius kai kurių kaltinime nurodytų aplinkybių, netgi susiaurino, o pati nusikalstamos veikos apimtis nepakito, liko tie patys nusikalstamos veikos subjektai, vieta bei kitos reikšmingos aplinkybės. Nors patikslintas nusikaltimo laikas, tačiau tai nevaržė nuteistųjų teisės į gynybą, neturėjo jokios įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei, todėl nėra pagrindo manyti, jog buvo pažeisti BPK 255 ir 256 straipsniai.

Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nuteistosios gynėjas nepagrįstai teigia, jog apylinkės teismas šioje byloje priėmė nutartį, kuria nutraukė visą baudžiamąją bylą, todėl negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nors kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tai „bando pateikti kaip neesminiu trūkumu“, tačiau tokių teiginių apeliacinės instancijos nutartyje nėra. Apeliacinė instancija pagrįstai pripažino, kad iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties yra visiškai aišku, jog, suėjus senaties terminams, baudžiamoji byla nutraukiama tik dėl baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyse, bet ne nusikaltinimų, kuriais I. V. Š. kaltinama. Todėl kasatoriaus teiginiai, kad taip buvo nutraukta visa byla, yra niekuo nepagrįsti.

Be to, atsiliepime pažymima, kad kasatoriaus teiginys, kad byloje nėra jokių sankcionuotų leidimų slapta patekti į nuteistosios darbo kabinetą, o operatyvinė veikla prieš jo ginamąją pradėta neturint tam įstatyminio pagrindo, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius, paminėdamas apeliacinės instancijos nutarties motyvus dėl operatyvinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės juos ignoruoja, jokių svarių argumentų, kodėl tokie motyvai netinkami nenurodo ir pavadindamas šiuos teismo argumentus prieštaraujančiais teismų praktikai, vėl kartoja jau išnagrinėtus ir atmestus apeliacinio skundo argumentus. Byloje pagrįstai nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007 m. kovo 13 d. nutartimi buvo sankcionuota operatyvinė veikla. Ši nutartis yra išslaptinta ir pateikta į baudžiamąją bylą, todėl nekyla abejonių, jog buvo teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsklaidyti abejones dėl to, ar operatyvinis tyrimas dėl I. V. Š. veiksmų pradėtas pagrįstai, atliko įrodymų tyrimą ir pagrįstai konstatavo, kad operatyviniai veiksmai prieš I. V. Š. pradėti pagrįstai, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui. Sutinkame ir su teismų argumentais, kad sankcionavimas panaudoti technines priemones specialia tvarka I. V. Š. darbo vietoje yra pakankamas tokiai technikai sumontuoti ir papildomai sankcionuoti patekimo į nuteistosios darbo kabinetą, kaip atskiro operatyvinio veiksmo, nereikia. Nuteistosios gynėjo kasaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog byloje nėra jokių protokolų dėl techninių priemonių panaudojimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, padarė teisingą išvadą, jog jie surašyti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimų, todėl apylinkės teismo jie pagrįstai pripažinti įrodymais.

Nors kasatorius teigia, kad buvo iš esmės pažeista BPK 171 straipsnio 1 dalis, o ikiteisminis tyrimas pradėtas nepakankamai greitai, nes nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodus skiria nemažas laiko tarpas, tačiau atsiliepime šis argumentas paneigiamas.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinėje nutartyje skirta pakankamai dėmesio ir pateikta pakankamai motyvų, nurodant, kad gavus duomenų apie galbūt padarytas nusikalstamas veikas, netgi nepasibaigus teismo nutartimi sankcionuotam terminui, STT Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas 2007 m. gegužės 18 d. surašė protokolus bei tarnybinį pranešimą dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų STT Klaipėdos valdybos skyriaus viršininkui. Tą pačią dieną, t. y. 2007 m. gegužės 18 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi BPK 171 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ikiteisminio tyrimo įstaigai nustačius nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas, nebuvo pažeista.

Taip pat atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus teiginiu, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta BK 225 straipsnio 1 dalies redakcija, nes minėto straipsnio redakcija yra nurodyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Taip pat teismai pagrįstai nustatė, kad nuteistoji veikos padarymo metu buvo valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

I. V. Š. nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už tai, jog priėmė kyšius už teisėtą veikimą, t. y. už tai, jog pritartų ir pasirašytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokoluose. Kasatoriaus teiginiai, kad nėra surinkta įrodymų, kad jo ginamoji buvo minėtos komisijos narė yra nepagrįsti ir tegali būti vertinami, kaip bandymas suklaidinti teismą. Teismai nurodė visą eilę dokumentų, kurie pagrindė tą aplinkybę, jog I. V. Š. būdama Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) filialo vadove, kaip teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos atstovė dalyvavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos veikloje. Tai patvirtina ir jos parašai esantys statinių projektavimo sąlygos grafoje ties I. V. Š. vadovautos institucijos pavadinimu.

Nors kasaciniame skunde bandoma įrodinėti, jog nuteistosios parašas Komisijoje nebuvo svarbus, o kai kuriais atvejais ji net neprivalėjo dalyvauti Komisijos posėdžiuose, tačiau su tuo vėlgi negalima sutikti. Veikos padarymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 9 dalyje vienareikšmiškai nurodyta, jog Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui, o jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Taigi statybos leidimo išdavimui būtini visų Komisijos narių parašai, nepaisant to, dalyvavo jie Komisijos posėdyje, ar nedalyvavo.

Tai, jog nuteistoji padarė jai inkriminuotus nusikaltimus, patvirtina ne tik operatyviniais veiksmais gauti duomenys, bet ir kiti duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais.

 

Nuteistosios I. V. Š. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl I. V. Š. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį

BK 225 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 230 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, – valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. I. V. Š. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteista kaip asmuo prilygintas valstybės tarnautojui, kadangi ji dirbo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) filialo vadove ir dėl savo pareigų buvo Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narė. Kasatorius abejoja teismų sprendimais ir teigia, kad byloje nenustatyta, kokie buvo I. V. Š. įgaliojimai ir kokius įgaliojimus ji pažeidė ar ji iš viso buvo komisijos narė. Kasatorius šias abejones išsakė ir savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į šiuos apeliacinio skundo argumentus. Tačiau nuteistosios gynėjas, nesutikdamas su teismo nutartyje nurodytais motyvais, tuos pačius argumentus pateikia ir kasaciniame skunde.

Kolegija sutinka su Klaipėdos apygardos teismo nutartyje išdėstytais motyvais dėl apeliacinio skundo ir pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyje pasakyta, kad iš byloje esančių Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nuostatų, patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005-06-23 sprendimu Nr. T1-738, Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-11-03 sprendimo Nr. T1-1322 redakcijos 5.7 punktas numato, jog Komisijos sudėtyje yra ir visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos atstovas (b.l. 147, t.2); Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini)s filialo nuostatų, patvirtintų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. P. 2001-06-25 įsakymu, 7 punkte numatyta, kad pagrindinis Filialo veiklos tikslas – vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą Šilutės rajone. O tų pačių Nuostatų 9.10. punkte nurodyta, kad filialo tarnautojai pagal kompetenciją nustato pastatytų, rekonstruotų, pertvarkytų statinių atitiktį patvirtintiems projektams ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, dalyvauja statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijų darbe (b.l. 181-184, t. 1). Vadinasi, I. V. Š., būdama Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) filialo vadove, kaip teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos atstovė dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos veikloje. Be to, kaip matyti iš byloje esančių Komisijos posėdžio protokolų kopijų, 2 punkte nurodyta, kad statinio projektavimo sąlygas išdavusių institucijų (subjektų) atstovai pagal kompetenciją patikrinę pateiktus dokumentus nustato, kad statinio projektas parengtas laikantis/nesilaikant jų išduotų projektavimo sąlygų bei žemės sklypo detaliojo plano (kai jo rengimas privalomas) sprendinių, jų išvados patvirtinamos parašais. Šie parašai posėdžių protokoluose įrašomi į tam tikrą lentelę, kurioje yra skiltis su iš anksto išspausdintais Komisijoje atstovaujamos institucijos (subjekto) pavadinimais, tarp kurių yra įrašytas ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) skyrius (pvz. protokolas Nr. S-77, b. l. 109-110, t. 1; protokolas Nr. 76, b. l. 112-113, t. 1; protokolas Nr. 82, b. l. 121-122, t. 1 ir kt.). Taigi pastarosios institucijos atstovas neabejotinai buvo Komisijos narys, kadangi priešingu atveju nebūtų nurodytas posėdžio protokole tarp Komisijos narių.

Veikos padarymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 9 dalyje vienareikšmiškai nurodyta, jog Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui, o jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Taigi statybos leidimo išdavimui būtini visų Komisijos narių parašai, nepaisant to, dalyvavo jie Komisijos posėdyje, ar nedalyvavo. Pažymėtina, jog tam tikrais atvejais Komisijos narys privalo dalyvauti Komisijos posėdyje, kai svarstomas klausimas dėl leidimo išdavimo. Tokie atvejai numatyti Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos Darbo reglamento, patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005-06-23 sprendimu Nr. T1-738, Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-11-03 sprendimo Nr. T1-1322 redakcija, 13 punkte, kuris nurodo, kad Komisijos narių – Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir institucijos (subjektų), rengusių (dalyvavusio rengiant) teritorijų planavimo ar nustačiusių (dalyvavusio nustatant) projektavimo sąlygas, įrašytas į statinio projektavimo sąlygų sąvadą, įgaliotųjų atstovų dalyvavimas Komisijos posėdžiuose privalomas. Komisijos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, gali iki Komisijos posėdžio pradžios raštu pareikšti savo nuomonę numatytu svarstyti klausimu, kuri įrašoma į posėdžio protokolą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad I. V. Š., kaip Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) filialo vadovė, A. K. karvidės su pieno bloku projektui, V. P. daržinės statybos projektui, D. L. ir A. L. gyvenamojo namo statybos projektui, A. N. vienbučio gyvenamojo namo su priblokuotu garažu statybos projektui, A. N. pagalbinio pastato statybos projektui, R. J. gyvenamojo namo statybos projektui buvo parengusi specialiąsias projektavimo sąlygas (b. l. 105, 108, 111, 123, 125, t. 1). Vadinasi, tam, jog pastariesiems asmenims būtų išduoti statybos leidimai, buvo reikalingas ne tik I. V. Š., kaip Nuolatinės statybos komisijos narės, pritarimas, bet, svarstant šiuos projektus Komisijos posėdžiuose, pagal Komisijos darbo reglamentą I. V. Š. privalėjo dalyvauti ir kaip specialiąsias projektavimo sąlygas nustatęs subjektas arba raštu pareikšti savo nuomonę numatytu svarstyti klausimu, kuri įrašoma į posėdžio protokolą. Kaip matyti iš byloje esančių Komisijos protokolų, derinant anksčiau paminėtus projektus, I. V. Š. visais atvejais išreiškė savo pritarimą. Pažymėtina ir tai, jog šių projektų vadovai – įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. A. IĮ), kurių veikloje aktyviai dalyvavo ir kiti nuteistieji – V. A. bei K. E. A. – vadovai. Būtent už pritarimą projektams, t. y. už teisėtą, jos kompetencijai priklausiusį veikimą, I. V. Š. ir gavo kyšį iš kitų dviejų nuteistųjų.

Taigi kolegija laiko, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų padaryti išvadai, jog nuteistoji padarė jai inkriminuotus veiksmus, dėl kurių padarymo ji nuteista. Ji buvo asmuo, prilyginamas valstybės tarnautojui Kaip komisijos narys nuteistoji turėjo administracinius įgalinimus. Kasacinės instancijos teismui apeliacinės instancijos teismo išvados nekelia abejonių.

 

Dėl kaltinimo pakeitimo ir nagrinėjimo teisme ribų (BPK 255 ir 256 straipsniai)

BPK 255 straipsnis nustato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Tuo tarpu keičiant kaltinimą į lengvesnį tokių reikalavimų įstatymas nei veikos padarymo metu, nei nuosprendžio priėmimo metu, nei kasacinės bylos nagrinėjimo metu, nenumatė. BPK 256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.

Nuteistosios gynėjas teigia, jog apylinkės teismas nuosprendyje nurodė visiškai naujus kaltinimus, kurie iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų kaltinamajame akte ir tuo pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnius. Tačiau iš nuosprendžio aišku, kad teismas nuosprendyje visiems kaltinamiesiems iš kaltinimo tik pašalino visą eilę kaltinimo punktų, kai ką patikslino ir jokių naujų kaltinimų nepateikė. Taigi kaltinimo apimtis tik sumažėjo. Nuosprendyje patikslintas apytikslis nusikalstamos veikos padarymo laikas iš 2007 m. gegužės 4 d., iki 14.00 val. į 2007 m. gegužės 4 d., 9.40 val. nereiškia, jog buvo pareikšti nauji kaltinimai ar kad nusikalstamų veikų aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis. Toks nusikaltimo padarymo laiko patikslinimas nesuvaržė nuteistosios teisės į gynybą, neturėjo jokios įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeistos BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatos. Šį klausimą kasatorius kėlė ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu apygardos teismas nutartyje detaliai ir teisingai atsakė į šį apeliacinio skundo argumentą.

 

Dėl operatyvinės veiklos įstatymo pažeidimų

Kasatoriaus teigia, kad operatyvinė veikla prieš jo ginamąją pradėta neturint tam įstatyminio pagrindo. Kolegija pažymi, kad apie minėtą tariamą pažeidimą kasatorius išsamiai rašė savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas labai detaliai, kruopščiai  išnagrinėjo šį apeliacinio skundo argumentą ir motyvuotai atsakė į jį. Savo išvadose teismas pažymėjo, kad operatyvinis tyrimas pradėtas pagrįstai, o tyrimo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos 9 straipsnio 1 punktą operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus tam tikruose BK straipsniuose, tarp jų ir BK 225 straipsnio 2 dalyje, arba apie tokį nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Teikimu į Klaipėdos apygardos teismą dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo kreiptasi būtent dėl to, jog buvo turima duomenų, kad I. V. Š. galbūt daro BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007 m. kovo 13 d. nutartimi, susipažinus su pateikta operatyvine medžiaga, buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad operatyvinis tyrimas prieš I. V. Š. pradėtas esant faktiniam pagrindui. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog operatyvinis tyrimas prieš I. V. Š. pradėtas be pagrindo, pažymi dar ir tai, jog I. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotos veikos (BK 225 straipsnio 1 ir 4 dalys) pagal tuo metu galiojusią BK redakciją buvo priskiriamos nesunkiems nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams. Tačiau operatyvinis tyrimas prieš I. V. Š. buvo pradėtas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, bet turint informacijos apie jos galbūt daromus BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, ši aplinkybė nurodyta ir 2007 m. kovo 13 d. prokuroro teikime. Be to, ikiteisminis tyrimas I. V. Š. pradėtas taip pat pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, pagal tą patį straipsnį 2007 m. gegužės 18 d. pareikštas įtarimas (b. l. 146, t. 1). Tik vykstant ikiteisminiam tyrimui, aiškinantis aplinkybes, įtariamosios veikos buvo perkvalifikuotos į BK 225 straipsnio 1 bei 4 dalis. Tačiau pažymėtina, jog pati nusikalstama veika nepakito, kadangi, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, kaltinamasis aktas I. V. Š. buvo surašytas būtent dėl tos pačios nusikalstamos veikos – kyšininkavimo, tačiau ne dėl BK 225 straipsnio 2 dalies, bet dėl 1 ir 4 dalių. Taigi apygardos teismas motyvuotai atsakė į nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo motyvus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog operatyviniai veiksmai prieš I. V. Š. pradėti pagrįstai, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui.

Kasatorius ginčija nuteistosios veiksmų kontrolės teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į šį gynėjo argumentą pažymėjo, kad iš 2007 m. kovo 13 d. nutarties rezoliucinės dalies yra visiškai aišku, jog buvo sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Tačiau Operatyvinės veiklos įstatymas nenumato tokio savarankiško operatyvinio veiksmo. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė pagal Įstatymą laikoma tik viena iš techninių priemonių naudojimo rūšių. Šio Įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje techninių priemonių naudojimą operatyvinėje veikloje apibrėžia kaip techninių priemonių įrengimą, eksploatavimą ar išmontavimą, taip pat kitus su tuo susijusius teisėtus veiksmus. Taip pat nurodoma, kad techninės priemonės operatyvinėje veikloje gali būti naudojamos bendra ir specialia tvarka. Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 8 punktas numato, kad techninių priemonių naudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą.

Kasatorius teigia, kad byloje nėra jokių sankcionuotų leidimų slapta patekti į nuteistosios darbo kabinetą. Apeliacinės instancijos teismas detaliai atsakė ir į šį kasatoriaus argumentą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sankcionuojant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, pačios techninės priemonės nėra skirstomos į atskiras rūšis, pvz. vaizdo, garso fiksavimo ar pan., be to, sankcionuojama keletas veiksmų, t. y. šių priemonių įrengimas, eksploatavimas, išmontavimas ir kt., taigi kiekvienam iš šių veiksmų nėra reikalinga atskira motyvuota nutartis. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007 m. kovo 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nėra pažodžiui nurodyta, kad yra sankcionuojamas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, tačiau apie tai kalbama aprašomojoje dalyje, todėl yra aišku, jog šioje nutartyje buvo sankcionuotas būtent pastarasis operatyvinis veiksmas. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro įgalioto pavaduotojo J. Michailovskio teikime yra vienareikšmiškai nurodyta, jog kreipiamasi būtent dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, be to, minėtos 2007-03-13 nutarties tiek įžanginėje, tiek aprašomojoje dalyje taip pat rašoma apie tikslingumą sankcionuoti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka. Nutarties pagrindu nurodomas Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnis, kuris, be kitų, reglamentuoja ir techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimą. Kadangi Operatyvinės veiklos įstatyme nedetalizuojamos, kokios techninės priemonės gali būti naudojamos specialia tvarka, darytina išvada, jog šiuo atveju buvo leista ne tik telefonu Nr. 8 698 73766 perduodamos informacijos kontrolė, bet ir kitų techninių priemonių panaudojimas.

Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, jog tam, kad būtų galima sumontuoti naudotas technines priemones, reikėjo prieš tai patekti į vidaus patalpas ir jas apžiūrėti, tačiau nėra jokios nutarties dėl šių veiksmų atlikimo. Aplinkybę, jog kreipdamasi į teismą Klaipėdos apygardos prokuratūra siekė gauti sankciją naudoti technines priemones specialia tvarka būtent I. V. Š. kabinete, akivaizdžiai patvirtina teikimas, kuriame nurodoma, jog kontrolės metu buvo gauta informacija, patvirtinanti įtarimus dėl I. V. Š. galbūt neteisėtos veikos, tačiau nusikalstamos veikos požymių nustatyti nepavyko, nes su galimu papirkėju ji susitaria tik dėl savo galbūt neteisėtų veiksmų vykdant įgaliojimus, susitarimas priimti kyšį ir kyšio priėmimas galbūt vyksta susitikimų metu, todėl būtina kompleksiškai panaudoti priemones specialia tvarka, be to, teikime taip pat pažymėta, jog naudojant technines priemones specialia tvarka, reikalinga kontroliuoti ir fiksuoti I. V. Š. pokalbius mobiliojo ryšio telefonu, taip pat kontroliuoti ir fiksuoti pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus jos darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007 m. kovo 13 d. nutartimi teikimas buvo tenkintas ir buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka I. V. Š. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Iš STT rašto Nr. 3S-01-289 (b. l. 169, t. 2) taip pat matyti, jog 2007-03-13 nutartis buvo suprasta būtent kaip leidusi ne tik kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, bet ir kontroliuoti kitus veiksmus konkrečiose patalpose – I. V. Š. darbo vietoje. Pažodžiui suformuluotas leidimas patekti į I. V. Š. darbo vietą, be abejo, nebūtų pakenkęs, tačiau tai, jog nutartyje nebuvo preciziškai nurodyta, jog sankcionuojamas patekimas į nuteistosios darbo vietą, dar nereiškia, jog šiuo atveju operatyviniu būdu gauti duomenys yra neteisėti. Tuo atveju, jeigu minėtos 2007-03-13 nutarties rezoliucinėje dalyje nebūtų buvusi paminėta konkreti vieta, kur leidžiama naudoti technines priemones, vaizdo kameros panaudojimas I. V. Š. darbo vietoje būtų buvęs absoliučiai neteisėtas, o šiuo atveju nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kur – I. V. Š. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) – leidžiama naudoti technines priemones specialia tvarka ir būtent ten, o ne kur kitur, jos ir buvo panaudotos. Todėl nėra pagrindo manyti, jog buvo atlikti nesankcionuoti veiksmai.

Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog byloje nėra jokių protokolų dėl techninių priemonių panaudojimo. Cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, BPK 198-1 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad apie operatyvinių veiksmų metu panaudotas technines priemones fiksuojant rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą surašomas protokolas, kuriame nurodomi panaudotų techninių priemonių techniniai duomenys, fiksuojamo įvykio vieta, laikas ir turinys, be to, toks protokolas turi įrodomąją reikšmę. BPK reikalavimai operatyvinių veiksmų protokolams taikytini tik tiems operatyviniams veiksmams, kurie atliekami prasidėjus baudžiamajam procesui. Šiuo atveju operatyviniai veiksmai buvo atliekami dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 m. gegužės 18 d., b.l. 1, t.1), taigi iki prasidedant baudžiamajam procesui, todėl duomenys buvo renkami ne pagal BPK normas, bet vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu. Tokių duomenų pripažinimo įrodymais galimybę numato BPK 20 straipsnio 1 dalis. Jeigu vis dėlto baudžiamojoje byloje būtina remtis informacija, surinkta ne pagal BPK, tos informacijos patikimumas turi būti tikrinamas, išsiaiškinant, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų (šiuo atveju tai Operatyvinės veiklos įstatymo), pagal kuriuos informacija buvo gauta. Veikos padarymo metu galiojusios Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos 17 str. 1 d. numato, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese; jeigu tokia informacija panaudojama baudžiamajame procese, turi būti surašomas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Toje pačioje teisės normoje išdėstyti ir turinio reikalavimai tokiam protokolui. Bylą nagrinėjantis teismas BPK numatytais veiksmais patikrina, ar šie protokolai atitinka Operatyvinės veiklos įstatymo jiems nustatytus reikalavimus bei ar gali būti pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, padarė išvadą, jog jie surašyti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimų, todėl apylinkės teismo jie pagrįstai pripažinti įrodymais.

 

Dėl kitų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų

Nuteistosios gynėjas teigia, jog apylinkės teismas šioje byloje priėmė nutartį, kuria nutraukė visą baudžiamąją bylą, todėl negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartis ir apkaltinamasis nuosprendis buvo priimti tą pačią dieną, t. y. 2009 m. rugpjūčio 27 d. Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad suėjus senaties terminams, baudžiamoji byla nutraukiama tik dėl baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyse. Tuo tarpu dėl nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, byla nebuvo nutraukta nei dėl senaties, nei kitais BPK 3 straipsnyje numatytais pagrindais. Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m.  rugpjūčio 27 d. teismo nutarties rezoliucinėje dalyje , nusikaltinimai, kurių padarymu buvo kaltinama I. V. Š. iš viso neminimi. Kasatoriaus teiginiai neatitinka tikrovės.

 

Dėl BK 3 straipsnio nuostatų taikymo.

BK 3 straipsnio 1 dalis  nustato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Tuo tarpu šio straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

I. V. Š. inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti 2007 m. gegužės 4 d. ir 2007 m. gegužės 11 d. dienomis. Tuo metu galiojo 2000 m. rugsėjo 26 d. BK 225 straipsnio įstatymo redakcija. 2007 m. birželio 28 d. įstatymu, kuris įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d., dieną buvo padaryti pakeitimai BK 225 straipsnio 1 ir  2 dalių sankcijoje, sugriežtinant laisvės atėmimo bausmės maksimalų dydį. Nuosprendžio priėmimo metu jau galiojo 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija. Tokais atvejais, kai nusikaltimo padarymo metu ir teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios baudžiamojo įstatymo redakcijos skyrėsi, teismas turi nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvuoti savo sprendimą, pagal kokią įstatymo redakcija asmuo pripažįstamas kaltu. Jei teismas remdamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi veiką kvalifikuoja pagal nusikaltimo metu galiojusią, tačiau sprendimo metu negaliojančią įstatymo redakciją, jis nuosprendžio rezoliucinėje dalyje privalo nurodyti taikomo įstatymo redakciją. Šioje byloje apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvavo savo sprendimą, nurodydamas, kad I. V. Š. taikoma nusikaltimo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė taikomos įstatymo redakcijos. Nors iš nuosprendžio aprašomosios dalies yra aišku, kad I. V. Š. buvo nuteista pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 225 straipsnio 1 dalies įstatymo redakciją, šis pažeidimas buvo vienas  iš kasacinio skundo motyvų. Kolegija sutinka su šiuo kasacinio skundo motyvu ir tikslina Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutarties dalį.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistosios I. V. Š. gynėjo kasacinį skundą atmesti.

Patikslinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 1 d. nutartį. Nurodyti, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu I. V. Š. nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo VIII-1968 redakcija) (už kyšio paėmimą iš V. A.) laisvės atėmimu vieneriems metams ir pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo VIII-1968 redakcija) (už kyšio paėmimą iš K. E. A.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

 

 

Teisėjai                                                                                                Rimantas Baumilas

 

                                                                                                            Benediktas Stakauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                   Vytautas Piesliakas