Administracinė byla Nr. eAS-1358-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04986-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 79.2; 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lesto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lesto“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Energetikos ministerijai, dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas AB „Lesto“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 03-841 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 28 d. nutarimo Nr.03-253 „Dėl AB Rytų skirstomųjų tinklų, AB „VST“ ir AB LESTO visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2011–2014 metams nustatymo“ ir 2010 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 03-255 „Dėl AB Rytų skirstomųjų tinklų, AB LESTO skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2011–2014 metams nustatymo“ pakeitimo““ 2 punktą, 2.1 punktą ir 2.2 punktą;  2) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 03-845 „Dėl AB LESTO skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2015 metams perskaičiavimo“ 1 punktą ir 4 punktą;  3) įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją pašalinti padarytą pažeidimą – nustatant AB LESTO viršutines skirstymo vidutinės ir žemos įtampos tinklais paslaugų kainų ribas kitam laikotarpiui, į ribų skaičiavimams naudojamą pajamų lygį įtraukti už 2015 metus susidariusį skirtumą dėl Komisijos netinkamai pritaikyto WACC dydžio – 26,854 mln. Lt;  4) įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją pašalinti padarytą pažeidimą – nustatant AB LESTO viršutines skirstymo vidutinės ir žemos įtampos tinklais paslaugų kainų ribas kitam laikotarpiui, į ribų skaičiavimams naudojamą pajamų lygį  įtraukti už 2015 metus susidariusį skirtumą dėl Komisijos netinkamai pritaikytų Principų 20.2.4 punkto reikalavimų – 16,013 mln. Lt.

2014 m. lapkričio 24 d. pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. 2015 m. spalio 13 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas atidėtas.

Pareiškėjas AB „Lesto“ 2015 m. spalio 20 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. protokolinės nutarties dalį, kuria buvo priimti į bylą atsakovo pateikti papildomi paaiškinimai ir dokumentai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 149 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju galimybė apskųsti teismo posėdžio metu priimtą protokolinę nutartį dėl į bylą pateiktų papildomų dokumentų prijungimo ABTĮ nėra numatyta. Be to, tokia teismo protokolinė nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl ji yra neskundžiama.

III.

Pareiškėjas AB „Lesto“ pateikė atskirąjį skundą prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti, priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti teismo 2015 m. spalio 13 d. protokolinės nutarties (toliau – ir protokolinė nutartis) dalį, kuria į administracinę bylą buvo priimti VKEKK pateikti papildomi paaiškinimai ir dokumentai.

Pareiškėjas nurodo, kad VKEKK 2015 m. spalio 1 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui papildomus paaiškinimus ir dokumentus administracinėje byloje – EU PILOT medžiagą dėl paklausimo Nr. 7773/15/ENER „Dėl Direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisės sistemą“, kurių VKEKK neturėjo teisės skelbti viešai ir teikti į bylą be kompetentingos Europos Sąjungos institucijos leidimo (toliau – Papildomi paaiškinimai ir dokumentai). Atsakovas, pateikdamas minėtą dokumentą, šiurkščiai pažeidė 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 „Dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais“ (toliau – Reglamentas) nuostatas. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. spalio 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo argumentus dėl VKEKK 2015 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktų dokumentų neleistinumo naudoti kaip įrodymų šioje byloje. 2015 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, nemotyvuota protokoline nutartimi, priimta išėjus į pasitarimų kambarį, žodžiu nutarė priimti į administracinę bylą minėtus VKEKK pateiktus Papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Su šia 2015 m. spalio 13 d. protokolinės dalimi, pareiškėjas kategoriškai nesutiko, įsitikinęs, jog tokia nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė aukščiau minėto Reglamento nuostatas, bendrus įrodymų leistinumo principus bei ABTĮ nuostatas, todėl 2015 m. spalio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą pateikė atskirąjį skundą dėl protokolinės nutarties. Skunde pareiškėjas nurodė išsamius argumentus, kurie pagrindžia 2015 m. spalio 13 d. nutarties dalies nepagrįstumą ir neteisėtumą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis), vadovaudamasis formaliais motyvais atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pareiškėjo nuomone, 2015 m. spalio 13 d. protokolinė nutartis, kuri formaliai palikta galioti skundžiama 2015 m. spalio 21 d. nutartimi, prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimams analogiškose bylose, todėl turi būti panaikinta kaip prieštaraujanti materialinės teisės normoms. Tiek skundžiama 2015 m. spalio 21 d. nutartimi, tiek protokoline nutartimi nėra įgyvendinamas teisingumas kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nes pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti vien tik formaliais pagrindais, nenurodant motyvų, neatsakant į pareiškėjo paaiškinimus dėl atsakovo pateiktų Papildomų paaiškinimų ir dokumentų. VKEKK pateikti Papildomi paaiškinimai ir dokumentai negali būti pripažinti įrodymais administracinėje byloje, nes jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų  (ABTĮ 57 str. 1 d.). Skundžiama nutartis priimta nesilaikant ABTĮ 150 straipsnio reikalavimų. Šiame straipsnyje yra pateiktas baigtinis pirmosios instancijos teismo teisių, gavus atskirąjį skundą, sąrašas, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo teisės priimti skundžiamos 2015 m. spalio 21 d. nutarties, nes tokia teisė jam nėra suteikta įstatymo. Klausimą dėl pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo/nepriėmimo turėjo teisę spręsti tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl skundžiama nutartis naikintina vien šiuo pagrindu.

Atsakovas VKEKK su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, atsiliepime prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pažymi, kad nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjami tik procesiniai klausimai, susiję su skundžiama nutartimi ir teismo atsisakymu priimti pareiškėjo 2015 m. spalio 20 d. atskirąjį skundą dėl protokolinės nutarties. Apibrėžtas nurodytas ginčo dalykas suponuoja tai, jog šiuo atveju pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su Papildomų įrodymų pateikimo teismui neteisėtumu, neatitikimu įrodymams keliamų reikalavimų bei protokolinės nutarties neteisėtumu ir motyvų, kuriais remiantis teismas prijungė Papildomus įrodymus prie nagrinėjamos bylos, nebuvimu, neturėtų būti vertinami nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą, nes jie yra susiję ne su skundžiama nutartimi, o su protokoline nutartimi, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, jog galimybė dėl protokolinės nutarties, kuria teismo posėdžio metu išsprendžiamas bylos šalių pateiktų papildomų paaiškinimų ar įrodymų priėmimo klausimas, paduoti atskirąjį skundą ABTĮ nenumatyta, tokia nutartis taip pat neužkerta galimybės ir tolesnei bylos eigai, konstatuotina, kad protokolinė nutartis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, nes neegzistavo nei vienas iš ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Esant nurodytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, jog teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2015 m. spalio 20 d. atskirąjį skundą dėl protokolinės nutarties.

Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti skundžiamos nutarties, nes tokia teisė jam nėra suteikta įstatymo, klausimą dėl pareiškėjo 2015 m. spalio 20 d. atskirojo skundo dėl protokolinės nutarties priėmimo ir (ar) nepriėmimo turėjo teisę spręsti tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), akivaizdžiai prieštarauja suformuotai teismų praktikai. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog skundžiama nutartis pagal ABTĮ negali būti apeliacijos objektas, pirmosios instancijos teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir nepradėti apeliacinio proceso (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-681-10, 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-279-13, 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-322-13, 2014 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-157-14, 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS288-146/2015).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip paduotą dėl neskundžiamos teismo nutarties.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui apskundė 2015 m. spalio 13 d. teismo posėdyje nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka priimtą protokolinę nutartį dėl į bylą pateiktų papildomų dokumentų prijungimo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje „protokolinėmis“ nutartimis sprendžiami nesudėtingi klausimai, dėl kurių paprastai negali būti duodamas atskirasis skundas. Pavyzdžiui, patikslintų skundo reikalavimų priėmimas, netinkamos šalies keitimas ir kitų asmenų procesinės padėties byloje keitimas, bylos atidėjimas, pareiškėjo dalyvavimo byloje būtinu pripažinimas, įrodymų išreikalavimas ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-416/2010, 2011 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-99/2011, 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-274/2011, 2012 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1231/2012).

ABTĮ nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti protokolinę teismo nutartį, kuria teismas prijungia ar atsisako prijungti prie bylos šalių teikiamus dokumentus, tokia nutartis neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui, t. y. byla ir toliau gali būti nagrinėjama, o argumentus dėl, jų manymu, nepagrįsto dokumentų (ne)prijungimo prie bylos šalys, jeigu nesutiks su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo skundas bus išnagrinėtas iš esmės, galės išdėstyti apeliaciniame skunde. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi pagrįstai pripažino, kad tokio pobūdžio nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

Pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti pareiškėjo atskirojo skundo dėl protokolinės nutarties priėmimo klausimo, pripažintini nepagrįstais. Remiantis LVAT formuojama praktika, nesant ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal pareiškėjo paduotą atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz. 2014 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-157/2014).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esant pagrindui, proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi teismas gali nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša (ABTĮ 12 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lesto“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

            Teisėjai                                                                             Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė