Administracinė byla Nr. eA-200-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00283-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 12.18
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
- Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. (toliau – ir atsakovas) 104,26 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., bei 28,96 Eur išlaidas už skundo surašymą ir pateikimą teismui.
- Pareiškėjas paaiškino, kad jam yra pavesta administruoti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas nėra sumokėjęs 104,26 Eur dydžio vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą Pagėgių savivaldybėje. Pagėgių savivaldybės taryba 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus, Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-103 išdėstytus nauja redakcija (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Pagėgių savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais patvirtinti Nuostatai bei dydžiai, nėra panaikinti ar ginčijami, jie yra galiojantys, todėl atsakovas privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir mokėti nustatytu laiku nustatyto dydžio rinkliavas.
- Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu.
- Nurodė, kad 2015 m. lapkričio mėn. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos kartu su LESTO pažymomis, kad mokestiniais metais sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh (jau 5 metai atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., niekas negyvena). Atsakovas kreipėsi į UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, prašydamas informuoti apie sprendimą dėl jo 2015 m. prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo. Buvo informuotas, kad 2016 m. sausio 4 d. yra atleistas nuo vietinės rinkliavos už 2015 m., todėl darė išvadą, kad UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ gavo atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo už 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.
- Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 16 d. pateikė rašytinius paaiškinimus su priedais, kuriuose nurodė, kad 2016 m. balandžio 29 d. gavo Pagėgių savivaldybės administracijos raštą, kuriuo buvo informuotas, jog yra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2015 m., tačiau nėra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2012–2014 m., nes prašymas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos turi būti pateiktas mokestiniais metais nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. Atsakovas pažymėjo, kad jis neprašo atleisti nuo 2012 m. vietinės rinkliavos mokėjimo. Taip pat nurodė, kad nežinojo apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pranešimų negavo, nes jie buvo siunčiami ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., kur niekas negyvena. Kai tik sužinojo, iš karto kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos. Pažymėjo, kad vietinės rinkliavos priteisimas iš jo pažeistų principą „teršėjas moka“, nes adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav. niekas negyvena, jokių atliekų nesusidaro.
II.
- Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo V. B. 104,26 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
- Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 3, 12 straipsnių, 13 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio nuostatomis. Nuostatai ir jų vėlesni pakeitimai reglamentuoja ginčo santykius.
- Pareiškėjas nurodė, kad Mokėjimo pranešimai buvo išsiųsti atsakovui, ir pridėjo Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10158116 ir Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10208093, kuriuose nurodyta, kad mokėjimo pranešimai siunčiami adresu Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini). Rinkliavos laikotarpiai atitinkamai yra 2013 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. Atsakovas nurodė, kad nežinojo apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą, minėtų Mokėjimo pranešimų negavo, gavo tik Mokėjimo pranešimą už 2015 m., kuris buvo siųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tada ir ėmėsi veiksmų, kad būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo. Teismas pažymėjo, kad remiantis Nuostatų 36 punktu kiekvienais metais pagal sausio 31 d. registro duomenis UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ parengia Mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 31 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Nuostatų 37 punkte nustatyta, kad mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal registro duomenų bazėje turimą adresą. Pagal Nuostatų 11 punktą UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ Registro duomenų bazėje registruoja ir tvarko šiuos duomenis apie vietinės rinkliavos mokėtojus: <...> nekilnojamojo turto adresas <...>. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siuntė pranešimus dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., t. y. nekilnojamojo turto adresu. Taigi pareiškėjas informavo atsakovą laikydamasis Nuostatų 37 punkte nurodytų reikalavimų. Pabrėžta, kad Nuostatų 63.4 punkte nurodyta, kad pateikus rašytinį prašymą UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, galima gauti Mokėjimo pranešimą pagal nuolatinę gyvenamą vietą. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra pateikęs prašymo pagal Nuostatų 63.4 punktą gauti Mokėjimo pranešimą pagal nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl pareiškėjas pagrįstai siuntė Mokėjimo pranešimus adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., t. y. nekilnojamojo turto adresu. Tai, kad atsakovas negyvena adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., neatleidžia atsakovo nuo pareigos priimti tuo adresu gaunamą korespondenciją, nebent atsakovas būtų pasinaudojęs Nuostatų 63.4 punkte nustatyta teise.
- Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra gavęs jokio atsakymo iš Pagėgių savivaldybės į savo 2015 m. lapkričio mėnesio prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas vyksta dėl vietinės rinkliavos nesumokėjimo, o ne dėl galimo Pagėgių savivaldybės administracijos (ne)veikimo. Atsakymo negavimas iš Pagėgių savivaldybės administracijos nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovo teiginiai dėl atsakymo negavimo yra neaktualūs nagrinėjamam ginčui. Teismas išaiškino atsakovui, kad jis savo teises paminėtu klausimu gali ginti įstatymų nustatyta tvarka.
- Teismas vadovavosi Nuostatų 5, 21 punktais, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, todėl jis yra rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos matyti, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikant Pagėgių savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius paskaičiuota 104,26 Eur vietinė rinkliava, kurios jis nesumokėjo. Esant nuostatuose numatytiems pagrindams atsakovas galėjo kreiptis nustatyta tvarka ir laiku dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. atsakovas to nepadarė, o 2015 m. lapkričio mėnesį jau buvo praleidęs teisės aktuose nustatytą terminą, jo atnaujinti neprašė. Taigi jo prašymas pagrįstai nebuvo tenkintas.
- Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, teismas laikė, kad atsakovui kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 4 ir 5 punktai), buvo tinkamai informuotas apie jam parengtus Mokėjimo pranešimus (Nuostatų 37, 11, 63.4 punktai), pagrįstai nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo už 2013–2014 metus (Nuostatų 26.3 punktas), todėl pareiškėjo skundas tenkinamas ir iš atsakovo priteisiama 104,26 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
- Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi. 2014 m. liepos 11 d. teisinių paslaugų sutartis su įmone UAB „Juris LT“ Nr. 116-14/66, 2015 m. gruodžio 21 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1133 ir 2015 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymas patvirtino, kad pareiškėjas patyrė 28,96 Eur skundo teismui surašymo išlaidų už advokato teikiamas paslaugas. Išlaidų dydis, teismo vertinimu, protingas ir racionalus, atitinka bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistas iš atsakovo.
III.
- Atsakovas V. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjo prašymo. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį.
- Teigia, kad Nuostatus aiškinant sistemiškai, jų 63.4 punktas taikytinas tik po to, kai UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, vadovaudamasis Nuostatų 10–18 punktais, sudaro Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazę, t. y. rinkliavos mokėtojas tokia teise gali pasinaudoti tik gavęs Nuostatų 13 punkte nurodytą UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą apie duomenis arba jam pagal Nuostatų 37 punktą atsiųstą mokėjimo pranešimą. Tačiau jokio pareiškėjo prašymo dėl duomenų pateikimo atsakovas nėra gavęs, o mokėjimo pranešimai 2013–2014 m. buvo siunčiami į negyvenamą vietą. Todėl mano, kad teismo išvada, jog atsakovas, kaip rinkliavos mokėtojas, galėjo pasinaudoti Nuostatų 63.4 punkte numatyta teise, neteisinga.
- Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai, jog atsakovas negyvena adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., neatleidžia atsakovo nuo pareigos priimti tuo adresu gaunamą korespondenciją, tačiau tai yra formalus vertinimas, neatitinkantis faktinės situacijos. Atsakovas gyvena toli nuo aptariamo nekilnojamojo turto buvimo vietos, iš namo būklės matyti, kad jame niekas negyvena, o duomenys apie atsakovo gyvenamąją vietą objektyviai, įvertinus viešai žinomus, ir pirmiausiai UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, kaip už registro duomenų bazės sudarymą atsakingam asmeniui, prieinamus duomenis, galėjo būti žinomi pareiškėjui (ir tapo žinomi, kai jis juos ėmėsi aiškintis 2015 m. kovo mėn.). Be to, pagal Nuostatų 46 ir 47 straipsnius, be mokėjimo pranešimų rinkliavos per nustatytus terminus nesumokėjusiems mokėtojams siunčiami raginimai, tačiau iki šiol atsakovas negavo nė vieno pareiškėjo siųsto raginimo. Kaip matyti iš bylos dokumentų, vienintelis 2015 m. sausio 27 d. įspėjimas Nr. RIS-10011680 irgi buvo siųstas namo, kuriame niekas negyvena, adresu.
- Pažymi, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, nenurodęs motyvų, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką 2012 m. balandžio 30 d. sprendime Nr. A492-1978/2012, kuriame teismas pažymėjo, jog tinkamas pranešimas apie rinkliavos mokėjimą laikytinas reikšminga aplinkybe, sprendžiant, ar pareiškėjas, siekdamas surinkti vietines rinkliavas ir veikdamas kaip savivaldybės administravimo subjektas, nepažeidė viešojo administravimo principų.
- Pabrėžia, kad nuo 2015 m. kovo mėn. pareiškėjas pradėjo dokumentus siųsti tinkamu adresu, todėl juos atsakovas gavo ir iškart ėmėsi veiksmų, t. y. kreipėsi dėl pažymų į LESTO ir pateikė savivaldybės administracijai prašymą su reikiamais dokumentais taikyti lengvatas už 2013–2015 m. Pabrėžia, jog būtent tinkamas pranešimo neįteikimas apribojo atsakovo teises pasinaudoti lengvata, jo teisės liko neįgyvendintos dėl neefektyvaus pareiškėjo elgesio.
- Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. B. apeliacinį skundą atmesti.
- Atkreipia dėmesį į Nuostatų 18 punktą kuriame nurodyta, kad mokestiniai pranešimai vietinės rinkliavos mokėtojui pateikiami pagal registrų duomenų bazėje turimą adresą arba kitą žinomą adresą, o registro duomenys gali būti tikslinami gavus vietinės rinkliavos mokėtojo rašytinį prašymą. Pabrėžia, kad atsakovas taip pat turi būti aktyvus. UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ iki 2015 m. lapkričio 30 d. nebuvo gavęs prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. V. B. nesikreipė nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų. Sistemiškai analizuojant teisės normas, darytina išvada, kad patys nekilnojamojo turto savininkai privalo informuoti vietinės rinkliavos administratorių apie duomenų pasikeitimą, o vietinės rinkliavos administratorius nėra įpareigotas ieškoti nekilnojamojo turto savininkų.
- Atsakovas V. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo, kad rinkliavos mokėtojo adresas priskirtinas prie kitų duomenų, būtinų registrui administruoti (Nuostatų 11.8 p.). Tuo atveju, kai nekilnojamojo turto adresas skiriasi nuo rinkliavos mokėtojo adreso, tai yra pareiškėjo pareiga juos abu nurodyti Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje. Pažymi, kad pareiškėjas nesilaikė teismo įpareigojimo pateikti atsakovo 2015 m. lapkričio 27 d. prašymo atleisti nuo rinkliavos (šis prašymas pateiktas tik su atsiliepimu į apeliacinį skundą), o sprendimas dėl šio prašymo nepateiktas iki šiol ir nėra aišku, remiantis kokiu aktu nuo 2015 m. sausio 4 d. UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ duomenų bazėje atsakovas yra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2015 m.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
- Byloje ginčas kilo dėl 104,26 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo V. B. pagal pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą.
- Byloje nustatyta, kad V. B. nuo 2011 m. gegužės 3 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav. (b. l. 19–21).
- Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas), kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
- Nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą yra pateikęs akcinės bendrovės „ESO“ 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. kovo 1 d. raštus, kurie patvirtina, kad objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo suvartota 0 kWh elektros energijos (b. l. 40–41). Šie duomenys rodo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamas kaip gyvenamosios paskirties pastatas, todėl negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1651-602/2017).
- Taip pat iš į bylą pateikto Pagėgių savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 29 d. rašto Nr. R2-807 matyti, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo 2016 m. kovo 4 d. prašymą, buvo atleistas nuo mokesčio už komunalines atliekas už 2015 metus (b. l. 55).
- Pagėgių savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 29 d. rašte Nr. R2-807 taip pat nurodyta, kad už 2012–2014 m. atsakovas nuo mokesčio už komunalines atliekas nebuvo atleistas, kadangi nurodytu laikotarpiu atsakovas jokių pažymų nei prašymų nebuvo pateikęs. Nors atsakovas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo nesikreipė anksčiau, pastebėtina, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis matyti, jog atsakovo gyvenamoji vieta nesutampa su siekiamo apmokestinti nekilnojamojo turto buvimo vieta. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai 2013 m. ir 2014 m., taip pat 2015 m. sausio 27 d. įspėjimas dėl skolos buvo siunčiami nekilnojamojo turto adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav. (b. l. 22–24). Atsakovo V. B. deklaruota gyvenamoji vieta (nuo 1990 m. liepos 10 d.) yra (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 18). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas anksčiau žinojo, jog pareiškėjo jis yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju už ginčo nekilnojamojo turto objektą ir atitinkamai kreiptis dėl lengvatų suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-701-438/2016).
- Pažymėtina, jog tinkamas pranešimas apie rinkliavos mokėjimą laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant ar pareiškėjas, siekdamas surinkti vietines rinkliavas, ir veikdamas kaip savivaldybės administravimo subjektas, nepažeidė viešojo administravimo principų, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje – taip pat objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012).
- Nagrinėjamu atveju atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu mokėjimo pranešimai 2013–2014 m. nebuvo siųsti, pirmą kartą šiuo adresu išsiųsti tik 2015 m. (b. l. 53). Atsakovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesį pateikė pirmąjį prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos. Taigi, tik gavęs mokėjimo pranešimą savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovas ėmėsi veiksmų dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalines atliekas mokėjimo ir, kaip minėta, už šiuos metus atsakovas jau buvo atleistas nuo jos mokėjimo.
- Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys sudaro objektyvų ir pakankamą pagrindą spręsti, kad šiuo atveju yra paneigta atsakovo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už visą ginčo laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ši rinkliava priteista, naikinamas (ABTĮ 146 str.).
- Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju atmetus pareiškėjo prašymą, nėra pagrindo jam priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.
- Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą, neįvertino visų ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo prašymą atmesti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo V. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė