Civilinė byla Nr. 2S-1539-324/2014

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00345-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

110.1; 122.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-554-878/2014 pagal E. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui K. L. dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas padavė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu valstybinės 0,1081 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei dalyvauti bet kokiuose sandoriuose arba imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ieškovo siekiamu įsigyti valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio plotas ir ribos yra nustatytos žemės sklypo plane. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė vykdo ginčo žemės sklypo performavimo darbus ir, juos atlikusi, gali perleisti ginčo žemės sklypą tretiesiems asmenims ar kitokiais veiksmais apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atsižvelgęs į ieškovo prašymą, reikalavimo pobūdį, į tai, kad pardavus ar kitaip perleidus ginčo objektu tapusį žemės sklypą, sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei dalyvauti bet kokiuose sandoriuose arba imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ieškovo siekiamu įsigyti valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio plotas ir ribos yra nustatytos žemės sklypo plane.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Nevertinta, kad ieškovas nėra pateikęs teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų suformuotas namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad yra parengta jo pageidaujamo pirkti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų byla, kad ši byla buvo pateikta tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui. Dėl to ieškovo pateiktas žemės sklypo planas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nėra suderintas Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo, negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą ir ribas. Taigi ginčo žemės sklypas nėra suformuotas, nėra nustatytos jo ribos, jis nėra pažymėtas kadastro žemėlapyje, nors CK 1.109 straipsnis imperatyviai numato, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Ieškovui nepateikus duomenų apie tai, kad ginčo žemės sklypas yra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nustatyti jo kadastro duomenys, ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, nėra pagrindo manyti, kad galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

Pažeisti trečiojo asmens K. L. teisėti interesai. Ieškovas ir trečiasis asmuo yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Taigi teisę inicijuoti teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų suformuotas ginčo sklypas ir nustatytos jo ribos, turi ne tik ieškovas, bet ir trečiasis asmuo. Uždraudus atsakovei dalyvauti bet kokiuose sandoriuose arba imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ieškovo siekiamu iš valstybės įsigyti žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nepagrįstai užkertamas kelias trečiajam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti teritorijų planavimo dokumento ir ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimą, siekti įstatymų nustatyta tvarka įsigyti žemės sklypo dalį, reikalingą jo nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatacijai.

Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad savo lėšomis organizavo žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje sudarymą, t. y. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovas taip pat parengė namų valdos žemės sklypo ribų planą su nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. Kartu su žemės sklypo planu su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ieškovas atsakovei pateikė kadastro duomenų bylą. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovė šiuo metu vykdo žemės sklypo performavimo darbus, argumentas apie galimą trečiojo asmens interesų suvaržymą yra nelogiškas. Priešingai, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būtų neužtikrintas ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdymas, taip pat nebūtų apsaugotos trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovei nesuteikta teisė atstovauti trečiąjį asmenį. Trečiasis asmuo neskundė Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties, todėl nėra pagrindo manyti, kad ši nutartis suvaržo trečiojo asmens teises. Atsakovė nenurodė, kokiu pagrindu yra vykdomas žemės sklypo performavimas, todėl kyla abejonių dėl jos sąžiningumo.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliantė kvestionuoja nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, tvirtindama, kad, ieškovui nepateikus visų reikalingų dokumentų, ieškinys negali būti patenkintas, be to, pažeisti trečiojo asmens K. L. teisėti interesai.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Ieškovas prie ieškinio pridėjo dokumentus, kurie, jo nuomone, sudaro pagrindą patenkinti ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo preliminaraus pagrindo manyti apie akivaizdų ieškinio nepagrįstumą. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl ieškinio nepagrįstumo, konkrečių dokumentų nepateikimo gali būti nustatytos tik ištyrus pateiktus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliantės nuomonė dėl ieškovo pateiktų įrodymų vertinimo taip pat susijusi su bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku. Pažymėtina, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Nesant duomenų apie akivaizdų ieškinio nepagrįstumą, su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmetami. 

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu valstybinės 0,1081 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad, pardavus ar kitaip perleidus ginčo objektu tapusį žemės sklypą, sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, uždraudė atsakovei dalyvauti bet kokiuose sandoriuose arba imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ieškovo siekiamu įsigyti valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio plotas ir ribos yra nustatytos žemės sklypo plane, t. y. pritaikė tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiamas ekonomiškumo principas ir trečiojo asmens K. L. interesai. Be to, trečiasis asmuo neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl nurodytų aplinkybių atskirojo skundo argumentas dėl pažeistų trečiojo asmens K. L. interesų pripažintinas nepagrįstu.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį.

Teisėja              Virginija Gudynienė