Civilinė byla Nr. e2-512-475/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06313-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.6.1; 2.6.2.1; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J.,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abo namas“ atstovui advokatui E. Č.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonviga“ vadovui ir trečiajam asmeniui J. K. (jaunesniajam),

trečiajam asmeniui J. K. (vyresniajam),

viešame teismo posėdyje, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abo namas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonviga“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys J. K. (jaunesnysis), J. K. (vyresnysis), Vytauto Didžiojo kredito unija.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Abo namas“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonviga“ (toliau – atsakovė) 26 360 Eur skolą, 277,32 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad:

1.1.       2019 m. rugpjūčio 1 d. Vytauto Didžiojo kredito unija (buvęs pavadinimas Kaišiadorių kredito unija), kaip kredito davėja, ir atsakovė, kaip kredito gavėja, sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis) dėl 64 662,51 Eur kredito suteikimo iki 2024  m. liepos 25 d. Atsakovės skolinio įsipareigojimo pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui, ieškovė kaip įkaito davėja, pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. sutartinio įkeitimo sutartį (toliau - įkeitimo sutartis) Vytauto Didžiojo kredito unijos naudai įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis).

1.2.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1967- 945/2020 ieškovei iškėlė bankroto bylą. Vykdant ieškovės bankroto procedūras, įkeistas automobilis buvo parduotas 2021 m. gruodžio 23 d. įvykusiose varžytynėse už 31 009 Eur. Administravimo išlaidos už parduotą automobilį sudarė 4 649 Eur, likusi 26 360 Eur suma 2022 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymu buvo pervesta Vytauto Didžiojo kredito unijai, kaip įkaito turėtojai, kadangi įkaito turėtojos reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 754 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, nurodyta suma sumažėjo atsakovės įsipareigojimai pagal sutartį.

1.3.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.195 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, ieškovė atsakovės registracijos adresu 2022 m. sausio 17 d. išsiuntė 2022 m. sausio 14 d. pranešimą dėl laidavimo pabaigos, kuriuo pareikalavo, kad atsakovė per mėnesį laiko sumokėtų 26 360 Eur sumą. Atsakovė, nors ir buvo raginta, su ieškove neatsiskaitė ir ieškinio pateikimo dieną yra skolingas 26 360,00 Eur.

1.4.       CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Nagrinėjimu atveju, ieškovė įvykdė atsakovės prievolės dalį Vytauto Didžiojo kredito unijai - ieškovei priklausantis ir atsakovės įsipareigojimams užtikrinti įkeistas automobilis buvo parduotas varžytynėse, o gautos lėšos pervestos Vytauto Didžiojo kredito unijai, kaip įkaito turėtojai. Vadovaujantis CK 4.195 straipsnio 4 dalimi, ieškovė įgijo reikalavimo teisę atsakovės įvykdytos prievolės apimtyje, tačiau nepaisant to, atsakovė savo prievolės ieškovei neįvykdė.

1.5.       CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

1.6.       Ieškovė atsakovės registracijos adresu 2022 m. sausio 17 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo pareikalavo, kad atsakovė per mėnesį laiko sumokėtų 26 360,00 Eur sumą. Atitinkamai, atsakovė pagal ieškovės pareikalavimą su ieškovu atsiskaityti privalėjo iki 2022 m. vasario 16 d. Atsakovė vėluoja atsiskaityti su ieškovu nuo 2022 m. vasario 17 d., todėl apskaičiuotos palūkanos sudaro 277,32 Eur.

2.       Atsakovė atsiliepime prašo atmesti ieškovės ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad:

2.1.       Ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 4.195 straipsnio 4 dalimi bei nurodo, jog jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Tačiau CK 4.195 straipsnis yra visų pirma norma taikoma CK Hipotekos institutui ir tam tikrais atvejais CK Įkeitimo institutui. CK Hipotekos instituto objektai yra nekilnojamieji daiktai ir tam tikrais atvejais kilnojamieji daiktai.

2.2.       Sutartyje ieškovės įkeistas daiktas savo prigimtimi yra kilnojamas daiktas, įkeistas kartu su kitais kilnojamaisiais daiktais, todėl šiuo atveju ieškovė savo reikalavimą turėjo grįsti pirmiausia CK Įkeitimo instituto normomis. Pažymi, jog kilnojamieji daiktai įregistruojami Hipotekos registre tik dėl išviešinimo funkcijos, kilnojamieji daiktai įregistruoti Hipotekos registre savaime netampa CK Hipotekos instituto taikymo objektais.

2.3.       CK 4.224 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis įkeitimo teisės pabaigos pagrindų sąrašas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-877-826/2015). Vienas iš nurodytų pagrindų yra šalių susitarimas ar kreditoriaus įkeitimo atsisakymas. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų bylos aplinkybių nėra aišku ar kreditorė atsisakė įkeisto kilnojamo daikto ir, jei atsisakė, kokiu pagrindu. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Kredito unija pareikalavo ieškovės pervesti pinigus už parduotą varžytinėse, įkeistą turtą, automobilį. Taip pat, kaip matyti iš Kredito unijos 2022 m. sausio 7 d. rašto ieškovė 2021 m. gruodžio 28 d. tik pranešė apie parduotą transporto priemonę, todėl preziumuojama, jog tarp Kredito unijos ir ieškovės nebuvo susitarimo dėl įkeitimo teisės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesuėjus prievolės įvykdymo terminui bei nesant CK 4.225 straipsnyje nurodytiems įkeitimo teisės pabaigos pagrindams, įkeitimo teisė baigėsi nepagrįstai.

2.4.       2019 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta dvišalė sutartis tarp atsakovės ir Vytauto Didžiojo kredito unijos dėl 64 662,51 Eur kredito suteikimo iki 2024 m. liepos 25 d. (Sutarties Specialiosios dalies 2.2. ir 2.6. punktai). Sutartis pagal savo pobūdį yra terminuota. Atsakovas minėta sutartimi įsipareigojo sumokėti 64 662,15 Eur sumą iki 2024 m. liepos 25 d., todėl ir prievolė kylanti iš sutarties savo prigimtimi aiškintina kaip terminuota prievolė su atidedamuoju terminu. Terminuota prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis).

2.5.       Pažymėtina, jog tik atsakovei nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, Kredito unija galėtų įgyti reikalavimo teisę priverstine tvarka, t. y. kreipdamasi į teismą, išieškoti atsakovės nesumokėtas sumas, tačiau ne visą ateityje mokėtino kredito dalį iš karto (tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-916/2017; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77- 684/2021).

2.6.       CK 6.101 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 3 punkte numato teisę kreditoriui, šiuo atveju Kredito unijai, be atsakovės kaip skolininkės sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Taip pat 2 dalies 3 punkte numatyta, jog reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu tuo atveju, kai įkaito davėjas, kuris nėra užtikrintos prievolės šalis, prievolę įvykdo už skolininką.

2.7.       Nagrinėjamu atveju toliau nurodytos sutarties nuostatos numato informavimo pareigą nutraukiant sutartį ar keičiant jos sąlygas. Darytina išvada, jog Kredito Unija negalėjo be atsakovės kaip skolininkės sutikimo perleisti reikalavimo teisę ieškovei ir taip labiau suvaržyti atsakovės prievoles.

2.8.       Ieškovė sutartyje nurodyta tik kaip įkaito davėja, kas suponuoja, jog ji nėra sutarties šalis, turinti įgaliojimus keisti 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą kredito sutartį. Ieškovė vykdydama bankroto procedūras bei siekdama atsiskaityti su kreditoriais pardavė sutarties 2.16 punkte nurodytą įkeistą turtą automobilį, kas iš esmės lemia Sutarties sąlygų pasikeitimą dėl įkeičiamo turto. Sutarties 14.8, 17.2–17.3 punktuose numatyta, jog Kredito Unija turi teisę keisti bei papildyti sutarties sąlygas, tiek sutartyje numatytais atvejais vienašališkai, tiek šalims papildomai susitarus raštu, visais nurodytais atvejais prieš tai Kredito unijai informavus atsakovę.

2.9.       Nagrinėjamu atveju nei Kredito unija nei ieškovė kaip įkaito davėja neinformavo apie parduodamą automobilį ir taip nesuteikė galimybės atsakovei pakeisti įkeistą turtą kitu turtu, proporcingai atsižvelgiant į jau įvykdytą sutartyje numatytą kreditorinio įsipareigojimo dalį. Ieškovė nurodytais veiksmais pažeidė jos pačios ieškinyje nurodyta CK 6.38 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies pareigas ir neveikė kaip protingas ir apdairus asmuo bei neekonomiškai vykdė prievolę bendradarbiauti su kita šalimi.

2.10.       2022 m. sausio 14 d. ieškovei išsiųstas pranešimas dėl laidavimo pabaigos negali būti laikytinas kaip tinkamu pranešimu dėl teisinio tikslumo stokos bei fakto, jog pranešimas buvo jau apie parduotą transporto priemonę. Pranešimo dalykas „dėl laidavimo pabaigos“ yra nesuprantamas, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta laidavimo sutartis. Laidavimas yra CK VI knygos prievolių teisės institutas, tuo tarpu šalis siejo CK IV knygos daiktinės teisės Įkeitimo instituto reguliuojami daiktiniai teisiniai santykiai.

3.       Trečiasis asmuo J. K. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, aplinkybių dėl ginčo esmės nežino, nes viską tvarkė jo tėvas Jt. K.

4.       Trečiasis asmuo Jt. K. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad jo manymu, ieškovė taip pat yra atsakinga dėl reikalaujamos sumos priteisimo. Kreditas buvo imtas staklių įsigijimui, ji tomis staklėmis naudojosi, tuo tarpu atsakovė, jomis net nepasinaudojo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

5.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vytauto Didžiojo kredito unija (buvęs pavadinimas Kaišiadorių kredito unija), kaip kredito davėja, ir atsakovė, kaip kredito gavėja, sudarė kredito sutartį Nr. VER201908-000046 (toliau - sutartis) dėl 64 662,51 Eur kredito suteikimo iki 2024 m. liepos 25 d. (e. b. l. 6–15).

6.       Pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vytauto Didžiojo kredito unijos, atsakovės ir ieškovės sudarytą sutartinio maksimaliojo jungtinio svetimo turto įkeitimo sandorį (hipotekos registre įregistruota 2019 m. rugpjūčio 5 d., identifikavo kodas Vytauto) ieškovė, kaip įkaito davėja, Vytauto Didžiojo kredito unijai įkeitė transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės įsipareigojimams, kylantiems pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. kredito sutartį Nr. VER201908-000046, užtikrinti (e. b. l. 16–21, 22).

7.       Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių reikalavimai, 2021 m. birželio 8 d. nutartimi nutarta ieškovę likviduoti dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi buvo patvirtintas antros eilės kreditorės V. Didžiojo kredito unijos 67 555,51 Eur reikalavimas, pakartotinai jis patvirtintas Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi.

8.       Ieškovės įkeistas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas 2021 m. gruodžio 23 d. įvykusiose varžytynėse už 31 009 Eur. Administravimo išlaidos už parduotą turtą sudarė 4 649 Eur, likusi 26 360 Eur suma buvo pervesta Vytauto Didžiojo kredito unijai (e. b. l. 23, 24). Gautomis lėšomis sumažinti atsakovės įsipareigojimai pagal kredito sutartį. Sumažinus V. Didžiojo kredito unijos dalies reikalavimą ieškovės bankroto byloje įkeisto UAB „Abo namas“ turto ribose, įkaito davėjos (ieškovės) prievolė Vytauto Didžiojo kredito unijai baigėsi.

9.       Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi bankroto byloje Nr. eB2-311-945/2022 nutarė išbraukti Vytauto Didžiojo kredito uniją su 67 555,51 Eur reikalavimu iš likviduojamos dėl bankroto ieškovės antros eilės kreditorių sąrašo (e. b. l. 27–28). Ieškovė 2022 m. sausio 14 d. pranešimu pareikalavo, kad atsakovė iki 2022 m. vasario 16 d. sumokėtų 26 360,00 Eur sumą.

10.       CK 4.196 straipsnyje numatyti pagrindai, kada kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti įkeitimu užtikrintą reikalavimą prieš terminą ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, ir vienas iš jų yra skolininko ar įkaito davėjo (bet kurio iš jų) bankroto procedūros pradėjimas (CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo atveju ieškovė BUAB „Abo namas“ Vytauto Didžiojo kredito unijai įkeitė transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovės įsipareigojimams užtikrinti. Įkaito davėjai (ieškovei) iškelta bankroto byla. Teisę Vytauto Didžiojo kredito unijai, kaip įkaito davėjai, reikšti reikalavimą anksčiau termino numato ir JANĮ 96 straipsnio 1–3 dalys.

11.       CK 4.195 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.

12.       Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 4.195 straipsnio 4 dalimi, kurios, kaip ir kitos CK XI skyriaus ketvirto skirsnio „Skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai“ normos, taikytinos ne tik nekilnojamojo turto hipotekai, bet ir kilnojamojo turto įkeitimui (CK 4.219 straipsnio 2 dalis), jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1424-945/2020).

13.       CK šeštosios knygos VI skyriuje „Reikalavimo perleidimas“ esančio CK 6.101 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą, 4 dalyje nustatyti atvejai, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Vienas iš tokių atvejų yra kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

14.       CK 6.112 straipsnyje, reglamentuojančiame reikalavimo perėjimą regreso tvarka, nustatyta, kad reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai trečiasis asmuo, kurio turtas buvo įkeistas užtikrinant prievolės įvykdymą, įvykdo už skolininką prievolę (CK 6.112 straipsnio 2 punktas).

15.        Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktas ir CK 6.112 straipsnio 2 punktas reguliuoja tapačią teisinę situaciją, kai įkaito davėjas savo turtu už skolininką įvykdo jo prievolę, tačiau pastarojoje teisės normoje nurodoma, kad tokiu atveju reikalavimas trečiajam asmeniui pereina regreso tvarka.

16.       Atsakovė teigia, kad Vytauto Didžiojo kredito negalėjo be atsakovės kaip skolininkės sutikimo perleisti reikalavimo teisę ieškovei ir taip labiau suvaržyti atsakovės prievoles. Šiuo atveju nei Vytauto Didžiojo kredito unija, nei ieškovė kaip įkaito davėja, neinformavo apie parduodamą automobilį ir taip nesuteikė galimybės atsakovei pakeisti įkeistą turtą kitu turtu, proporcingai atsižvelgiant į jau įvykdytą sutartyje numatytą kreditorinio įsipareigojimo dalį.

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą už skolininką iš trečiojo asmens, apie tai skolininko neinformuoja, skolininkas įgyja teisę reikšti prieštaravimus dėl prievolės įvykdymo teisme, o teismas, nagrinėdamas bylą pagal naujojo kreditoriaus reikalavimą skolininkui, turi pareigą patikrinti šių prieštaravimų pagrįstumą, tačiau vien aplinkybė, kad skolininkui apie tokį prievolės įvykdymą nebuvo pranešta, savaime nereiškia, jog trečiasis asmuo, kuris įvykdė prievolę, neturi reikalavimo teisių į skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018). Kadangi V.ytauto Didžiojo kredito unijos teisė reikalauti patenkinti įkeitimu užtikrintą reikalavimą įkaito davėjai iškėlus bankroto bylą numatyta įstatymu, o atsakovei neabejotinai turėjo būti žinomos aplinkybės apie bankroto bylos iškėlimą ieškovei, nes trečiasis asmuo Jt. K. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra susiję asmenys)), atsakovės argumentai dėl neinformavimo apie parduodama automobilį atmestini kaip nepagrįsti. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatytas atsakovės prieštaravimų pagrįstumas.

18.       Ieškovės įkeistas automobilis buvo parduotas varžytynėse, 26 360 Eur suma buvo pervesta Vytauto Didžiojo kredito unijai. Taigi gautomis lėšomis sumažinti atsakovės įsipareigojimai pagal kredito sutartį. Ieškovei perėjo regreso teisė į atsakovę 26 360 Eur sumos ribose, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 26 360 Eur suma (CK 4.195 straipsnio 4 dalis, CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktas, CK 6.112 straipsnio 2 punktas).

19.        CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 4.195 straipsnio 4 dalimi, ieškovė įgijo reikalavimo teisę atsakovės įvykdytos prievolės apimtyje, tačiau atsakovė savo prievolės ieškovei jai pareikalavus neįvykdė. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Vadovaujantis CPK 6.210 straipsnio 2 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti, šešių procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė pagal ieškovės pareikalavimą su ieškove atsiskaityti privalėjo iki 2022 m. vasario 16 d., todėl apskaičiuotos 6 proc. dydžio metinės palūkanos sudaro 277,32 Eur (e. b. l. 107).

20.       Vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės, laiku neatsiskaičius su ieškove, priteistina ieškovei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

21.       Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 210 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (e. b. l. 65–67).

22.       Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 1) 599 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 2) 32,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Abo namas“ juridinio asmens kodas 304610107, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonviga“ juridinio asmens kodas 305195518, 26 360 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt eurų 0 ct) skolą, 277,32 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 33 ct) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (26 637,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonviga“ juridinio asmens kodas 305195518, 32,08 Eur (trisdešimt dviejų eurų 8 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662) ir 599 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                         Virginija Simanavičienė