Civilinė byla Nr. e2S-1141-777/2020

                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04557-2020-6

  Procesinio sprendimo kategorijos: 

  3.1.14.8.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, antstolei V. V. dėl vykdomojo dokumento pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/02036, sudarytą pagal 2009 m. gegužės 5 d. Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 22-3N/2009 bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2018 m. spalio 19 d. antstolės V. V. kontoros nurodymą Nr. 5R-4983 dėl skolininko turtinių teisių arešto, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energogrupė“ įpareigota 43 507,20 Eur pervesti A. K. Č. priklausančias pinigines lėšas į antstolės V. V. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje (toliau – AB) Swedbank.

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB) bankui Snoras, antstolei V. V. dėl vykdomojo dokumento pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad teismas nenagrinėja civilinio proceso tvarka ieškinių dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo ir jų panaikinimo, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Išaiškino, kad nesutikdamas su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais ar priimtais procesiniais sprendimais, pareiškėjas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 510 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę skųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti vykdymo procese.

3.       2020 m. birželio 29 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

4.       2020 m. liepos 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo teikė 2020 m. liepos 8 d. antstolio patvarkymą. Kartu pateikė paaiškinimą dėl antstolio neteisėtų veiksmų, kurį prašė vertinti nagrinėjant jo skundą.

5.       2020 m. liepos 27 d. teisme gautas pareiškėjo procesinis dokumentas, kuriame nurodyta, kad siunčia prašymą dėl skundo padavimo teismui, antstolei atsisakius pratęsti terminą skundui pateikti, kai teisme yra visa medžiaga susijusi su antstolio atsisakymu pratęsti terminą, gautas iš antstolio ir atsiliepimas/paaiškinimas, kodėl atsisakyta pratęsti terminą. Prie procesinio dokumento pareiškėjas pateikė prašymą pripažinti A. K. Č. pateiktą teismui 2020 m. liepos 13 d. papildomą informaciją dėl antstolės patvarkymo skolininko skundo terminui pratęsti, kaip antstolės veiksmų apskundimą, vadovaujantis CPK 512 straipsnio numatytu terminu.

6.       Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi, nustatytas 7 dienų terminą ištaisyti 2020 m. liepos 27 d. gauto pareiškėjo pateikto procesinio dokumento trūkumus – patikslinti, sukonkretinti savo reikalavimus, kad būtų aišku, kokio teisinio rezultato iš tiesų siekia pareiškėjas, ar pareiškėjo teikiami procesiniai dokumentai yra tik informacinio pobūdžio, ar pareiškėjas teikia prašymą nagrinėti skundą dėl antstolės veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.

7.       2020 m. liepos 31 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas prašymas, taisant trūkumus, nurodytus 2020 m. liepos 29 d. nutartyje. Nurodė, jog pareiškėjas 2020 m. liepos 27 d. pareiškimu teismo prašė pripažinti 2020 m. liepos 8 d. antstolio patvarkymą dėl skolininko skundo (vykdomoji byla Nr. 0162/10/02036) negaliojančiu CPK 510 ir 512 straipsnių pagrindu ir patvirtinti kad antstolio veiksmai vykdomi vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/02036 vykdomuoju dokumentu – 2009 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi Nr.22- 3N/2009 negali būti laikomi nei teisėtais, nei galiojančiais ir yra pagrindas sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0162/10/02036.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. Č. 2020 m. liepos 31 d. patikslintą prašymą (skundą dėl antstolio veiksmų) civilinėje byloje Nr. e2VP-7483-965/2020.

9.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 

9.1.                      Nurodė, jog iš pareiškėjo pateikto patikslinto prašymo turinio galima daryti išvadą, jog pareiškėjas patikslina, jog iš esmės reiškia skundą dėl antstolės V. V. veiksmų. Tačiau pabrėžė tai, kad šioje byloje (Nr. e2VP-7483-965/2020) pareiškėjas kreipėsi su prašymu pripažinti negaliojančiu vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr.0162/10/02036, sudarytą 2009 m. gegužės 5 d. Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 22-3N/2009. Nurodė, kad 2020 m. birželio 26 d. nutartimi teismui atsisakius priimti pareiškėjo pareiškimą ši civilinė byla yra laikoma išnagrinėta, nors 2020 m. birželio 26 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi, kadangi pareiškėjas dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą.

9.2.                      Nurodė, kad civilinė byla Nr. e2VP-7483-965/2020 yra išnagrinėta 2020 m. birželio 26 d. nutartimi teismui atsisakius priimti pareiškėjo pareiškimą dėl vykdomojo dokumento pripažinimo negaliojančiu, todėl išaiškino jog pareiškėjas su skundu dėl antstolio veiksmų turėtų kreiptis į teismą bendra tvarka, t. y. pareiškėjas turi teisę inicijuoti atskirą (naują) civilinę bylą, o ne teikti skundą (prašymą) jau išnagrinėtoje byloje. Konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas 2020 m. liepos 31 d. patikslintas prašymas, kuris laikytinas skundu dėl antstolio    veiksmų,    negali    būti    nagrinėjamas    jau    išnagrinėtoje   byloje   Nr.   e2VP-7483-965/2020,  todėl   pateiktą   procesinį   dokumentą   atsisakė   priimti   (CPK   3 straipsnio 7 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.       Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, kadangi nesuprasta ginčo esmė ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo arba ginčą išspręsti iš esmės. 

11.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

11.1.                      Nurodė, kad 2020 m. liepos 31 d. patikslintas prašymas dėl antstolių veiksmų ir buvo pateiktas tam, kad antstolis vykdo išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/02036 neturėdamas vykdomojo dokumento, tokių veiksmų atlikimui.

11.2.                      Nurodė, kad ginčas byloje kilo ne dėl vykdomojo dokumento teisėtumo, tačiau dėl antstolio veiksmų panaudoti vykdomąjį dokumentą ne pagal paskirtį. Teigia, jog antstolis gali pasirinktą teismo nutartį, kaip vykdomąjį dokumentą taikyti savo nuožiūra pasirinktoje vykdomojoje byloje. Mano, kad antstolis neįvykdė savo pareigos, t. y. neturėdamas teismo išnagrinėjusio ginčą iš esmės vykdomojo rašto, pats savavališkai panaudojo, teismo išnagrinėjusio ginčą kitu aspektu sudarytą vykdomąjį raštą.

11.3.                      Teigia, jog teismo buvo prašyta ne pripažinti vykdomąjį dokumentą negaliojančiu, tačiau dėl antstolio procesinių veiksmų atlikti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje be vykdomojo dokumento, kadangi antstolio panaudotas vykdomasis dokumentas be jokio pagrindo skirtas atlikti įkeisto turto pardavimą iš varžytinių, o ne dėl skolos, kuri ir nepatvirtinta išieškojimo iš skolininko turto.

12.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas,  ar  nėra   absoliučių   sprendimo   (nutarties)   negaliojimo   pagrindų   (CPK   320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino trečiojo asmens prašymą priimti papildomą nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (skundo) priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį (skundą), netinkamai įgyvendina  savo  procesines  teises,  teismas   atsisako   priimti   ieškinį   (skundą)   CPK   137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus  teisėjų  kolegijos  2011  m.  balandžio  26  d.  nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).

16.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu vykdomąjį dokumentą, sudarytą pagal 2009 m. gegužės 5 d. Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 22-3N/2009 bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2018 m. spalio 19 d. antstolės V. V. kontoros nurodymą Nr. 5R-4983 dėl skolininko turtinių teisių arešto, kuriuo UAB „Energogrupė“ įpareigota 43 507,20 Eur pervesti A. K. Č. priklausančias pinigines    lėšas    į    antstolės    V. V. depozitinę    sąskaitą     Nr.     (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą suinteresuotiems asmenims BAB bankui Snoras, antstolei V. V. dėl vykdomojo dokumento pripažinimo negaliojančiu. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 13 d., Klaipėdos apygardos teismui netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties.

17.       Atskiruoju skundu nurodoma, kad 2020 m. liepos 31 d. patikslintas prašymas (patikslintas skundas) dėl antstolių veiksmų buvo pateiktas įrodinėjant, kad antstolis vykdo išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/02036 neturėdamas vykdomojo dokumento tokių veiksmų atlikimui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, jog civilinė byla Nr. e2VP-7483-965/2020 yra išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi teismui atsisakius priimti pareiškėjo pareiškimą dėl vykdomojo dokumento pripažinimo negaliojančiu (šios nutarties priėmimo metu minėta nutartis yra įsiteisėjusi), pareiškėjas su skundu dėl antstolio veiksmų turėjo kreiptis į teismą bendra tvarka, t. y. pareiškėjas turėjo teisę inicijuoti atskirą (naują) civilinę bylą, o ne teikti skundą (prašymą) jau išnagrinėtoje byloje, t. y. pareiškėjo reikalavimai dėl 2020 m. liepos 8 d. antstolio patvarkymo gali būti reiškiami tik inicijuojant naujus teisminius procesus.

18.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog CPK 510 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

20.       Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais ar priimtais procesiniais sprendimais, CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę skųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti vykdymo procese.

21.       Įvertinus visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo  2008  m.  kovo  14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

22.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė