Civilinė byla Nr. e2-4623-433/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12803-2022-9

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:        

 (S)

                                                                              2.6.39.2.6.1.;3.2.4.4.; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1;

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              Vilnius, Laisvės pr. 79A               2022 m. balandžio 21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs atnaujintą civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transportų priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį atsakovui M. Č., trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Paskolų partneriai“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu už akių pradinį ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovų M. Č. ir UAB „Paskolų partneriai“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 4082,08 Eur nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (4082,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, nusprendė priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovų UAB „Paskolų partneriai“ ir M. Č. po 46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be kita ko, iš atsakovų valstybei buvo priteista po 11,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 14 d. buvo gautas ir 2022 m. lapkričio 15 d. priimtas atsakovo UAB „Paskolų partneriai“ pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-17431-433/2022 nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad UAB „Paskolų partneriai“ siųsti procesiniai dokumentai faktiškai jam nebuvo įteikti ir buvo grąžinti teismui. UAB „Pakolų partneriai“ ilgą laiką iš esmės nebevykdo savo veiklos, įmonėje yra įdarbinta tik bendrovės direktorė, kitų darbuotojų bendrovė neturi. Dėl šios priežasties UAB „Paskolų partneriai“ ir nepavyko įteikti procesinių dokumentų. Be to, pašto pranešimų apie siunčiamus procesinius dokumentus UAB „Paskolų partneriai“ taip pat negavo. UAB „Paskolų partneriai“ nebuvo tinkamai informuota apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo galimybę. Todėl sprendimas už akių priimtas nesilaikant CPK nustatyto imperatyvaus reikalavimo tinkamai informuoti atsakovą. Atsakovas UAB Paskolų partneriai“ apie teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2022 m. lapkričio 3 d., atstovui suteikus prieigą prie civilinės bylos Nr. e2-17431-433/2022 kortelės. Pažymi, kad UAB „Paskolų partneriai“ ir M. Č. 2019 m. vasario 27 d. sudarė turto išperkamosios nuomos sutartis Nr. 20190227, kurios pagrindu UAB „Paskolų partneriai“ perdavė M. Č. teisę naudotis ir valdyti transporto priemonę Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos pagrindu. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Tarp UAB „Paskolų partneriai“ ir M. Č. sudarytos Sutarties 9.1 punkte įtvirtinta, kad „Klientas įsipareigoja savo sąskaita laiku ir tinkamai apdrausti Turtą, Bendrovės naudai sudarydamas su Draudiku Draudimo sutartį ir užtikrina, kad Turto draudimas nepertraukiamai galios nuo Sutarties sudarymo momento“. Vadinasi, būtent M. Č. įsipareigojo apdrausti transporto priemonę. Tuo tarpu UAB „Paskolų partneriai“ tokios pareigos neturėjo. M. Č. eismo įvykio metu transporto priemonę valdė Sutarties pagrindu. Vadinasi, jis turėjo pareigą užtikrinti, kad Transporto priemonė, be kita ko, eismo įvykio metu būtų apdrausta. Nepaisant nurodyto, Transporto priemonė įvykio metu nebuvo apdrausta. Tai reiškia, kad M. Č., būdamas transporto priemonės valdytoju išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, neįgyvendino jam tenkančios pareigos apdrausti transporto priemonę. Todėl būtent jis, o ne UAB „Paskolų partneriai“ yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Prašė panaikinti sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-17431-433/2022, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir atmesti ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka toje dalyje, kurioje reikalaujama priteisti nuostolius iš UAB „Paskolų partneriai“ kaip nepagrįstą. Prašo priteisti iš ieškovės patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

  Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateiktame atsiliepime į atsakovo UAB „Paskolų partneriai“ pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo nurodo, kad atsižvelgiant į kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo UAB „Paskolų partneriai“ teismui pateiktus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neprieštarauja. Kartu su atsiliepimu pateikė patikslintą ieškinį.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, dėl M. Č., vairavusio pagal išperkamosios nuomos sutartį jo valdomą, UAB „Paskolų partneriai“ priklausiančią transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW PASSAT, valst. (duomenys neskelbtini) telefonas ir sutrikdyta trečiųjų asmenų sveikata. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, veikdama ieškovo vardu, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas 4082,08 Eur draudimo išmoką (3256,00 Eur, 90,00 Eur ir 42,78 Eur dėl transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo; 78,30 Eur dėl telefono sugadinimo; 200,00 Eur neturtinė žala ir 15,00 Eur med. išlaidos R. B.; 400,00 Eur neturtinė žala D. B.). Ieškovė, paslaugų teikimo sutarties Nr. 14 2.1.3 punkto nuostatomis, kompensavo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išmokėtas draudimo išmokas. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ) įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo – atsakovas M. Č., arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį – M. Č., ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą 4082,08 Eur draudimo išmoką. Ieškovas nurodo, kad atsakovas iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, ieškovui reikalaujamos sumos negrąžino ir liko skolingi 4082,08 Eur. Prašo priteisti iš atsakovo 4082,08 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašo netenkinti trečiojo asmens UAB „Paskolų partneriai“ reikalavimo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo.  

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkino atsakovo UAB „Paskolų partneriai“ pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-17431-433/2022 ir panaikino 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą už akių. Atnaujino civilinės bylos Nr. e2-17431-433/2021 nagrinėjimą  iš esmės.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Prašo netenkinti trečiojo asmens UAB „Paskolų partneriai“ reikalavimo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

Ieškinys tenkintinas.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl M. Č., vairavusio UAB „Paskolų partneriai“ priklausiančią transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) telefonas ir sutrikdyta trečiųjų asmenų sveikata. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, veikdama ieškovo vardu, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė, paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punkto nuostatomis, kompensavo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išmokėtas draudimo išmokas (4082,08 Eur). 2019 m. vasario 27 d. UAB „Paskolų partneriai“ ir M. Č. sudarė turto išperkamosios nuomos sutartis Nr. 20190227, kurios pagrindu UAB „Paskolų partneriai“ perdavė M. Č. teisę naudotis ir valdyti transporto priemonę Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos pagrindu. Sudarytos Sutarties 9.1 punktu atsakovas M. Č. įsipareigojo savo sąskaita laiku ir tinkamai apdrausti Turtą, Bendrovės naudai sudarydamas su Draudiku Draudimo sutartį ir užtikrino, kad Turto draudimas nepertraukiamai galios nuo Sutarties sudarymo momento iki nuomos termino pabaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. išdavė vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. e2-17431-433/2022 priteistų solidariai iš atsakovų M. Č. ir UAB „Paskolų partneriai“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 4082,08 Eur nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (4082,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų, tiek valstybei priteistų iš atsakovų po 11,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. 2023 m. sausio 17 d. antstolė Virginija Meškauskienė patvarkymu Nr. S-23-15-2045 vykdomąją bylą Nr. 0015/22/01573 užvestą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-17431-433/2022 dėl atsakovo UAB „Paskolų partneriai” nutraukė vadovaudamasi CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu. 2023 m. sausio 17 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. Nr. S-23-15-2053 nurodyta, kad antstolė iš skolininko UAB „Paskolų partneris” išieškotojo naudai išieškojo 161,60 Eur skolos. Iš trečiojo asmens UAB „Paskolų partneris“ pateiktos banko sąskaitos išrašo matyti, kad antstolė iš UAB „Paskolų partneris“ vykdomojoje byloje Nr. 0015/22/01573 banko sąskaitos nurašė 307,30 Eur.

Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamą išvadą, jog automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vien dėl jo valdytojo kaltės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, neįgijo teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (šiuo atveju – atsakovo) (CK 6.1015 straipsnis).

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Pagal TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2-3 dalis ir 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą į transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką). Pagal TPSVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Vadovaujantis 2019 m. vasario 27 d. tarp UAB „Paskolų partneriai“ ir M. Č. sudarytos turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. 20190227, kurios pagrindu UAB „Paskolų partneriai“ perdavė M. Č. teisę naudotis ir valdyti transporto priemonę Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos pagrindu, 9.1 punktu, atsakovas M. Č. įsipareigojo savo sąskaita laiku ir tinkamai apdrausti Turtą – ginčo transporto priemonę, Bendrovės naudai sudarydamas su Draudiku Draudimo sutartį ir užtikrino, kad Turto draudimas nepertraukiamai galios nuo Sutarties sudarymo momento iki nuomos termino pabaigos. Darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, patirdamas 4082,08 Eur dydžio nuostolių, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą - transporto priemonės vairuotoją ir / ar transporto priemonės neapdraudusį asmenį - atsakovą M. Č.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatlygino ieškovui nuostolių regreso tvarka, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo M. Č. 4082,08 Eur dydžio nuostolių atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Vadovaujantis TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalimis, 23 straipsnio 1 dalimi, CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistinas 4082,08 Eur dydžio nuostolių atlyginimas.

CPK 760

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas (netenka teisinės galios) atnaujinus procesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017).

Sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas išieškant sumas, išmokėtas pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos, kasacinio teismo procesiniu sprendimu ar neteko teisinės galios priėmus teismo procesinį sprendimą proceso atnaujinimo stadijoje, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei ji buvo išspręsta ankstesniu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo „neteisės pagrindu negali atsirasti teisė“ taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010).

Taigi, CPK 760 straipsnis bei jį aiškinanti kasacinio teismo praktika aiškiai apibrėžia esminius sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo padarinius – jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas, skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017). Taikant sprendimo įvykdymo atgręžimą, būtent išieškotojas yra tas subjektas, kuris turi pareigą grąžinti viską, kas buvo gauta teismo sprendimo pagrindu.

Nagrinėjamos bylos atveju trečiasis asmuo UAB „Paskolos partneriai“ iš dalies įvykdė įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, kuris buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi, kas atitinka aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sudarančią prielaidas taikyti panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimą (CPK 760 straipsnis), todėl ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi grąžinti trečiajam asmeniui UAB „Paskolų partneriai“ pagal panaikintą sprendimą už akių sumokėtą (išieškota ieškovei) 161,60 Eur sumą (CPK 760 – 761 straipsniai). Byloje taip pat nustatyta, kad vykdymo procese iš trečiojo asmens UAB „Paskolų partneriai“ iš viso buvo išieškota 307,30 Eur. Be to, trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovės 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kadangi neteisėtas teismo sprendimas daro neteisėtus ir tokio sprendimo vykdymo padarinius, todėl, taikant sprendimo įvykdymo atgręžimą, šalys, įvykdžiusios tokį sprendimą, grąžinamos į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Tai reiškia, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas yra ne tik grąžinimas to, ką ieškovas gavo pagal panaikintą sprendimą, bet ir sprendimo vykdymo išlaidų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2007; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiškai pagal faktines aplinkybes situacijai sureguliuoti Sprendimų vykdymo instrukcijos 171 punkte nustatoma, kad tais atvejais, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos ar iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos negrąžinamos. Todėl vykdant sprendimo įvykdymo atgręžimą nagrinėjamoje byloje ieškovas turėtų atlyginti ir vykdymo išlaidas, kurias trečiasis asmuo (atsakovas) patyrė dėl vykdyto išieškojimo pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas. Tačiau teismo manymu, nagrinėjamos bylos atveju būtina atsižvelgti į priežastinį ryšį dėl susidariusių vykdymo išlaidų.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 47 straipsnio 2 dalis, kuri, be kita ko, numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Teismų praktikoje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009).

Bylinėjimosi išlaidų kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir jos yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Be to, pažymėtina, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pradinį ieškinį 2022 m. birželio 6 d. pareiškė dviem atsakovams, t. y. M. Č., kaip asmeniui, (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu vairavusiam pagal išperkamosios nuomos sutartį neapdraustą transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakingam už žalos padarymą, ir UAB „Paskolų partneriai“, kaip ieškovui žinomam transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. 

Trečiasis asmuo UAB „Paskolų partneriai“ tik vykdymo procese sužinojo, kad jo atžvilgiu priimtas teismo įsiteisėjęs sprendimas už akių. Trečiasis asmuo pateikė teismui  tarp UAB „Paskolų partneriai“ ir M. Č. 2019 m. vasario 27 d. sudarytą turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20190227, kurios pagrindu UAB „Paskolų partneriai“ perdavė M. Č. teisę naudotis ir valdyti transporto priemonę Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos pagrindu. Sutarties 9.1 punkte buvo įtvirtinta atsakovo pareiga savo sąskaita laiku ir tinkamai apdrausti transporto priemonę Bendrovės naudai. Todėl būtent M. Č., būdamas transporto priemonės valdytoju išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, neįgyvendino jam tenkančios pareigos apdrausti transporto priemonę, yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas teikdamas pirminį ieškinį kartu pateikė VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenis iš kurių matyti, kad transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo trečiasis asmuo UAB „PASKOLŲ PARTNERIAI“, naudotojas nenurodytas. Darytina išvada, kad sutartis išviešinta nebuvo, todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi ieškovas pagrįstai kreipėsi su pradiniu ieškiniu dėl dviejų atsakovų solidariosios atsakomybės ir tik trečiajam asmeniui pateikus teismui UAB „Paskolų partneriai“ ir M. Č. 2019 m. vasario 27 d. sudarytą turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20190227, nustatyta, kad atsakovas M. Č. ginčo transporto priemonę valdė išperkamuosius nuomos pagrindu ir, kad būtent jis atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas viso proceso metu elgėsi tinkamai. Be to, sužinojęs apie anksčiau minėtą išperkamosios sutarties sutartį, pateikė patikslintą ieškinį tik vieno iš atsakovų atžvilgiu – M. Č.. 

Teismas pažymi, kad UAB „Paskolų partneriai“ ir M. Č. 2019 m. vasario 27 d. sudaryta turto išperkamosios nuomos sutartis Nr. 20190227 išviešinta nebuvo. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 76.3.2 punkte įtvirtinta, jog pareiškėjai privalo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl įregistruotų duomenų keitimo pasikeitus Taisyklių 75.1–75.3 papunkčiuose nurodytiems duomenims per 15 dienų nuo įregistruotų duomenų pasikeitimo (75.1 papunktyje nurodyta, jog įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenys keičiami pasikeitus transporto priemonės valdytojui arba transporto priemonės savininkui, kuris nėra transporto priemonės valdytojas (kai transporto priemonė perduodama valdyti Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje įregistruotai įmonei, įstaigai, organizacijai). 2019 m. vasario 27 d. turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. 20190227 bendrųjų sąlygų 4.5 punkte buvo numatyta, jeigu Lietuvos Respublikos tesiės aktuose yra numatyta privaloma Turto ar šios Sutarties registracija, visas su Turtu ir šia Sutartimi susijusius registravimo kompetentingoje institucijoje procedūras, remdamasis atskiru Bendrovės įgaliojimu, Bendrovės vardu savo sąskaita atlieka Klientas, išskyrus, jei šalys raštu susitaria kitaip. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų išdavęs atskirą įgaliojimą atsakovui M. Č. dėl transporto priemonės registracijos duomenų pakeitimo arba, kad šalys būtų susitarusios kitaip. Todėl būtent trečiasis asmuo atsakingas už sutarties išviešinimą.

Nagrinėjamos bylos atveju taip pat būtina atsižvelgti į trečiojo asmens procesinį pasyvumą. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Paskolos partneriai“ procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka. Pranešime atsakovui UAB „Paskolų partneriai“ buvo nustatytas 14 dienų terminas (skaičiuojant nuo įteikimo dienos) atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti. Nustatytu terminu UAB „Paskolų partneriai“ (o taip pat atsakovui M. Č.) nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Todėl UAB „Paskolų partneriai“, neišviešindamas faktinių adresų, kuriais galėjo būti įteikti procesiniai dokumentai, prisiėmė tokio elgesio riziką.   

Atsižvelgiant į trečiojo asmens UAB „Paskolų partneriai“ nerūpestingą ir iš dalies pasyvų procesinį elgesį, konstatuojama, jog būtent dėl trečiojo asmens UAB „Paskolų partneriai“ netinkamo procesinio elgesio (priežastinis ryšis) susidarė jo 726,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą bei 145,70 Eur (307,30 Eur – 161,60 Eur) vykdymo išlaidos, todėl minėtos išlaidos jam nepriteisiamos. Be to, trečiajam asmeniui nepriteisiamas 53 Eur jo sumokėtas žyminis mokestis už sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo M. Č. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4082,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo M. Č. ieškovui priteistinos 96 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnio, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas byloje patyrė iš viso 64,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į siųstų procesinių dokumentų skaičių kiekvienam atsakovui, iš atsakovo M. Č. valstybei priteisiamos 46,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir iš trečiojo asmens UAB „Paskolų partneriai“ – 17,92 Eur.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, 760-761 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 4082,08 Eur (keturių tūkstančių aštuoniasdešimt dviejų eurų 8 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (4082,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Atgręžti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių įvykdymą iš dalies ir priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Paskolų partneriai“, juridinio asmens kodas 303086388, 161,60 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno euro 60 ct) sumą, iš trečiojo asmens išieškota vykdymo procese suma ieškovei pagal panaikintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-17431-433/2022.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,64 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Paskolų partneriai“, juridinio asmens kodas 303086388, 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                  Edvardas Juozėnas