(S)
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-370-135/2009
Teisėjas Erminijus Baziulis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.14.1.2.; 1.1.8.1.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teisėjų Vaclovo Iždono, Raimundo Jurgaičio,
sekretoriaujant Audronei Peleckienei,
dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,
nuteistojo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-09-04 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir nuteistas 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo dienos – 2009-09-04.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. P., tačiau šioje dalyje nuosprendis neapskųstas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusį bylą ir išklausiusi pranešėjo,
n u s t a t ė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2009-01-24 apie 13 val., kartu su V. P. mūrinių garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, pritaikę raktą, įsibrovė į Z. V. priklausantį garažą ir iš ten pagrobė Z. V. priklausančius daiktus, tuo nukentėjusiajam Z. V. padarydami 1550 Lt turtinę žalą.
Nuteistasis skundžia Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir taip padėjo tyrimui, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Nuteistasis teigia, kad teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes ir skyrė itin didelę bausmę. Skundu nuteistasis prašo pakeisti nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, kuri realiai atitiktų padarytą nusikaltimą.
Prokurorė teismo posėdyje prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija savo kaltės, tačiau mano, kad, jam paskirta bausmė per griežta, kadangi prisipažino, tuo padėdamas atskleisti nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Pažymėtina, kad remiantis BK 54 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Už nusikalstamą veiką skiriama bausmė turi atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, taip pat bausme turi būti užtikrinama pusiausvyra tarp kaltininko ir nukentėjusiojo asmens teisėtų interesų, nė vienam iš jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės.
Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam V. K. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytas jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
V. K. padarė tyčinį nusikaltimą nuosavybei, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nuteistasis teistas 8 kartus, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs (t.1, b.l.27-34). Teistumų skaičius rodo nuteistojo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir polinkį į nusikalstamų veikų darymą. Teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę - jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), ir vieną lengvinančią aplinkybę – V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d., 2 p.). Tačiau nustatyta teismo lengvinanti aplinkybė, kaip skunde nurodo nuteistasis, negali būti vertinama kaip padėjimas atskleisti nusikaltimą, kadangi, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, V. K. prisipažinimas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių - V. K., kaip įtariamą padariusį vagystę iš garažo, nurodė pats nukentėjusysis Z. V. (t.1, b.l.7-8), nusikaltimas buvo atskleistas dėka surinktų įkalčių, V. K. pats neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimu padaryta materialinė žala nukentėjusiajam nėra atlyginta.
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
V. K. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, baudžiamas devintą kartą, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. K. tinkamai parinkta bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas.
Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė nuteistajam per griežta. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl bausmė nelaikytina per griežta ir atitinka bausmės paskirtį ir nešvelnintina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Bronius Zalaga
Teisėjai Vaclovas Iždonas
Raimundas Jurgaitis