Civilinė byla Nr. e2-24440-592/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16145-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.1.2.4.2.1; 2.6.7; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,
sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vytautui Geležiniui,
atsakovės atstovui advokatui Mantui Armaliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Šiaurės santechnika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti 2022 m. birželio 13 d. įskaitymą Nr. S-240 ir 2022 m. birželio 13 d. įskaitymą Nr. S-241 bendrai 11 010,07 Eur sumai negaliojančiais nuo atlikimo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 11 010,07 Eur sumą; priteisti iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla. Ieškovė teikė atsakovei paslaugas, bendradarbiavo. 2021 m. balandžio 22 d. šalys pasirašė statybos subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus. Ieškovė 2022 m. atliko darbus ir išrašė atsakovei 2022 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė ieškovei 2022 m. birželio 7 d. pateikė sąskaitą–pretenziją, kurioje nurodyta, kad pritaikomos netesybos 5 240 Eur sumai dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal subrangos sutartį. Atsakovė papildomai nurodė, kad ji įskaito priešpriešinį 5 240 Eur reikalavimą ir po šio įskaitymo atsakovės skola pagal 2022 m. kovo 30 d. sąskaitą sumažėja 5 240 Eur suma. Atsakovė 2022 m. birželio 8 d. išrašė ieškovei kitą PVM sąskaitą faktūrą 5 770,07 Eur sumai, kurioje nurodė, kad sąskaita išrašyta kompensuojant patirtas išlaidas dėl statybos subrangos sutarties vykdymo. 2022 m. birželio 13 d. atsakovė pateikė ieškovei du pranešimus dėl atsiskaitymo užskaitos būdu, t. y. kad atliktas įskaitymas pagal ieškovės 5 240 Eur skolą ir pagal ieškovės 5 770,07 Eur skolą.
3. Ieškovės nemokumo administratorius, įvertinęs MB „Šiaurės santechnika“ finansinius dokumentus (2021 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, bendrovės finansinę atskaitomybę už 2021 metus), nustatė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. MB „Šiaurės santechnika“ turtas viršijo esamus įsipareigojimus, be to, jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Vėliausiai 2022 m. sausio 1 d. MB „Šiaurės santechnika“ jau buvo nemoki. Atsakovės atlikti įskaitymai buvo atlikti tuo metu, kai ieškovė jau buvo nemoki. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartyje papildomai nurodė, kad: MB „Šiaurės santechnika“ sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų, kylančių iš mokestinių prievolių, taip pat neturi turto, kuris būtu pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti; bendrijos kreditoriams skolos yra pradelstos ir nemokamos nuo 2020 m., atsakovė savo finansinių įsipareigojimų nevykdo labai ilgą laiką; nemokamos ir nedidelės skolos, bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini. MB „Šiaurės santechnika“ skolos pradėjo formuotis jau nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d.
4. Ieškovė teigia, kad 2022 m. birželio 13 d. įskaitymai Nr. S-240 ir Nr. S-241 turi būti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nes tam yra visos sąlygos:
4.1. kreditorius turi nebejotiną reikalavimo teisę. Įskaitymai pažeidžia ieškovės kreditorių teises, nes juos atlikus sumažėjo ieškovės turto (piniginių lėšų), į kurias šiuo metu galėtų būti nukreipiami teismo nutartimis patvirtinti ieškovės kreditorių 54 086,11 Eur dydžio finansiniai reikalavimai. Atlikus įskaitymus, atsakovei nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė;
4.2. įskaitymai neprivalėjo būti atlikti;
4.3. sandorio šalys buvo nesąžiningos, o jų nesąžiningumas preziumuojamas remiantis CK 6.67 straipsnio 4 dalimi. Atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras galimai tam, kad galėtų atlikti priešpriešinius įskaitymus ir neprivalėtų faktiškai mokėti piniginių sumų. Atsakovė, atlikdama ginčijamus įskaitymus, buvo nesąžininga ir pasinaudojo tarp šalių susiklosčiusiai sutartiniais statybos rangos santykiais;
4.4. nėra suėjęs senaties terminas. Nemokumo administratorius apie ginčytinus ieškovės sudarytus sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, t. y. 2024 m. kovo 8 d., tuo tarpu ieškinys yra pateiktas 2024 m. rugsėjo 3 d., todėl vienerių metų senaties terminas nėra praleistas. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
5. Ieškovės teigimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas pranešimus dėl atsiskaitymo užskaitos būdu pripažinti negaliojančiais ir CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu. Šiuo atveju pranešimai ir jų pagrindu atlikti įskaitymai prieštarauja įmonės veiklos tikslams. Bendrovė, būdama pelno siekiantis juridinis asmuo, privalo maksimaliai to siekti ir iš šių veiksmų gauti pajamų bei pelno, taip pat bendrovė privalo veikti išimtinai kreditorių interesais ir jų naudai bei vengti bendrovei žalingų sandorių. Ieškovė, nors ir suteikė paslaugas, tačiau už jas negavo visų piniginių sumų, todėl šie įskaitymai yra akivaizdžiai žalingi bei nenaudingi ieškovei bei jos kreditoriams. Atsakovė veikė nesąžiningai, nes, pati atlikusi įskaitymus, turėjo įvertinti sutarties kontrahento statusą, žinojo ar turėjo žinoti, kad atliekami įskaitymai sudaromi akivaizdžiai neteisėtai ir pažeidžiant privataus juridinio asmens veiklos tikslus.
6. Pripažinus pranešimus dėl atsiskaitymo užskaitos būdu negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir kaip prieštaraujančius įmonės veiklos tikslams, taikytina restitucija.
7. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 22 d. šalys sudarė statybos objekto „Kultūros paskirties pastato (koncertinės salės „Saulė“) Tilžės g. 140, Šiauliai, rekonstravimo projektas“ statybos subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti vėdinimo, dūmų šalinimo sistemų įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atliktus darbus priimti bei už juos atsiskaityti. 2021 m. spalio 1 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie sutarties, kuriuo, be kita ko, susitarta galutinė darbų atlikimo data (terminas) – 2021 m. gruodžio 10 d. Sutarties 6.8 punkte ir 6.13 punkte numatyta atsakovės teisė ieškovės sąskaita šalinti ieškovės darbų trūkumus. Sutarties 8.2 ir 8.3 punktais šalys susitarė, jog atsakovė turi teisę atsisakyti dalies ieškovės darbų ir gali reikšti pretenzijas dėl darbų kiekio, kokybės ar kitų trūkumų, nepaisant to, jog yra pasirašyti tarpiniai darbų atlikimo aktai. Ieškovė vėlavo darbus atlikti laiku ir dalis darbų buvo su trūkumais (defektais), tačiau sutartis buvo (yra) įvykdyta. 2022 m. kovo 30 d. šalys pasirašė atliktų darbų pažymą Nr. 8 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. ŠS00156. Atsakovė darbus priėmė su išlyga, t. y. atliktų darbų pažymoje Nr. 8 nurodė, jog darbai atlikti pažeidus darbų atlikimo terminą, dalis darbų (su trūkumais) ištaisyti juos užbaigiant atsakovei pasitelkus kitas bendroves, todėl bus atliekami išskaičiavimai. 2022 m. birželio 8 d. raštu ieškovė, remdamasi sutarties 10.2 punktu ir 10.13 punktu, iš mokėjimų atsakovei pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ŠS00156 vienašališkai išskaičiavo 5 240 Eur dydžio delspinigius (baudą) ir vadovaujantis sutarties 6.8 punktu bei CK 6.658 straipsnio 4 dalimi išskaičiavo 5 770,02 Eur išlaidas, patirtas šalinant ieškovės darbų trūkumus (defektus) užbaigiant darbus. Pažymėjo, kad priskaičiuotų delspinigių suma buvo ženkliai didesnė (8 381 Eur), taip pat atsakovė sutarties 10.3 punkto pagrindu turėjo teisę reikalauti 10 procentų sutarties kainos dydžio baudos (15 093,25 Eur), tačiau sumažino išskaičiuotinų delspinigių sumą iki 5 240 Eur. Atsakovė pagrįstai ir teisėtai sutartyje ir CK numatytais pagrindais iš ieškovei mokėtinos sumos išskaičiavo 11 010,07 Eur.
8. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodo visų privalomų įrodyti CK 6.66 straipsnyje numatytų pagrindų, kad būtų galima ieškovės ginčijamą atsakovės 11 010,07 Eur išskaičiavimą pripažinti negaliojančiu. 2022 m. birželio 8 d. raštu (kartu su papildomais 2022 m. birželio 13 d. buhalteriniais dokumentais) atsakovės atliktas 11 010,07 Eur išskaičiavimas yra vienašališkas veiksmas, o ne susitarimas su ieškove. Ieškovės argumentai dėl to, jog neva po 2021 m. gruodžio 31 d. jokie išskaitymai negalėjo būti atliekami ir išskaitymu suteiktas nepagrįstas prioritetas (pirmenybė) atsakovei prieš kitus ieškovės kreditorius bei taip pažeistos jų teisės, iš esmės atitinka ir yra motyvuoti CK 6.9301 straipsnio taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškina, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė; minėtas straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Ieškovės argumentai yra abstraktūs ir konkrečiai nepagrįsti dėl kreditorių teisių pažeidimo CK 6.9301 straipsnyje numatytų taisyklių aspektu, juolab, jog šios normos aspektu išskaitymas negali būti ginčijamas nemokumo administratoriaus. Atsakovė turėjo faktinius ir teisinius pagrindus išskaitymui atlikti bei šis veiksmas niekaip nepažeidė ieškovės kreditorių teisių.
9. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad įskaitymai neprivalėjo būti atlikti. Atsakovės teigimu, išskaičiavimas yra atliktas vienašališku atsakovės sprendimu ir jis pagrįstas faktinėmis sutarties vykdymo aplinkybėmis bei teisiniais pagrindais, numatytais sutarties 6.8, 6.13, 10.2, 10.13 punktuose ir CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, t. y. ieškovė turėjo pareigą tiek sumokėti sutartines netesybas, tiek atlyginti atsakovės patirtas išlaidas šalinant darbų trūkumus ir juos užbaigiant, o atsakovė turėjo teisę visa tai gauti, o ši teisė realizuota išskaitymu, taip tuo pačiu įvykdant būtiną / privalomą ieškovės pareigą atsakovės atžvilgiu (CK 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis).
10. Atsakovės teigimu, ieškovės argumentai dėl šalių nesąžiningumo yra nepagrįsti. Atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės nesąžiningumo faktą. Atsakovės teigimu, šiuo atveju jai nebuvo jokių objektyvių priežasčių domėtis ieškovės turtine padėtimi ir vien tai, jog nesidomėta, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai. Sutartinių delspinigių išskaičiavimas iš mokėjimų teisiniuose santykiuose arba rangos teisiniuose santykiuose užsakovo patirtų išlaidų darbų trūkumams pašalinti išskaičiavimas iš mokėjimų rangovui yra įprasta, sąžininga ir vyraujanti praktika. Atsakovei nebuvo jokios pagrįstos priežasties manyti priešingai sutarties sudarymo metu, jos vykdymo metu, jos užbaigimo metu ar išskaičiavimo momentu. Ieškovė nepateikia jokių realių, konkrečių ir pagrįstų argumentų bei įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie realius atsakovės nesąžiningus veiksmus ar kokį tai sąmoningą veikimą prieš ieškovės kreditorius.
11. Atsakovės nuomone, nėra jokio pagrįsto pagrindo išskaitymą laikyti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio taisykles. Ieškovės vadovas, sudaręs sutartį, ją vykdęs ir įvykdęs, nepažeidė jokių ieškovės veiklai taikytinų teisės aktų ir akivaizdu, kad dėl to nepažeisti jokie ieškovės veiklos tikslai. Ieškovės ar kitų asmenų padarytų sutartinių pažeidimų šalinimas paties pažeidimą padariusio asmens veiksmais ar šių pažeidimų šalinimas kitais būdais nėra ir negali būti laikomas prieštaravimu juridinio asmens veiklos tikslams.
12. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
15. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi MB „Šiaurės santechnika“ iškelta bankroto byla. 2021 m. balandžio 22 d. ginčo šalys sudarė statybos objekto „Kultūros paskirties pastato (koncertinės salės „Saulė“) Tilžės g. 140, Šiauliai, rekonstravimo projektas“ statybos subrangos sutartį Nr. 626-19, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atliktus darbus priimti bei už juos atsiskaityti. 2021 m. spalio 1 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie sutarties, kuriuo sutarta galutinė darbų atlikimo data (terminas) – 2021 m. gruodžio 10 d. Sutarties 6.8 punkte ir 6.13 punkte numatyta atsakovės teisė ieškovės sąskaita šalinti ieškovės darbų trūkumus. Sutarties 8.2 ir 8.3 punktais šalys susitarė, jog atsakovė turi teisę atsisakyti dalies ieškovės darbų ir gali reikšti pretenzijas dėl darbų kiekio, kokybės ar kitų trūkumų, nepaisant to, jog yra pasirašyti tarpiniai darbų atlikimo aktai. Ieškovė vėlavo darbus atlikti laiku ir dalis darbų buvo su trūkumais (defektais), tačiau sutartis buvo (yra) įvykdyta. 2022 m. kovo 30 d. šalys pasirašė atliktų darbų pažymą Nr. 8 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. ŠS00156. Atsakovė darbus priėmė su išlyga, t. y. atliktų darbų pažymoje Nr. 8 nurodė, jog darbai atlikti pažeidus darbų atlikimo terminą, dalis darbų (su trūkumais) ištaisyti juos užbaigiant atsakovei pasitelkus UAB „Hotrema“ ir UAB „Talša“, todėl bus atliekami išskaičiavimai. 2022 m. birželio 7 d. atsakovė pateikė ieškovei sąskaitą–pretenziją Nr. BAUD288, kurioje nurodyta, kad pritaikomos netesybos 5 240 Eur sumai dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal subrangos sutartį Nr. 626-19. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji įskaito priešpriešinį 5 240 Eur reikalavimą. Atsakovė 2022 m. birželio 8 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. VER1705777 5 770,07 Eur sumai, kurioje nurodė, kad sąskaita išrašyta kompensuojant patirtas išlaidas dėl statybos subrangos sutarties Nr. 626-19 vykdymo. 2022 m. birželio 13 d. atsakovė pateikė ieškovei du pranešimus dėl atsiskaitymo įskaitymo būdu: Pranešimu S-240 atliktas įskaitymas pagal ieškovės 5 240 Eur skolą, o Pranešimu S-241 atliktas įskaitymas pagal ieškovės 5 770,07 Eur skolą. Atsakovė grindžia, kad 2022 m. birželio 8 d. raštu ji, remdamasi ginčo sutarties 10.2 punktu ir 10.13 punktu, iš mokėjimų atsakovei pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ŠS00156 vienašališkai išskaičiavo 5 240 Eur dydžio delspinigius (baudą) ir vadovaujantis šios sutarties 6.8 punktu, CK 6.658 straipsnio 4 dalimi išskaičiavo 5 770,02 Eur išlaidas, patirtas šalinant ieškovės darbų trūkumus (defektus) užbaigiant darbus (UAB „Hotrema“ išlaidos - 4 448,57 Eur, UAB „Talša“ išlaidos - 1 321,50 Eur), iš viso 11 010,07 Eur; kad priskaičiuotų delspinigių suma galėjo būti didesnė, t. y. 8 381 Eur; kad atsakovė sutarties 10.3 punkto pagrindu turėjo teisę reikalauti 10 procentų sutarties kainos dydžio baudos, t. y. 15 093,25 Eur; atsakovė sumažino išskaičiuotinų delspinigių sumą iki 5 240 Eur. Dėl šių aplinkybių byloje nekilo ginčas.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar 2022 m. birželio 13 d. įskaitymai Nr. S-240 ir Nr. S-241 pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, ar šie ginčo įskaitymai pripažintini negaliojančiais ir CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu (atlikti įskaitymai prieštarauja juridinio asmens tikslams).
18. CK 6.66 straipsnio l dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galimas actio Pauliana ieškinys: 1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; 2) dėl tokio sandorio skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės; 3) skolininkas apie kreditoriaus teisių pažeidimą žinojo arba turėjo žinoti. Pagal actio Pauliana ieškinį dvišalį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuomet, kai trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį su skolininku, buvo nesąžiningas, tai yra žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus interesus (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė neįrodo visų privalomų CK 6.66 straipsnyje numatytų pagrindų, jog būtų galima ieškovės ginčijamus įskaitymus pripažinti negaliojančiais. Kaip matyti, 2022 m. birželio 8 d. raštu atsakovės atliktas 11 010,07 Eur sumai įskaitymas yra pagrįstas ginčo šalių sutartiniais santykiais ir ieškovė neginčija atsakovės reikalavimo teisės šiai sumai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neprivalėjo atlikti įskaitymo. Nėra pagrindo konstatuoti ir tai, kad po 2021 m. gruodžio 31 d. jokie įskaitymai negalėjo būti atliekami ar ginčo įskaitymu nepagrįstai suteikta pirmenybė atsakovei prieš kitus ieškovės kreditorius ir taip pažeistos jų teisės. Kaip pagrįstai argumentuoja atsakovė, ieškovė aplinkybes dėl pirmenybės atsiskaityti su kreditoriais grindžia iš esmės CK 6.9301 straipsnio taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 išaiškina, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė; minėtas straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kaip konkrečiai ginčo įskaitymai pažeidė kitų kreditorių interesus, t. y. nenurodė, kada atsirado ieškovės pradelsti mokėjimai kitiems kreditoriams ir ar pradelstų mokėjimų atsiradimo metu atsakovės atlikti įskaitymai turėjo įtakos atsiskaitymams su tos pačios eilės kreditoriais. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog atsakovės nesąžiningumas preziumuotinas CK 6.67 straipsnio pagrindu, todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės nesąžiningumo faktą. Ieškovė nepateikė teismui objektyvių ir pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pareigą domėtis ieškovės turtine padėtimi ar aplinkybes, jog atsakovė žinojo apie ieškovės nemokumą ir dėl to atliko ginčo įskaitymus. Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
20. Dėl ginčo įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir CK 1.82 straipsnio pagrindu pažymėtina tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir esamus įrodymus nėra paneigtas atsakovės argumentas, kad ieškovės vadovas (ar kiti valdymo organai) atliko veiksmus, prieštaraujančius juridinio asmens tikslams. Be to, kaip minėta, ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo atliekant ginčo įskaitymus.
21. Tokiu atveju konstatuotina, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja ginčo įskaitymus pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją. Tuo pačiu, netenkinus piniginio reikalavimo, atmestinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
22. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
23. Ieškinį atmetus, priteistina atsakovei 580 Eur už teisinę pagalbą iš ieškovės nemokumo administravimui skirtų lėšų; ieškovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
24. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Šiaurės santechnika“ (juridinio asmens kodas 305157909) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ (juridinio asmens kodas 180346182) 580 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nemokumo administravimui skirtų lėšų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas