Civilinė byla Nr. e2S-665-921/2025
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01199-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.9.15; 3.3.2.5
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVIS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-265-1086/2025 pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui S. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui S. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
2. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Hagos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. C/09/634761 nepilnamečio sūnaus nustatytą gyvenamąją vietą su tėvu S. M. Nyderlandų karalystėje ir nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, pagal ieškovės gyvenamąją vietą, taip pat nustatyti nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu S. M. tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad mažametis sūnus nuo 2022 m. birželio 16 d. gyvena su savo motina (ieškove), Lietuvos Respublikoje. Nuo 2022 m. birželio 16 d., kai ieškovė su sūnumi grįžo gyventi į Lietuvą, mažamečio sūnaus tėvas nebendrauja nei su ja, nei su mažamečiu vaiku, taip pat neteikia vaikui materialinio išlaikymo. Ieškovės nuomone, pareikštus reikalavimus turi nagrinėti Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismas, kadangi O. M. abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, vieno iš tėvų – ieškovės ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. birželio 16 d. yra Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, pagal nacionalinę teisę turi būti taikoma CPK 785 straipsnio 1 dalis ir ginčas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teisme. Tuo pačiu nurodė, kad jurisdikcijai nustatyti taikytinas 2019 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuokos ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas arba Reglamentas Nr. 2019/1111). Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant jurisdikciją dėl byloje pareikštų reikalavimų nagrinėjimo, taikytinas minėto Reglamento 9 straipsnio b punkto iii papunktis, numatantis, jog vaiko neteisėto išvežimo ar laikymo atveju, valstybės narės, kurioje buvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta prieš pat jo neteisėtą išvežimą ar laikymą, teismai išlaiko savo jurisdikciją tol, kol vaikas įgyja įprastinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir vaikas toje kitoje valstybėje narėje yra pragyvenęs bent vienus metus po to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita įstaiga sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas yra susigyvenęs su nauja aplinka bei yra tenkinama ši sąlyga – globos teisių turėtojo pateikto prašymo dėl grąžinimo valstybės narės teismas nepatenkino, remdamasis kitomis priežastimis nei 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte ar 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežastys, ir to sprendimo nebegalima apskųsti įprasta tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1244-912/2022, nurodė, jog taikoma Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis ir O. M. negrąžinamas į Nyderlandų Karalystę.
4. Dėl reikalavimo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą dublike ieškovė nurodė, jog nuo 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo kai kurios faktinės aplinkybės pasikeitė, t. y. pasikeitė nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, vaikų darželio vieta, tačiau nepablogėjo, o priešingai, gyvenamoji vieta ir vaikų darželio lankymas tapo stabilesni ir tvirtesni. Atsakovas siekia neteisėtu pagrindu vykdyti Hagos teismo sprendimą ir išsivežti nepilnametį sūnų iš Lietuvos Respublikos labai grubiai pažeidžiant nacionalinės teisės normas. Nei 2023 m. spalio 10 d. Hagos teismas, nei Lietuvos Respublikos teismai nėra priėmę sprendimų, kad nepilnamečio tėvas S. M. turi teisę išvežti O. M. iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę be ieškovės rašytinio sutikimo.
5. Atsakovas S. M. atsiliepime ir triplike prašė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios spręsti dėl ieškinio teismingumo Lietuvos teismams ir palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtu arba atmesti ieškovės reikalavimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškove, taip pat atmesti ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo ir priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, jurisdikcija nagrinėti byloje pareikštus reikalavimus priklauso Nyderlandų karalystės, o ne Lietuvos Respublikos teismui. 2023 m. spalio 10 d. Hagos teismo sprendimu Nr. C/09/634761 berniuko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, atsakovu, Nyderlandų karalystėje, t. y. buvo priimtas teismo sprendimas, reikalaujantis vaiką grąžinti į jo buvusią iki neteisėto išvežimo gyvenamosios vietos valstybę. Taigi, šiuo atveju jurisdikcija reikalavimams, susijusiems su tėvų pareigomis, globos (bendravimo) teisėmis, nepereina valstybės, į kurią vaikas buvo neteisėtai išvežtas, teismui, o ją išlaiko buvusios iki neteisėto išvežimo vaiko gyvenamosios valstybės (kilmės valstybės) teismai, nagrinėjamu atveju – Nyderlandų karalystės teismai. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiu dėl Reglamento 9 straipsnio b punkto iii papunkčio, kuriuo ieškovė remiasi dublike. Pažymėjo, kad minėta nuostata taikytina kai kreipimosi į teismą momentu nebuvo išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovei kreipiantis į Lietuvos teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos klausimas jau buvo išspręstas ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu Nyderlandų karalystėje. Kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Reglamento 9 straipsnio b punkto iii papunkčiu, kadangi minėta nuostata skirta reglamentuoti visiškai kitokias faktines aplinkybes nei yra susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje. Jurisdikcijos perėjimą atvejais, kuomet vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta reglamentuoja būtent Reglamento 9 straipsnio b punkto v papunktis.
6. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės atstovės nuomonę. Jurisdikcija priklauso šiam teismui. Visos bylos aplinkybės patvirtina, kad daugiau nei vieneri metai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Užvesta byla antstolio kontoroje, tėtis nesiima jokios iniciatyvos ar kitų veiksmų atkurti ryšį su vaiku. Pasak institucijos, vaiko grąžinimas į Olandiją nėra suvokiamas. Jo įprastinė gyvenamoji vieta yra su mama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, grąžino ieškovei 110 Eur žyminį mokestį.
8. Teismas nustatė, kad pareikštas ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kai atsakovas gyvena užsienio valstybėje (Nyderlandų karalystėje). Todėl konstatavo, kad byla yra susijusi su tarptautiniu elementu, todėl svarbu išspręsti bylos teismingumo klausimą. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su Europos Sąjungos valstybe nare – Nyderlandų Karalyste, todėl teismas padarė išvadą, kad reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo klausimai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo nuostatomis.
9. Reglamento 9 straipsnis įtvirtina, jog vaiko neteisėto išvežimo ar laikymo atveju, valstybės narės, kurioje buvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta prieš pat jo neteisėtą išvežimą ar laikymą, teismai išlaiko savo jurisdikciją. Taigi 9 straipsniu užtikrinama, kad tos valstybės narės, kurioje prieš neteisėtą išvežimą ar laikymą buvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta, teismai liktų kompetentingi spręsti tokią bylą iš esmės siekiant atgrasyti tėvus nuo vaikų grobimo išvežant iš vienos valstybės narės į kitą. Jurisdikcija naujosios valstybės narės (valstybė narė, kurioje laikomas pagrobtas vaikas) teismams gali būti suteikiama tik labai konkrečiomis sąlygomis, kurios turi būti aiškinamos siaurai. Taigi teismas nustatė, kad bendroji taisyklė yra ta, jog vaiko neteisėto išvežimo atveju jurisdikcija reikalavimams, susijusiems su tėvų pareigomis, globos (bendravimo) teisėmis, išlieka (priklauso) vaiko buvusios gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto jo išvežimo teismams.
10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas O. M., gimęs (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. birželio 12 d. jo neteisėto išvežimo gyveno Nyderlandų karalystėje. Šiuo metu O. M. yra įgijęs įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, kurioje pragyveno ilgiau nei vienerius metus po to, kai atsakovas sužinojo, jog berniukas buvo išvežtas be jo sutikimo į Lietuvą. Teismas pripažino, kad vaikas yra susigyvenęs su nauja aplinka. Tačiau pažymėjo, kad šiuo atveju Hagos teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, gyvenančiu Nyderlandų karalystėje, t. y. priimtas sprendimas, pagal kurį reikalaujama vaiką grąžinti tėvui atsakovui. Todėl teismas darė išvadą, kad 2022 m. birželio 12 d. ieškovei išvežus vaiką be tėvo sutikimo, t. y. esant neteisėtiems veiksmų požymiams, ir priėmus Hagos teismui 2023 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu, gyvenančiu Nyderlandų karalystėje, šiuo atveju Nyderlandų karalystės teismai dėl tėvų pareigų vykdymo išlaiko jurisdikciją ir ieškovės ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra teismingi Nyderlandų karalystės teismams. Teismas sprendė, kad neturi teisės spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos (valstybės) pakeitimo iš esmės, jei nėra įvykdytos Reglamento ,,Briuselis II bis“ 10 straipsnyje nurodytos sąlygos (naujos 2019 m. birželio 25 d. Reglamento Nr. 2019/1111 redakcijos 9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-357-687/2018). Todėl ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).
11. Ieškinį palikus nenagrinėtu, teismas ieškovei grąžintino sumokėtą žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti ieškinį nagrinėti Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė nacionalinės ir tarptautinės teisės normas. Vaiko abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Vieno iš tėvų, t. y. ieškovės ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. birželio 16 d. yra Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, pagal nacionalinę teisę, turi būti taikoma CPK 785 straipsnio 1 dalis ir ginčas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teisme.
12.2. Ieškovė sutinka, kad nagrinėjamu atveju taikytinas 2019 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuokos ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, cituodamas Reglamento 9 straipsnį taikė tik jo dalį, o ne pilna apimtimi. Reglamento 9 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nedarant poveikio 10 straipsniui, vaiko neteisėto išvežimo ar laikymo atveju, valstybės narės, kurioje buvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta prieš pat jo neteisėtą išvežimą ar laikymą, teismai išlaiko savo jurisdikciją tol, kol vaikas įgyja įprastinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir b) vaikas toje kitoje valstybėje narėje yra pragyvenęs bent vienus metus po to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita įstaiga sužinojo ar turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas yra susigyvenęs su nauja aplinka bei yra tenkinama bent viena iš toliau nurodytų sąlygų: iii) globos teisių turėtojo pateikto prašymo dėl grąžinimo valstybės narės teismas nepatenkino, remdamasis kitomis priežastimis nei 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte ar 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežastys, ir to sprendimo nebegalima apskųsti įprasta tvarka.
12.3. Ieškovė pažymi, kad 2022 m. birželio 16 d. išvykdama iš Nyderlandų karalystės su mažamečiu sūnumi (sūnui buvo treji metai), žodžiu informavo atsakovą apie vaiko išsivežimą į Lietuvą, tačiau jo sutikimo išvežti sūnų negavo. Nepilnametis vaikas Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau kaip du su puse metų, Lietuvoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, lanko vaikų darželį. Sūnus tėvo visiškai nepažįsta. Atsakovas visą šį laiką su sūnumi nebendravo, neteikė jam teismo priteisto išlaikymo. Atsakovo prašymo grąžinti sūnų į Nyderlandų Karalystę Lietuvos apeliacinis teismas nepatenkino 1980 m. Hagos 12 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte ar 13 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais ir atsakovas šios nutarties nebegali apskųsti. Įvertinus visas faktines aplinkybes ir visas (o ne dalį) Reglamento 9 straipsnio nuostatas, akivaizdu, kad Nyderlandų karalystės jurisdikcija nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra pasibaigusi ir byla yra teisminga Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismui.
12.4. Ieškovė pažymi, kad ji nieko nežinojo apie tai, kad atsakovas Nyderlandų karalystėje suorganizavo teisminį procesą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Nyderlandų karalystės teismas ieškovei nepranešė apie bylos iškėlimą ir eigą, nereikalavo iš pateikti atsiliepimą, dokumentus, susijusius su nepilnamečiu sūnumi, neatsiuntė teismo sprendinio. Apie tai, kad 2023 m. spalio 10 d. Hagos teismas priėmė sprendimą ir nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovė sužinojo tik Plungės apylinkės teisme iškėlusi civilinę bylą Nr. e2-271-588/2024 dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Atsakovo nuomone, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
13.2. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė Lietuvos teisme pareiškė du reikalavimus – pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatytąją su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo bei bylos šalių sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlandų karalystėje, akivaizdu, jog abu byloje ieškovės pareikši reikalavimai turi tarptautinį (užsienio) elementą. Todėl byloje pareikštų reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas vadovaujantis Reglamento Nr. 2019/1111 nuostatomis. Todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų teismingumas nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 785 straipsnio 1 dalies nuostatas.
13.3. Atsakovas pažymi, kad šalių nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena Lietuvoje, kadangi ieškovė neteisėtai pakeitė vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Atsakovas, kaip sūnaus globos teisių turėtojas (tėvas), nesutiko (nepritarė) vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimui, todėl aktualus Reglamento Nr. 2019/1111 9 straipsnio b punkto taikymas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikštų reikalavimų teismingumo klausimą, vadovavosi Reglamento Nr. 2019/1111 9 straipsnio b punkto v papunkčiu, pagal kurį jurisdikcija pereina valstybės, į kurią vaikas buvo išvežtas, teismams tik tuo atveju, jeigu valstybės narės, kurioje buvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta prieš pat jo neteisėtą išvežimą ar laikymą, teismai priėmė sprendimą dėl globos teisių, pagal kurį nereikalaujama vaiko grąžinti. Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, jog 2023 m. spalio 10 d. Hagos teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu Nyderlandų karalystėje, vaikas turi būti grąžintas iš Lietuvos į Nyderlandų Karalystę, teismas pagrįstai sprendė, jog būtent Nyderlandų karalystės teismai išlaiko jurisdikciją nagrinėti šioje byloje ieškovės pareikštus reikalavimus.
13.4. Ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas byloje jos pareikštų reikalavimų teismingumo klausimą, privalėjo vadovautis Reglamento Nr. 2019/1111 9 straipsnio b punkto iii papunkčiu. Atsakovo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė 2019/1111 9 straipsnio nuostatas.
13.5. Atsakovas pažymi, kad jeigu vaiko grobimo bylą išnagrinėjęs teismas pripažino, jog vaikas iš kilmės valstybės buvo išvežtas neteisėtai, net jeigu ir nebuvo leista vaiko grąžinti, vaiko tėvai turi inicijuoti dar vieną teisminį procesą, t. y. kreiptis į vaiko kilmės valstybės teismą, kad būtų išspręstas vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo (pakeitimo) klausimas. Kuomet tėvai neinicijuoja teisminio proceso dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, toliais atvejais taikytinas Reglamento 9 straipsnio b punkto iii papunktis. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovei kreipiantis į Lietuvos teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, gyvenamosios vietos klausimas jau buvo išspręstas ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu Nyderlandų karalystėje. Kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Reglamento 9 straipsnio b punkto iii papunkčiu, kadangi minėta nuostata skirta reglamentuoti visiškai kitokias faktines aplinkybes nei yra susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje. Jurisdikcijos nustatymą, kuomet vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta, reglamentuoja būtent Reglamento 9 straipsnio b punkto v papunktis, kurį nagrinėjamoje byloje ir taikė ginčijamą nutartį priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas.
13.6. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl vaiko ir tėvų pilietybės, dėl vaiko gyvenimo sąlygų Lietuvoje, kad ieškovė nežinojo apie Hagos teisme vykstantį teisminį procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neturi jokios reikšmės sprendžiant nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų jurisdikcijos klausimą. Atsakovo santykiai su sūnumi galėtų būti reikšmingi nagrinėjant ieškovės byloje pareikštus reikalavimus iš esmės, o ne sprendžiant dėl minėtų reikalavimų jurisdikcijos. Pagal šioje byloje taikytinus teisės aktus sprendžiant jurisdikcijos klausimą vaiko ir (ar) jo tėvų pilietybė taip pat nėra kriterijus sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai)
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nepilnamečio šalių sūnaus O. M., gimusio (duomenys neskelbtini), Nyderlandų karalystėje, tėvai. Mažametis sūnus nuo 2022 m. birželio 16 d. su savo motina (ieškove) gyvena Lietuvos Respublikoje, yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, lanko vaikų darželį. Atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos tesimą, prašydamas išduoti leidimą grąžinti sūnų į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Nyderlandų Karalystę. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-2962-880/2022 prašymą atmetė, sūnaus į Nyderlandų Karalystę negrąžino. Atsakovui dėl minėtos nutarties pateikus atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1244-912/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad šalių sūnus į Nyderlandų Karalystę negrąžinamas 1980 m. Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes vaikas yra įsikūręs Lietuvos Respublikoje, jam sudarytos saugios ir stabilios sąlygos augti, tobulėti ir pan. Hagos teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, gyvenančiu Nyderlandų karalystėje, t. y. priimtas sprendimas, pagal kurį reikalaujama vaiką grąžinti tėvui atsakovui. Minėtas sprendimas pateiktas antstoliu vykdyti priverstine tvarka.
17. Ieškovė pareiškė ieškinį Klaipėdos apylinkės teisme dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
18. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, kurios valstybės – Lietuvos Respublikos ar Nyderlandų karalystės – teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl šalių sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kai vaikas buvo išvežtas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Nyderlandų karalystėje.
19. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
20. Teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).
21. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju jurisdikcijos klausimas spręstinas vadovaujantis 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo 9 straipsniu. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Hagos teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, gyvenančiu Nyderlandų karalystėje, t. y. priimtas sprendimas, pagal kurį reikalaujama vaiką grąžinti tėvui atsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2022 m. birželio 12 d. ieškovei išvežus vaiką be tėvo sutikimo, t. y. esant neteisėtiems veiksmų požymiams, ir priėmus Hagos teismui 2023 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu, gyvenančiu Nyderlandų karalystėje, Nyderlandų karalystės teismai dėl tėvų pareigų vykdymo išlaiko jurisdikciją ir ieškovės ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra teismingi Nyderlandų karalystės teismams.
22. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė minėto Reglamento 9 straipsnio nuostatas. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovo prašymo grąžinti sūnų į Nyderlandų karalystę Lietuvos apeliacinis teismas nepatenkino 1980 m. Hagos 12 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte ar 13 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais ir atsakovas šios nutarties negali apskųsti. Todėl sprendžiant dėl ieškinio jurisdikcijos teismas turi remtis Reglamento 9 straipsnio b punkto iii papunkčiu.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo atveju jurisdikcija nustatoma ne pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje (apeliacinės instancijos teismo pastaba: Reglamentas „Briuselis II bis“ nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. pakeistas Reglamentu Nr. 2019/1111; Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis šiuo metu atitinka Reglamento Nr. 2019/1111 7 straipsnį), o pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas šio Reglamento 10 straipsnyje (apeliacinės instancijos teismo pastaba: atitinka Reglamento Nr. 2019/1111 9 straipsnį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 46 punktas).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nepaisant teismo priimto sprendimo dėl vaiko grąžinimo, Europos Sąjungos viduje visų pirma taikomos ne Hagos konvencijos, bet Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatos (žr. reglamento 60 straipsnį) (apeliacinės instancijos teismo pastaba: šiuo metu galioja Reglamentas Nr. 2019/1111, kurio 95 straipsnis atitinka Reglamento „Briuselis II bis“ 60 straipsnį), kurio 10 straipsnis (apeliacinės instancijos teismo pastaba: atitinka Reglamento Nr. 2019/1111 9 straipsnį), priešingai nei Hagos konvencija, nenustato jurisdikcijos perėjimo pasikeitus vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai vaiko neteisėto išvežimo atveju ir imperatyviai nustato išliekančią vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko išvežimo jurisdikciją bylose dėl tėvų pareigų, jei nėra nustatyti konkretūs kiekybiniai ir kokybiniai reikalavimai, sudarantys prielaidas jurisdikcijos pasikeitimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 25 punktas).
25. Remiantis Reglamento Nr. 2019/1111 9 straipsniu „Jurisdikcija vaiko neteisėto išvežimo ar laikymo atvejais“, nedarant poveikio 10 straipsniui, vaiko neteisėto išvežimo ar laikymo atveju, valstybės narės, kurioje buvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta prieš pat jo neteisėtą išvežimą ar laikymą, teismai išlaiko savo jurisdikciją tol, kol vaikas įgyja įprastinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir: a) išvežimui ar laikymui tylėjimu pritarė kiekvienas globos teises turintis asmuo, institucija ar kita įstaiga arba b) vaikas toje kitoje valstybėje narėje yra pragyvenęs bent vienus metus po to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita įstaiga sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas yra susigyvenęs su nauja aplinka bei yra tenkinama bent viena iš toliau nurodytų sąlygų: i) per vienus metus po to, kai globos teisių turėtojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, į kurią vaikas buvo išvežtas arba kurioje jis yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas dėl grąžinimo; ii) globos teisių turėtojo pateiktas prašymas dėl grąžinimo buvo atsiimtas ir per i papunktyje nustatytą laikotarpį nebuvo pateiktas naujas prašymas; iii) globos teisių turėtojo pateikto prašymo dėl grąžinimo valstybės narės teismas nepatenkino, remdamasis kitomis priežastimis nei 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte ar 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežastys, ir to sprendimo nebegalima apskųsti įprasta tvarka; iv) valstybėje narėje, kurioje buvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta prieš pat jo neteisėtą išvežimą ar laikymą, nebuvo kreiptasi į jokį teismą, kaip nurodyta 29 straipsnio 3 ir 5 dalyse; v) valstybės narės, kurioje buvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta prieš pat jo neteisėtą išvežimą ar laikymą, teismai priėmė sprendimą dėl globos teisių, pagal kurį nereikalaujama vaiko grąžinti.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimo valstybėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai atvežtas, faktas nėra pakankamas jurisdikcijos nagrinėti bylas dėl tėvų pareigų perėjimo pagrindas. Tam, kad jurisdikcija pereitų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko išvežimo, valstybei, į kurią vaikas atvežtas, būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos: 1) vaikas turi įgyti nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje ir 2) išvežimui ar negrąžinimui turi pritarti kitas globos teises turintis asmuo arba vaikas, pragyvenęs naujoje valstybėje bent vienerius metus, prie jos prisitaikė ir kartu yra bent viena iš nustatytų alternatyvių keturių sąlygų (apeliacinės instancijos teismo pastaba: nagrinėjamu atveju pagal Reglamento Nr. 2019/1111 9 straipsnį sąlygos yra penkios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-943/2021).
27. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus daugiau nei du metus gyvena Lietuvoje, gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, lanko vaikų darželį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog šalių sūnaus įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Dėl šios aplinkybes ginčo byloje iš esmės nėra. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad tenkinama Reglamento Nr. 2019/1111 9 straipsnio a punkto sąlygai alternatyvi 9 straipsnio b punkto sąlyga, t. y. neteisėtai išvežtas vaikas Lietuvoje yra pragyvenęs daugiau nei vienerius metus po to, kai buvo sužinota apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas yra susigyvenęs su nauja aplinka. Tačiau atsakovas nepritarė vaiko išvežimui į Lietuvą. Todėl tam, kad ieškovės ieškinys būtų teismingas Lietuvos Respublikos teismams, kartu su nurodytomis aplinkybėmis taip pat turi egzistuoti ir būti tenkinama viena iš Reglamento Nr. 2019/1111 9 straipsnio b punkto i–v papunkčiuose nurodytų sąlygų.
28. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju tenkinama Reglamento Nr. 2019/1111 9 straipsnio b punkto iii papunktyje nurodyta sąlyga.
29. Kaip minėta šios nutarties 19 punkte, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eN2-2962-880/2022, netenkino atsakovo prašymo grąžinti sūnų į Nyderlandų Karalystę. Atsakovui dėl minėtos nutarties pateikus atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1244-912/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad šalių sūnus į Nyderlandų Karalystę negrąžinamas 1980 m. Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes vaikas yra įsikūręs Lietuvos Respublikoje, jam sudarytos saugios ir stabilios sąlygos augti, tobulėti ir pan. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama ir Reglamento Nr. 2019/1111 9 straipsnio b punkto iii papunkčio sąlyga.
30. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, kad jurisdikcija dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo pereitų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko išvežimo (Nyderlandų karalystės), valstybei, į kurią vaikas atvežtas – Lietuvos Respublikos teismams. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog Hagos teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, gyvenančiu Nyderlandų karalystėje, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
32. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių, kartu netinkamai taikė Reglamento Nr. 2019/1111 9 straipsnio nuostatas, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
34. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Tačiau tol, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Todėl teismas šioje proceso stadijoje nespendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurgita Sujetienė