Civilinė byla Nr. e2-1325-413/2017

             Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01300-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.4.2.7.; 2.1.2.6.; 2.6.7.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,

sekretoriaujant Antaninai Antonenko,

dalyvaujant ieškovams R. S. ir M. A., ieškovų atstovei advokato padėjėjai Neringai Šalčiuvienei,

atsakovams G. S., V. S. ir jų atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,

atsakovės S. P. atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,

atsakovų R. G. ir L. G. atstovui advokatui D. G.,

trečiajam asmeniui notarei D. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir M. A. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Viva Barter“, G. S., V. S., S. P., R. G. ir L. G., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Marijampolės 1-ojo biuro notarė D. L., Druskininkų miesto 1-ojo notarų biuro notaras J. P., Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė O. Ž., kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai R. S. ir M. A. iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo  0,1131 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau žemės klypo ir pastatų), kurių inventorizacinė rinkos vertė 83 227 Eur, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, nuosavybės teise valdantys po ½ dalį minėtų nekilnojamųjų daiktų. Ieškovai kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiomis:

1) 2011-11-11 žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. DZM-5039, patvirtintą notarės D. L., sudarytą tarp ieškovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovės VšĮ „Viva Barter“, į. k. 300138303;

2) 2012-01-17 pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-229, patvirtintą notaro J. P., sudarytą tarp atsakovės VšĮ „Viva Barter“, į. k. 300138303, ir atsakovų G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

3) 2013-01-25 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 481, patvirtintą notarės O. Z., sudarytą tarp atsakovų G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

4) 2014-02-27 žemės sklypo padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartį, reg. Nr. 1245, patvirtintą notarės O. Ž., sudarytą tarp atsakovų G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

5) 2015-05-26 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 3790, patvirtintą notarės L. R., sudarytą tarp atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Taikyti dvišalę restituciją:

1) gražinti iš atsakovų R. G. ir L. G. atsakovei S. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės S. P. grąžinti atsakovams R. G. ir L. G. 10 000 Eur sumą;

2) gražinti iš atsakovės S. P. atsakovams G. S. ir V. S. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o iš atsakovų G. S. ir V. S. grąžinti atsakovei S. P. 34 000 Lt/9847,08 Eur sumą;

3) grąžinti iš atsakovų G. S. ir V. S. atsakovei VšĮ „Viva Barter“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės VšĮ „Viva Barter“ grąžinti atsakovams G. S. ir V. S. 280 000 Lt/81 093,60 Eur sumą.

Taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti iš atsakovės VšĮ „Viva Barter“ lygiomis dalimis po ½ ieškovams R. S. ir M. A. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Ieškovai nurodė, kad 2011 m. vasarą ieškovo M. A. sūnus D. A., kuris buvo atsakovės VšĮ „Viva Barter“ direktoriumi nuo 2011-04-28 iki 2011-08-04, su savo verslo partneriu – atsakovės VšĮ „Viva Barter“ direktoriumi V. P., pradėjo prašyti ieškovų parduoti VšĮ „Viva Barter“ 701/1131 dalį žemės sklypo, kurį numatė panaudoti verslo projektui įgyvendinti. Po ilgų įtikinėjimų ir pasitikėdami D. A. ieškovai sutiko parduoti inėtą žemės sklypo dalį, kadangi už tai buvo pažadėta sutvarkyti visus 0,1131 ha žemės sklypo padalinimo dokumentus ir apmokėti išlaidas, nes žemės sklypas buvo nepadalintas. Vėliau D. A. su savo verslo partneriu VšĮ „Viva Barter“ direktoriumi V. P. pradėjo įtikinėti ieškovus, kad reikia parduoti įmonei VšĮ „Viva Barter“ visą žemės sklypą su namu, kadangi tokiu būdu būtų lengviau sutvarkyti žemės sklypo padalinimo dokumentus. Taip daryti patarė ir notarė D. L., kuri tvirtino 2011-11-11 žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų ir atsakovės VšĮ „Viva Barter“. Panaudojus apgaulę D. A. su V. P. įtikino ieškovus pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį pas notarę, tačiau jokie pinigai iki sutarties sudarymo nebuvo mokami, o ant V. P. pateiktų VšĮ „Viva Barter“ kasos išlaidų orderių Nr. 10 ir Nr. 11 apie neva gautą po 116 946,50 Lt ieškovų atlygį už parduotą turtą ieškovai pasirašė tikėdami, kad bus įvykdytas pirminis jų susitarimas, pagal kurš ieškovai atgaus turtą ir pinigus už atidalintą ir verslo reikmėms perleistą žemės sklypo dalį. Ieškovų tikrieji ketinimai buvo parduoti tik 701/1131 dalį žemės sklypo, tačiau niekada nebuvo jokio ketinimo perleisti namą su kita dalimi žemės sklypo. 2016 m. ieškovai sužinojo, kad viešai yra pardavinėjamas jų gyvenamasis namas su dalimi žemės sklypo. Ši žinia ieškovams buvo netikėta, kadangi visą šį laikotarpį jie gyveno namų valdoje, ją prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir nei vienas iš atsakovų nebuvo pareiškės jokių pretenzijų dėl iškeldinimo ir kt. Paklausus ieškovo M. A. sūnaus D. A., kodėl pardavinėjamas ieškovų namas, pastarasis paaiškino, kad jį apgavo V. P. ir perleido be D. A. žinios namą su žemės sklypu atsakovams G. S. ir V. S., kurie 701/1131 dalį žemės sklypo perleido kitai atsakovei S. P., o pastaroji – atsakovams Ramūnui ir L. G.. Ieškovų įsitikinimu, namų valdą atsakovė VšĮ „Viva Barter“ įgijo apgaulės būdu, kitų ginčijamų sandorių šalys (atsakovai) buvo nesąžiningi, todėl pripažinus negaliojančia pirmąją 2011 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, negaliojančiais turėtų būti pripažinti ir kiti ginčijami sandoriai, kuriuos ieškovai prašė panaikinti CK 186 ir 1.91 straipsnių pagrindu ir taikyti restituciją natūra. 

Atsakovai VšĮ „VivaBarter“, V. S. ir G. S. su patikslintu ieškiniu nesutinko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai su VšĮ „Viva Barter“ sutarė dėl ieškovams priklausiusių nekilnojamųjų daiktų pardavimo atsakovui VšĮ Viva Barter“ už 233 893 Lt. Ieškovai už parduotus nekilnojamuosius daiktus iš pirkėjo VšĮ „Viva Barter“ gavo sutartą 233 893 Lt sumą. Pinigai ieškovams buvo sumokėti 2011 m. lapkričio 11 d. kasos išlaidų orderiais Nr. 10 ir Nr. 11. Aplinkybę, kad ieškovai pinigus iš atsakovo VšĮ „Viva Barter“ gavo patvirtina tiek pasirašyti kasos pajamų orderiai, tiek ir pasirašyta Žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje yra tokia sąlyga. Sutartis patvirtinta notariškai, abi sutarties šalys susipažino su sutartimi ir ją pasirašė. Atsakovas VšĮ „Viva Barter“ jokių apgaulės veiksmų nenaudojo ir turėjo tikslą įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą, ką ir padarė. Atsakovas VšĮ „Viva Barter“ nupirkęs ginčo turtą turėjo tikslą spręsti klausimą dėl žemės sklypo padalijimo, suformuojant du žemės sklypus. Vieną sklypą – 701 kv. m, o kitą – 430 kv. m su gyvenamuoju namu. Šios aplinkybės ieškovams taip pat buvo žinomos. Ieškovai už gautus pinigus turėjo tikslą ieškotis kito gyvenamojo būsto, taip pat svarstė klausimą, ar įsigyti vieno iš atidalinto žemės sklypo su gyvenamuoju namu 1/2 dalį. Sudarius ginčo sandorį atsakovas VšĮ „Viva Barter“ neprieštaravo, kad jame liktų gyventi ieškovai iki atskiro pareikalavimo, kadangi atsakovas VšĮ „Viva Barter“ neketino gyventi ginčo turte. Atsakovams nėra žinomos jokios apgaulės aplinkybės apie tai, kad ieškovo sūnus D. A. ir/ar V. P. būtų panaudoję apgaulę bei įtikinę sudaryti ginčo sandorį, taip pat nėra žinoma, kad notarė D. L., kuri tvirtino minėtą sandorį, taip pat būtų įtakojusi ieškovų valią bei įtikinusi tokį sandorį pasirašyti. Priešingai, atsakovai patvirtina, kad sandoris buvo sudarytas abiejų šalių laisva valia, kad jokio spaudimo ar įtakos ieškovams nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovams buvo žinomos ir vėlesnės aplinkybės dėl tolimesnio ginčo turto padalijimo ir jo perleidimo. Ieškovai matė, kad po ginčo sandorio sudarymo buvo atliekama visa eilė veiksmų, tame tarpe ir žemės sklypo atidalijimas, atidalintame 701 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2015 metų vasaros prasidėjo įvairūs žemės tvarkymo bei statybos darbai. Atsakovai V. S. ir G. S. 2012 m. sausio 17 d. sudarydami Pirkimo – pardavimo sutartį su VšĮ „Viva Barter“, tam tikslui iš KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. sausio 19 d. Paskolos sutartimi Nr. 12-00018 LTL gavo 238 000 Lt dydžio paskolą. Paskolos grąžinimui užtikrinti, sutartinės hipotekos lakštu ginčo turtas buvo įkeistas kredito davėjui KU „Vilniaus taupomoji kasa“. V. S. ir G. S. 2013 m. sausio 25 d. 701/1131 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovei S. P. už 34 000 Lt. Pirkėja S. P. visą pardavimo kainą pagal kredito davėjo reikalavimą sumokėjo tiesiogiai pinigus pervesdama į kredito davėjo KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sąskaitą, tokiu būdu padengiant dalį atsakovų paimto kredito. Pardavus dalį žemės sklypo buvo pradėta žemės sklypo atidalijimo veiksmai, bei tuo pagrindu kreiptasi į Marijampolės savivaldybės administraciją dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo. 2014 m. vasario 27 d. tarp V. S. ir G. S. bei S. P. buvo pasirašyta žemės sklypo padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartis, kurios pagrindu atsakovams V. ir G. S. atiteko 430 kv. m bendro ploto žemės sklypas, o atsakovei S. P. atiteko 701 kv. m žemės sklypas. S. P. jai priklausantį sklypą pardavė ir nuo 2015 m. vasaros 701 kv. m. žemės sklype vykdomos statybos. Visos šios aplinkybės ieškovams buvo žinomos. Tai patvirtina aplinkybė, kad atsakovas G. S. 2015 m. liepos 16 d. išdavė įgaliojimą R. S. ir A. S. tvarkytis kanalizacijos ir vandentiekio klausimus. Atsakovai jokių nesąžiningų veiksmų neatliko, viską darė atvirai ir teisėtai, todėl nesupranta kuo pasireiškė apgaulė ir kaip ieškovai buvo pagauti, kadangi jokių apgaulės veiksmų ar spaudimo nebuvo.

Atsakovė S. P. (jos atstovas) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovei nėra žinomos 2011 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties reg. Nr. DŽM-5039, patvirtintos notarės D. L., sudarytos tarp ieškovų R. S. ir M. A. bei atsakovės VŠĮ „Viva Barter“, sudarymo aplinkybės, kadangi ji nebuvo ir nėra sutarties šalis, tačiau daro išvadą, jog ginčo sandoris atitiko šalių valią, t. y. kad ieškovai turėjo tikslą sudaryti ginčo sandorį. Patys ieškovai pripažįsta, kad jie turėjo tikslą ir sutiko perleisti 701/1131 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei vėliau nusprendė parduoti visą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais, kas ir buvo padaryta. Tai, kad ieškovai galimai turėjo tikslą ateityje po žemės sklypo padalijimo galimai spręsti klausimą dėl dalies žemės sklypo įsigijimo, negali daryti ginčo sandorio negaliojančiu, kadangi ginčo sandorio sudarymo metu ieškovų valia buvo perleisti ginčo turtą, o ieškovų ketinimai ateityje galimai atlikti kokius nors kitus veiksmus niekaip nėra susiję su ginčo sandoriu. Jeigu iš tiesų ieškovai turėjo tikslą atsipirkti dalį žemės sklypo, tai dėl to niekas ieškovams netrukdė susitarti ir sudaryti būtent tokį sandorį. Atsakovė S. P. būdama sąžiningu pirkėju, sudarė sandorį su atsakovais G. S., tokio sandorio sudarymui buvo gauti visi būtini leidimai, nes ginčo turtas buvo įkeistas Kredito unijai, atsakovė nieko nenuslėpė ir nieko neapgavo bei jokių neteisėtų veiksmų neatliko, dėl ko yra sąžininga ginčo turto įgijėja. Visa tai ieškovai matė, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir tam neprieštaravo. 

Atsakovai R. G. ir L. G. (jų atstovas) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovams R. G. ir L. G. nėra žinomos 2011 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties, reg. Nr. DZM-5039, patvirtintos notarės D. L., sudarytos tarp ieškovų R. S. ir M. A. bei atsakovės VšĮ „Viva Barter“ sudarymo aplinkybės, kadangi jie nebuvo ir nėra sutarties šalys. Ieškovų valią sudaryti ginčo sandorį liudija tai, kad jie daugiau kaip penkis metus dėl to jokio ginčo nekėlė ir jokių reikalavimų nereiškė. Ieškovams buvo žinomos visos aplinkybės, tuo labiau, kad jau antri metai, kada atsakovų įsigytame sklype vyksta statybos, statomas gyvenamasis namas, todėl nepagrįsti ieškovų argumentai, kad jie nieko nežinojo ar tai neatitiko jų valios. Vien tai, kad ieškovai nori atsipirkti iš atsakovų G. S. ii V. S. jiems priklausančią žemės sklypo su pastatais dalį ir dėl to su minėtais atsakovais nesutaria, nesudaro pagrindo naikinti 2015 m. gegužės 26 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudalytą tarp atsakovų S. P. ir R. G. bei L. G., kurie akivaiziai yra sąžiningi turto įgijėjai. Pažymi, kad D. A. yra vieno iš ieškovų sūnus, todėl jeigu juos apgavo jų pačių sūnus, jie turėtų su juo ir bylinėtis. Atsakovai R. G. ir L. G., būdami sąžiningais pirkėjais, sudarė sandorį su atsakove S. P., nieko nenuslėpė ir nieko neapgavo, todėl jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovai mano, kad šiuo atveju naikinti sandorio nei dėl apgaulės, nei kaip sudaryto dėl akių nėra teisinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo taikyti restitucijos.

Trečiasis asmuo Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarė D. L. prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 11 d. Žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartimi, reg. Nr.DŽM-5039, pardavėjai R. S. ir M. A. pardavė jiems priklausantį 0,1131 ha ploto žemės sklypą su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjui VšĮ „Viva Barter“ už 233 893,00 Lt. Visus pinigus už parduotą žemės sklypą su pastatais pardavėjai R. S. ir M. A. grynais pinigais gavo iš pirkėjo VšĮ „Viva Barter“ sutarties pasirašymo dieną (VšĮ “Viva Barter” 2011 m. lapkričio 11 d. kasos išlaidų orderiai Nr.10 ir Nr. 11). Pirkimo – pardavimo sutartį šalys sudarė laisva valia, nenaudojant spaudimo, visos sandorio sudarymo faktinės aplinkybės šalims žinomos, nustatytos, įvertintos ir tinkamai teisiškai įformintos. Sandoris buvo tinkamai įvykdytas, visos sutarties sudarymo aplinkybės šalims buvo žinomos.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai R. S. ir M. A. 2011 m. lapkričio 11 d. sudarė žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. DZM-5039, patvirtintą notarės D. L., kuria už 233 893 Lt pardavė atsakovei VšĮ „Viva Barter“ 0,1131 ha žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Pinigų gavimo faktui patvirtinti, atsakovė 2011 m. lapkričio 11 d. išrašė kasos išlaidų orderius Nr. 10 ir Nr. 11, kurie rodo, kad ieškovams pasirašytinai buvo išmokėta p[o 116 946,50 Lt. Atsakovė VšĮ „Viva Barter“ minėtą turtą 2012 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, reg. Nr. 1-229, pardavė atsakovams G. S. ir V. S.. Pardavėjas patvirtino, kad 78 859,91 Lt gavo iš pirkėjų prieš pasirašant sutartį, o likusi 201 140,09 Lt suma bus pervesta pardavėjui kaip kreditas, trečiojo asmens KU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteiktas turto pirkėjams G. S. ir V. S.. Pastarieji 2012 m. sausio 27 d. sutartinės hipotekos lakštu prievolės (2012 m. sausio 19 d. paskolos sutarties) įvykdymui užtikrinti žemės sklypą su pastatais įkeitė KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Atsakovai  G. ir V. S. 2013 m. sausio 17 d. gavę KU  „Vilniaus taupomoji kasa“ sutikimą, 2013 m. sausio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, reg. Nr. 481, pardavė dalį, t. y . 701 kv. m žemės sklypo atsakovei S. P., kuri už įgyjamą žemės sklypo dalį pervedė atsakovams į KU  „Vilniaus taupomoji kasa“ hipotekinę sąskaitą sutartą 34 000 Lt sumą. 2014 m. vasario 27 d. žemės sklypo padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartimi, reg. Nr. 1245, atsakovai G. S. ir V. S., iš vienos pusės, ir atsakovė S. P., iš kitos pusės, pasidalino žemės sklypą ir 2015 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. 3790, S. P. pardavė savo 701 kv. m dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams R. ir L. G., kurie tais pačiais metais gavo statybos leidimą ir pradėjo individualaus namo statybą (t. 1, b. l. 21-33, 35-44, 46-55, 57-61, 115-119; t. 2, b. l. 14-21, 153-154, 173-176, 177-180, 182, 189, 192; t. 5, b. l. 29-30, 31).

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013; teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; kt.)

CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokio jis iš tikrųjų siekė, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmąjį dėl apgaulės sudarytą 2011 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sandorį ieškovai grindė tuo, kad atsakovei VšĮ „Viva Barter“ (jos vadovui V. P.) pažeidus išankstinį susitarimą dėl žemės sklypo padalinimo ir atidalintos jo dalies pardavimo, o likusios turto dalies (dalies žemės sklypo su pastatais) grąžinimo ieškovams po to, kai bus gauti ir jiems sumokėti pinigai už atidalintą žemės sklypo dalį (aptariamu atveju 701 kv. m), po eilės ginčijamų sandorių ieškovai liko ir be turto, ir be pinigų. Atsikirsdama į ieškovų argumentus, atsakovė VšĮ „Viva Barter“ teigė, kad su ieškovais buvo tinkamai atsiskaityta, t. y. jiems sumokėta iš anksto sutarta parduodamo turto kaina ir šią aplinkybę patvirtina tiek atsakovės kasos išlaidų orderiai, tiek notarine tvarka patvirtinta nekilnojamojo turto sutartis, kuriuose atsispindi ieškovų laisvai išreikšta valia parduoti turtą minėtuose dokumentuose aptartomis sąlygomis ir šiuos dokumentus patvirtinant savo parašais. 

Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutinka. Visų pirma, iš įmonės dokumentų (popierinės b. l. 166) nustatyta, kad tiek įmonės buvęs vadovas V. P., tiek ir dabartinis vadovas atsakovas G. S. 2011 m. rugpjūčio 4 d. ir 2012 m. sausio 12 d. prašymuose Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, kad nuo 2009 iki 2011 metų VšĮ  „Viva Barter“ nevykdė ūkinės komercinės veiklos ir negavo jokių pajamų; įmonės balanso duomenyse už 2011 metus iš ieškovų pirktas turtas nebuvo apskaitytas; 2011 m. įmonė patyrė 27 399 Lt nuostolių (kompaktinio disko file, file 3, 33, 58). Nei atsakovės atstovas G. S., nei liudytoju apklaustas V. P. negalėjo įtikinimai ir pagrįstai paaiškinti, iš kokių gi lėšų atsakovė atsiskaitė su ieškovais. Antra, Atsakovės 2011 m. lapkričio 11 d. kasos pajamų orderis, kuriuo atsakovė priėmė iš J. S. 120 000 Lt (t. 1, b. l. 34) leidžia daugiau tikėti ieškovų argumentais, kad minėtas apskaitos dokumentas turėjo būti garantu, kad atsakovė įvykdys iš anskto su ieškovais aptartus susitarimus. Apie tai, kad J. S. nebuvo poreikio finansuoti atsakovę ir mokėti avansą už žemės sklypą, kad tokios pinigų sumos ji neturėjo ir atsakovei nemokėjo, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja patvirtino pati J. S. (A.), minėtą aplinkybę patvirtina ir aptarti įmonės buhalterinės apskaito duomenys bei jos vadovų pareiškimai apie įmonės finansinę padėtį ir veiklą. Trečia, akivaizdu, kad atsakovei ginčo turtas nebuvo reikalingas, nes neužilgo (2012 m. sausio 17 d.)  po ginčijamo sandorio (2011 m. lapkričio 11 d.) sudarymo žemės sklypas su pastatais buvo perleistas atsakovams G. ir V. S.. Ketvirta, apklaustas byloje liudytoju D. S. patvirtino ieškovų nurodytas aplinkybes apie šalių tikruosius ketinimus sudarant 2011 m. lapkričio 11 d. turto perleidimo sandorį, t. y. kad visas turtas buvo perleistas atsakovei tik todėl, kad taip lengviau buvo tvarkyti žemės klypo atidalinimo ir tolimesnio jo realizavimo reikalus, kad šalys buvo susitarę, jog dalis žemės sklypo su pastatais bus grąžinta ieškovams ir atsilyginta už kitą žemės sklypo dalį. Teismo vertinimu, minėtas aplinkybes iš dalies patvirtina ir tolimesni žemės sklypo dalies pardavimo, jos padalinimo (atidalijimo) ir tolimesnio realizavimo veiksmai. Penkta, byloje nėra ginčo, kad ieškovai nuo pirmojo ginčijamo sandorio sudarymo dienos iki šiol gyvena namų valdoje (duomenys neskelbtini), ją prižiūri, moka mokesčius ir iki 2016 m. vasaros apie savo teisių pažeidimą, tikėdamiesi iš atsakovės atlygio už atidalintą ir parduotą žemės sklypo dalį bei likusios žemės sklypo dalies su pastatais įforminimo ieškovų vardu, nieko nežinojo, nes tik 2016 m. rugpjūčio mėn. viešai buvo paskelbta apie turto pardavimą (t. 1, b. l. 63-65, 72, t. 2, b. l. 23-48). Atsakovų nurodoma 2015 m. spalio 1 d. panaudos sutartis (t. 2, b. l. 194), įvertinus jau aptartas aplinkybes, jų įrodinėjamų aplinkybių apie ieškovų neva laikinas teises į ginčo turtą nepatvirtina, juolab kad minėtos sutarties nėra pasirašiusi R. S., ir priešingai, daugiau tikėtina, kad ieškovai tikėjo ir laukė, kol bus įvykdytas pirminis jų susitarimas (CPK 185 straipsnis).

Be to, teismas atkreipia dėmesį į CK 6.344 straipsnio 4 dalies nuostatas, kur nustatyta, kad jeigu įstatymų nustatyta, jog pirkimo–pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, tai pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką. Nors ši įstatymo nuostata yra dispozityvi (išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką), dėl ko šalys nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje gali numatyti ir kitokią atsiskaitymo tvarką (taigi atsiskaityti ir iki sutarties sudarymo), tačiau atsižvelgiant į sudaromo sandorio aplinkybes, jo vertę ir šalių tikruosius ketinimu, laikantis CK 6.344 straipsnio 4 dalies būtų galima išvengti sutarties šalių ginčų ir abejonių dėl to, ar nekilnojamojo daikto kaina buvo sumokėta ar ne.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pirmasis ieškovų ginčijamas 2011 m. lapkričio 11 d. turto perleidimo sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu, kuri pasireiškė tuo, kad dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų turtą iš karto pardavus kitiems asmenims (G. ir V. S.) ir neatlikus veiksmų, kurių ieškovai tikėjosi, ieškovai iš esmės turtą prarado negaudami to rezultato, kurio tikėjosi. Taigi, sudarytas ginčo sandoris nebuvo sandorio šalies (ieškovų) laisvos valios išraiškos rezultatas, o buvo kitos sandorio šalies nesąžiningų veiksmų rezultatas. Aukščiau paminėtos aplinkybės apie fiktyvius įrašus dokumentuose dėl įvykusio atsiskaitymo leidžia spręsti, kad atsakovės (jos vadovo) veiksmai buvo iš anksto apgalvoti ir laikytini nesąžiningais, nes prieš sudarant sandorį atsakovė nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, taip siekdama suklaidinti ieškovus. Todėl ieškovų reikalavimas panaikinti minėtą sandorį pripažintinas pagrįstu (CK 1.91 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovų argumentais, kad minėtas sandoris turi ir CK 1.86 straipsnyje numatytus požymius, nes ginčijamu sandorių šalys ketino sukurti atitinkamas pasekmes, tačiau jos liko neįgyvendintos dėl atsakovės kaltų veiksmų.

Atsakovai G. ir V. S., S. P. ir R. bei L. G. šioje byloje gina savo teises, remdamiesi sąžiningo įgijėjo institutu (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 6.153 straipsnis).   

CK 6.153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas tik iš nesąžiningo įgijėjo, o tuo atveju, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, – ir iš sąžiningo įgijėjo. Atsakovai nurodo, kad jie sąžiningai įgijo turtą, kuris yra ieškovų prašomų panaikinti sandorių negaliojimo dalykas, todėl šis turtas negali būti iš jų išreikalautas. Atsižvelgdamas į ieškovų įrodinėjamas aplinkybes, teisinį ieškinio pagrindą, taip pat į CK 1.5 straipsnį, teismas turi vertinti, ar atsakovai šioje situacijoje buvo pakankamai apdairūs, rūpestingi, ar jie gali būti pripažinti sąžiningais turto įgijėjais objektyviąja prasme, t. y., ar turto įgijėjai žinojo (turėjo žinoti), kad turto perleidimas pažeidžia kitų asmenų teises.

Remiantis civiliniame procese galiojančia įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, ir byloje nustačius, kad antrojo sandorio šalis siejo tiesioginiai tarnybiniai santykiai, kad atsakovui G. S. buvo (turėjo būti) gerai žinoma ir apie pirmąjį 2011 m. lapkričio 11 d. sandorį ir jo aplinkybes, kad visą laikotarpį nuo antrojo ginčijamo sandorio sudarymo iki turto dalies realizavimo tretiesiems asmenims ir bandymo realizuoti (parduoti) kitą jo dalį su ieškovais nebuvo atsiskaityta, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų  G. ir V. S. ir jų atstovo argumentus, kad minėtiems atsakovams apie ieškovų teisių pažeidimą nieko nebuvo ir negalėjo būti žinoma, todėl objektyviąja prasme laikyti šiuos atsakovus sąžiningais turto įgijėjais negalima. Remiantis nurodytu, teismas nevertina atsakovų argumentų dėl turto įkeitimo aplinkybių, nes hipotekos sutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ieškovai nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl jos nuginčijimo. Be to, nurodyta aplinkybė nėra lemianti sprendžiant 2012 m. sausio 17 d. sandorio teisėtumo klausimą. Todėl teismas pripažįsta pagrįstu ir antrąjį ieškovų reikalavimą dėl 2012 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo.

Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su kitais ieškovų reikalavimais, kuriais prašoma panaikinti vėlesnes 2013 m. sausio 25 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. turto dalies (701 kv. m žemės sklypo) pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis minėtas turtas buvo perleistas S. P. ir  R. bei L. G.. Visų pirma, minėtų sandorių neteisėtumo ir šių atsakovų nesąžiningumo ieškovai neįrodinėjo ir apsiribojo neteisingu teiginiu, kad  nuginčijus pirmąjį sandorį, negaliojančiais tampa ir vėliau sudaryti sandorį (CPK 12, 13, 178 straipsniais). Antra, minėtų atsakovų veiksmuose, pagal byloje surinktus įrodymus,  neteisėtų veiksmų nenustatė ir teismas, kuris galėtų konstatuoti niekinio sandorio faktą  ex officio (savo iniciatyva).

Ieškovų ieškinį pripažinus pagrįstu iš dalies ir tenkinus pirmuosius du ieškovų reikalavimus dėl 2011 m. lapkričio 11 d. ir 2012 m. sausio 17 d. sandorių pripažinimo negaliojančiais, taikytina restitucija (CK 1.86 str. 2 d., 1.90 str. 2 d.). Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (CK 1.80 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju yra pagrindas grąžinti ieškovams turto dalį natūrą (430 kv. m ir pastatus), o už likusią turto dalį (701 kv. m) priteisti iš atsakovų G. ir V. S. solidariai po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismui nusprendus patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Patikslintas ieškinys atsakovų VšĮ „Viva Barter“, G. S. ir V. S. atžvilgiu patenkintas visiškai, todėl iš jų lygiomis dalimis priteistinos visos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymi, kad ieškovai neteisingai nurodė ieškinio sumą, atitinkamai neteisingai buvo paskaičiuotas ir žyminis mokestis. Ieškovai ieškinio sumą nurodė 74 322 Eur, atitinkamai žyminio mokesčio sumą – 1331 Eur, tačiau teismui nusprendus atidalinto žemės sklypo dalį, kurio plotas 0,0430 ha, su jame esančiais statiniais, grąžinti natūra, vertė yra 74 322 Eur, o už kitą dalį žemės sklypo, kurio plotas yra 0,0701 ha, priteistina piniginė kompensacija, kuri VĮ Registro centro duomenimis yra 8 905 Eur. Taigi, ieškinio suma iš viso yra 83 227 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 1473 Eur. Ieškovai už suteiktas teisines paslaugas patyrė 1642,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 100 Eur žyminis mokestis, už ieškinio surašymą (484,00 Eur), už atstovavimą penkiuose teismo posėdžiuose ir už dalyvavimą kiekviename teismo posėdyje išlaidos sudarė po 200 Eur (1000 Eur), už liudytojo atvykimą – 58,21 Eur.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20). Atsižvelgus į bylos pobūdį ir jos sudėtingumą bei vadovaujantis Rekomendacijų 2 ir 8.2., 8.19., 9. punktais, teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos teisme mažintinos iki 817,60 Eur (10 val. dalyvavimo teismo posėdžiuose x 0,1 koef. x 817,60 Eur (bruto 2017 m. II ketv.), todėl iš atsakovų VšĮ „Viva Barter“, G. S. ir V. S. solidariai ieškovų R. S. ir M. A. naudai priteistina po 486,60 Eur (1459,81 Eur / 3) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgus į tai, kad ieškovai už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o likusios dalies sumokėjimas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl atitinkamai iš atsakovų VšĮ „Viva Barter“, G. S. ir V. S. priteistina valstybei po 457,67 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovų R. bei L. G. atžvilgiu ieškinį atmetus, atsakovai turi teisę 800 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą iš ieškovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti negaliojančiais 2011 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. DZM-5039, patvirtintą notarės D. L., sudarytą tarp ieškovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovės VšĮ „Viva Barter“, į. k. 300138303; 2012 m. sausio 17 d. pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-229, patvirtintą notaro J. P., sudarytą tarp atsakovės VšĮ „Viva Barter“, į. k. 300138303, ir atsakovų G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovų G. S. ir V. S. atsakovei VšĮ „Viva Barter“ 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės VšĮ „Viva Barter“ grąžinti atsakovams G. S. ir V. S. 22 839,40 Eur (78 859,91 Lt) sumą. Priteisti iš atsakovų G. S. ir V. S. ieškovams R. S. ir M. A. po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais.

Priteisti ieškovams R. S. ir M. A. iš atsakovų VšĮ „Viva Barter“, G. S. ir V. S. po  486,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų VšĮ „Viva Barter“, G. S. ir V. S. po 457,67 Eur žyminio mokesčio, sumokant priteistas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Priteisti atsakovams R. G. ir L. G. iš ieškovų G. S. ir V. S. po 400 Eur atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                         Gintautas Koriaginas