Civilinė byla Nr. e 2A-406-661/2020

Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10746-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 2.4.5;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m kovo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Mano turtas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mano turtas“ ieškinį atsakovams UAB „Transmedos projektai“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Lumija“, K. B., UAB „Iluma“, A. I., UAB „Investicinis turtas“, V. K. V. A., E. A., M. P. K., UAB „V. N.“, UAB „EEB“, UAB „Vilniaus rentinys“, J. M., A. M., E. K., R. M., A. K., K. K., L. S., J. Č., R. Č., V. Š., V. L., I. P. – L., G. Ž., V. Ž., R. B., J. B., W. A. K., T. V., L. V., E. Z., V. Ū., V. A., R. Š., S. G., I. R., R. J. R., D. S., E. S., R. A., R. P. A., K. A., T. L., R. L., E. K., V. K., L. J., V. M., L. Š., A. Š., L. P., E. P., D. Ž., D. Ž., J. H., K. P., E. P., E. J., D. J., I. B., D. D.-P., G. P., R. Č., I. Č., UAB „Ictus LT“, R. B., R. B., R. T., A. G., M. G., UAB „Švarus kiemas“, D. R., D. B., D. J., E. C., A. C., UAB „Šviesos spektras“, UAB „BC12“ dėl statybos užbaigimo akto ir statinio teisinės registracijos panaikinimo, statybos pripažinimo neteisėta bei statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Conresta“, UAB „Pro-Hausas“, UAB „Planas B“, ADB „Gjensidige“, AB „Lietuvos draudimas“, Ergo Insurance, SE, AB „Swedbank“, AB „SEB“ bankas, KB „Kauno kredito unija“, KU „Mano unija“, AB „Luminor Bank“, Danske Bank AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, UAB „Sumanus valdymas“, BTA Baltic Insurance Company AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje  sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių privačių asmenų teises ginčyti statybos leidimą ir kitus statinio statybos dokumentus, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas UAB „Mano turtas“ prašė: 1) panaikinti 2018 m. kovo 8 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-100-180303-00104; panaikinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo pažymėto plane 17A6/b teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre; 2) įpareigoti atsakovus – pastato statytoją ir bendrasavininkius, t.y. UAB „Transmedos projektai“, UAB „Lumija“, K. B., UAB „Iluma“, A. I., UAB „Investicinis turtas“, V. K. V. A. ir kitus atsakovus, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pagal parengtą projektinę dokumentaciją ir jos pagrindu gautą naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ir/ar pertvarkyti atsakovo UAB „Transmedos projektai“ valdomoje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje ir už jos ribų pastatytą daugiabutį gyvenamąjį namą, pažymėtą plane 17A6/b taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; įpareigoti juos per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti atsakovo UAB „Transmedos projektai“ valdomoje 3328/10035 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje ir už jos ribų pastatytą daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, jei per nustatytą terminą neatliks 4.1 punkte nurodytų veiksmų; atsakovams savo lėšomis nepašalinus statybos padarinių, t.y. nenugriovus daugiabučio gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 17A6/b, ir nesutvarkius statybvietės, skirti bendrai atsakovams 50 Eur baudą už kiekvieną delsimo įvykdyti teismo sprendimą dieną, sumokant baudą ieškovui į jo atsiskaitomąją sąskaitą, ir suteikti teisę ieškovui nugriauti savavališkai pastatytus statinius atsakovų lėšomis, jeigu atsakovai ilgiau kaip 1 mėnesį delsia įvykdyti įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius; 3) priteisti ieškovui iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jis esantis gretimo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkas, besikreipiantis į teismą pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, nes kaimyniniame sklype pastatas pastatytas nukrypstant nuo statybą leidžiančio dokumento bei detaliojo plano sprendinių, pastatytas didesnio ploto, aukštesnis pastatas, o taip yra pažeidžiamos jos teisės, tame tarpe pablogėja ieškovui priklausančio pastato, esančio gretimame sklype (duomenys neskelbtini), apžvelgiamumas, padidėja transporto srautai, sklype bus didesnis žmonių kiekis, didesnis triukšmas, didesnis užterštumas ir pan.

4.       Atsakovas UAB „Transmedos projektai“ nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad UAB „TRANSMEDA“ 2009 m. spalio 19 d. gavo statybos leidimą administracinio pastato ir daugiabučio gyvenamojo namo statyboms. 2015-10-07 statybos leidimas anksčiau nurodytų statinių statybai buvo perrašytas UAB „Transmedos projektai“ vardu bei patikslintas, nurodant, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat leidžiama statyti patikslintame statybos leidime nurodytus inžinerinius tinklus. Statybos leidimo ieškovas nėra nuginčijęs ir neginčija šioje byloje. Projektuojant pastatą 2009-08-28 buvo atlikta jo techninio projekto ekspertizė, kuri patvirtina, kad pastato projektas atitiko galiojusius teisės aktų reikalavimus. 2016-12-30 ir 2017-06-05 atsakovė gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymas dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos be nukrypimų. Statybos metu galiojusiuose statybos techniniuose reglamentuose nėra reikalavimo daugiabučiam gyvenamajam namui projektuoti, jį atitraukiant nuo kaimyninio sklypo ribos tris metrus, toks reikalavimas įsigaliojo Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 p. redakcijoje tik 2014-11-18, t.y. jau po to, kai 2009 metais buvo išduotas statybos leidimas. Minėtame statybos techniniame reglamente greta esančių pastatų insoliacija yra pagrindinis reikalavimas, į kurį būtina atsižvelgti projektuojant tokį pastatą (192, 193 p.). Atsakovo pastatytas pastatas niekaip nepažeidžia ieškovo teisių, jokių konkrečių savo teisių pažeidimų fakto ieškovas neįrodo, tuo tarpu jis nėra subjektu galinčiu ginti viešąjį interesą.

5.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos taip pat nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad Statytojas žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatė gyvenamosios paskirties pastatą – trijų ir daugiau butų (daugiabutį) gyvenamąją namą, kuris priimtas ginčijamu statybos užbaigimo aktu. Todėl šiuo atveju taikytinas STR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“, o ne STR „Visuomeninės paskirties statiniai“. Todėl ieškovo argumentai, kad neišlaikytas STR „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priede įtvirtintas ne mažesnis nei 3,0 metrai norminis atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos šiam ginčui neaktualūs. Nagrinėjamu atveju pagal projektą žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo projektuojamas ir buvo pastatytas daugiaaukštis gyvenamasis namas. Daugiabučio gyvenamojo namo statybos atveju reikalavimas išlaikyti 3,0 metrų norminį atstumą iki žemės sklypo ribos STR „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkte buvo įtvirtintas ir įsigaliojo tik nuo 2014-11-18, taigi projekto rengimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu reikalavimas išlaikyti 3 metrų norminį atstumą negaliojo. Todėl negalima reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo, nes projektuotojas ir statytojas negalėjo žinoti būsimų reikalavimų.

6.       Atsakovai J. H., UAB „V. N.“, V. A., E. J., D. J., I. B., R. B., J. B. ir kiti, iš esmės palaikė atsakovių UAB „Transmedos projektai“ bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nesutikimo su ieškiniu argumentus. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai atsakovais byloje įtraukė pastate esančių patalpų ir butų savininkus, nes jie nesusiję su statybų procesu ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nusprendė ieškovo UAB „Mano turtas“  ieškinį atmesti.

8.       Teismas dėl atsakovų tinkamumo sprendė, kad teismas įvertinęs ieškovo byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, kad a priori teigti, jog savininkai yra netinkami atsakovai byloje dėl neteisėtos ar/ir savavališkos statybos padarinių šalinimu, pagrindo nėra.

9.       Dėl inkarų ir atraminės sienutės teismas sprendė, kad teismas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad atraminė sienutė yra ginčo pastato dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1 -713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.5 p. atraminė sienelė - inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų. Taigi, atraminės sienutės paskirtis – laikyti gruntą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad atraminė sienutė yra pastato konstrukcinis elementas, be pačios ieškovo užsakymu pateiktos L. U. išvados, byloje nėra.

10.       Dėl nukrypimo nuo statybą leidžiančių dokumentų teismas sprendė, kad ieškovas teiginių, jog ginčo statyba neatitinka statybą leidžiančių dokumentų ir detaliojo plano sprendinių, neįrodė. Aplinkybė, kad projektuojant pastatą buvo pakeistas statinių išdėstymas sklype, nesudaro pagrindo teigti, kad statytojas ar projektuotojas savavališkai pakeitė detaliojo plano sprendinius. Projekto rengimo, derinimo ir leidimo statybai išdavimo metu (2009 metais) nebuvo nustatytos specialios statinių išdėstymo sklypo ribose, numatyto detaliajame plane, keitimo procedūros (plano tinklelio korekcijos). Tai patvirtino ir ieškovo samdytas specialistas G. T.. Tačiau nesutiktina, kad kokie nors tuo metu galioję teisės aktai numatė prievolę iš naujo vykdyti detaliojo plano tvirtinimo procedūrą, nekeičiant esminių patvirtinto detaliojo plano sprendinių, pagrindinių rodiklių, t.y. tik atliekant tinklelio korekciją. UAB „Planas B“ atstovas A. U. paaiškino, kad projektavimo metu jis koregavo užstatymo zonas, numatytas detaliajame plane, iki 2014 metų neesminiai tikslinimai būtent ir būdavo daromi techninio projekto rengimo ir derinimo metu. Tokiems neesminiams pakeitimams neprieštaravo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (sprendimo 12 p.). 2009 m. rugsėjo 23-24 d. Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybų komisijos protokole parengtam statinio projektui be kitų pritarė ir MPD Detaliojo planavimo skyriaus atstovas (sprendimo 13.2 p.).

11.       Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčo sklype suprojektuotas administracinis pastatas ir daugiabutis gyvenamasis namas, būtent tokiai statybai išduotas vienas bendras statybos leidimas, kuris nenuginčytas ir galiojantis. Šiuo metu yra užbaigtas tik pirmasis statybos etapas. Aplinkybė, kad jo metu pastatyta dalis parkingo, kuri projekte buvo numatyta naudoti administraciniam pastatui, nepaneigia fakto, kad statybos metu nebuvo nukrypta nei nuo projekto, nei nuo leidimo. Iš statytojo į bylą pateikto pastato pjūvio (el.b.l. 14, t. XXII) matyti, kokia dalis viso bendro projekto yra realizuota, būtent tokius duomenis teismas ir proceso dalyviai faktiškai matė ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Į bylą pateikti tiek 2009 metais rengtos techninio projekto 0 laidos, kurią įvertinus išduotas statybos leidimas, tiek 2015 metais rengtos techninio projekto A laidos duomenys (planai – el.b.l. 165, t. VI, el.b.l. 241, t. III), o taip pat pateiktos ginčo pastato kadastrinės bylos duomenys, leidžia daryti išvadą, kad pastatas iš esmės pastatytas toks, koks ir buvo suprojektuotas. Statytojui nusprendus statybą vykdyti dviem etapais, neužbaigti visų toje pačioje vertikalėje numatytų statinių statybos, t.y. vykdyti dar 2009 metais suprojektuotas statybas, kurioms leidimas išduotas 2009 m. spalio 19 d., po žeme po to, kai baigtas gyvenamasis namas, būtų nelogiška, neracionalu ir tam tikrose vietose objektyviai neįmanoma, todėl aplinkybė, kad jos atliktos su pirmuoju etapu atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo principą ir negali būti pagrindu tenkinti ieškinį.

12.       Ieškovas klaidingai nurodo, kad pastatas pastatytas aukštesnis nei leista. Pastato tiek požeminių, tiek antžeminių aukštų skaičius ir jų išdėstymas išleidžiant techninio projekto A laidą nesiskyrė nuo 0 laidos. Iš pateiktos kadastrinės bylos, rašytinių ieškovo pateiktų įrodymų (planas – el.b.l. 14, t. XXII), UAB „Planas B“ atstovo A. U. paaiškinimų, o taip pat faktinės situacijos, matytos išvažiuojamojo posėdžio metu, nustatyta, kad faktiškai pastatyta vienu požeminio parkingo aukštu mažiau nei suprojektuota. 2009 m. spalio 19 d. statybos leidime nurodytas leistinas aukštų skaičius (pažymint, kad skaičius nurodomas neskaičiuojant pusrūsio, mansardos) – 6-10, po žeme – 3 (el.b.l. 80, t. I). Kadastrinės bylos duomenimis pastatyto pastato aukštų skaičius yra 6, plius du požeminiai aukštai. Taigi pagrindo teigti, kad pastatyto pastato aukštų skaičius neatitinka išduoto statybos leidimo nėra pagrindo.

13.       Ieškovas nurodė, kad pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo aukštis yra 20,3 m, kai tuo tarpu buvo suprojektuota ir leista 18,20 m. Kadastrinės bylos duomenimis pastatyto pastato aukštis 18,45 m (el.b.l. 78, t. IV). Oficialaus registro duomenys nėra nuginčyti, o ieškovo pateikti argumentai nesudaro pagrindo jais netikėti. Teismas atkreipė dėmesį, kad koreguojant techninį projektą pastato aukštis buvo numatytas 8,70 m. Bet kuriuo atveju, aukščio nuokrypis laikytinas neesminiu (iki 1 m, STR 1.05.01:2017 48 p.), todėl nesudaro pagrindo teigti, kad pastatytas aukštesnis pastatas, negu leista.

14.       Teismas taip pat konstatavo, jog priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje, esminę reikšmę turi teismo šiame sprendime jau konstatuota aplinkybė, kad ginčo pastatas iš esmės pastatytas toks, koks buvo suprojektuotas ir kokiam 2009 m. spalio 19 d. išduotas statybos leidimas, kuris nebuvo nenuginčytas. Jokie teisės aktai nenumato pareigos projektuotojui ar statytojui keisti patvirtintus ir nenuginčytus projektinius sprendinius eigoje, net ir besikeičiant teisiniam reglamentavimui ar teismų praktikai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Apeliantas (ieškovas) UAB „Mano turtas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą ir patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

16.       Apeliantė skundą iš esmės grindė panašiais argumentais kaip ir ieškinį. Apeliantas nurodė šiuos argumentus:

17.       Dėl privalomojo nurodymo pašalinti laikinuosius inkarus įvykdymo ir šio nurodymo sąsajumo su ginčijamu Statybos užbaigimo aktu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad laikinųjų inkarų nepašalinimas nėra susijęs su Statybos užbaigimo akto panaikinimu. Tačiau VTSPI priėmė nurodymą pašalinti inkarus ir šio privalomo nurodymo neįvykdymą laikė pagrindu panaikinti pirmąjį dar 2017 m. spalio 11 d. statytojui UAB „Transmedos projektai“ išduotą statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-100-171011-00356.

18.       Statytojas UAB „Transmedos projektai“ neįvykdė 2017 m. rugpjūčio 24 d. privalomojo nurodymo, laikinieji gruntiniai inkarai nėra pašalinti iš ieškovo UAB „Mano turtas“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Antstolio V. M. 2018 m. vasario 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-18-1292 (t. XXI, b.l. 134-136) nurodoma, kad laikinieji gruntiniai inkarai pašalinami iš atraminės sienos, o ne iš gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad laikinieji gruntiniai inkarai nepašalinti iš ieškovo UAB „Mano turtas“ žemės sklypo ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-1287 neįvykdytas, patvirtina antstolio D. K. 2018 m. rugsėjo 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/18/115 (t. VII, b.l. 14-18).

19.       Neįvykdžius 2017 m. rugpjūčio 24 d. privalomojo nurodymo – nepašalinus laikinųjų gruntinių tarp ašių 3“-14 iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir UAB „Mano turtas“ teisių pažeidimo, negalėjo būti išduotas 2018 m. kovo 8 d. statybos užbaigimo aktas.

20.       Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 str. 3 d., STR 1.05.01:2017 69 p., 71 p. negalėjo būti išduotas statybos užbaigimo aktas.

21.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atraminės sienutės, pacitavo tik teisinį reglamentavimą, visiškai nevertindamas, ar teisinis reglamentavimas šiuo konkrečiu atveju atitinka faktą ir gali būti taikomas, taip pat ir Ieškovo pateiktų įrodymų, kurie atspindi tikrąją atraminės sienutės funkciją ir vientisumą su daugiabučiu gyvenamuoju pastatu. Apelianto manymu atraminė sienutė tiek pagal savo paskirtį, tiek ir pagal konstrukciją yra daugiabučio gyvenamojo pastato dalis.

22.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atraminė siena yra vientisa pastato dalis, patenka į ieškovui UAB „Mano turtas“ priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad statybos užbaigimo aktas išduotas statiniui, kurio dalis yra kitame žemės sklype, nesant šio žemės sklypo savininko sutikimo. Atsakovui statytojui UAB „Transmedos projektai“ tenka pareiga įrodyti (CPK 178 str.) priešingai, t.y. kad atraminė sienutė nepatenka į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų aukščiau aprašytus ieškovo UAB „Mano turtas“ pateiktus įrodymus, nepateikė, neįrodė, kad atraminė sienutė, kuri yra konstrukcinė daugiabučio gyvenamojo pastato dalis nepažeidžia UAB „Mano turtas“ teisių.

23.       Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo pastato statybos įvykdytos, pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintus atstumus ir reglamentines zonas. Vykdant daugiabučio gyvenamojo pastato statybas buvo nesilaikyta teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų.

24.       Detaliuoju planu nustatyta komercinė teritorija, vykdant daugiabučio gyvenamojo pastato statybas, yra sumažinta, praplečiant gyvenamosios-komercinės teritorijos reglamento ribas, faktinėmis statybomis pakeitus reglamento galiojimo ribą, išsiplėtė ir gyvenamoji-komercinė teritorija. Faktiškai užstatyta ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalis, besiribojanti su ieškovui UAB „Mano turtas“ priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi. Kaip nurodyta aukščiau, pagal detaliojo plano brėžinį (b. t. I, b.l. 85), ši teritorija negalėjo būti užstatyta, tuo tarpu iš pastato kadastrinių matavimų bylos plano (b. t. IV, b.l. 82) matyti, kad užstatyta ir dalis šios teritorijos.

25.       Atsakovo UAB „Transmedos projektai“ pateiktas žemės sklypo brėžinys (b. t. II, b.l. 108) nėra ir negali būti laikomas detaliuoju (duomenys neskelbtini), Vilnius, žemės sklypo planu ar planu, suteikiančiu teisę vykdyti statybas sklype, nesilaikant 2007 m. sausio 24 d. patvirtinto detaliojo plano brėžinio ir juo nustatytų reglamentų galiojimo ribų.

26.       Statytojo UAB „Transmedos projektai“ faktiškai atliktiems 2007 m. sausio 24 d. detaliojo plano sprendinių pakeitimams turėjo pritarti Savivaldybė ir kitos atsakingos institucijomis, su kuriomis detalusis planas buvo suderintas.

27.       Statant daugiabutį gyvenamąjį pastatą nebuvo išlaikytas minimalus 3 m atstumas iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

28.       Daugiabutis gyvenamasis pastatas pastatytas aukštesnis nei buvo leista pagal statybą leidžiantį dokumentą. Pastatytas daugiabutis gyvenamasis pastatas yra 20,3 m aukščio, aukštesnis nei leista pagal statybą leidžiantį dokumentą, kuriame nurodytas 18,20 m aukštis.

29.       Atsakovai R. M., E. J. ir D. J., R. T., R. B., J. B., D. D.-P, G. P., R. P. A., K. A., T. L., R. L., I. B., D. B., E. K. pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodė, kad ieškovas deklaratyviai nurodo, kad atraminė sienelė yra daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijos dalis, tačiau nepateikia nei vienos galiojančio teisės akto nuostatos, kuri patvirtintų tokį ieškovo teiginį. Pateikdama faktus apie atraminę sienelę, Ieškovas nemini fakto, jog 2017-11-14 Inspekcija už atraminės sienelės, kaip savarankiškai funkcionuojančio ir pastatyto atskirai nuo gyvenamojo namo statinio, statybą žemės sklype neturint statybą leidžiančio dokumento, atsakovei UAB „Transmedos projektai“ surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-171114-00106 ir 2017-11-20 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171120-00109 įpareigojo Atsakovę iki 2018-05-20 nugriauti atraminę sienutę ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovo argumentai dėl atraminės sienelės kaip Pastato sudedamosios dalies yra visiškai nepagrįsti.

30.       Atsakovai UAB „Transmedos projektai“, J. Č., R. Č., W. A. K., M. P. K., L. P., UAB „BC12”, V. Ū. ir trečiasis asmuo UAB „Sumanus valdymas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo atmesti Apeliantės UAB „Mano turtas“ apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantai taip pat nurodė, kad apeliantas, prašydamas įpareigoti statytoją nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą, šio prašymo ne tik kad nepagrindžia, bet ir toks reikalavimas yra visiškai neproporcingas.

31.       Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju apeliantui grindžiant savo interesų pažeidimą tuo, kad daugiabučio statybos procese buvo panaudoti laikini gruntiniai inkarai, kurie vėliau buvo nukirsti, o jų dalys yra likusios giliau kaip 3 metrai po žeme, ir reiškiant reikalavimą nugriauti visą daugiabutį, Inspekcijos, remiantis nurodytomis kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotomis gairėmis, nuomone, įmanoma mažesnėmis priemonėmis pasiekti apelianto interesų apgynimo (ta prasme, kad nukirstų laikinų gruntinių inkarų dalys liko apelianto nuosavybės teise valdomame žemės sklype giliau kaip 3 metrai po žeme), jei tokie reikalavimai apskritai būtų buvę pareikšti. Tačiau byloje apelianto pareikšti reikalavimai ar nurodomi tariamai padaryti teisės aktų pažeidimai yra neesminiai, tuo tarpu prašoma pritaikyti sankcija akivaizdžiai neproporcinga siekiamam tikslui, neatitinka ginčo šalių interesų derinimo principo.

32.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išdėstytą poziciją – ginčo name jau yra parduoti butai, dalis naujųjų savininkų, tame tarpe ir fizinių asmenų, yra įkeitę butus sąžiningiems hipotekos kreditorių reikalavimams užtikrinti. Vilniaus miesto skyriaus nuomone, priimant galutinį sprendimą nagrinėjamoje byloje privalo būti atsižvelgiama į butų savininkų ir kreditorių teisėtus interesus.

33.       Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB prašo apeliacinį skundą atmesti, o skųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu. Taip pat nurodė, kad šioje konkrečioje situacijoje pagal analogiją turėtų būti taikoma ir CK 4.197 straipsnio 6 dalis, kuri nustato, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Dėl minėtos priežasties „Swedbank“, AB neturi pajusti jokių su šio ginčo išsprendimu susijusių neigiamų pasekmių, įskaitant ir galimo hipotekos objekto žuvimu (įpareigojant atsakovus pašalinti savavališkos statybos pasekmes).

34.       Trečiasis asmuo UAB „Conresta“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat nurodė, kad apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi: 1) apeliantas netinkamai skaičiuoja atstumą nuo Apelianto sklypo ribos iki Daugiabučio, nurodydamas, jog šis atstumas yra 1,6 m., kadangi šis atstumas buvo paskaičiuotas ne nuo Daugiabučio 1 -ojo aukšto, bet nuo požeminės Daugiabučio dalies, kuriai šiuo atveju nėra taikomas 3 m. atstumo nuo Apelianto sklypo reikalavimas; 2) atraminė sienutė, kuri neva patenka į Apelianto sklypą, šiuo atveju yra laikoma ne Daugiabučio konstrukcija, bet atskiru statiniu, todėl net ir nustačius, kad atraminė sienutė įsiterpia į Apelianto sklypą, ieškovas neturi teisės reikalauti šiuo pagrindu panaikinti Statybos užbaigimo aktą ir pripažinti Daugiabučio statybą neteisėta; 3) net ir atsakovui pakeitus Projekto sprendinius, ko pasekoje padidėjo Daugiabučio plotas, Atsakovo sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti; 4) atsakovui pakeitus Projekto sprendinius, atsakovas, pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, neprivalėjo gauti naujo statybos leidimo, o pakeitimai galėjo būti atliekami išleidžiant naują Projekto laidą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

35.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl inkarų ir atraminės sienutės

36.       Byloje nustatyta, kad Inspekcija privalomuoju nurodymu iš statytojo pareikalavo pašalinti nustatytus pažeidimus taip, kad nebūtų pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai. Apeliantui per visą bylos nagrinėjimo laiką buvo žinomas privalomojo nurodymo turinys, todėl tuo atveju, jei privalomojo nurodymo turinys, apelianto nuomone, buvo nepakankamas, t. y. Inspekcija netinkamai (nepakankamai) atliko veiksmus pagal priskirtą kompetenciją, apeliantas turėjo teisę imtis veiksmų dėl Inspekcijos veiksmų (neveikimo) apskundimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas - Inspekcijos Vilniaus departamentas 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė įgaliotam apelianto atstovui, advokatui S. A., atsakymą Nr. (23.17)-2D-12805 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame atstovas buvo informuotas, kad Dalis inkarų patenka į gretimus privačius sklypus ir dalis į nesuformuotą valstybinės žemės teritoriją. Inkarų išdėstymas atitinka techninio projekto sprendinius. Statybos darbų žurnale atlikti įrašai apie inkarų nupjovimą. Departamentas statytojui UAB ,,Transmedos projektai“ surašė privalomąjį nurodymą Nr. 1287 pašalinti nustatytus pažeidimus. Nurodymo įvykdymo terminas iki 2018 m. vasario 18 d.“. Taigi apeliantas, susipažinęs su pirmiau paminėtu atsakymu ir manydamas, jog projektas, pagal kurio sprendinius išduotas statybą leidžiantis dokumentas bei įrengti laikini gruntiniai inkarai, pažeidžia jo, t. y. apelianto, teises ar teisėtus interesus, turėjo teisę ir galimybę ginčyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą arba savo teises ginti kitokiu teisės aktuose numatytu būdu, tačiau to nedarė ir dėl laikinų gruntinių inkarų pašalinimo reikalavimų nereiškė.

37.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 84 dalyje statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Tačiau laikinas gruntinis inkaras neatitinka statinio sąvokos, kaip ji numatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje. Šioje vietoje pažymėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, turi būti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Tokiu atveju, kai į gretimą žemės sklypą patenkantys laikini gruntiniai inkarai yra suprojektuoti kaip laikina statinio laikančioji konstrukcija, kuri naudojama siekiant užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą išskirtinai tik statybos proceso metu, pakanka kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti gretimo sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Tačiau toks pažeidimas, kolegijos nuomone, neturėtų sukelti tokios pasekmės kaip pastatyto daugiabučio nugriovimas.

38.       Kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimu, kad nors laikini gruntiniai inkarai nelaikytini statiniu, jo dalimi ar statinio konstrukciniu elementu ir atlieka laikinos statinio laikančiosios konstrukcijos funkciją, kuri naudojama siekiant užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą išskirtinai tik statybos proceso metu, atkreiptinas dėmesys į teisės aktus, reglamentuojančius statinių griovimą, kadangi laikinų laikančiųjų konstrukcijų ardymas neapibrėžtas.

39.       Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – STR „Statinio statybos rūšys“), 7 punktą statinio statybos rūšys yra naujo statinio statyba; statinio rekonstravimas; statinio remontas: statinio kapitalinis remontas ir statinio paprastasis remontas; statinio griovimas. Atitinkamai to paties statybos techninio reglamento 15 punktas numato, jog statinio griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

40.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad laikini gruntiniai inkarai, kurie buvo naudoti siekiant užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą išskirtinai tik statybos proceso metu, yra nukirsti. To neginčija ir apeliantas. Ir tik iškasus 3 metrų gylio duobę, laikini gruntiniai inkarai matomi, kai tuo tarpu statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Kaip jau buvo minėta, aplinkybė, kad laikini gruntiniai inkarai yra nukirsti, apeliantui žinoma nuo 2017 m. rugsėjo 13 d., kai buvo parengtas Inspekcijos Vilniaus departamento atsakymas Nr. (23.17)-2D-12805 „Dėl informacijos suteikimo“. Nagrinėjamu atveju ieškovo argumentai pripažintini kaip nepagrįsti ir netenkintini.

41.       Dėl atraminės sienutės. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR „Statinių klasifikavimas“) (redakcija, galiojusi 2017-01-01 – 2018-01-01), 4.5 papunktį atraminė sienelė – inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų. Remiantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017-11-01 – 2018-04-30) 2 straipsnio 28 dalimi, neypatingasis statinys buvo apibrėžiamas kaip statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi ir STR „Statinių klasifikavimas“ 1.01.03:2017 nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atraminės sienutės aukštis – nuo 2,85 iki 2,95 m, žemės sklype pastatyta atraminė sienutė buvo (ir šiuo metu yra) priskirtina neypatingųjų statinių kategorijai. Atitinkamai, vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017-11-01 – 2018-04-30) 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo neypatingojo statinio statybai buvo privalomi statybos projektas bei statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują statinį.

42.       Kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgdama į tai, jog atraminės sienutės paskirtis – laikyti gruntą, mano, kad savo paskirtimi atraminė sienutė nesusijusi su daugiabučiu. Ta aplinkybė, kad atraminė sienutė yra sujungta su daugiabučiu, dar nereiškia, jog atraminė sienutė turėtų būti laikoma to daugiabučio dalimi. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Atitinkamai to paties įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje esminiai statinio projekto sprendiniai apibrėžiami kaip statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.). Aplinkybę, kad atraminė sienutė yra savarankiškas statinys ir kurio statybai privalomas statybos projektas bei leidimas statyti naują statinį, patvirtina ne tik aukščiau paminėti argumentai, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 18 d. išduotas leidimas Nr. LSNS-01-181018-01266, kuris yra galiojantis bei teisės aktų nustatyta tvarka neapskųstas. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ištyrė išvažiuojamame posėdyje ir pagrįstai konstatavo, jog nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad atraminė sienutė yra pastato konstrukcinis elementas.

Dėl nukrypimo nuo statybą leidžiančių dokumentų

43.       Apeliantas teigia, kad faktiškai vykdant statybas yra nukrypta nuo 2007 m. sausio 24 d. detaliuoju planu patvirtintų sprendinių, nes pakeistos reglamentų galiojimo ribos, pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai. Kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

44.       Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 26, 27 punktai).

45.       Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

46.       Visų pirma, žemės sklypo, kuriame yra daugiabutis, detalusis planas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 1-1488. Antra, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. vasario 20 d. raštu Nr. A51-4149(3.6-PD-4) „Dėl teritorijos tarp Pakalnės, Geležinio vilko ir J. J. gatvių užstatymo teritorijų ribų pakeitimo“ (toliau – 2008 m. vasario 20 d. raštas) pritarė, kad rengiant statybos techninį projektą būtų pakeistos leidžiamos užstatyti teritorijos ribos (nekeičiant nurodyto užstatymo tankumo ir intensyvumo). Šis raštas yra galiojantis, nepanaikintas ir jau sukėlęs teisines pasekmes.

47.       Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) (redakcija, galiojusi 2008 m. sausio 24 d. – 2008 m. balandžio 29d.) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, detalieji planai buvo rengiami, kai buvo keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritarė, galėjo būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu. Nagrinėjamu atveju teritorijos, t. y. žemės sklypo, privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, kurie nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte, statybos techninio projekto rengimo nebuvo keičiami, todėl Vilniaus miesto savivaldybė, netvirtindama naujo žemės sklypo detaliojo plano, turėjo teisę žemės sklypo ribose daryti užstatymo zonų pakeitimus, nes žemės sklypo naudojimo būdas, pobūdis, maksimalus leistinas aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas nebuvo keičiami. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 20 d. raštu buvo leista keisti leidžiamos užstatyti teritorijos ribas, atskirų žemės sklypo zonų parametrų pakeitimas nepažeidė (neviršijo) visam žemės sklypui nustatytų reglamentų.

48.       Trečia, kolegijos nuomone, svarbi aplinkybė yra ta, jog pagal IS „Infostatyba“ esančią informaciją statytojas 2015 metais parengė projekto A laidą (projektavimo stadija – techninis projektas/ korektūra/ laida A, komplekso Nr. 2008.01-AS-TP (laida A)). Remiantis projekto laida A, bendrieji statinio, t. y. daugiabučio, rodikliai: bendrasis plotas – 12739,29 m2, naudingas plotas – 7199,29 m2 (nesikeitė), pastato tūris – 50732 m3, aukštų skaičius – 5/4 (nesikeitė) + 3 požeminiai aukštai, pastato aukštis iki aukščiausio taško – 18,70 m (nesikeitė), butų kiekis – 71. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas – statytojas pakoregavo projektą ir parengė projekto laidą A, kuria nebuvo keičiami esminiai projekto sprendiniai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog naujas statybą leidžiantis dokumentas neturėjo būti gautas.

49.       Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto teiginiai dėl neišlaikyto norminio 3,0 (trijų) metrų atstumo iki apeliantui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad pirmiau cituotą teiginį apeliantas grindžia statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-02-27 įsakymu Nr. D1-91 (toliau – reglamentas „Visuomeninės paskirties statiniai“), nuostatomis, pagal kurio 1 punktą minėtas statybos techninis reglamentas taikomas rengiant visuomeninės paskirties pastatų ir inžinerinių statinių, kitos paskirties pastatuose įrengiamų visuomeninės paskirties patalpų projektus. Nagrinėjamu atveju, statytojas pastatė ginčo daugiabutį ir statybos užbaigimo komisija ginčytu aktu pripažino daugiabučio statybą užbaigta. Taigi argumentai dėl neišlaikyto norminio atstumo, kurie grindžiami reglamento „Visuomeninės paskirties statiniai“ nuostatomis, atmestini, nes šis teisės aktas nagrinėjamu atveju negali būti taikytinas.

50.       Statytojui statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo leista žemės sklype statyti daugiabutį, išduotas 2009 m. spalio 19 d. Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2009 m. rugsėjo 1 d. – 2009 m. gruodžio 4 d. ) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą statinio projektas turėjo būti rengiamas vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Remiantis statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 (toliau – reglamentas „Gyvenamieji pastatai“), (redakcija, galiojusi 2009-06-12 – 2012-10-06) 1 punktu, šis statybos techninis reglamentas nustatė gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri turėjo būti įgyvendinama statybos darbais. 

51.       Pagal tuo metu galiojusio reglamento „Gyvenamieji pastatai“ 192.2 papunktį daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai turėjo būti išdėstomi taip, kad: 1) atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus; netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui; 2) atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus. Atitinkamai to paties reglamento 193 punkte buvo numatyta, jog, vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu, 192.2 papunkčio reikalavimai galiojo kitiems naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams. Šie reikalavimai buvo laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio buvo: 1) ne mažesnis negu jo aukštis; 2) atstumai galėjo būti mažesni, jeigu pro užstoto pastato langus bus garantuojamas ne mažesnis kaip 60? regėjimo kampas horizontalioje plokštumoje. Reglamento „Gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi 2009 m. birželio 12 d. – 2012 m. spalio 6 d.) 192.1 papunktis, kuris numatė, jog pastatų atstumas iki sklypo ribos turėjo būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai buvo 1–2 aukštų. Nagrinėjamu atveju pagal projektą žemės sklype buvo projektuojamas ir buvo pastatytas daugiaaukštis, t. y. 6 (šešių) aukštų gyvenamasis namas. Taigi ir pirmiau paminėta reglamento „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 papunkčio nuostata netaikytina ginčo atveju.

52.       Pažymėtina, kad daugiabučio statybos atveju reikalavimas išlaikyti 3,0 (trijų) metrų atstumą iki žemės sklypo ribos reglamento „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkte buvo įtvirtintas ir įsigaliojo tik nuo 2014 m. lapkričio 18 d. Taigi tiek projekto rengimo metu, tiek ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu reikalavimo išlaikyti 3,0 (trijų) metrų atstumą nebuvo.

53.       Nagrinėjamu atveju, nuolatinė statybos užbaigimo komisija, patvirtinta Inspekcijos Vilniaus departamento direktoriaus 2017-01-04 potvarkiu Nr. P3-4 „Dėl nuolatinės statybos užbaigimo komisijos Vilniaus ir Utenos apskrityse sudarymo“, atsižvelgdama į tai, kad statytojas parengė projekto laidą A, o esminių nukrypimo nuo projekto laidos A nenustatė, todėl ginčytu aktu daugiabučio statybą žemės sklype pagrįstai pripažino baigta. Atitinkamai statybos užbaigimo komisija ginčytu aktu nusprendė, jog butų skaičius, automobilių stovėjimo skaičius nėra esminis statinio projekto sprendinys, todėl, kaip jau buvo minėta, keičiant neesminius statinio projekto sprendinius, naujo statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia. Neesminių statinio projekto sprendinių keitimas atliekamas parengiant naują projekto laidą, kuri ir pateikiama statybos užbaigimo komisijai, t. y. šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, apelianto argumentai dėl daugiabučio statybos nukrypstant nuo projekto, yra niekuo nepagrįsti, neįrodyti, todėl pagrįstai buvo atmestini.

Dėl bylos baigties

54.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

55.       Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

apelianto (ieškovo) UAB „Mano turtas“  apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas

                                        Andrius Ignotas

                                        Jelena Šiškina