El. Civilinė byla Nr. e2-21-772-2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05610-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.13.; 3.2.4.1.; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2021 m. vasario 22 d.

Šiauliai 

              Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

              posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

              dalyvaujant ieškovui V. K., atsakovo R. K. atstovei K. R.,

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pakartotinai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovui R. K., dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant piniginę kompensaciją.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

              n u s t a t ė:

              ieškovas iš pradžių pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė atidalinti atsakovui R. K. priklausančio turto dalį iš bendro su ieškovu V. K. turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įpareigojant ieškovą išmokėti atsakovui priklausančios bendro turto dalies piniginę kompensaciją, lygią 9 000,00 Eur, ir priteisti ieškovui atsakovo iki atidalinimo iš bendro turto priklausiusią turto dalį bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, 1-4 b. l.).

             Pradiniame ieškinyje ieškovas nurodė, kad ir atsakovui priklauso po 1/2 dalį buto (bendro 47,62 kv. m ploto) su rūsiu (5,26 kv. m ploto), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Nuosavybės teisę į šią turto 1/2 dalį ieškovas įgijo 2018-07-19 įvykusiose varžytinėse, Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu. Nurodė, kad įgijus minimą buto dalį paaiškėjo, jog atsakovas savo buto dalį paveldėjo po motinos mirties 2015 metais, tačiau nuo to momento turtu nesirūpina, jo neišlaiko, neužtikrina tinkamos turto būklės. Teigė, kad atsakovas bute negyvena, jame nesilanko ir jo neprižiūri. Daugiabučio namo bendrijos pirmininkas pateikė ieškovui duomenis, kad yra priverstas nuolat teikti atsakovui pretenzijas dėl turto neišlaikymo ir nepriežiūros, bendrijos mokesčių ir įmokų nemokėjimo, prastos turto inžinerinių tinklų būklės. Po eilės bandymų susisiekti su atsakovu, tam, kad būtų išspręsti klausimai dėl bendro turto naudojimosi, bendros turto priežiūros klausimų, suprato, jog bendras naudojimasis turtu ir jo valdymas bus labai sudėtingas arba tiesiog bus priverstas prižiūrėti bendrą turtą tik savo jėgomis ir lėšomis. Atsakovui pagal advokato kontoros raštą buvo pasiūlyta susitarti dėl bendraturčių turto atidalinimo iš bendro turto, tačiau atsakovas atsakymo per rašte nurodytą terminą ir vėliau nepateikė. Dėl šių priežasčių, neturėdamas kito pasirinkimo, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl atsakovui priklausančios turto dalies atidalinimo iš bendro turto, išmokant atsakovui piniginę kompensaciją.

               Nurodė, kad abi proceso šalys turi kitus gyvenamuosius būstus, todėl minimas butas nėra vienintelė šalių gyvenamoji patalpa. Pagal pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, buto vidutinė rinkos vertė yra 18 800,00 Eur. Dėl šios priežasties ir atsižvelgdamas į prastą turto vertę, siūlė atsakovui išpirkti iš jo turimą 1/2 dalį turto arba parduoti jam savo 1/2 dalį turte už tą pačią kainą - 9 000,00 Eur. Atsakovui nesureagavus į šį pasiūlymą, prašo teismo nustatyti, kad atsakovui sumokamos kompensacijos dydis yra 9 000,00 Eur, nes atidalinimo natūra nepageidauja ir šiuo atveju toks atidalinimas nėra fiziškai galimas.

               Pirmosios instancijos teismas 2018-11-16 sprendimu tenkino ieškovo ieškinį atsakovui visiškai, tačiau pastarajam pateikus apeliacinį skundą, minėtas teismo sprendimas aukštesnės teismų instancijos buvo panaikintas, o byla grąžinta pakartotiniam nagrinėjimui (T.1, 131-138 b. l.).

               Pakartotinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas 2019-06-25 pateikė teismui į bylą pradinio ieškinio reikalavimų patikslinimą ir nurodė šiuos motyvus.

               2019 m. birželio 13 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (toliau - Teismas) 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir bylą pagal ieškovo V. K. (toliau - Ieškovas) ieškinį atsakovui R. K. (toliau - Atsakovas) perdavė Teismui nagrinėti iš naujo.

              Šiaulių apygardos teismas pažymėjo, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensaciją atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jei atitinka daikto rinkos kainą.

              Būtinybė tikslinti ieškinio dalyką iškilo todėl, kad šiandien dieną, remiantis Viešojo registro duomenimis, ginčo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - Ginčo turtas), vidutinė rinkos vertė yra 28 100,00 Eur (dvidešimt aštuoni tūkstančiai vienas šimtas eurų), vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2019-03-28. Ieškovas ir Atsakovas Ginčo turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, tai yra po 1/2 dalį kiekvienam bendraturčiui. Ieškovas sutinka sumokėti Atsakovui kompensaciją - 1/2 dalį Ginčo turto vertės, tai yra 14 050,00 Eur (keturiolika tūkstančių penkiasdešimt eurų) už Ieškovui nuosavybės teise atitenkantį Ginčo turtą arba už Atsakovui nuosavybės teise atitenkantį Ginčo turtą sutinka gauti iš Atsakovo 14 050,00 Eur (keturiolikos tūkstančių penkiasdešimties eurų) dydžio kompensaciją.

               Ieškovas tokius alternatyvius siūlymus dėl Ginčo turto pasidalijimo nusiuntė Atsakovui jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat nusiųsdamas SMS žinutę į Atsakovo telefono numerį (duomenys neskelbtini), informuodamas apie išsiųstą, elektroninį paklausimą. Atsakovas į SMS žinutę atsakė „Ačiū“, tačiau į elektroniniu būdu išsiųstą laišką neatsakė.

               Dėl nuosavybės teisės turinio ir įgyvendinimo.

               Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo - įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. M. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-104/2008).

              Ieškovas negali naudotis ir disponuoti savo nuosavybe. Ginčo turtui, kaip matyti iš pateikiamų nuotraukų yra reikalingas kapitalinio remonto, langai seni, mediniai, įsikilę. Šalių santykiai yra konfliktiški ir šalys, akivaizdu, nesusitars nei dėl remonto darbų apimties, nei dėl remonto darbų išlaidų. Atsakovas, nors civilinės bylos Nr. e2A-292-372/2019 nagrinėjimo metu Šiaulių apygardos teisme, teigė turintis Ginčo turtui emocinį prisirišimą, Ginčo turtą yra visiškai apleidęs, netvarko, interesų su bendraturčių nederina, todėl ginčo šalims vienintelis ir teisingas būdas nuosavybei valdyti yra atsidalijimas, išmokant kompensaciją

              Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam - kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

              Ieškovas sutinka gauti kompensaciją pagal šiandieninę Ginčo turto vertę, o taip pat sutinka išmokėti kompensaciją pagal šiandieninę turto vertę Atsakovui, įpareigojant Atsakovą atlaisvinti Ginčo turto patalpas per protingą terminą, o to nepadarius, iškraustyti ir utilizuoti daiktus iš Ginčo turto, pusę patirtų išlaidų išieškant iš Atsakovo.

              Taikos sutartis ir teisminė mediacija galima.

               Vadovaujantis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., Atsakovui nepateikus atsiliepimo į patikslintą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, ar neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, Ieškovas teismo prašo priimti sprendimą už aidų.

               Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, prašau įteikti viešo paskelbimo būdu.

               Procesinius dokumentus pageidauju gauti elektroninio ryšio priemonėmis.

               Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. - 4.76 str., 4.80 str., CPK 98 str., CPK 141 str., ieškovas V. K. Teismo reiškia alternatyvius reikalavimus ir Teismo prašo:

               1. Atidalinti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausiančią 1/2 dalį nekilnojamojo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (bendro 47,62 kv. m ploto) su rūsiu (5,62 kv. m ploto), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (bendro 47,62 kv. m ploto) su rūsiu (5,62 kv. m ploto) natūra priteisinat R. K. ir įpareigojant atsakovą R. K. išmokėti V. K. piniginę kompensaciją – 1/2 dalį nekilnojamojo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (bendro 47,62 kv. m ploto) su rūsiu (5,62 kv. m ploto) vertės, tai yra 14 050,00 Eur (keturiolika tūkstančių penkiasdešimt eurų) ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

               Arba

               1. Atidalinti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausiančią 1/2 dalį nekilnojamojo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (bendro 47,62 kv. m ploto) su rūsiu (5,62 kv. m ploto), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (bendro 47,62 kv. m ploto) su rūsiu (5,62 kv. m ploto) natūra priteisinat V. K. ir įpareigojant V. K. išmokėti R. K. piniginę kompensaciją – 1/2  dalį nekilnojamojo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (bendro 47,62 kv. m ploto) su rūsiu (5,62 kv. m ploto) vertės, tai yra 14 050,00 Eur (keturiolika tūkstančių penkiasdešimt eurų) ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

              2. Įpareigoti R. K. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti nekilnojamojo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (bendro 47,62 kv. m ploto) su rūsiu (5,62 kv. m ploto) patalpas, o per teismo nustatytą terminą to nepadarius, V. K. lėšomis iškraustyti ir utilizuoti daiktus iš nekilnojamojo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (bendro 47,62 kv. m ploto) su rūsiu (5,62 kv. m ploto), 1/2 dalį patirtų išlaidų išieškant iš R. K..

              3. Įpareigoti R. K. pateikti įrodymus apie jo galimybes išmokėti V. K. piniginę kompensaciją už R. K. nuosavybės teise atitenkantį nekilnojamąjį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (bendro 47,62 kv.m ploto) su rūsiu (5,62 kv.m ploto).

              4. Priteisti V. K. naudai iš R. K. visas V. K. turėtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

              Ieškovas patikslintus ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

              Atsakovas taip pat 2019-07-12 pateikė į bylą atsiliepimą dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų nurodydamas šiuos atsikirtimus.

              Atsiliepimo į patikslintą ieškinį motyvai ir argumentai.

              Butą, dėl kurio padalijimo kilo ginčas, 2015 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu po mamos D. L. K. mirties lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį paveldėjo Atsakovas ir jo brolis D. K. Ieškovas Atsakovo broliui priklausiusią 1/2 Buto dalį įsigijo 2018 m. rugpjūčio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Ieškovas ir Atsakovas tapo Buto bendrasavininkais.

              Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.72 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

              Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčiu nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčiu) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčiu nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčiu interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčiu interesų pusiausvyros principais (ir. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis - visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

                Šiuo atveju reikšdamas alternatyvius reikalavimus Ieškovas prašo taikyti būtent tokį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, bet kuriuo atveju vienai ar kitai šaliai priteisiant Butą natūrą, atitinkamai kitai šaliai priteisiant piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į turto pobūdį, bei kasacinio teismo praktikoje suformuota precedentą bendraturčiams reikalaujant taikyti skirtingus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdus, prioritetą teikti atidalijimui išmokant piniginę kompensaciją, šioje byloje ginčo dėl būtent tokio padalijimo būdo Atsakovas taip pat nekelia. Tačiau neturėdamas galimybės realizuoti savo teisės į gynybą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Atsakovas palaiko savo poziciją išdėstytą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jog šis Butas Atsakovui yra reikšmingas ir pageidauja jį išlaikyti natūra.

                 Šiame kontekste pažymėtina, jog kaip minėta, anksčiau Butas priklausė Atsakovo mamai, jame ji gyveno, dar iki šios dienos Bute yra likę mamos daiktų, todėl Butas Atsakovui turi ir nematerialią, emocinę reikšmę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Atsakovo nuolatinei gyvenamajai vietai esant užsienyje, šis Butas yra vienintelė vieta, į kurią Atsakovas grįžta, kurioje apsistoja viešėdamas Lietuvoje.

                 Atsakovas kategoriškai nesutinka su Ieškovo argumentais, jog Atsakovas Butą yra apleidęs, neva juo visiškai nesirūpina. Šiuos savo teiginius Ieškovas grindžia tuo, jog butui reikalingas remontas, o Atsakovas jo netvarko ir nesikreipia šiais klausimais į Ieškovą dėl jų kaip bendraturčiu interesų derinimo Buto tvarkymo klausimais. Atkreiptinas dėmesys j tai, jog Butas buvo gyvenamas, kaip minėta, jame nuolatinai gyveno Atsakovo mama. Tai, jog šiai dienai nėra pakeisti Buto langai ar nepadarytas remontas, jokiu būdu nereiškia, jog Atsakovui Butas nerūpi. Atsakovas sąmoningai nenorėjo investuoti papildomų lėšų į Butą, kol nėra išspręsti ginčai dėl jo ar santykiai su bendraturčiais. Kaip jau minėta, iki Ieškovo Vi dalis Buto priklausė Atsakovo broliui ir buvo areštuota, o Ieškovas ją būtent ir įsigijo iš varžytinių. Tiesa, kaip ir apie Ieškovo inicijuotą teisminį procesą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip ir apie skolos išieškojimą iš broliui priklausančios turto dalies ir apie skelbiamas varžytines Atsakovas nežinojo, o anksčiau, nežinodamas Buto dalies likimo, nebūdamas vienintelis savininkas, susilaikė nuo esminių pertvarkų ir didelių investicijų Bute.

              Nepaisant to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Atsakovas vis dėlto rūpinosi butu ir tai pagrindžia byloje esančios 2019 m. sausio 31 d. pažyma apie pirkėjo/vartotojo atsiskaitymą su pardavėju/tiekėju Nr. 5034 bei 2019 m. sausio 31 d. pažyma dėl atsiskaitymo. Šios pažymos patvirtina, jog Atsakovas visą laiką mokėjo komunalinius mokesčius už visą Butą, netgi nepaisant to, jog yra tik 1/2 dalies Buto savininkas. Atsakovui ir jo šeimai Butas priklausė daug ilgiau nei Ieškovui, kuris nuosavybės teises į Buto dalį įgijo mažiau nei prieš metus. Be to Ieškovas Buto dalį įgijo jau turėdamas tikslą perimti ir Atsakovui priklausančią Buto dalį. Atstovavimo sutartis įgaliojusi Ieškovo atstovą atstovauti civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 6 d., t. y. dar iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu.

             Taigi šiuo atveju darytina išvada, jog siekiant išlaikyti bendraturčiu interesų pusiausvyra Buto dalies priteisimas natūra Ieškovui labiau Atsakovo interesams padarytų didesnės žalos nei nukentėtų Ieškovo interesai Buto dalį priteisus Atsakovui.

             Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčiu kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, 26 punktas).

              Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (ir. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

              Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (ir. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

              Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, - kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 416-969/2017).

              Taigi, kaip pažymėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos kitam bendraturčiui dydžio turėtų būti įvertintos visos aplinkybės. Pirminiame ieškinyje Ieškovas siekė už iš Atsakovo jam priteisti prašomą turto dalį Atsakovui išmokėti 9 000 Eur kompensaciją. Pats Ieškovas mažiau nei prieš metus įsigijo 1/2 dalį buto už 7 300 Eur. Tačiau dabar, kai Ieškovas kelia alternatyvius reikalavimus, pagal kuriuos prašo priteisti kompensaciją jam, priteisiant Atsakovui 1/2 dalį buto, kompensacijos dydis padidėjo iki 14 050 Eur. Ieškovo elgesys byloje kelia pagrįstų abejonių jo sąžiningumu.

              Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas.

              Dėl sprendimo už akių priėmimo.

              Atsakovas nepageidauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių.

              Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių

              Atsakovas neprieštarauja, jog šalims susitarus byla būtų baigiama taikos sutartimi.

              Atsiliepimo į ieškinį reikalavimai.

              Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, remiantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, vadovaujantis taikytinomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei civilinio proceso kodekso nuostatomis, Teismo prašome:

              1. Ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą;

              2. Atsakovo R. K. naudai iš ieškovo V. K. priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

              Nagrinėjama byla atsakovo prašymu buvo sustabdyta iki bus priimtas procesinis sprendimas kitojo tarp tų pačių šalių nagrinėjamoje byloje Nr. e2-196-1028/2020 (T. 2, 5-6, 38-39, 44-48 b. l.). Atnaujinus šios bylos nagrinėjimą ieškovo atstovas 2020-11-03 pateikė teismui į bylą pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, nurodydamas šiuos motyvus.

              Ieškovo atstovas 2020-11-03 pateikė teismui į bylą pasiūlymą nurodydamas šiuos motyvus. Kliento V. K. prašymu, jo vardu bei interesais, teikiu Jums pasiūlymą baigti šią bylą taikos sutartimi.

              Paaiškinu, kad kitoje Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-196- 1028/2020, teismas galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažino, kad V. K. teisėtai įgijo nuosavybės teises į 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė buto rinkos vertė yra 28 100,00 Eur (dvidešimt aštuoni tūkstančiai vienas šimtas eurų) (toliau vadinama - Ginčo turtas).

              Minėtoje byloje buvo išsakyta abiejų brolių R. ir D. K. pozicija dėl Ginčo buto (jo dalies) išsaugojimo, t.y. buvo nurodoma, kad broliai bet kokiu atveju sieks išsaugoti butą (ar jiems priklausančią buto dalį).

              Kartu broliai K. teikė paaiškinimus, kad patys buto (jo dalies) neparduos, o V. K. priklausančią buto dalį gali išpirkti tik už maksimalią 7 000 Eur kainą, kas visiškai netenkina V. K. ir yra dvigubai mažiau nei vidutinė šios buto dalies kaina.

              Šioje susidariusioje situacijoje, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str.) bei proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, pareiškiame, kad V. K. iš esmės tenkina faktinė situacija, kuomet jis teisėtai valdo 1/2 dalį buto, todėl jis siūlo Jums šią civilinę bylą baigti Taikos sutartimi (T.2, 53 b. l.).

              Atsakovas 2020-11-26 pateikė atsiliepimą į ieškovo pasiūlymą dėl bylos baigimo taikos sutartimi nurodydamas šiuos atsikirtimus.

              Teisme buvo pateiktas pasiūlymas dėl bylos baigimo taikos sutartimi, į kurį Atsakovas teikia atsakymą.

              Visų pirma iš esmės pažymėtina, jog Atsakovas nuo pat savo dalyvavimo ginče pradžios nebuvo prieš taikų ginčo sprendimą. Ieškovo pasiūlyme nurodoma, jog Atsakovas siekė išpirkti Ieškovui priklausančią 1/2 dalį ginčo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu (toliau - Butas) tik už 7 000 Eur, tačiau Atsakovas siūlydamas taikiai baigti bylos nagrinėjimą siūlė sumokėti Atsakovui ir didesnę sumą.

              Atsakovas iš esmės neprieštarautų pasiūlymui bylą baigti taikiai, tik pažymi, jog šalims tokiu atveju reikėtų aptarti naudojimosi butu tvarką, bendro naudojimo objektų naudojimo tvarką, butas yra remontuotinas, todėl preliminariai apsipręsti pagrindinių remonto reikalaujančių dalių tvarkymo darbus.

             Tačiau pažymėtina, jog Atsakovo atstovams susisiekus su Ieškovo atstovu buvo nurodyta, jog pats Ieškovo atstovas jau kurį laiką negali susisiekti su Ieškovu, tikėtinai teisinių paslaugų sutartiniai santykiai pasibaigė, todėl negali toliau atstovauti kliento. Dėl šios priežasties Atsakovo atstovams nepavyko suderinti galimų taiko sutarties sąlygų. Iš Ieškovo pateikto pasiūlymo kyla tam tikrų neaiškumų, tačiau iš esmės Atsakovas mato galimybę sudaryti taikos sutartį, šalims detaliau aptarus ir suderinus potencialius ginčo klausimus (T. 2, 50-51 b. l.).

             Atsakovas 2020-12-09 teismo posėdžio metu siūlė ieškovui bylos nagrinėjimą baigti taikiai, pasirašant taikos sutartį, kuria tuo pačiu būti išspręstas ir klausimas dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos. Tačiau ieškovas šį atsakovo pasiūlymą atmetė.

             Pakartotinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad šiuo metu jis vienas rūpinasi buto priežiūra ir tinkama eksploatacija, pvz., moka už šildymą, o atsakovas jokių veiksmų dėl buto priežiūros neatlieka. Taip pat atsakovas nepasirūpino, kad jo interesus galėtų atstovauti ir įgaliotas asmuo. Kadangi atsakovas nesirūpina buto priežiūra ir tinkama eksploatacija, mano, jog ši gyvenamoji patalpa jam nėra reikalinga. Nors patikslintame ieškinyje nurodė, kad sutinka sumokėti už atsakovui priklausančią buto dalį 14 050 Eur piniginę kompensaciją, tačiau atsižvelgiant į įvykusius pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, jis dabar sutinka ir įsipareigoja atsakovui sumokėti 16 500 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat sutiktų, kad ir atsakovas jam sumokėtų tokio pat dydžio piniginę kompensaciją už 1/2 dalį buto. Papildomai nurodė, kad reikia pakeisti bute nuo apskaitos prietaisų šilto ir šalto vandens vamzdyną.

             Atsakovo atstovė pakartotinio nagrinėjimo metu teigė, jog atsakovas sutinka išmokėti ieškovui tik 10 000 Eur piniginę kompensaciją už pastarajam priklausančią 1/2 dalį buto. Mano, kad ieškovui visas butas reikalingas tam, jog jis yra verslininkas užsiimantis nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimu, tačiau jame nesiruošia gyventi. Dėl to, jog ieškovas šiame bute negyvens, o atsakovui šis butas svarbus todėl, jog jis jame užaugo, o po to mirus motinai jį kartu su broliu paveldėjo. Ieškovas įsigijęs 1/2 dalį buto iš varžytinių, skubiai kreipėsi į teismą dėl jo atidalijimo, kas rodo, jog šis butas jam tėra prekė. Ieškovo reikalavimas, kad atsakovas sumokėtų jam 16 500 Eur laikytinas nesąžiningu, kadangi jis pats nieko neinvestavęs nori lengvai praturtėti kito bendraturčio sąskaita. Po 1/2 dalies burto įsigijimo ieškovas nesiekė bendradarbiauti su atsakovu, o dar ir pakeitė lauko durų spyną, todėl kitas bendraturtis turėjo kreiptis ir į policiją. Kadangi atsakovas planuoja grįžti į Lietuvą ir čia gyventi, tai jam šis butas yra yra ne tik svarbus, bet ir reikalingas. Be to atsakovas moka ir mokesčius, kas įrodo, jog jis butu rūpinasi. Savo laiku atsakovas norėjo periimti už brolio D. K. skolas 1/2 dalį buto, tačiau jam to padaryti nepavyko. Todėl prašė teismo tenkinti atsakovo alternatyvų reikalavimą, o ieškovo prašymą atmesti.        

               Ieškinys tenkintinas visiškai.

              Dėl šalių ginčo esmės.

              Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad buto, esančio adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui V. K. pagal 2018 m. liepos 19 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, o kita 1/2 buto dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui R. K. pagal 2015 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-9410 (T.1, 9-10 b. l.). Šioje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui ir pagal alternatvyvų pastarojo prašymą, sprendžiamas klausimas dėl minėto buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos vienam iš bendraturčių priteisimo.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.80 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

              Šiuo atveju prašomas atidalinti turtas yra 47,62 kv. m. bendro ploto, dviejų kambarių butas, todėl atidalinti ginčo butą natūra taip, kad tai būtų proporcinga priemonė abiejų bendraturčių atžvilgiu, teismo vertinimu, yra neįmanoma (T.1, 9-10 b. l.). Pačios šalys pripažįsta, kad vienintelis racionalus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra vienam iš bendraturčių priteisiant kompensaciją už turimo turto dalį pinigais (T.1, 143-146, 173-176 b. l., T.2, 50-51, 53 b. l.). Ginčas tarp šalių kilęs dėl to, kuriai iš jų turi būti priteisiama piniginė kompensacija ir koks jos dydis.

              Ieškinio reikalavimą atidalinti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant atsakovui 16 500 Eur piniginę kompensaciją, o ieškovei priteisiant butą natūra, ieškovas motyvuoja atsakovo ribotomis galimybėmis dėl buto priežiūros ir remonto, dėl kurių jis irgi negali tinkamai naudotis butu, kadangi būtina pakeisti dalį bute esančio vamzdyno, pakeisti buto langus ir atlikti jo remontą. Taip pat ieškovas sutinka sumokėti atsakovui tuoj pat po teismo sprendimo įsiteisėjimo, daug didesnio dydžio piniginę kompensaciją, nei pastarojo siūloma jam 10 000 Eur piniginė kompensacija. Aplinkybę, jog atsakovas neturi galimybių tinkamai rūpintis butu, ieškovas grindžia tuo, kad dar iki šios bylos iškėlimo atsakovas nieko nepadarė, jog galėtų ne tik išsipirkti ginčo buto dalį iš antstolio per varžytines 2018 metais už daug mažesnę kainą, nei šių dienų buto vertė, bet ir jo nepriežiūra. Atsakovas, papildomai prašydamas priteisti butą natūra jam, o ieškovui 10 000 Eur kompensaciją pinigais, nurodo, kad minėtas butas yra vienintelė jo gyvenamoji vieta LR, o ieškovui butas tėra tik verslo objektas, kadangi jis nori jį išnuomoti arba parduoti. Atsakovas teigė, kad jis turi realią galimybę išmokėti ieškovui nurodyto dydžio piniginę kompensaciją už jam priklausančią 1/2 dalį buto, kadangi šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje ir gauna pakankamas pajamas (T. 2. 71-77 b. l.).

              Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016).

             Byloje nustatyta, kad nė viena iš ginčo šalių, butu, esančiu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), šiuo metu nesinaudoja, kadangi kaip jau minėta vienas iš bendraturčių jau senokai gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystė, o kitas bendraturtis dėl objektyvių priežasčių (pvz., reikia atlikti einamąjį remontą) irgi negali naudotis jam priklausančia buto dalimi (T.1, 155-160 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas artimiausiu laiku planuotų grįžti į Lietuvą ir norėtų toliau gyventi minėtame bute. Tuo pačiu atmestinas ir atsakovo atsikirtimas, kad tik šis butas galėtų būti jo vienintelė gyvenamoji vieta LR, kuriame jis augo, kadangi jis ne tik nepasinaudojo galimybe nustatyti su kitu bendraturčiu naudojimosi butu tvarkos, bet ir nėra atlikęs jokių buto priežiūros ar remonto darbų, nors tam turėjo pakankamai laiko ir galimybių. Be to butas šiuo metu neatitinka net elementarių sanitarinių reikalavimų (T.1, 155-160 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad byloje yra duomenys, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso ir atitinkama dalis buto esančio adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) (T.1, 167-168 b. l.). Esminis ieškovo argumentas, dėl kurio jis paduotu ieškiniu prašė priteisti piniginę kompensaciją atsakovui, yra tas, kad priteistą kompensaciją jis sumokės atsakovui nedelsiant, kas teismo vertinimu irgi yra labai svarbu. Nors atsakovas irgi teigė, kad yra pasiruošęs sumokėti ieškovui siūlomo dydžio piniginę kompensaciją, tačiau kodėl ji yra mažesnė, tokių motyvų nenurodė, o tai, jog jis irgi turės galimybę šią kompensaciją sumokėti ieškovui nedelsiant, tėra tik prielaida. Toks teismo vertinimas remiasi tuo, kad nors atsakovas ir pateikė teismui įrodymus, kad dirba Jungtinėje Karalystėje ir gauna atitinkamas pajamas, tačiau jam vengiant vykdyti priimtą teismo sprendimą, jo įgyvendinimas ieškovui galėtų būti apsunkintas, nes išieškojimas būtų vykdomas JK pagal šios šalies teisės aktų reikalavimus (T.2, 76-77 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovui pateikus alternatyvų reikalavimą, situacija byloje iš esmės nepasikeitė, todėl pripažintina, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo teismui tenkinti šį atsakovo alternatyvų reikalavimą. 

             Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgęs į tai, kad prašomas atidalinti butas nelaikytinas vienintele atsakovo gyvenamąja vieta ir atsakovas nepateikė į bylą tinkamų įrodymų, patvirtinančių jo realią galimybę sumokėti 10 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją ieškovui, todėl jis atmestinas. Teismas sprendžia, kad atidalijimas priteisiant atsakovui daug didesnę piniginę kompensaciją nei jis pats siūlė už tokią pat buto dalį, o ieškovui butą natūra, šiuo atveju yra racionaliausias ir teisingiausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris geriausiai atitinka šalių interesus, juo labiau, kad dėl tokio atidalijimo būdo bylos nagrinėjimo metu pasikeitus aplinkybėms, tai yra padidėjus kompensacijai, atsakovo atstovė dėl to nepateikė esminių prieštaravimų, o jos nurodytas aplinkybes teismas laiko nereikšmingomis.

             Tuo atveju, jei bendraturtis ar jų grupė prieštarauja kompromisiniams atidalijimo variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B., E. G. k., bylos Nr. 3K-3-780/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U., T. G., bylos Nr. 3K-3-638/2005). 

              Atsakovui priteistinos kompensacijos dydžiu laikytina 16 500 Eur suma, už 1/2 dalį buto, atsižvelgiant į ieškovo teismo posėdžio metu pateiktą iš jo priteistinos sumos padidinimą. Ginčo dėl nurodytos priteistinos kompensacijos dydžio tarp šalių nėra. 

              Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai, priteisiant atsakovui 16 500 Eur kompensaciją pinigais, o ieškovui – ginčo butą natūra.

              Vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-12-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006-02-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-85/2006).

               Todėl konstatuotina, kad visiškas ginčo buto atidalinimas geriausiai užtikrina bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, o neatidalinus buto, nebūtų išspręstas šalių ginčas dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo. 

               Taigi, nustačius tam tikras išimtinį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisdamas bendraturčiui kompensaciją pinigais, nors dėl to nėra bendraturčio sutikimo. Teismas, įvertindamas šiuos teismų praktikoje suformuotus CK 4.80 str. 2 d. įtvirtintų normų taikymo reikalavimus, bei atsižvelgdamas į bylos faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad laikantis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros ieškovo siūlomas atidalijimo būdas, išmokant atsakovui kompensaciją, o jam priklausančią buto dalį perleidžiant ieškovui, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas. Pažymėtina, kad ginčo atveju, atsakovas kitokio sąžiningo ir teisingesnio atidalinimo būdo neteikė. Nėra galimybės kitaip išspręsti ginčą, apeinant kompensacijos už priklausančią turto dalį mokėjimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

                 Pažymėtina, kad bylos šalys neginčijo ieškovo galimybių atsakovui sumokėti kompensaciją. Todėl teismo vertinimu, ieškovas turi galimybes sumokėti kompensaciją atsakovui. Dėl nurodyto teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jau anksčiau minėtomis CK normomis, konstatuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovo pateiktas atidalinimo būdas, atidalinant butą ieškovui paliekant jį natūra, o  išmokant atsakovui kompensaciją, yra sąžiningiausias, teisingiausias ir geriausiai atitinkantis šalių interesus, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

                 Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų klausimų išsprendimo.

                 Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo patirtos 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir 400,00 Eur išlaidų patirtų dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme, iš viso: 475,00 Eur (T.1, 5, 104 b. l.) priteistinos iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neatlygintinos, kadangi galutinis teismo sprendimas nėra jam palankus.  

                 Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos bylos dalyviams, priteistinos valstybei iš atsakovo, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų suma viršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) sumą (CPK 96 str. 1,6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais). Bylos atveju šių priteistinų išlaidų suma yra 8,56 Eur.  

                  2018 m. spalio 15 d. teismo nutartimi (T.1, 22-23 b. l.) dėl žymos registre įregistravimo VĮ Registrų centras buvo pranešta apie teisme priimtą ieškovo V. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl nekilnojamojo turto, t. y. 1/2 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), teisiškai registruotos atsakovo R. K. nuosavybe, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina atlikta žyma ir registruotina žyma apie priimtą teismo sprendimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turinti įtakos nekilnojamųjų daiktų (t. y. 1/2 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai (registro Nr. (duomenys neskelbtini) teisiniam statusui.

                 Tenkintinas iš dalies ir kitas ieškovo ieškinio išvestinis reikalavimas, įpareigojant R. K. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti nekilnojamojo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, patalpas, o per teismo nustatytą terminą to nepadarius, tolimesni veiksmai vykdomi laikantis CPK VI skyriaus nuostatų (CPK 763 str.). Likusioje dalyje ieškovo išvestinio prašymo netenkinti.

               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

                n u s p r e n d ž i a:

               Ieškovo ieškinį atsakovui tenkinti visiškai, o atsakovo alternatyvų reikalavimą ieškovui atmesti.

               1. Atidalinti atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), (1/2 dalis), priteisiant pastarajam R. K. priklausančią asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį 2 (dviejų) kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendro 47,62 kv. m ploto) su rūsiu (5,26 kv. m ploto), esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

              2. Priteisti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 16 500,00 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) kompensaciją, už 1/2 dalį 2 (dviejų) kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendro 47,62 kv. m ploto) su rūsiu (5,26 kv. m ploto), esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

              3. Priteisti ieškovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 475,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų  atlyginimui.

              4. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,56 Eur (aštuonis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įpareigojant atsakovą jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

              5. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti žymą VĮ Registrų centras registre apie teisme priimtą V. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl nekilnojamojo turto, t. y. 1/2 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai (registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotos atsakovo R. K. nuosavybe, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir registruoti žymą apie priimtą teismo sprendimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turintį įtakos nekilnojamųjų daiktų (t. y. 1/2 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai (registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisiniam statusui. 

             6. Tenkinti iš dalies ieškovo ieškinio išvestinį reikalavimą, įpareigojant R. K. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti nekilnojamojo turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, patalpas. Likusioje dalyje šį prašymą atmesti.

            Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                            Jonas Stubrys