Civilinė byla Nr. e2VP-1578-1167/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17800-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.24

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,

sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: K. J., R. M., uždaroji akcinė bendrovė „SALTUM“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas antstolis Rimantas Vižainiškis kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SALTUM“ (toliau – ir skolininkė) po 50 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną, kol bus įvykdytas nutarimas išieškotojos K. J. (toliau – ir išieškotoja) naudai už 2024 m. vasario 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą; skirti skolininkės UAB „SALTUM“ vadovui R. M. po 50 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną, kol bus įvykdytas nutarimas išieškotojos naudai už 2024 m. vasario 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą.

2.       Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo 2024 m. vasario 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos vykdomąjį dokumentą – nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo skolininkę neatlygintinai per 30 darbo dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pakeisti netinkamos kokybes baldų fasadus į tinkamos kokybės. Skolininkė nutarimo neginčijo, todėl jis yra galiojantis ir vykdytinas visa apimtimi. 2024 m. balandžio 16 d. surašytas Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pakeisti netinkamos kokybės baldų fasadus į tinkamos kokybės. 2024 m. rugpjūčio 27 d. gautas išieškotojos prašymas nedelsiant pritaikyti priverstinio vykdymo priemones, nes iki šiol Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas. 2024 m. rugsėjo 5 d. antstolis surašė Sprendimu, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nutarimas iki šiol nėra įvykdytas.

2.2.       Dėl šių aplinkybių tikslinga skirti skolininkei po 50 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną, kol bus įvykdytas nutarimas išieškotojos naudai. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas nevykdomas ilgą laiką, manytina, jog piniginė bauda turi būti skiriama ir skolininkės UAB „Saltum“ vadovui. Būtent bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą. Todėl UAB „Saltum“ vadovas R. M. papildomai yra atsakingas, nes neįgyvendino įsiteisėjusio vykdomojo dokumento. Dėl šių aplinkybių tikslinga papildomai skirti skolininkės vadovui R. M. po 50 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną, kol bus įvykdytas nutarimas išieškotojos naudai.

3.       Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.

4.       Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. J. su pareiškimu sutiko, papildomai nurodė, kad skolininkė nėra įvykdžiusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo Nr.  (duomenys neskelbtini).

        Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

5.       Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis.

6.       Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (nauja redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.) 47 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).

7.       Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkė įpareigota neatlygintinai per 30 darbo dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pakeisti netinkamos kokybės baldų fasadus į tinkamos kokybės.

8.       Antstolis 2024 m. balandžio 16 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paragino skolininkę per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

9.       2024 m. gegužės 24 d. išieškotoja kreipėsi į antstolį su prašymu imtis priemonių, kadangi skolininkė nevykdo nutarimo. Antstolis 2024 m. gegužės 24 d. Patvarkymu dėl nutarimo vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininkę nedelsiant vykdyti įpareigojimą, nurodytą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 13 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodyti priežastis, kodėl nebuvo ir nėra vykdomas įsiteisėjęs bei galiojantis nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

10.       2024 m. birželio 28 d. prašymu išieškotoja kreipėsi į antstolį prašydama pakartotinai imtis griežtų priemonių, nes skolininkė nesureagavo į antstolio pateiktą raginimą, su išieškotoja nesusiekė ir sprendimo neįvykdė.

11.       2024 m. liepos 4 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir konstatavo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvykdytas.

12.       2024 m. rugpjūčio 1 d. skolininkė pateikė pranešimą antstoliui, kad bandys spręsti kilusį konfliktą ir teiks siūlymą išieškotojai. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkei ir išieškotojai susitarti nepavyko. 2024 m. rugpjūčio 27 d. prašymu išieškotoja kreipėsi į antstolį prašydama nedelsiant pritaikyti priverstinio išieškojimo priemones, nes skolininkė nesureagavo į antstolio pateiktą raginimą ir sprendimo neįvykdė.

13.       2024 m. rugsėjo 5 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvykdytas.

14.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 14 punktas).

15.       Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Sprendžiant dėl baudos skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog nutarimo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

16.       Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

17.       Taigi, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt.

18.       Pažymėtina, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį (ar šiuo atveju nutarimą).

19.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024  m. vasario 13 d. nutarimas nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs. Minimas nutarimas turėjo būti įvykdytas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, tačiau jis nėra įvykdytas. Skolininkė nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, pareiškime nurodytų aplinkybių neginčijo. Byloje nepateikti jokie duomenys ir įrodymai, galintys patvirtinti objektyvias aplinkybes, pateisinančias Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo neįvykdymą per nustatytą įvykdymo terminą (CPK 178 straipsnis). Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįvykdytas dėl skolininkės kaltės.

20.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas skirti skolininkei baudą už nutarimo neįvykdymą.

21.       Nagrinėjamu atveju antstolis prašo skirti 50 Eur baudą tiek skolininkei UAB „SALTUM“, tiek skolininkės vadovui R. M. už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną, kol bus įvykdytas nutarimas išieškotojos naudai. CPK 771 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali, tačiau neprivalo pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui. Skiriant baudą tiek pačiai skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, tiek jos vadovui, tai faktiškai reikštų dvigubo nubaudimo už to paties nutarimo nevykdymą atvejį, kas nėra leidžiama pagal įstatymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal bendrąją taisyklę bauda skiriama pačiam skolininkui, bei į tai, jog antstolis dėl baudos skyrimo skolininkei kreipėsi pirmą kartą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bauda skirtina skolininkei UAB „SALTUM“.

22.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai į teismą kreipiasi antstolis prašydamas skirti skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą baudą už kiekvieną nevykdymo dieną išieškotojo naudai ir pateikia Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, bauda skolininkui skiriama nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

23.       Dėl nurodytų aplinkybių baudos skyrimas nuo kitos dienos po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 6 d., atitiktų ne tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir suformuotą teismų praktiką.

24.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į šalis siejusių santykių esmę (vartojimo rangos teisiniai santykiai), Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo neįvykdymo laikotarpį, įvertinęs tai, kad bauda už nutarimo nevykdymą skiriama pirmą kartą, teismas, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad aptartus baudos skyrimo tikslus atitiktų 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutarimą dieną, todėl skolininkei UAB „SALTUM“ skirtina 5 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutarimą dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 10G-523/2024 įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

25.       Suinteresuotam asmeniui išaiškinama, kad baudos paskyrimas ir mokėjimas neatleidžia suinteresuoto asmens nuo pareigos įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 771 straipsniu,

n u t a r i a :

antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ‚SALTUM“, juridinio asmens kodas 302486237, 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), baudą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki visiško nutarimo įvykdymo dienos, suinteresuoto asmens K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos atlikti nutarime numatytus veiksmus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                  Renata Adomaitytė