Civilinė byla Nr. 2A-913-173/2013

Teisminio proceso Nr.2-05-3-10432-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

121.21;22.3.1;35.3.6;

Pirmosios instancijos teismo teisėja

V. Šeškuvienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 2 d.

Kaunas

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas),  Dalės Burdulienės  ir Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei E. J..

         Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

         I. Ginčo esmė

         ieškovas V. P. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės E. J. 15 000 Lt skolą, 269,18 Lt palūkanas iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė E. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodžiusi, kad ją su ieškovu siejo ne paskoliniai, o pirkimo-pardavimo santykiai, kad ji pagal 2010-11-07 pasirašytą vekselį pinigų iš ieškovo negavo, iš tiesų vekselį pasirašė už nupirktas iš ieškovo prekes, nes neturėjo iš karto sumokėti visos sumos, 6000 Lt iš vekselyje nurodytos 15 000 Lt sumos ji jau sumokėjo, o kadangi ieškovas atsisakė raštu patvirtinti apie pinigų gavimą, tai ji nutraukė skolos mokėjimą CK 6.64 str. pagrindu. 

        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

        Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino pilnai. Teismas nustatė, kad 2010-11-07 atsakovė E. J. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui V. P. 15 000 Lt, vekselio apmokėjimo terminas buvo numatytas 2011 m. kovo 1 d.

         Teismas, konstatavo, kad ieškovo reikalavimai pagrįsti įrodymais, o atsakovės atsikirtimuose į ieškinį nurodyti argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti. CK 6.64 str. numatyta, kad kreditoriui pažeidus prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo prievolės vykdymo. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas V. P. pažeidė savo prievolę, kylančią iš 2010-11-07 vekselio. Be to, atsakovė įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į teismą dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo, todėl atsakovė visiškai nepagrįstai remiasi CK 6.64 str. Atsakovė teigė, kad dalį skolos, 6000 Lt, ji sumokėjo ieškovui per tris kartus, bet ieškovas atsisakė išduoti pakvitavimą apie prievolės įvykdymą. Tačiau atsakovė negalėjo nurodyti kada konkrečiai ji sumokėjo dalimis skolą, nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Ieškovas neigia dalinį 2010-11-07 vekselio apmokėjimą. CK 6.65 str. 2 d. numato, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti. Taigi, šiuo atveju atsakovei neįrodžius dalinio skolos sumokėjimo, jos reikalavimas gauti iš ieškovo pakvitavimą apie prievolės įvykdymą yra visiškai nepagrįstas ir nesuteikia atsakovei teisės sustabdyti prievolės vykdymą (CK 6.65 str. 3 d.). Atsakovės pateikta stenograma (1 tomo 165-167 b.l.) nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė įvykdė iš 2010-11-07 vekselio kylančią prievolę, pokalbyje dominuoja atsakovės siekis įteigti, kad ji apmokėjo dalį skolos, tačiau ieškovas to nepatvirtino, taip pat iš pokalbio matyti, kad buvo bandoma taikiai spręsti kilusį ginčą dėl skolų grąžinimo. Atsakovė 201-11-07 vekselio neginčija, nurodo, kad ji iš ieškovo įsigijo virtuvinę įrangą ir tuo pagrindu pasirašė vekselį. Tačiau atsakovė šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovas neigia tokį atsakovės argumentą. Atsakovė, būdama patyrusi verslininkė (pati nurodė, kad versle dalyvauja apie 15 metų), turėjo žinoti, kad įsigydama kavinei reikalingą virtuvės įrangą, privalės dokumentais pagrįsti jos įsigijimą, įtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą. Jokių sąskaitų apie pirktą įrangą iš ieškovo, kurios pagrindu pasirašė 2010-11-07 vekselį atsakovė nepateikė, todėl teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ją su ieškovu pasirašant 2010-11-07 vekselį siejo pirkimo-pardavimo santykiai. Atsakovės aiškinimas, kad vekselį ji pasirašė Marijampolėje neatitinka faktinių aplinkybių – vekselio išrašymo vieta nurodyta Kaunas, o Marijampolė nurodyta tik kaip vekselio apmokėjimo vieta (1 tomo 9 b.l.).                  

         Taip pat atmestinas atsakovės teiginys, kad ieškovas neįrodė, jog pagal 2010-11-07 vekselį perdavė atsakovei 15 000 Lt, įrašo vekselyje apie tai nėra. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 punktai). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Taigi, remiantis minėtais teisės aktais (ĮPVĮ 77 str.) nėra numatyta, kad vekselyje būtų daromas įrašas apie pinigų perdavimo faktą vekselio davėjui, todėl atmestinas atsakovės teiginys, kad nesant vekselyje įrašo apie pinigų perdavimą atsakovei, ieškovas negali remtis CK 6.870 str. Byloje esantys duomenys (2 tomo 3-130 b.l.) leidžia manyti, kad ieškovas turėjo lėšų turėjo pakankamai lėšų paskolinti atsakovei 2010-11-07 nurodytą 15 000 Lt sumą.

         Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ikiteisminio tyrimo, atliekamo Kauno apygardos prokuratūroje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys patvirtina ieškovo nusikalstamą elgesį atsakovės atžvilgiu, kai jis suklastojo 2011-01-07 PVM sąskaitas faktūras IR-II Nr. (duomenys neskelbtini) ir IR-II Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias pardavė jai kavinės virtuvės įrangą, kadangi kaip matyti iš pateiktos informacijos iš Kauno apygardos prokuratūros atliekamas ikiteisminis tyrimas baudž. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra susijęs su nagrinėjamos bylos ginčo objektu – 2010-11-07 vekseliu (1 tomo 161 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad PVM sąskaitos faktūros, dėl kurių atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje, išrašytos 2011-01-07, o vekselį atsakovė išdavė 2010-11-07, taigi šio vekselio išdavimas negali būti susijęs su 2011-01-07 PVM sąskaitų pagrindu parduotos įrangos įsigijimu.

         Pagrindas ginčyti vekselį numatytas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (ĮPVĮ) 19 str., o taip pat CK Pirmos knygos antrojoje dalyje. Tačiau, kaip jau minėta, atsakovė, naudodamasi kvalifikuoto teisininko pagalba, 2010-11-07 vekselio neginčijo. Taip pat nepateikė patikimų įrodymų, kurie nuginčytų ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Ieškinys pagrįstas nenuginčytu įrodymu – 2010-11-07 paprastuoju vekseliu (1 tomo 9 b.l.), ir nors ieškovas praleido terminą pasinaudoti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka gauti vykdomąjį įrašą, tačiau ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 15 000 Lt skolą CK 6.873 str. ir 6.878 str. pagrindu tenkintinas. Atsakovė, teigdama, kad negavo pinigų, turėjo teisę ginčyti sandorį, šias aplinkybes, remiantis CK 6.875 str. 1 d. privalėjo įrodyti paskolos gavėja, tačiau atsakovė šių aplinkybių neįrodė – CPK 178 str.   

         III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

          Atsakovė E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškovo V. P. ieškinį atmesti.

         Atsakovė nurodanti, kad teismo sprendimu nebuvo įvertinta tai, kokią įtaką įrodinėjimo pareigai turi tai, kad vekselis įstatymo nustatytais terminais ir tvarka nebuvo pateiktas apmokėti ir jame nebuvo atliktas vykdomasis įrašas, t.y. kokias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovas , kad jo ieškinys būtų tenkinamas. Teismas sprendė, jog ji neįrodė, kad pinigai pagal vekselį nebuvo perduoti, todėl ieškinys turi būti tenkintinas. Bet pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir tinkamai neįvertino to, kad pats ieškovas, savo reikalavimą grįsdamas paskoliniais teisiniais santykiais, turėjo įrodyti tai, kad pinigai pagal vekselį buvo perduoti.

         Vekselis per Įstatymo  40 straipsnio 1 dalimi nustatytą terminą nebuvo pateiktas apmokėti, o ieškovas dėl to pagal Įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 3 punktą neteko remdamasis vekseliu pareikšti reikalavimus pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, todėl ieškovas reikalaudamas 15 000 Lt skolos priteisimo, privalėjo pateikti konkrečius įrodymus, pagrindžiančius paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo buvimą.   

         Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti paskoliniams teisiniams santykiams taikomą reglamentavimą. Pagal CK 6. 870 straipsnio 2dalį paskolos teisiniai yra realiniai, t.y. jų egzistavimui (realumui) pagrįsti būtina įrodyti pinigų perdavimo faktą. Ieškovas teigdamas, jog vekseliu buvo įforminti paskolos teisiniai santykiai privalo įrodyti paskolos dalyko (pinigų)perdavimo faktą, o šios pareigos neįvykdžius, ieškovo reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu, nes neįrodytas esminis paskolos teisinių santykių elementas – paskolos dalyko perdavimas. Tokia pareiga aktuali tais atvejais, kai paskolos teisiniai santykiai grindžiami vekseliais, nes vekseliais gali būti įforminamai ne tik paskoliniai, bet ir visa eilė kitų teisinių santykių. Ieškovas nepateikė nei vieno patikimo įrodymo, kuris aptvirtintų paskolinius teisinius santykius.

        Ji šioje civilinėje byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, jog vekseliu buvo įforminti ne paskoliniai teisiniai santykiai, o virtuvės įrangos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, t.y. vekseliu ji įsipareigojo sumokėti virtuvės įrangos dalį.

         Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimų ieškovo ir D. A. nusikalstamų veikų (dokumentų klastojimas ir sukčiavimo), kuriame ji pripažinta nukentėjusiąja. Minimame ikiteisminiame tyrime siekiam nustatyti, ar nebuvo suklastotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas yra ieškovas, vardu 2011m. sausio 7 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. IR-II- Nr. (duomenys neskelbtini) ir IR-II Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias neva jos motinai E. K. ir jos, kaip direktorės, atstovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“  buvo parduotas virtuvės įranga, kurios dalį ji buvo įsigijusi ieškovo kaip fizinio asmens, ir už kurią ji buvo įsipareigojusi atsiskaityti Vekselio pagrindu. Šio ikiteisminio tyrimo metu jau yra nustatytos aplinkybės, jog tarp jos ir ieškovo buvo susiklostę pirkimo – pardavimo teisniai santykiai.

         Ieškovas V. P. su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2012 m. gruodžio 21d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

        Nurodo, kad nepagrįstas atsakovės argumentas , kad 2010 m. lapkričio 7 d. paprastasis vekselis buvo išrašytas dėl to, kad neva jis atsakovei pardavė kavinės įrangos prekes. To nebuvo, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos argumentus.

         Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tarp jų buvo susitarimas dėl 130 000 Lt vertės kavinės įrangos pirkimo.

        CK 6.65 straipsnio 1 dalimi reglamentuojama, kad kreditorius priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame dokumente, jeigu įvykdoma ne visa prievolė ar skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. Atsakovė neįrodė, kad pagal 2010 m. lapkričio 7 d. vekselį grąžinusi 6000 Lt.

         Apeliacinis skundas netenkintinas.

         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

        Teismas nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

          Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

          Teismui ieškovas pateikė 2010 m. lapkričio 7 d. atsakovės E. J. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui V. P. 15 000 Lt. Vekselio apmokėjimo terminas buvo numatytas 2011m. kovo 1d. (b. l. 9, t.1). Ieškovas praleido terminą vekselį pateikti apmokėjimui, todėl ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės E. J..

         Vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Šiuo atveju yra išrašytas paprastasis vekselis. Paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis). Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti arba piniginei skolai padengti. Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t.y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis yra išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę  - prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sūkuriams naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuriuo pagrindu ji buvo sukurta. Vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavęs praktiką, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui.

         Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia, kad pasibaigė atsakovės E. J. skolinis įsipareigojimas. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6. 873 straipsnio 1 dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ (2008-04-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-253/2008).

         Atsakovė neneigia skolos buvimą, tik ji nurodanti, kad skola susidarė ne iš paskolos teisinių santykių, o iš pirkimo-pardavimo. Ji nurodanti, kad ieškovui grąžinusi 6000 Lt, todėl laikytina, jog nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad neįrodytas esminis paskolos teisinių santykių elementas - paskolos dalyko perdavimas.

         Atsakovė neįrodė, kad ji ieškovui grąžinusi 6000 Lt, todėl laikytina, kad atsakovės skolą ieškovui yra 15 000 Lt, ką ir nustatė pirmosios instancijos teismas.

         Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išspręstai bylai, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

       2013 m. sausio 24d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovei E. J. 343 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki ši civilinė byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (b. l. 43-44, t.3). Atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, todėl iš atsakovės valstybei priteistini 343 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 85, 93 straipsniai).

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalie 1 punktu,

n u t a r i a :

         apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

         Priteisti iš atsakovės E. J. valstybei (biudžeto surenkamoji sąskaita Nr.24 73000101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 343 Lt nesumokėto žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

         Kolegijos pirmininkas                                                       Egidijus Tamašauskas

         Kolegijos teisėjai                                                               Dalė Burdulienė

                                                                                                    Leonas Jachimavičius