Civilinė byla Nr. 2A-810-302/2009
Procesinio sprendimo kategorija 42.10; 45.6
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės (pranešėjos) ir Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,
dalyvaujant ieškovui Petrui A. L., jo atstovui advokatui Jurijui Kovalenko,
atsakovo atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų P. A. L. ir M. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. A. L. ir M. L. ieškinį atsakovei B. S. dėl 30 000 Lt skolos pagal pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovai Petras A. L. ir M. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti jiems iš atsakovės B. S. 30 000 Lt skolos pagal statinių pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad 2006-07-24 jie su atsakove B. S. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai pardavė atsakovei statinius, esančius (duomenys neskelbtini), už 30 000 Lt, tačiau atsakovė sutartimi sulygtų pinigų nesumokėjo iki šiol. Pasirašant sutartį buvo sutarę, jog atsakovė atsiskaitys su ieškovais vėliau, pardavusi statinius ir žemės sklypą. Sutartyje nurodė, kad pinigus gavo iki sutarties pasirašymo, nes pasitikėjo atsakove, tačiau iš tikrųjų pinigai nebuvo sumokėti.
Atsakovė B. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieškovais pagal sutartį pilnai atsiskaityta dar iki sutarties sudarymo, atsiskaitymo faktas pažymėtas sutartyje. Praėjus porai mėnesių po sutarties sudarymo ieškovai pradėjo reikalauti papildomai jiems sumokėti dar 15 proc., t.y. sumą, kurią jie privalo sumokėti valstybei kaip pajamų mokestį, o jai atsisakius mokėti papildomai, 2008-06-06 pareikalavo sumokėti 30 000 Lt.
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, jog ieškovai savo reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais, o notaro patvirtintoje 2006-07-24 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje ieškovai pripažino, kad pinigus už parduodamą turtą gavo. Teismas ieškovų pateiktame pokalbio su atsakove įraše užfiksuotų paties ieškovo teiginių apie jo problemas dėl mokesčių ir užuominos, kad atsakovė jam nesumokėjo pagal sutartį, bet ne apie skolos pripažinimą iš atsakovės pusės, nevertino kaip ieškinį pagrindžiančio įrodymo.
Teismas, atmesdamas ieškinį dėl skolos, nurodė, jog pagal Notariato įstatymo 26 str. notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais, tuo tarpu ieškovai neginčija nei pačios sutarties, nei jos 3 punkto, kuriame numatyta, kad 30 000 Lt už parduotą turtą pardavėjai gavo lygiomis dalimis iš pirkėjos prieš pasirašant šią sutartį.
Ieškovai Petras A. L. ir M. L. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas neobjektyviai vertino pateiktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė papildomai teikiamų įrodymų, tokiu būdu buvo pažeistos ieškovų Civilinio proceso kodekso 42 str. garantuojamos teisės ir neteisingai išspręsta byla.
Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovė pinigų pagal sutartį nemokėjo, o mokėjimą atliko atsakovės atstovas iš savo asmeninių pinigų, ir šio fakto neaptarė teismo sprendime. Teismas taip pat neįvertino, jog atsakovės atstovas pripažino, jog nedalyvavo sudarant ginčo sutartį, todėl remtis jo duotais paaiškinimais kaip neatitinkančiais tikrovės – negalima.
Teismas, nustatęs, jog šalių santykiai grindžiami pasitikėjimu, nevertino, kodėl atsakovė mokėjo ieškovams pinigus nereikalaudama jokio apmokėjimą patvirtinančio dokumento, o ieškovai pardavė turtą ir nereikalavo pinigų pagal sutartį.
Teismas neįvertino atsakovės 2008 m. lapkričio mėn. atsiliepime nurodyto argumento, jog sutartyje įrašyta, kad sutarties sudarymo dienai atsakovė pilnai atsiskaitė už perkamą turtą, ir notaro paklausta apie atsiskaitymą pasakė, kad pardavėjams sumokėta visa sutarta suma, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 30 000 Lt suma buvo tariamai apmokėta prieš 2-3 dienas iki sutarties sudarymo momento, pinigus ieškovams tariamai sumokėjo atsakovės įgaliotas asmuo T. S. iš rankų į rankas, be to, šis asmuo vykdė derybas. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovas ekonomiškai priklausė nuo T. S., veikė neapdairiai ir kad T. S. nesumokėjo ieškovams 30 000 Lt.
Atsakovė B. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Ieškovai pareiškė ieškinį praėjus 2 metams nuo sutarties sudarymo visiškai nepagrįstai, piktnaudžiaudami savo teisėmis, bandydami nesąžiningai pasipelnyti B. S. sąskaita.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovai P. A. L. ir M. L. su atsakove B. S. 2006-07-24 sudarė statinių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai pardavė atsakovei ½ statinių, esančių (duomenys neskelbtini), už 30 000 Lt (b.l. 5-8).
Šalių tarpusavio teisės ir pareigos atsirado iš dvišalės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Sutarties laisvės principo turinį sudaro visuma elementų. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina tai, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, t.y. savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato įstatymų normos. Šalių 2006-07-24 sudarytos statinių pirkimo - pardavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad 30 000 Lt už parduotą turtą ieškovai gavo lygiomis dalimis iš pirkėjos (atsakovės) prieš pasirašant šią sutartį. Ši sutartis, kaip to reikalauja Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 1 d., yra patvirtinta Vilniaus 14-ojo notarų biuro notarės R.Birutienės (notarinio registro Nr. 14-10574). Pirmos instancijos teismas teisėtai rėmėsi Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 d., kuri nustato, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais, ir sprendė, kad ieškovams nereiškus reikalavimo dėl sutarties ar jos dalies dėl atsiskaitymų pagal ginčo sutartį (3 punkto) pripažinimo negaliojančiais, sutartyje nurodyti faktai apie atsiskaitymą už nupirktą objektą yra galiojantys ir teisėti.
Dėl nurodyto kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismui jie pateikė įrodymus - jų pačių paaiškinimus bei audio įrašą (b.l. 9), kurie paneigia atsiskaitymą pagal sutartį, ir sprendžia, kad šių įrodymų nepakanka, kad būtų nuginčytas notarine tvarka patvirtintos sutarties punktas apie atsiskaitymą už perkamą turtą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluota bendra įrodinėjimo taisykle, pagal kurią ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsakovas – atsiliepimo į ieškinį faktinį pagrindą. Atsakovė savo atsiliepimą į ieškinį grindžia 2006-07-24 sudarytos statinių pirkimo - pardavimo sutarties 3 punkte nurodytu, kad 30 000 Lt už parduotą turtą ieškovai gavo lygiomis dalimis iš pirkėjos (atsakovės) prieš pasirašant šią sutartį. Notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis yra oficialus rašytinis įrodymas (prima facie). Pagal Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalies nuostatas aplinkybės, nurodytos oficialiame rašytiniame įrodyme (prima facie), laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Taigi atsakovė savo atsiliepimą pagrindė prima facie įrodymu. Pareiga paneigti šiame oficialiame dokumente užfiksuotus duomenis pagal Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalies nuostatų prasmę tenka ieškovams. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovai tinkamai nėra pareiškę reikalavimo dėl oficialaus rašytinio įrodymo ar jo dalies nuginčijimo, todėl ir kiti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo Petro A. L. ekonominės priklausomybės nuo atsakovės sūnaus, kurio įmonėje ieškovas dirbo, dėl ko jis veikė neapdairiai sutikdamas su sutarties sąlyga apie atsiskaitymą, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl kolegija dėl jų detaliau nepasisako.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsakovei – 1 190 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Nustatytas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje. Taip pat iš apeliantų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 19,50 Lt valstybei (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
n u t a r ė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Petro A. L. ir M. L. po 595 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti B. S. naudai ir po 9,75 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė
Henrichas Jaglinskis